Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Raimundas Krušinys Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-594-2014

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-64-1-01600-2012-4

2014 m. spalio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nuteistojo B. T. advokatei Vitai Nevarauskaitei, nukentėjusiajai I. S., nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai E. B., nukentėjusiojo M. B. atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiojo M. V. atstovui advokatui Modestui Voguliui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. K., advokatui Viliui Masiuliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. B. atstovės E. B., nukentėjusiojo M. V., civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovės juristės G. J., nukentėjusiosios I. S., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. - 30 MGL dydžio, t. y. 3900 Lt bauda.

Taip pat nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista:

- I. S. iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ - 4316 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5684 Lt neturtinės žalos bei iš abiejų atsakovų ieškovei po 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų;

- M. V. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 50000 Lt neturtinės žalos bei iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ - 723,51 Lt turtinės žalos. Jo ieškinio reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš civilinių atsakovų AAS „(duomenys neskelbtini)“ bei B. T. atmesta;

- M. B. (įstatyminė atstovė E. B.) iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 100000 Lt neturtinės žalos, o civiliniams ieškovams E. ir R. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 5000 Lt neturtinės žalos, E. B. taip pat priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos proceso išlaidas - 2500 Lt už advokato atstovavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai bei sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Nustatyta, kad jis 2012-12-19, apie 7.55 val., kelio (duomenys neskelbtini), vykdydamas darbines pareigas, neatsargiai vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „Mercedes B. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Marijampolės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimą – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, kelio būklę, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su Kauno kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis. Įvykio metu automobilio „Mercedes B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei I. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui T. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui M. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „Mercedes B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsikirtimais į nukentėjusiojo M. V. apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Masiulis prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį M. V. civilinio ieškinio dalyje panaikinti ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsikirtimais į nukentėjusiojo M. B. atstovės E. B. apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Masiulis prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį M. B. civilinio ieškinio dalyje panaikinti ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsikirtimais į nukentėjusiosios I. S. apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Masiulis prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį I. S. civilinio ieškinio dalyje panaikinti ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsikirtimais į civilinio atsakovo AAS „G. B.“ apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Masiulis prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Nukentėjusiojo M. B. atstovės E. B., nukentėjusiojo M. V., civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios I. S., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. Masiulio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais

Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu iš apeliacinio skundo reikalavimų prašo skundžiamą nuosprendį civilinių ieškinių dalyje panaikinti ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais, kadangi į bylos nagrinėjimą civiliniais atsakovais nebuvo įtraukti dėl žalos atsiradimo netiesiogiai atsakingi VĮ „Marijampolės regiono keliai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, todėl nebuvo sąlygų teisingai išnagrinėti civilinius ieškinius, tačiau su tokiais apelianto skundo motyvais pagrindo sutikti nėra.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu BPK 111 straipsnio 1 dalyje yra paaiškinta, kas gali būti civiliniu atsakovu, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingais asmenimis šioje baudžiamojoje byloje teisingai pripažinti darbdavys, kuris atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas ir valdančio didesnio pavojaus šaltinį, kaltės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat draudimo įmonė, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. AAS „(duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio kaltininku yra pripažintas krovininio automobilio vairuotojas B. T.. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis ir dėl jo padaryta žala atsirado B. T. valdant padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, priklaususią darbdaviui ir einant darbines pareigas, už tokią žalą materialinė atsakomybė pagal galiojančius įstatymus pereina darbdaviui, šiuo atveju konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip transporto priemonės savininkas, buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl įvykyje buvusios transporto priemonės su įmone AAS „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą draudimo sutarties pagrindu atsiranda ir draudimo įmonei. Apeliaciniame skunde minimos įmonės nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žala, atsiradusia dėl nusikalstamos veikos, pareikšti ieškiniai neturi nieko bendro su minimų įmonių veikla bei padaryta nusikalstama veika, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą, teisingai nustatė asmenis, materialiai atsakingus už nusikaltimu padarytą žalą, jų atsakomybės ribas ir pagrįstai atmetė prašymą dėl kitų asmenų įtraukimo į bylą civiliniais atsakovais. Apeliaciniame skunde minimų asmenų įtraukimo į bylą pagrindu nurodoma ir teismų praktika, tačiau skunde minimos (skundo dalyje dėl civilinių atsakovų) nutartys yra priimtos civilinėse bylose, kurių nagrinėjimo pagrindas yra kitas. Pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos, nuoseklios teismų praktikos įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo atveju taip nėra. Atsižvelgiant į paminėtą aiškinimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas materialiai už nusikalstama veika padarytą žalą atsakingus asmenis, jų atsakomybės ribas, teisingai taikė įstatymo normas. Remiantis išdėstytu apeliacinio skundo motyvai dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais atmetami.

