- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- e2-3046-1168/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24331-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė I. K. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) atsakovui A. M. (toliau – ir atsakovas) įteiktu patikslintu ieškiniu, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba), prašė: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti 2 150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais jai su atsakovu gimė dukra P. M., po dukros gimimo prasidėjo jos ir atsakovo santykių krizė, todėl ji su kūdikiu išėjo iš namų. 2010 metais Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau byloje nebuvo aptartas išlaikymas. Atsakovas nuo 2010 metų išlaikymą mokėdavo labai nereguliariai, o iki to laiko beveik nemokėdavo – sumokėdavo tik už darželį. Atsakovė liko viena ir turėjo išlaikyti mažametę dukrą savo lėšomis, todėl jau 2011 metais kartu su dukra išvyko gyveni į Italiją ir ten susikūrė gyvenimą. Nuo 2020 metų atsakovas kas mėnesį skirdavo savo nepilnametei dukrai apie 250,00-300,00 Eur. Buvo sutaręs su ieškove, kad mokės po 300 Eur, tačiau jau nuo 2021 m. vėl pradėjo mokėti tik tada kada nori ir kiek nori.
3. Teigė, kad atsakovas turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Nurodė turinti informaciją, kad atsakovas gauna geras pajamas, jis turi savo interneto svetainę, reklamuojasi, kad teikia įvairias statybų techninio priežiūros vadovo pareigas, yra vadovavęs daugeliui stambių statybos objektų Vilniuje, nuolatos kelia nuotraukas iš įvairių kelionių po užsienį, tačiau reguliaraus išlaikymo vaikui neteikia.
4. Ieškovės nuomone, vaikui išlaikyti per mėnesį vidutiniškai reikia po 760,00 Eur. Detalizavo, kad per mėnesį išlaikymo dydį sudaro šios išlaidos: maistas namuose 150,00 Eur; lavinimo priemonės mokyklai 20,00 Eur; apranga mokyklai 30,00 Eur; vaistai, vitaminai ir maisto papildai 10,00 Eur; stomatologo paslaugos 30,00 Eur; EKO higienos priemonės 30,00 Eur; buities reikmenys 20,00 Eur; komunaliniai patarnavimai 40,00 Eur; avalynė 20,00 Eur; striukės 20,00 Eur; viršutiniai drabužiai 30,00 Eur; apatiniai drabužiai 10,00 Eur; laisvalaikis ir pramogos: kinas/teatras, kavinės, gimtadienio šventė, vaiko gimtadienio/Kalėdų dovanos, būreliai/užsiėmimai 300,00 Eur; kasmetinės atostogos, išvykos 30,00 Eur.
5. Nurodė, kad turi pastovų darbą ir kiekvieną mėnesį gauna apie 1 300,00 Eur pajamas. Teigė, kad jai žinoma, jog atsakovas gauna kur kas didesnes, nei vidutinės, pajamas, atsižvelgiant į jo pareigas ir darbą jo pajamos tikrai negali būti minimalios ar vidutinės. Mano, kad kiekvienam iš tėvų šiuo atveju tektų sumokėti po 380 (760/2) Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau iš atsakovo prašo priteisti mažesnę nei pusę reikalingos sumos – po 300,00 per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatant, jog lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, ieškovė valdo ir disponuoja uzufrukto teisėmis.
6. Motyvuodama, kad atsakovas tinkamai nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., prašė iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą susidariusį per 19 mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. vaiko išlaikymui bendrai yra sumokėjęs 3 550,00 Eur. Išlaikymo sumą skaičiuojant po 300,00 Eur per mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2 150,00 Eur (19 mėn. x 300,00 Eur – 3 550,00 Eur).
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais, taip pat teismo pranešimas, kuriuo atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovui įteikti elektroniniu paštu, 2022 m. gruodžio 23 d. gautas atsakovo patvirtinimas apie dokumentų gavimą (DOK-4212).
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje (DOK-20195) nurodė, ieškovė gyvena ne Lietuvoje, jos nurodytas gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), duomenų apie ieškovės ir jos nepilnametės dukros P. M. gyvenimo sąlygas Tarnyboje nėra, Paulinos nuomonė dėl ieškinio nežinoma. Atsižvelgdama į ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog nepilnametė P. M. auga prižiūrima motinos, jos išlaikoma, ugdoma, auklėjama, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus motinos aplinkoje nėra, taip pat atsižvelgdama į ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Tarnyba nurodė, kad prieštarauti dėl ieškinio iš esmės neturi pagrindo, o prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais.
