Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1601-640/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
e2S-1601-640/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02278-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
T. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1601-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02278-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, G. J..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/00002, t. y.: 1) 2023 m. sausio 3 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S2-23-240-99; 2) 2023 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S23-64; 3) 2023 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S23-62 ir vykdomąją bylą nutraukti.

2. Nurodė, kad išieškotoja G. J. nepagrįstai kreipėsi, o antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė raginimą, nes jis (pareiškėjas) nėra skolingas vaikų išlaikymo lėšų išieškotojai G. J. Teismas nėra priteisęs išlaikymo vaikų kasdienių poreikių tenkinimui, nes vaikai po lygiai laiko praleidžia su kiekvienu iš tėvų. Taip pat buvo nustatyta, kad likusios išlaidos išskaičiuojamos į ieškovo teikiamą išlaikymą, kuris uzufrukto teise yra pavedamas tvarkyti atsakovei. Pareiškėjo teigimu, vykdant pareigą išlaikyti vaikus, jie yra išlaikomi bendravimo metu, be to, išlaidos patiriamos tenkinant vaikų poreikius. Pateikti rašytiniai įrodymai apie atliktus mokėjimus, apmokant vaikų poreikius, patvirtina, kad nėra išlaikymo skolos, bet yra išlaikymo permoka. Išieškotoja neturi teisėto pagrindo reikalauti išlaikymo vaikams po 200 Eur kiekvieną mėnesį, nes išlaikymas yra skirtas ne išieškotojai, o tiesiogiai vaikų poreikiams ir pareiškėjo faktiškai suteiktas išlaikymas, įskaičiuotinas į jo teikiamą išlaikymą, kurį uzufrukto teise pavesta tvarkyti G. J.

3. Antstolis Vytautas Mitkus 2023 m. vasario 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/23/00002 pagal 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-293-1094/2021 dėl susidariusios 3 600 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko T. J., pirmos eilės išieškotojos G. J. naudai, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaikų motinai G. J. Antstolio 2023 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. 23-240-99 priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti. Antstolio 2023 m. sausio 4 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S23-64, T. J. raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti susidariusią išlaikymo skolą 3 600 Eur,- išieškotojai G. J., taip pat kas mėnesį mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – L. J. ir S. J. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti 121,22 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. 2023 m. vasario 15 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skolininko skundą antstolis nurodė, kad 2023 m. vasario 5 d. el. paštu gautas skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo išnagrinėtas ne dėl antstolio neveikimo, o dėl netinkamo jo pateikimo, t. y. nesilaikant CPK reikalavimų, nors skundą teikė ne pats skolininkas, o jo atstovė advokatė. Nurodo, kad antstoliui nėra žinoma, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-293-1094/2021 būtų apskųstas ar panaikintas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, kuris yra pateiktas vykdyti antstoliui Vytautui Mitkui. Taip pat nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių apmokant vaikų poreikius, susidarė 59 982 Eur permoka ir išieškotoja G. J. neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti išlaikymo po 200 Eur vaikams kiekvieną mėnesį, nes išlaikymas skirtas ne išieškotojos, o tiesiogiai vaikų poreikiams, neatitinka imperatyvių teisės normų ir pažeidžia vaikų interesų užtikrinimą gauti priteistą išlaikymą ateityje, nes atlikus tokio dydžio permokos įskaitymą, darytina išvada, kad skolininkui nelieka pareigos ateityje mokėti priteisto išlaikymo iki vaikų pilnametystės. Antstolis pažymėjo, kad išieškotoja sutikimo dėl skolos įskaitymo nepateikė, 2023 m. vasario 10 d. el. paštu informavus, kad išlaikymo skola susidarė nuo 2022 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos nutartimi priteistų periodinių įmokų po 200 Eur kiekvienam vaikui iki 2023 m. vasario 10 d. skola nepadengta.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti ir priteisti G. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

6. Nustatė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-293-1094/2021, kuriuo priteisė iš ieškovo T. J., nepilnamečiams vaikams L. J. ir S. J., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną atsakovę G. J. Taigi, tiek teisinis reglamentavimas, tiek kasacinio teismo praktika, nustato pareigą skolininkui, teismo sprendimu nustačius išlaikymo formą ir dydį, išlaikyti savo vaikus. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad išieškotoja G. J. neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti išlaikymo po 200 Eur vaikams kiekvieną mėnesį, yra laikomas nepagrįstu.