Dėl neturtinės žalos priteisimo Editai ir R. B.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, šioje baudžiamojoje byloje taikytos netinkamai.

Baudžiamojo proceso įstatymas nukentėjusiuoju pripažįsta tik tokį fizinį asmenį, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 str. 1 d.). BK 281 str. 3 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymu neturtinę žalą patyrė M. B., t. y. būtent jam dėl nusikalstamos veikos buvo padaryti sužalojimai ir t.t. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-581/2012) laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad Edita ir R. B. eismo įvykio metu nenukentėjo, todėl procese galėjo dalyvauti tik kaip sūnaus atstovai. Darytina išvada, kad teismai nepagrįstai priteisė neturtinę žalą E. ir R. B., todėl šioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendžio dalis, kuria priteista neturtinės žalos atlyginimas Editai ir R. B. keičiama, Editos ir R. B. civilinis ieškinys, dėl jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo, paliekamas nenagrinėtu.

Dėl nukentėjusiesiems M. B., atstovaujamam E. B., I. S. ir M. V. priteistos neturtinės žalos atlyginimo

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems atsižvelgė į tai, kad M. V. bei M. B. buvo padaryti sunkūs sužalojimai, I. S. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Liekamieji sužalojimų reiškiniai jaučiami iki dabar. M. V. iki šiol tęsiamas gydymas, numatomos atlikti dar operacijos, asmuo vaikšto tik su ramentais. M. B. padėtis yra dar blogesnė, nes jis iki šiol yra paralyžuotas ir prikaustytas prie lovos, nejuda, nevaikšto, nekalba. Vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais, M. B. pasveikimo galimybės yra minimalios. Iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)“ priteisdamas neturtinės žalos sumas I. S., M. V., M. B. bei jo tėvams E. B. bei R. B., teismas atsižvelgė į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams buvo padaryta dėl neatsargumo, įvertina padarytos žalos dydį bei nukentėjusiems konstatuotų sveikatos sutrikdymų mąstą bei sužalojimų liekamuosius reiškinius, pasveikimo galimybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei šiuo metų panašaus pobūdžio bylose teismų formuojamą praktiką.

Apylinkės teismas motyvuodamas savo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems atsižvelgė į visumą aplinkybių reikšmingų sprendžiant pamintą klausimą, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino kiekvienam iš nukentėjusiųjų, (išskyrus nukentėjusįjį M. V.), padarytos žalos dydį, todėl nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems I. S. ir M. B. keistinas.

Specialisto išvadoje Nr. G 11/13(09) nurodyta, jog I. S. klinikiniais duomenimis konstatuoti kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės pusės gaktikaulio apatinės šakos skeveldrinis lūžimas, kairio dubenkaulio lūžimas gūžduobės srityje, kairio klubakaulio sparno lūžimas, oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, trauminis šokas 1⁰. Konstatuoti kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės pusės gaktikaulio apatinės šakos skeveldrinis lūžimas, kairio dubenkaulio lūžimas gūžduobės srityje, kairio klubakaulio sparno lūžimas ir dėl to išsivystęs trauminis šokas 1⁰ sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai – nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b.l. 142-143). Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme nukentėjusioji nurodė, kad traumų pasekmes jaučia ir dabar, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tokias aplinkybes patvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, palaikydama savo skundo reikalavimus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo operuota, gana ilgą laiką gydoma. Šių aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad dėl šių patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, tame tarpe ir dėl sužalojimų negalėdama rūpintis savo mažamečiu vaiku, todėl įvertinus visumą nustatytų ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, nukentėjusios patirta neturinė žala vertintina 15000 Lt, todėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didintinas iki 10684 Lt. Iš išdėstyto seka, kad civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo motyvai dėl šiai nukentėjusiai priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde nukentėjusioji I. S. be kita ko teigia, kad nuosprendis nemotyvuotas, pažeidžiantis BPK 20 str. 5 d. nuostatas, galimai net šališkas, tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teisiamojo posėdžio protokolų, teismas ištyrė visus įrodymus, vertino kiekvieną jų atskirai ir viseto kontekste. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tariamą teismo šališkumą, todėl šie nukentėjusios skundo argumentai atmetami.