9. Prie išvados Tarnyba pridėjo aktą, kuriame užrašyta atsakovo nuomonė dėl ieškinio. Akte nurodyta, kad su atsakovu bendrauta 2023 m. sausio 19 d. telefonu, atsakovas teigė, kad su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma 300 Eur per mėnesį sutinka, tačiau nesutinka dėl įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas pažymėjo, kad su vaiku jis nesimato, kadangi mergaitė su motina gyvena Italijoje, telefonu taip pat nebendrauja, kartais gauna iš ieškovės vaiko nuotraukų. A. M. nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį jis teikti neplanuoja.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
10. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti, patikslino prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo, prašydama, kad išlaikymo įsiskolinimo suma būtų skaičiuojama nuo atitinkamu laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, buvusios pusės minimalios algos dydžio sumos. Ieškovė papildomai paaiškino, kad niekada nedraudė atsakovui bendrauti su dukra, dėl bendravimo jie gali susitrati, tačiau atsakovas pasirinko su vaiku nebendrauti.
11. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas elektroniniu paštu, gautas atsakovo patvirtinimas apie šaukimo gavimą (DOK-8213). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
12. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-20202).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria nepilnametės P. M. gyvenamoji vieta nustatyta su mama I. K. bei patvirtinta atsakovo A. M. bendravimo su vaiku tvarka. Vaikui teiktino išlaikymo klausimas išspręstas nebuvo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
14. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
16. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840,00 Eur, atskaičius apie 633 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išmokos vaikui negauna, nes nuo 2010 metų gyvena Italijoje.
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 760,00 Eur suma bei ieškinyje surašytoje vaiko poreikių lentelėje detalizavo išlaidas pagal konkrečius vaiko poreikius. Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos maistui, komunalinėms paslaugoms, mokymosi prekėms, lavinimo priemonėms, higienos ir buities prekėms, vitaminams ir vaistams, yra įrodytos, protingo dydžio, susijusios su minimaliais vaikų poreikiais, todėl realios ir būtinos. Iš byloje pateiktų ieškovės įrodymų – mokėjimo pavedimų ir sąskaitos išrašo matyti, kad be įprastinių vaikui reikalingų poreikių, patiriamos išlaidos baleto mokyklos, stomatologo paslaugoms, apmokėti. Todėl tikėtina, kad šalių dukros išlaikymui yra reikalinga ieškovės nurodyta išlaikymo suma, kuri šiek tiek viršija orientacinį minimalios algos dydį atitinkančią išlaikymo sumą. Tačiau iš atsakovo prašė nepilnamečio vaiko P. M. išlaikymui priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, kuri iš esmės atitinka pusės minimalios mėnesio algos dydį.
18. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
19. Atitinkamai, vadovaujantis kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ (toliau – ,,Liteko“) VĮ Registrų centro ir Regitra gautais duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto, iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad jos pajamos yra apie 1 300,00 Eur per mėnesį. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo pajams nėra, tačiau iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad atsakovas save pristato kaip ilgametę 18 metų patirtį turintį atestuotą techninės priežiūros vadovą, statybos vadovą, dirbusį didžiausiose Lietuvos statybos įmonėse ir vadovavusį įvairiems didelių apimčių objektams. Todėl tikėtina, kad ieškovės teiginiai, jog iš savo veiklos atsakovas gauna didesnes pajamas nei ji, yra pagrįsti. Iš VĮ Registrų centro informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: 1/22 dalį žemės sklypo, turinčio 0,1102 ha bendrą plotą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį žemės sklypo, turinčio 0,0433 ha plotą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo turinčio 0,1001 ha bendrą plotą su statiniais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nebaigtą statyti patalpą/butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas įkeistas hipoteka; patalpą/butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A9/b, daiktas įkeistas hipoteka; 1968/1412000 dalį žemės sklypo, turinčio 1,4120 ha bendrą plotą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai VĮ Regitra informacinės sistemos duomenimis atsakovas turi transporto priemonę Audi A4, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis iš ieškovės yra vykdoma išieškojimų keliose vykdomosiose bylose.
21. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Teismas neturėjo duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas būtų nepajėgus nepilnamečiam vaikui teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo sumos. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).
22. Pažymėtina, kad atsakovas nors ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau prie Tarnybos pateiktos į bylą išvados pridėtas aktas, kuriame nurodyta atsakovo nuomonė dėl ieškinio. Iš šio akto matyti, kad atsakovas su juo 2023 m. sausio 19 d. bendravusiai specialistei patvirtino, jog su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma 300,00 Eur per mėnesį jis sutinka. CK 3.194 straipsnyje numatyta, kad tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, išlaikymą priteisia teismas. Vadinasi tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį. Todėl turint duomenų, kad atsakovas sutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu, teismas neturi pagrindo šio dydžio nepaisyti.
23. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiam vaikui išlaikymas po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
24. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo
25. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
27. Kaip minėta, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų išlaidų bei prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio, ir tik Tarnybos specialistei pokalbio metu išsakė poziciją, kad su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovui atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą susidariusį per 19 mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. Ieškinyje ieškovė patvirtino, kad 2021 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais atsakovas sumokėjo po 300,00 Eur už dukros šokių būrelį ir 250,00 Eur rugpjūčio mėnesį sumokėjo už odontologo paslaugas. Remiantis ieškovės paaiškinamais ir pateiktos sąskaitos išrašais nustatyta, kad atsakovas 2021 metais į ieškovės sąskaitą pervedė šias pinigų sumas: rugsėjo 14 d. 300,00 Eur; spalio 29 d. 400,00 Eur; gruodžio 3 d. 300,00 Eur. Iš viso 2021 metais per laikotarpį nuo gegužės 1 d. vaiko išlaikymui sumokėjo 1 850,00 Eur sumą. 2022 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė: vasario 15 d. 300,00 Eur; balandžio 29 d. 400,00 Eur; birželio 24 d. 200,00 Eur; liepos 28 d. 300,00 Eur; rugsėjo 9 d. 300,00 Eur; lapkričio 9 d. 200,00 Eur. Iš viso 2022 metais iki gruodžio 1 d. atsakovas vaiko išlaikymui sumokėjo 1 700,00 Eur sumą.
29. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų sumokėjęs didesnes aptariamu aktualiu laikotarpiu išlaikymo vaikui sumas, nei nurodė ieškovė. Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
30. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą, prašydama, kad išlaikymo įsiskolinimo suma būtų skaičiuojama nuo pusės atitinkamu laikotarpiu galiojusios minimalios mėnesio algos dydžio sumos.
31. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 642,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114), atskaičius mokesčiu – 468,41 Eur, todėl atsakovui tenkanti mokėtino vaikui išlaikymo dalis sudarė 234,20 Eur per mėnesį. Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui suma 2021 metais nuo gegužės 1 d. sudarė 1 873,60 Eur (8 mėn. x 234,20 Eur ). Atsakovas per nurodomą laikotarpį sumokėjo 1 850,00 Eur. Todėl išlaikymo įsiskolinimas nurodomu laikotarpiu sudaro 23,60 Eur sumą (1 873,60 Eur - 1 850,00 Eur).
32. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 730,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), atskaičius mokesčiu – 533 Eur. Orientacinė minimaliems poreikiams tenkinti atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo suma per mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 1 d. sudarė 266,50 Eur. Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui per nurodomą laikotarpį suma sudarė 2 931,5 Eur (11 mėn. x 266,50 Eur). Atsakovas per nurodomą laikotarpį vaiko išlaikymui sumokėjo 1 700,00 Eur. Todėl išlaikymo įsiskolinimas nurodomu laikotarpiu sudaro 1 231,50 Eur (2 931,5 Eur - 1 700,00 Eur).
33. Bendra atsakovui tenkanti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma, apskaičiuota pagal orientacinį būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti taikomą minimalios mėnesio algos kriterijų, per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., sudaro 1 255,10 Eur (23,60 Eur +1 231,50 Eur), kuri priteistina iš atsakovo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas nepilnamečiam vaikui P. M. laikinas išlaikymas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).
36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, iš atsakovo priteisina 110,00 Eur žyminio mokesčio suma (300 Eur x 12 mėn. + 1 255,10 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 8,96 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Išaiškinti, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 231,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną eurą 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.