Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio, Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. ir nukentėjusiosios J. P. atstovės pagal įstatymą S. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 10 746,57 Eur padarytų nuostolių atlyginimui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 724,57 Eur padarytų nuostolių atlyginimui, J. P. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Iš G. G. nukentėjusiosios atstovams pagal įstatymą priteistos išlaidos advokatų, atstovavusių nukentėjusiąją, paslaugoms apmokėti: A. M. – 400 Eur, S. R. – 1 000 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 13 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 20.57 val., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus asmeniniam konfliktui, tyčia sudavė vieną smūgį ranka J. P. į galvą, po to ranka sugriebė J. P. už plaukų ir ją ištempė iš lovos ant grindų; J. P. gulint ant grindų, darbiniais batais apautomis kojomis, J. P. spyrė į galvą ir kitas kūno vietas bei sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių; šiais veiksmais jis nukentėjusiajai J. P. padarė trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, nosies kaulų lūžius, kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžius, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies landoje, kraujosruvas dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, krūtinkaulio srityje, dilbiuose, blauzdose ir taip dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, padarė J. P. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios J. P. atstovės pagal įstatymą S. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia nuteistasis, nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo G. G., tiek liudytojų V. S., I. J., M. B., S. D., L. V., danutės Melnienės, K. J., V. L., D. V., S. K., V. Š., V. D., V. B., V. P., M. M. parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Tuo tarpu nuteistasis apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vertina vienpusiškai ir selektyviai, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. Tačiau priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, G. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl jo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis G. G. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigė, jo pateiktą versiją, kad J. P. susižalojo pati griūdama, visų pirma kategoriškai paneigia byloje apklausto liudytojo V. S. parodymai.

13. Aplinkybę, jog nukentėjusioji 2018 m. sausio 13 d. buvo nežymiai sumušta G. G. dar iki atvykstant V. S. patvirtina 2018 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame, apžiūrint mobilaus ryšio telefoną „Alcatel POP4“, užfiksuotas pačios nukentėjusiosios J. P. ir L. V. susirašinėjimas. Šio susirašinėjimo, vykusio 2018 m. sausio 13 d., metu nukentėjusioji pati nurodė, kad susimušė su G. G. („Ožiu“), todėl jos paakyje yra didelė mėlynė (t. 2, b. l. 101–171). Aplinkybę, jog V. S. pas G. G. atvyko nesumuštas patvirtina 2018 m. sausio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytoja V. P. atpažino V. S., kuris 2018 m. sausio 13 d. su G. G. buvo parduotuvėje. Šis vyras apsipirkimo metu tikrai nebuvo sužalotu veidu (t. 2, b. l. 51–55). Taigi, pirmiau aptartais parodymais patikimai nustatyta, jog priešingai nei teigia apeliantas, J. P. iki įvykio G. G. buvo sumušta nežymiai, o V. S. iki įvykio iš viso nebuvo sumuštas. Šios aplinkybės neprieštarauja ir specialistų išvadoms Nr. G 202/2018(04), Nr. pG 678/2018(04), Nr. G. 77/2018(04), kuriose nurodyta, jog J. P. kūne rasti sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, nosies kaulų lūžiai, kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžiai, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies landoje, kraujosruvos dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, krūtinkaulio srityje, dilbiuose, blauzdose, yra vienodo senumo, jie galėjo būti padaryti tuo pačiu metu ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (2018 m. sausio 13 d.); V. S. padaryti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, jie yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu, jie atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2018 m. sausio 13 d.). Aplinkybė, jog apeliantas nurodo priešingas įvykio aplinkybes, t. y. kad tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji pas jį atvyko jau sumušti, patvirtina išvadą, kad jis duoda neteisingus parodymus siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

14. Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat paneigia G. G. parodymus apie nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Liudytojas V. S. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad nukentėjusiąją, įvykio metu už plaukų ištempęs iš lovos, spardydamas ir mušdamas rankomis į įvairias kūno vietas, sužalojo apeliantas. G. G. tvirtino, jog nukentėjusioji sužalojimus patyrė pati griūdama ir smilkiniu atsitrenkdama į durų staktą bei vėliau krisdama aukštielninka. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, specialistų išvadose Nr. G 202/2018(04) ir Nr. pG 678/2018(04) yra kategoriškai konstatuota, jog J. P. nustatyti sužalojimai nėra būdingi traumai gautai atsitrenkiant į sienos kampą ar griūvant aukštielninkai ant grindų. Tikėtina, kad šie sužalojimai J. P. galėjo būti padaryti mušant kumščiais ir spiriant kojomis, apautomis batais. Apklausiamas teisme ekspertas J. S. patvirtino minėtas išvadas, dar kartą patvirtino specialistų išvadose nurodytą aplinkybę, kad tyrimo metu nukentėjusiajai nebuvo nustatyta sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti griuviminės traumos metu, o sužalojimas, dėl kurio kilo sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas ir smūgiuojant ranka. G. G. nurodytą nukentėjusiosios savaiminio griuvimo versiją paneigia ir specialisto išvados Nr. G 202/2018 (04) tiriamojoje dalyje nurodytų nukentėjusiosios kūne aptiktų sužalojimų pobūdis bei lokalizacija: plaukuotoje galvos dalyje kelios žaizdos; periorbitalinės hematomos; krūtinkaulio srityje 15x3 cm hematoma; kairė ausis sutinusi, pilna kraujo; dešinėje momeninėje galvos srityje patinimas, kraujosruva; užtinę dešinės akies vokai; dilbiuose, blauzdose įvairaus šviežumo kraujosruvos; kairės akiduobės lateralinės-apatinės sienelės linijiniai lūžimai bei dislokacijos; matomas heterogeninio tankio turinys kairiame žandiniame antyje; daugybiniai linijiniai nosikaulių lūžimai be dislokacijos. Apklausiamas teisme ekspertas J. S. taip pat patvirtino, jog nukentėjusioji buvo sužalota suduodant jai ne mažiau kaip devynis smūgius. Taigi, minėti įrodymai visiškai patvirtina liudytojo V. S., o ne G. G. nurodytą nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą. Juo labiau kad įvykio vietos apžiūros metu buvo ne tik surasti plaukų kuokštai, bet ir aptikti grumtynių pėdsakai – sulaužytos sekcijos dalys, kraujo dėmės ant kilimo, baldų ir lovoje (t. 1, b. l. 21–30).

15. Apeliantas teisus, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo skirtas specialus tyrimas nustatyti įvykio vietoje surastų kraujo dėmių, plaukų bei ant nuteistojo sulaikymo metu paimtų batų surastų kraujo dėmių priklausomybei. Iš tikrųjų, paskyrus minėtų objektų (kraujo, plaukų) biologinį tyrimą, siekiant nustatyti šių objektų priklausomybę, tokio tyrimo rezultatus būtų galima panaudoti įrodinėjimo procese šioje byloje. Tačiau iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2012, Nr. 2K-339/2011, Nr. 2K-463/2011). Nagrinėjamu atveju liudytojo V. S. parodymai yra pakankami padaryti išvadą, jog minėtos kraujo dėmės ir įvykio vietoje surastų plaukų kuokštai, taip pat kraujo dėmės ant nuteistojo batų atsirado J. P. žalojimo metu, taip pat liudytojui ir G. G. ją paguldžius į lovą. Be to, iš 2018 m. sausio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinio matyti, jog G. G. savo noru pateikė batus, kuriais avėjo įvykio metu, t. y. lauko batus, o ne gumines šlepetes (t. 3, b. l. 152–154, 169–175). Ši aplinkybė paneigia G. G. teiginį, jog minėtus batus jis apsiavė tik sulaikymo metu, atsitiktinai.

17. Pagal teismų formuojamą praktiką sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, taip pagrįstai padaryta nagrinėjamoje byloje. Priežastinis ryšys tarp nuteistojo G. G. veiksmų (smurto panaudojimo prieš J. P.) ir atsiradusių padarinių (J. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo) pagrįstai konstatuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, išsamiai aptartas kartu su kitais nusikaltimo, nustatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiais. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam G. G. nurodė, kad veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tai vertina kaip nuosprendyje padarytą techninę, o ne teisės taikymo klaidą. Bylos medžiagoje surinkti įrodymai bei pirmosios instancijos teismo motyvuojamoji nuosprendžio dalis patvirtina išvadą, jog nuteistasis G. G. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. P. sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teisme patikrinti bylos duomenys sudaro vieningą įrodymų grandinę, patvirtinančią G. G. kaltę sunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios J. P. sveikatą, dėl to nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą nesutinka su G. G. veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taip pat nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo G. G. padaryti sužalojimai J. P. sukėlė vieną iš BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – sunkų sveikatos sutrikdymą. Veiką kvalifikuojant pagal minėtą straipsnį baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas tinkamai, nes teismo nustatytos aplinkybės visiškai atitinka pritaikytos BK normos dispoziciją. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalį nustačius bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų trylikos aplinkybių. Aplinkybių, kvalifikuojančių atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą, sąrašas yra išsamus, baigtinis, be to, identiškas nužudymą kvalifikuojantiems požymiams. Sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti ir tai, ar kaltininkas suvokė, kad sveikatą sutrikdo itin žiauriu būdu.