Sutikdamas su apylinkės teismo motyvais dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam M. V., apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad neturinės žalos dydis šiam nukentėjusiajam nustatytas tinkamai.

Specialisto išvadoje Nr. G 8/13(09) nurodyta, jog M. V. klinikiniais duomenimis konstatuoti sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kaktos srities muštinės žaizdos, kaktikaulio įspaustinis lūžimas, dešinio momenkaulio, smilkinkaulio lūžimas, kairio kaktikaulio ančio lūžimas, kaukolės pamato kaulų lūžimas, atviras nosies kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio smilkininės skilties ir pamato srityse, smegenų pabrinkimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas, dešinio raktikaulio lūžimas, dešinio šlaunikaulio lūžimas, dešinės girnelės lūžimas, abiejų blauzdų kaulų lūžimai, koma, sunkaus laipsnio ūmus nepakankamumas, nubrozdinimai veide. Konstatuoti sužalojimai dėl kaukolės pamato kaulų lūžimų, abiejų blauzdikaulių lūžimų, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kaktikaulio, smilkinkaulio, momenkaulio, kaktikaulio ančio, nosies kaulų lūžimų, kraujo iššliejimo po galvos smegenų dangalais, raktikaulio bei šlaunikaulio, girnelės lūžimų, ausies būgnelio plyšimo dėl ko išsivystė koma, sunkaus laipsnio ūmaus nepakankamumo, galvos smegenų pabrinkimo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (II t., b. l. 13-14).

Taigi visuma šių sužalojimų, kurių liekamieji reiškiniai tebesitęsia, yra pagrindu pripažinti, kad nukentėjusysis iš tiesų patyrė didelę neturtinę žalą, kurios dydį apylinkės teismas individualizavo tinkamai. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos apylinkės teismo, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai jog patirti sužalojimai išliks visam gyvenimui, liks apribotos galimybės įsidarbinti bei gyventi pilnavertį gyvenimą, ateityje teks kęsti operacijas ir nuolatinį skausmą yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio nei paremti objektyviais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus, nedarbingumas apeliantui buvo nustatytas tik iki 2014-06-20 (b. l. 65, T.4). Nors tai, kad kaip nurodoma civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde, nukentėjusysis M. V. nesilaikė gydymo režimo, nėra pagrindu mažinti jau priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau į tai atsižvelgiama, sprendžiant nukentėjusiojo M. V. apeliacinio skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo, todėl tiek nukentėjusiojo, tiek civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami.

Nukentėjusiajam M. B. (įstatyminė atstovė E. B.) apylinkės teismas iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 100000 Lt neturtinės žalos.

Specialisto išvadoje Nr. G 10/13(09) nurodyta, jog M. B. klinikiniais duomenimis konstatuoti sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityje, galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas, dešinio šlaunikaulio lūžimas, pūlinys virš kietojo galvos smegenų dangalo, šlapimo pūslės ūmus uždegimas, kairio plaučio uždegimas, širdies sumušimas, smegenų pabrinkimas, stuburo kaklinio II-o slankstelio lūžimas, koma. Konstatuoti kūno sužalojimai dėl sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo iššliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, galvos smegenų sumušimo, suspaudimo ir įstrigimo, komos dėl ko buvo taikytas chirurginis gydymas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (II t., b. l. 69-70).