7. Pažymėjo, kad antstolis pagrįstai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-293-1094/2021. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nemokėjo 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-1094/2021 nustatytų išlaikymo sumų. Todėl konstatavo, kad antstolio veiksmai vykdant išlaikymo išieškojimą buvo pagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, todėl jį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Apeliantas T. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų arba grąžinti skundą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

9.1. Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą pagrindė argumentais bei pateikė juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, įrodančius aplinkybę, kad vykdydamas pareigą išlaikyti vaikus, pareiškėjas vaikus ne tik pilnai išlaikė ir išlaiko savo bendravimo su vaikais metu tenkindamas kasdienius jų poreikius maistui, aprangai, būstui, laisvalaikiui ir t. t., bet tik pareiškėjas asmeniškai, t. y. ir už G. J., apmoka periodines būtinas vaikų poreikių išlaidas ugdymui, sveikatai, papildomam lavinimui ir kt. tiesiogiai jas apmokėdamas. Todėl savo pareigą teikti išlaikymą vaikams pareiškėjas tinkamai įvykdė ir faktiškai nuolat vykdo ženkliai daugiau, nei buvo numatyta teismo sprendimu. Be to, šią pareigą vykdo už abu tėvus, nors išieškotoja G. J. teismo sprendimu nėra atleista nuo šių vaikų poreikių išlaidų apmokėjimo.

9.2. Pareiškėjo pateikti vaikų išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai neginčijamai įrodė faktą, kad pareiškėjas išlaikymą vaikams suteikė ir kiekvieną mėnesį jį teikia kita forma, nei nustatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. ne pervesdamas periodines išmokas po 200 Eur į išieškotojos banko sąskaitą, o lėšas tiesiogiai panaudodamas vaikų poreikiams tenkinti.

9.3. Išieškotoja G. J. niekaip nepaneigė pareiškėjo skunde nurodomų faktų ir pateiktų įrodymų, kad T. J. įvykdė išlaikymo teikimo pareigą tiesiogiai vaikams (ir už ją pačią). Tokiu būdu G. J. neįrodė fakto, kad T. J. yra skolingas vaikų išlaikymo lėšas, t. y. kad G. J. viena vykdė pareigą išlaikyti vaikus. Teismas, skundžiamoje nutartyje padarydamas priešingas išvadas ir pareiškėjo skundą atmesdamas, priėmė ne tik jokiais bylos įrodymais nepagrįstą nutartį, bet priėmė nutartį, prieštaraujančią teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principams.

9.4. Pareiškėjas T. J. pateikė įrodymus, kad jis gera valia vykdo išlaikymo teikimo pareigą savo vaikams, todėl antstolio Vytauto Mitkaus priverstinio vykdymo veiksmai vykdomoje byloje Nr. 0240/23/00002 yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo G. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį.

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

11.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą byloje. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ginčas tarp pareiškėjo T. J. ir suinteresuoto asmens G. J. dėl jų nepilnamečių vaikų išlaikymo, jo sumos ir jos mokėjimo tvarkos buvo visapusiškai išnagrinėtas ir išspręstas galiojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje (ištuokos) byloje Nr. e2-293-1094/2021, kuriuo priteisė iš pareiškėjo T. J. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymo lėšų uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną, suinteresuotą asmenį G. J. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir galiojantis, todėl pareiškėjas privalo jį vykdyti tokia forma ir tvarka, kokia yra nustatyta teismo sprendime. Pareiškėjo teiginiai, neva išlaikymą vaikams jis teikia kita forma, nei nustatyta jo ir G. J. skyrybų bylą išnagrinėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, yra laikytini išimtinai tik savavališku ir nepagrįstu jam privalomo teismo sprendimo interpretavimu bei jo nevykdymu.