19. Byloje nustatyta, kad G. G. tyčia sudavė vieną smūgį ranka J. P. į galvą, po to ranka sugriebė J. P. už plaukų ir ją ištempė iš lovos ant grindų; J. P. gulint ant grindų, darbiniais batais apautomis kojomis, J. P. spyrė į galvą ir kitas kūno vietas bei sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių; šiais veiksmais jis nukentėjusiajai J. P. padarė trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, nosies kaulų lūžius, kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžius, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies landoje, kraujosruvas dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, krūtinkaulio srityje, dilbiuose, blauzdose ir taip dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą. Neabejotina, kad pirmiau nurodyti nuteistojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai skausmą, tačiau ne kiekvienas sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejis pripažintinas itin žiauriu. Bylos duomenys patvirtina, jog smurtinius veiksmus nuteistasis prieš nukentėjusiąją atliko apimtas pykčio, kai pastaroji sutiko vykti į svečius pas liudytoją V. S.. Nuteistasis nukentėjusiąją pradėjo mušti spontaniškai, sudavė jai smūgius rankomis, ją spardė kojomis apautomis batais. Bylos duomenimis nenustatyta, jog nuteistasis batus apsiavė siekdamas kuo stipriau sužaloti nukentėjusiąją. Spontaniškai prasidėjęs smurto protrūkis, vadovaujantis V. S. parodymais, truko palyginti neilgai. Baigęs mušti nukentėjusiąją G. G. daugiau prieš ją nesmurtavo. Bylos duomenimis tikslus nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius nenustatytas, tikėtina, jog sužalojimai padaryti jai suduodant ne mažiau kaip devynis smūgius. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina išvados, kad nuteistasis J. P. sužalojo itin žiauriai. Priešingai nei konstatuota nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą nurodytoje baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-222/2016), G. G. sudavė nukentėjusiajai gerokai mažesnį smūgių skaičių (minėtoje byloje nukentėjusiajai suduota ne mažiau kaip dvidešimt aštuoni smūgiai), be to, nenaudojo kūną žalojančio įrankio (minėtoje byloje nukentėjusioji buvo mušama rankomis, kojomis ir mediniu pagaliu). Itin žiaurų nusikalstamos veikos pobūdį nulemia kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis G. G. objektyviai neatliko tokių veiksmų, kuriais sąmoningai siekė nukentėjusiajai J. P. sukelti kuo didesnį skausmą. Aplinkybė, kad jis nekvietė jai medicininės pagalbos patvirtina pastarojo norą išvengti gresiančios atsakomybės ir abejingumą veikos padariniams, bet ne jo siekį sukelti J. P. kuo didesnes kančias. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad remiantis eksperto J. S. parodymais, nukentėjusioji po sąmonės praradimo kažkurį laiką galėjo vėl būti sąmoninga ir jausti skausmą, yra tik prielaida, kuri nepatvirtina, jog G. G. sąmoningai siekė itin žiauriai sužaloti nukentėjusiąją. Įvertinusi minėtas aplinkybes ir kilusius padarinius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas G. G. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir teisės taikymo klaidos nepadarė.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo prašymas priteisti J. P. didesnį neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tačiau kolegija daro išvadą, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sunkaus sveikatos sužalojimo, dydį, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiajai J. P. padarytą sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį bei sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, taip pat teismų praktikoje taikomus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašiais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-17-648/2017, Nr. 2K-300-222/2017).

21. Byloje patikimai nustatyta, kad G. G. nukentėjusiajai J. P. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais. Dėl patirtos sunkios galvos traumos J. P. nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis bei 15 proc. darbingumo lygis, reikalingas tolesnis gydymas (5 t., b. l. 177–178, 179, 180, 181–182, 183–185). Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nukentėjusiajai nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskiriant S. R.. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad J. P. be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nėra savarankiška buityje – negali savarankiškai judėti, jai sunku vaikščioti, jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius, dešinė kūno pusė paralyžiuota, sutrikusi jos atmintis ir orientacija, ji negali pati pasigaminti maisto, pasirūpinti higiena, pasirūpinti buitimi, nuvykti pas gydytojus (t. 5, b. l. 145–146). Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo J. P. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus, jos sveikatos būklė niekada nebus tokia, kaip anksčiau. Neabejotinai nustatyta, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės liks visam gyvenimui, kadangi J. P. neteko galimybės savarankiškai judėti, tvarkytis buityje, apribotos jos galimybės dirbti. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties didelė, todėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai J. P. priteista 10 000 Eur suma, nelaikytina teisingu žalos už patirtus išgyvenimus dėl sunkaus sveikatos sužalojimo atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala turi būti įvertintina didesne suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas padidinant priteistiną sumą iki 20 000 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia suma atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir teismų formuojamą praktiką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis G. G. yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus, turi turto, todėl turės galimybę įvykdyti pareigą – atlyginti nukentėjusiajai J. P. padarytą 20 000 Eur neturtinę žalą ir nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyra nebus pažeista.

22. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad G. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nustatė nukentėjusiajai J. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, dėl to apygardos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo G. G. nukentėjusiajai J. P. priteistos neturtinės žalos sumą padidinti iki 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.