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino kaltininko turtinę padėtį, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo motyvai, dėl to, kad teismas priteisdamas neturtinę žalą, pakankamai neįvertino nuteistojo turtinės padėties, ir nepagrįstai vertino civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį, atmetami kaip nepagrįsti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, šiuo atveju tiesiogiai yra taikomos Civilinio kodekso ir Darbo kodekso normos ir kaip jau minėta, už padarytą žalą yra atsakingas darbdavys, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kaltinamojo, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens, turtinė padėtis, nėra esminiu kriterijumi, apsprendžianti neturtinės žalos dydį (CK 6.264 str., 6.268 str., 6.249 str.). Pažymėtina, kad CK 6.263 str. 2 d. numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tokiu atsakingu asmeniu aptariamu atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (DK 248 str., 249 str., 6.264 str. 1 d.), todėl civilinės teisės prasme, kaltininku atsakingu už žalos atlyginimą yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be abejo būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, padarytas dėl neatsargumo, t. y. kaltinamasis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju, tai nėra pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kaip kaltininko prisipažinimas, gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką, jo veiksmai po eismo įvykio, yra aplinkybės, labiau reikšmingos individualizuojant bausmę, tuo tarpu skundų dėl paskirtos bausmės gauta nėra. Nors skundžiamame nuosprendyje motyvuojant priteistinos žalos dydį tiesiogiai ir nenurodyta, kad teismas į visas šias aplinkybes atsižvelgia, tačiau pačiame nuosprendyje šios aplinkybės yra įvertinos.

Pažymėtina, kad CK 6.250 str. 2 d. nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje, be jau paminėtų aplinkybių, neabejotinai nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų M. B. tapo neįgalus, jam atlikta ne viena operacija, jis yra pripažintas neveiksniu, jo pasveikimo perspektyva bloga ir mažai tikėtina, t.y. jis patyrė ne tik ilgalaikį skausmą dėl patirtų sužalojimų, tačiau faktiškai prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, juo džiaugtis, mokytis, dirbti ir t.t.. Jam reikalinga pastovi kitų asmenų priežiūra, todėl sutiktina su jo atstovės E. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad priteista neturtinė žala yra nepakankama. Įvertinus tiek šioje nutartyje, tiek apylinkės teismo paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusiojo M. B. patirta neturtinė žala sudaro 140000 Lt, todėl yra pagrindas padidinti nukentėjusiajam M. B. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtinės žalos dydį (įvertinus draudimo bendrovės išmokėtą neturtinės žalos išmoką) iki 135684 Lt.. Iš išdėstyto seka, kad civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo motyvai dėl šiam nukentėjusiam priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimo atmetami.

Dėl iš civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini) ir AAA „(duomenys neskelbtini)“ priteistų proceso išlaidų

BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas AAS „G. B.“, jo, kaip draudimo bendrovės, atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir LR civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala.

Apeliantai AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teisūs teigdami, kad pagal BPK 103-106 str. civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė procesines išlaidas, todėl šioje dalyje nuosprendis atitinkamai keičiamas, proceso išlaidas, nukentėjusiųjų turėtas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme priteisiant iš nuteistojo B. T..

Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2009, 2K-419/2011).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė E. B. patyrė 700 litų išlaidų advokato pagalbai M. B. apmokėti (b.l. 22, t. 5). Šios išlaidos taip pat laikomos pagrįstomis. Nors apeliacinis skundas buvo paduotas ne dėl iš nuteistojo, o dėl iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau procesas pradėtas ir vyksta dėl nuteistojo B. T. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo M. B. įstatyminės atstovės civilinis ieškinys yra tenkinamas, nors ir ne pilna apimtimi, 700 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti E. B. priteistinos iš nuteistojo (BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo M. B. atstovės E. B., nukentėjusiosios I. S., civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d nuosprendžio dalį, kuria civiliniams ieškovams E. ir R. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 5000 Lt neturtinės žalos ir civilinių ieškovų E. B. bei R. B. ieškinį dėl neturtinės žalos jiems priteisimo palikti nenagrinėtu.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d nuosprendžio dalį, kuria I. S. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 5684 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M. B. – 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteistas sumas padidinant ir priteisti:

- I. S. priteisti 10684 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“

- M. B. priteisti 135684 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis tūkstančius, šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ .

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d nuosprendžio dalį, kuria E. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2500 Lt už advokato atstovavimą, I. S. iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų:

- priteisti E. B. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų), I. S. – 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų iš nuteistojo B. T..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiojo M. B. atstovei E. B. 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo B. T..