11.2. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas T. J. (kuris yra skolininkas savo vaikų (kreditorių) atžvilgiu) būtų reiškęs kokius nors priešpriešinius piniginius reikalavimus savo nepilnamečiams vaikams, todėl savavališkas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas šiuo atveju yra draudžiamas.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Galiojančiu teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo kitokia forma, nei nustatyta teismo sprendime. Tiek pareiškėjas T. J., tiek suinteresuotas asmuo G. J. pateikė bylai įrodymus apie kiekvieno jų apmokamas kasdienines vaikų išlaidas maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatai ir t. t. Šios išlaidos turėtų būti vertinamos išimtinai tik kaip papildomas vaikų išlaikymas, kuris negali pakeisti arba sumažinti galiojančiu teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto nustatyto dydžio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ir įvertino šias faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Apeliantas pateikė naujus įrodymus ((duomenys neskelbtini) chirurgijos centro el. laišką, dokumentus pagrindžiančius apelianto patirtas išlaidas viešbučiui, lėktuvo bilietams), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina nurodytas aplinkybes apie apelianto teikiamą išlaikymą nepilnametei šalių dukrai. Taip pat nurodė, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti atskirojo skundo teikimo metu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais, pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo, tuo tarpu apelianto teikiami įrodymai nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl šiuos naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0240/23/00002 medžiagos nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo išieškojimą iš skolininko T. J. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2022 m. gruodžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-293-1094/2021 dėl susidariusios 3 600 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko T. J., pirmos eilės išieškotojos G. J. naudai, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaikų motinai G. J. Anstolis Vytautas Mitkus 2023 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. 23-240-99 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis Vytautas Mitkus priėmė 2023 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S23-64, kuriame T. J. raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti susidariusią išlaikymo skolą išieškotojai G. J. 3 600 Eur, taip pat kas mėnesį mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – L. J. ir S. J. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, sumokėti 121,22 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/00002: 1) 2023 m. sausio 3 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S2-23-240-99; 2) 2023 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S23-64; 3) 2023 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S23-62 ir vykdomąją bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė raginimą, nes pareiškėjas nėra skolingas vaikų išlaikymo lėšų išieškotojai G. J. Pažymėjo, kad pateikti rašytiniai įrodymai apie atliktus mokėjimus, apmokant vaikų poreikius, patvirtina, kad nėra išlaikymo skolos, bet yra išlaikymo permoka. Nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus 2023 m. vasario 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir nurodė, kad antstolis pagrįstai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-293-1094/2021. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nemokėjo 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-1094/2021 nustatytų išlaikymo sumų. Todėl konstatavo, kad antstolio veiksmai vykdant išlaikymo išieškojimą buvo pagrįsti.

19. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) T. J. nesutinka su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad pareiškėjo pateikti vaikų išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai neginčijamai įrodo faktą, kad pareiškėjas išlaikymą vaikams suteikė ir kiekvieną mėnesį jį teikia kita forma, nei nustatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. ne pervesdamas periodines išmokas po 200 Eur į išieškotojos banko sąskaitą, o lėšas tiesiogiai panaudodamas vaikų poreikiams tenkinti. Kadangi pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jis gera valia vykdo išlaikymo teikimo pareigą savo vaikams, todėl antstolio Vytauto Mitkaus priverstinio vykdymo veiksmai vykdomoje byloje Nr. 0240/23/00002 yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

20. Pažymėtina, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtinto nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis).

21. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 1–2 dalimis, antstolis vykdo šio kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

22. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K7-231-969/2016).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018).

25. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

26. Pažymėtina, kad teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K7-231-969/2016).

27. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-293-1094/2021, kuriuo, be kita ko, priteisė iš ieškovo T. J., nepilnamečiams vaikams L. J. ir S. J., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną atsakovę G. J. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. G. J. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-293-1094/2021 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą.

28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas T. J. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarkos, t. y. pareiškėjas vaikų motinai G. J., kuri teismo sprendimu paskirta išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nė karto nepervedė teismo nustatytos 200 Eur sumos, kuri kas mėnesį periodiškai turi būti mokama kiekvieno vaiko išlaikymui. Apeliantas pažymi, kad jis išlaikymą vaikams suteikė ir kiekvieną mėnesį jį teikia kita forma, nei nustatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. ne pervesdamas periodines išmokas po 200 Eur į išieškotojos banko sąskaitą, o lėšas tiesiogiai panaudodamas vaikų poreikiams tenkinti. Šie apelianto skundo argumentai atmestini.

29. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo civilinėje byloje nustatyta G. J. ir T. J. nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka, nebuvo pakeistas ar panaikintas, yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Antstolis, gavęs iš išieškotojos G. J. vykdomąjį dokumentą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir patikrinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, pradėjo vykdymo veiksmus.

30. Kaip minėta, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo skolos dydį. Vaiko išlaikymo skola gali būti sumažinta tik tuo atveju, jeigu dėl to sutinka vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkantis asmuo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vaikų lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina G. J. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų su išieškotoja sutaręs, jog vaikams išlaikymą jis teiks kita forma nei numatyta sprendimu.

31. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai vadovaujantis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

32. Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė