Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo iš dalies prisipažino parodė, kad stiprių smūgių jis karučiu D. B. nesudavė, jai dešinio kelio sąnario sužaloti negalėjo. Su nukentėjusiąja yra kaimynai, gyvena tame pačiame name, yra bendrasavininkai. Gyvenamasis namas yra jų, jie yra bendraturčiai, o kiemas yra valstybės ir juo naudojasi kaip priėjimu prie savo namo, t. y. ten bendro naudojimo vieta. Ten gyvena nuo pernai metų pradžios. Pas jį stovi dvi krosnys ir šildosi malkomis visą laiką, nes žymiai patogiau naudoti krosnį, nei mokėti už dujas. Prieš tai buvo daug konfliktų, ji dažnai jį provokavo. Jeigu ką nors daro, ji ateina ir kokią valandą ar dvi klausia „kodėl be mano sutikimo čia ardai“. 2020 m. spalio mėnesio pradžioje jis karučiu vežėsi iš malkinės į namus malkas. Prasidėjo šildymo sezonas ir reikėjo į namus atsivežti malkų. Tada įvyko konfliktas su kaimyne, ji neleido pravažiuoti. Policijai tada nepaskambimo, nes buvo tik žodinis konfliktas, o pas juos tokių konfliktų būna vos ne kasdien. Ji visą laiką provokavo, norėjo, kad jis ją pastumtų ar suduotų, nes ji visą laiką su telefonu, visą laiką įrašinėja. Po šio jo vežimo jo žmona 2020 m. spalio 6 d. į savo telefoną gavo iš D. B. žinutę: „Matau prie tavo malkinės karutis. Perspėju karučiu nevažiuoti per mano darbu ir mano pinigais sudėtas plyteles. Plytų takelis žmonėms ne kroviniams. Tu takelių nedėjai ir nemokėjai. D. B.“. Jis į šią gautą sms žinutę nekreipė dėmesio ir į tai nesureagavo. Tik dabar jau suprato, kad D. B. ruošė jam provokaciją. Įvykio dieną 2020 m. lapkričio 19 d. apie 13 val. jis į ūkinį pastatą – malkinę nuvažiavo atsivežti malkų. Pirmą kartą į karutį sudėjo kibirus, į kibirus prisidėjo malkų ir su tais kibirais atvažiavo iki savo laiptinės, padėjo kibirus, iškrovė malkas. Tuščiais kibirais su karučiu nuvažiavo vėl ir malkas krovė į karutį. Tas takelis eina per vidurį tarp jų. Kitas kelias eiti nebent per pievą, per žolę. Nėra taip, kad jis būtų tik į jos pusę ar tik į jo pusę. Jį ten padarė ne ji, nes jeigu būtų dariusi ji, tai būtų pasidariusi tiesiai iš savo laiptinės. Kai jis vežė malkas su karučiu, tuo metu iš namo į kiemą išbėgo D. B. rėkdama „aš tave nutrenksiu, neleisiu su tomis malkomis per takelį važiuoti“, ji atbėgo vienoje rankoje laikydama telefoną, kitoje tazerį. Ji atsistojusi ant šaligatvio priešais jį, neleido pravažiuoti. Jis tikrai žino, kad tas takelis ne jos. Jis sakė jai trauktis, kad netrukdytų ir leistų dirbti, o ji neleidžia ir viskas. Ji provokavo labai seniai ir tik vėliau suprato, kad ji surežisavo iš anksto. Jis stūmė savo karutį, karutis žemas, nedidelis, aliuminis, su apvaliu pripučiamu ratu, šaligatviu link stovinčios D. B. ir stumdamas karutį, prilietė D. B. kojas. Jis tik prilietė karučiu jos kojas, jai karučiu jokio skausmo nesukėlė, nes jis pats jokio smūgio nesudavė. Jis taip du kartus karutį pastūmė link jos ir taip du kartus prilietė karučiu jos kojas. Jo ūgis yra 1,89 m. jis karutį vežė pakėlęs ir kai karutį pakeli jo priekis 5 – 8 cm nusileidžia žemyn. Pirmą kartą stumtelėjo – ji stovėjo vietoje, antrą kartą vėl stumtelėjo – ji vėl vietoje jis galvojo, jog žmogaus reakcija turi būti normali kai prisiliečia tai žmogus pasitraukia į šoną, jis galvojo, jog ji pasitrauks. Kai jis su karučiu ją prilietė, tai nukentėjusioji specialiai darė kažkokius judesius, kad gal būtų didesnis sudavimas. Galvojo, kad žmogus turėtų atsitraukti, o ji vis tiek nesitraukia iš kelio ir vis gąsdina, kad nutrenks. Jis jai jokio fizinio skausmo nesukėlė ir karučio prilietimu sužalojimų nepadarė. Malkos iš karučio neiškrito po šių prilietimų. Tačiau D. B. nuo šaligatvio nesitraukė ir neleido jam karučiu pravažiuoti. Kai ji neatsitraukė nuo šaligatvio, jis dar trečią kartą stipriau pastūmė karutį link jos ir šį kartą stipriau jai prilietė jos kojas. Trečią kartą jam pastūmus, iš karučio iškrito malkų. Tačiau D. B. vis tiek nuo šaligatvio nesitraukė ir neleido jam pravažiuoti. Po to jis dar ketvirtą kartą stipriau pastūmė karutį link D. B. ir šį kartą irgi jai prilietė jos kojas. Ir ketvirtą kartą iš karučio iškrito malkų. Tačiau D. B. nuo šaligatvio nesitraukė ir neleido jam juo pravažiuoti. Jo karučiu suduoti du smūgiai į kojas buvo silpnesni, o du smūgiai buvo stipresni, tačiau nuo šių suduotų karučių dviejų stipresnių smūgių jis tikrai negalėjo D. B. padaryti poodinių kraujosruvų jos abiejose šlaunyse ir dešinio kelio sąnaryje. Negali pasakyti kaip kraujosruvos galėjo atsirasti aukščiau kelių. Taip pat mano, kad jai fizinio skausmo sukelti irgi negalėjo. Jis žiūrėjo į jos veidą ir jam atrodė, kad ji buvo kažko patenkinta. Ji nei kiek nuo jo neatsitraukė. Ji nesuklupo, bet iš veido išraiškos atrodė, kad yra patenkinta. Iš kur pas D. B. ant jos abiejų šlaunų ir dešinio kelio sąnaryje atsirado kraujosruvos, jis nežino. Tos kraujosruvos, jam atrodo, kad iki įvykio buvo, arba D. B. jas pati galėjo pasidaryti. D. B. jo atžvilgiu elektrošoko nepanaudojo, jis buvo nedidelis, juodas, kaip prožektorius. Pas ją tazerį matė pirmą kartą, o dėl tazerio panaudojimo, tai buvo per didelis atstumas. Jis net gi padėjęs karutį ėjo aplink, kad ji jo nepaliestų. Kad ją apvažiuoti su karučiu, tai nuo malkinės reikia važiuoti į aikštelę ir padaryti trigubą ratą, o jeigu būtų važiavęs per žolę, tai ji būtų sakiusi kad jis naikina žolę, be to ten galima su karučiu užklimpti. Jis tuomet paliko karutį ant šaligatvio, o pats nuėjo į namus ir paskambino bendrajam pagalbos centrui, išsikvietė policijos pareigūnus. Po to jis išėjo į lauką laukti atvykstančių policijos pareigūnų. Jam išėjus, D. B. buvo kieme, ji nesitraukė. Belaukdami policijos, tarpusavyje jis su D. B. žodiškai konfliktavo, vartojo vienas kito atžvilgio įžeidžiančius žodžius. D. B. savo žodžiais jį įpykdė ir jis, stovėdamas prie savo buto durų, prie laiptelių paėmė kibirą ir iš jo į viršų išpylė šiukšles. Šiukšlių buvo ne daugiau, kaip trys šaukštai dulkių, nuo malkų drožlių, žievių. Jis iš kibiro šiukšles išpylė į viršų, o ne į D. B.. Nė viena šiukšlė neužkrito ant jos. D. B. nuo jo stovėjo maždaug trijų metrų atstumu ir tomis šiukšlėmis jis jos nesužalojo, jai skausmo nesukėlė, jai būtų nors viena dulkelė ant jos užkritusi, tai tą dulkelę ji būtų nufotografavusi stambiu planu. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis visą situaciją paaiškino. Policijos įraše matyti kaip ji laiko tą tazerį – prožektorių vienoje rankoje. D. B. iš pradžių pareigūnams nesakė, kad jis ją sužalojo. Jis pats pareigūnams pasakė, kad D. B. jam neleido šaligatviu su karučiu pravažiuoti. D. B. teigė, kad karutis gadina šaligatvį, nors šaligatvis nebuvo sugadintas. Kai atvyko policijos pareigūnai, D. B. būdama kieme, policijos pareigūnams nesiskundė, kad jis ją karučiu sužalojo ir, kad jai yra padaryti sužalojimai. Ji skausmu nesiskundė net policininkams. Tik jau vėliau pradėjo skųstis skausmu, po to kai D. B. nuo kiemo nuėjo į savo namus ir maždaug po penkiolikos minučių persirengusi vėl atėjo į kiemą, ir tik tuomet ji policijos pareigūnams skundėsi, kad jis ją sumušė. Kodėl ji nubėgo į kambarį atvykus pareigūnams jis nežino. D. B. vykusio konflikto metu buvo su juodos spalvos kelnėmis (tympomis). O po to D. B. iš namų išėjo nusiavusi kelnes, ji buvo su chalatu. Jis matė, kaip policijos pareigūnams rodė savo kojas. Jam alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jis yra blaivus. D. B. šį konfliktą specialiai išprovokavo. Jis pats tyčia sužaloti D. B. nenorėjo, tik norėjo, kad kaimynė leistų jam pravažiuoti. Jis pora kartų jai stipriau stuktelėjo ir tai galėjo būtų žemiau kelių, bet tik tai ne šlaunyje. Karutį, kai jį pakelia, tai galas nusileidžia, tai netgi kelių negali siekti. Kai jam parodė, kad ir šlaunys ir kelis sužaloti, tai mano, kad tai sufabrikuota. Konflikto metu ji buvo su chalatu, su juodomis, tamsiomis kelnėmis, kūno nesimatė. Jam žmona pasakojo, kad žemiau kelio, ant blauzdos buvo braškės dydžio dėmelė, patamsėjusi. Jis pripažįsta, kad jai stuktelėjo. Iš dalies prisipažįstu, nes jį ji tiek išnervavo, kad jis nesusilaikė ir jai stuktelėjo. Nuo tokio stuktelėjimo tokios pasekmės negalėjo atsirasti. Jis visą laiką galvojo koks buvo jos tikslas atsistoti ir nepraleisti, grasinti tazeriu, filmuoti. Tai ar kerštas už pralaimėtą bylą, kurią anksčiau pralaimėjo, kai norėjo užvaldyti jų butą, ar noras jį pasodinti į kalėjimą, ar noras, kad jis visiškai iš ten pabėgtų, ar vėl negalėtų šildymui vežtis malkų. Jie konfliktuoja iš seniau. Civilinė byla buvo dėl to, kad jos bute ant kamino pasirodė dėmelė ir lyg tai kondensatas nuo jo pečių kūrenimo, t. y., kad uždrausti jam kūrenti pečius ir, kad ji pati statytų pastatomus kaminus ir pasiimtų pinigus už savo darbą. Du sezonus uždraudė naudotis pečiais. Civilinio ieškinio dėl turtinės 38,21 Eur ir 3 000,00 Eur žalos nepripažįsta. Jeigu ji pati save susižalojo, jos pasipinigavimų jis visiškai nepripažįsta, o dėl vaistų, tai pas ją dukra serga (2 t. b. l. 44 – 46, 33 – 36, 101 – 110).

3. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, yra dviaukštis, dviejų butų. Ji pati gyvena antrame aukšte, o pirmame aukšte gyvena R. Š. su žmona M. Š.. Šis namas ir prie namo esantis kiemas yra bendra jų nuosavybė. Kiemas ir aplink namą esanti žemė yra valstybės, tačiau ji yra bendro naudojimo. 2020 m. lapkričio 19 d. buvo pasiėmusi laisvą pusdienį darbe, nes turėjo savo automobilį pristatyti į Vilijampolės techninių apžiūrų stotį ir apie 13.00 val. per savo buto antrame aukšte esantį langą pastebėjo, kad kaimynas R. Š. bendro naudojimo kieme iš ūkinio pastato šaligatvio keliuku veža ratiniu karučiu malkas link savo buto. Kadangi keliukas, kuriuo kaimynas veža malkas, yra grįstas šaligatvio plytelėmis ir ji, nenorėdama, kad jis būtų gadinamas, laužomas, išėjo jį perspėti, kad jis nevežtų krovinių šaligatviu, nes jis skirtas žmonėms vaikščioti. Šį šaligatvio keliuką maždaug prieš 20 metų ji pastatė pati savo lėšomis ir savo darbu. Prieš pora metų jį iš naujo perstatė. Tai buvo labai sunkus darbas padaryti dviejų plytelių pločio kelią. Kaimynai prie šių darbų neprisidėjo niekuo. Taip pat prie šių darbų neprisidėjo ir anksčiau buvę šio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Ji fiziškai nesiekė kaimynui trukdyti važinėti takeliu, nes ji jo neprilietė ir nesukėlė jokių pasekmių. Kadangi jai yra labai sunku nuravėti įsmegusį takutį, kurio bordiūrai sulaužyti, tai ji išėjusi į lauką, ėjo link R. Š. ir žodžiu jį perspėjo, kad jis nevežtų krovinių šaligatviu. Policijos nekvietė, nes galvojo, kad susitars, nes jo sūnus paklausydavo. Atėjo su prožektoriumi, nes jai reikėjo mašinai susirasti kelio ženklą, gesintuvą, reikėjo eiti į rūsį, į garažą kur nėra šviesos. Prožektorius buvo juodos spalvos, nežino ar yra kitame prožektoriaus gale mygtukas tazeriui, ji kaimynui nesakė kad trenks jam su tazeriu, kas tas tazeris ji nežino, juo naudotis nemoka. Jis į jos perspėjimus nereagavo, sakė, kad vis tiek veš. Jai bestovint ant šaligatvio, kaimynas R. Š., kuris priekyje savęs laikė stumiamą ratinį karutį pilną pakrautą malkų, tyčia karutį stumdamas, jėga trenkė 4 kartus jai į abi kojas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po pirmo smūgio jis ją nustūmė ir jos apavas liko po karučiu ir ji tiesė koją, kad tą apavą susirasti ir vėl buvo smūgis. Ji nesitikėjo, kad kai ji ties koją apsiauti kroksui, tai jis dar kartą smūgiuos. Negali pasakyti į kurią kojos dalį smūgiavo pirmą kartą, nes buvo karutis, krito malkos. Negali įvardinti trajektorijų kaip atsistojimo prieš karutį, nes tiek jis judėjo, tiek ji. Smūgiai buvo labai stiprūs ir skaudūs, nes jis, atitraukęs nuo jos karutį pilną malkų, su jėga jį stumdamas trenkdavo jai į kojas, smūgio jai buvo padaryti sužalojimai tiek nuo karučio, tiek ir nuo malkų, nes iš karučio krito malkos, kurios irgi trenkėsi jai į kojas. Malkos pataikė į kojas, nes pačios hematomos yra malkų galų formos. Negali nurodyti kas tikslai kontaktavo su jos koja, negalėjo atskirti kas kontaktavo ar karučio kraštas ar malka. Kai R. Š. trankė jai į kojas karučiu, smūgiai buvo stiprūs, tačiau iš susijaudinimo skausmo nejuto. Kai karučiu smurtavo jai į kojas, tai ji stovėjo bandė išsilaikyti. Kai jis liovėsi trankyti į jos kojas karutį, pradėjo ją įžeidinėti išvadindamas ją psichine, čiulpike ir kitais negražiais žodžiais ją žemindamas ir tyčiodamasis iš jos. Po to, paėmęs kibirą, kuris stovėjo prie jo buto ant laiptų su smulkiomis šiukšlėmis, išvertė šiukšles ant jos. Bandė pasitraukti, tačiau vis tiek šiukšlėmis buvo apipilta, nes jautė dulkes akyse ir striukė ir plaukai buvo apipilti smulkiomis medienos šiukšlėmis. Matė, kad ant kiemo buvo ir R. Š. žmona M. Š.. Po šio įvykio ant abiejų kojų liko mėlynės, kraujosruvos. Žemiau kelių lyg nieko nebuvo, nes ten buvo kaulas ir būtų kitaip skaudėję. Čia buvo minkštieji audiniai. Viskas buvo į minkštuosius audinius, taip pat ant kelienio ryškėjo hematoma, virš kelienio taip pat buvo hematoma. Ji į įvykio vietą policijos nespėjo išsikviesti, nes į pagalbos centrą pirmas paskambino kaimynas ar jo žmona. Telefoną nešėsi, nes jie nuo balandžio mėnesio ją nuolat terorizavo, buvo ištisinės patyčios, tai suprato, kad jei nefilmuos, tai savęs neapsigins. Jie yra dviese, pasišaukia dar E. P.. Jie visi trys puola. Atvykus policijos pareigūnams, ji paaiškino visą situaciją, taip pat pareigūnams parodė vaizdo įrašą, kuriame ji nufilmavo, kaip R. Š. jai su karučiu tyčia keturis kartus suduoda į kojas. Įvykio metu avėjo juodos spalvos, storas timpas, chalatą ir juodą puspaltį. Bendraudama su policijos pareigūnu pradėjo jausti savo kojose fizinį skausmą, tuomet ji pareigūnui pasakė, kad rašys pareiškimą ir iškarto pasakė, kad jai sužalojo kojas. Tuomet pareigūnas jai pasakė, kad reikės nufotografuot jos kojas. Tuomet ji nuėjo į kambarį, kur nusiavė savo juodas kelnes ir apsiavė permatomas, kūno spalvos pėdkelnes. Timpes nusirengė, nes norėjo parodyti pareigūnams kaip atrodo kojos. Persirengiant jau kilo guzai abiejų kojų šlaunyse iki pat kelių, nuo viršaus žemyn, ir net žemiau. Neprisimena kad pareigūnas jai būtų sakęs palaukti. Tiriant įvykio aplinkybes ji išėjo, nes jai nebuvo paskirtos jokios kardomosios priemonės, ji nuėjo atsinešti kitų dokumentų parodyti kaip niokojama jos nuosavybė, grįždama atsinešė ankstesnės civilinės bylos dokumentus. Grįždama iš buto neatsinešė tų pačių daiktų, kuriuos turėjo, nes ji suvokė, kad jau nenuvyks į technikinę. Jos niekas neprašė duoti apžiūrėti prožektorių, ji neatsimena kaip nuėjusi padėjo prožektorių. Policijos pareigūnas nufotografavo jos kojas. Ji pati konflikto metu jokio taserio – elektrošoko neturėjo. Su šiais kaimynais nesutaria nuolat, nes jie be jos sutikimo naudoja bendros nuosavybės daiktus taip, kaip jiems patogu ir tik savo naudai. Į jos, kaip bendraturtės interesus, visiškai neatsižvelgia, ją ignoruoja, įžeidinėja ir žemina. Šio įvykio metu patyrė didelį emocinį susijaudinimą, stresą, baimę, rankos drebėjo, verkė. Tarp jos ir kaimyno įvykusio konflikto metu ji visą laiką turėjo įjungtą savo mobilųjį telefoną ir fiksavo vaizdą ir garsą. Dabar dažniausiai vaikšto su telefonu. Jeigu įvykio metu nebūtų turėjusi telefono, tai būtų neįrodžiusi, kad jis ją taip nuskriaudė. Ji ne visą laiką filmuoja, bet dažnai taip. Ji nežinojo, kad kontaktuos su kaimynais, bet žinojo, kad jeigu jis sėdės ant suoliuko, tai ji vis tiek gaus. Pas specialistą buvo, kai gavo užduotį, t. y. 21 d. Buvo apžiūra ir nustatytas mastas ekspertų, kadangi gydėsi pas šeimos gydytoją ir jai ryškėjo ant kelienio hematoma, jį pradėjo skaudėti, ją siuntė rentgenui, o rentgenas rodė galimą įskilimą ar lūžį, toliau siuntė pas traumatologą, magnetiniam rezonansui, tomografijos tyrimui, echoskopijai, todėl vėl kreipėsi į medicinos ekspertus. Dėl pareikšto civilinio ieškinio turtinės žalos, t. y. vaistai – Dolmen, Heparin, raminamieji vaistai, Nemisil, tai yra 38,00 Eur. Dėl neturtinės žalos, tai jau dvi dienos prieš tai, jis buvo užpuolęs ją kieme su žmona, t. y. metė su įtūžiu, užsimodamas link jos, jos daiktus, gąsdino, koliojo. Ta įtampa tvyrojo nuolat. Buvo nuolat puolama. Tik išlipa iš mašinos ir jie nuolat ją kolioja. Po įvykio verkdavo dažnai, buvo begalinis skausmas. Hematomos atrodo juokingai, bet kai jas trini turi būti „sukandęs dantis“ kol jas išsitrini. Pusę metų jas turėjo trinti ir tai liko duobė viename audinyje. Vienoje vietoje pradėjo guzas augti, jeigu kraujo krešulio neištrini, tai gali prispausti nervą. Tas trynimas ir tos hematomos labai skausmingos ir jos ryškėjo kelias diena. Neturtinė žala pasireiškė ir nuo skausmo, ir nuo koliojimo, ir nuo žeminimo, ir nuo patyčių. Jaučiasi kaip ne žmogus, kaip patyčių objektas daugiabučio kieme. Ji išvadinta „lesbiete, čiulpike, psichine“. Tai psichinė trauma, nuolatinė įtampa, baimė, stresas. Nežino kiek truko tokia sunki būsena, turbūt pora savaičių, kol trynė hematomas, tai vis prisimena iš naujo, nes tas skausmas tikrai begalinis. Iš jos pusės buvo bandymai spręsti konfliktus taikiai, ji linkusi spręsti geranoriškai. Kai pamato, kad nebeįmanoma, tai ji kviečia policiją, per policiją sprendžia problemas, nes su juo negali išspręsti. Jis neprileidžia jos prie bendro įvado, prie bendro vandentiekio. Jai reikėjo skaudamomis kojomis nešioti kibirais maždaug 300 metrų vandenį. 38,21 Eur yra už vaistus, t. y. turtinė žala ir 3 000,00 Eur neturtinė žala (1 t. b. l. 18, 21 – 22, 122 – 132, 33 – 36, 2 t. b. l. 101 – 110).

4. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. Š. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 19 d. apie 13.00 val. jos vyras R. Š. nuėjo į ūkinį pastatą ratiniu karučiu į kambarį atsivežti malkų. Jai būnant kambaryje, už kokių penkių minučių išgirdo triukšmą, sklindantį iš lauko. Ji iš buto išėjo į koridorių, neišėjo į kiemą, ir pro duris pamatė, kad kieme, kuris yra bendrojo naudojimo su kaimyne D. B., ant šaligatvio prieš jos vyrą, kuris link namų nuo ūkinio pastato stūmė ratinį karutį su malkomis, stovi D. B.. D. B. atsistojo ant pačio šaligatvio ir neleido jos vyrui su karučiu pravažiuoti. D. B. į ją stovėjo nugara. Buvo didelis triukšmas. D. B. šūkaliojo, koliojosi, žodžių ji negirdėjo, tik garsus. Ar jos vyras kokius nors fizinius veiksmus prieš D. B. atliko, ji pati nematė, nes D. B. ant šaligatvio stovėjo nugara į ją, o ji pati savo vyro nematė, nes jį jai užstojo D. B.. Ji matė, kad D. B. turėjo aparatą, kuriuo fotografavo. Po to ji atsitraukė nuo durų ir nuėjo į kambarį, D. B. ir vyrą paliko konfliktuojančius ant šaligatvio. Ji žiūrėjo trumpai. Jai nuėjus trumpam į kambarį, netrukus į kambarį atėjo jos vyras. Jis pats paskambino pagalbos centrui ir išsikvietė policijos pareigūnus. Vyras skambino policijai dėl to, kad D. B. jam neleido su karučiu važiuoti koridoriumi. Po to vyras iš buto vėl išėjo į kiemą ir ji išėjo į koridorių, matė, kaip jos vyras su D. B. konfliktavo ir konflikto metu ji erzino jos vyrą, jį koliojo. Vyras susinervinęs pasiėmė kibirą su šiukšlėmis ir pylė į kiemą, taip norėjo pagąsdinti D. B.. Tačiau nė viena šiukšlė neužkrito ant D. B., visiškai jos nelietė ir jos nesužalojo. Kai atvyko pareigūnai D. B. buvo kieme, karutis su malkomis irgi buvo ant šaligatvio. Tik tada, kai buvo atvykusi policija ji matė iškritusias iš karučio malkas, jos buvo šone, už karučio. Kada jos nukrito nematė. Tuo metu iškritusių malkų nesimatė. Jai tuo metu net nekilo mintis, kad malkos iškritę. Atvykus policijos pareigūnams D. B. laikė rankose kažką juodą, kaip prožektorių, jai vyras sakė, kad gal ten tazeris. Atvykus policininkams ji reikalavo pas policininkus, kad D. B. parodytų sužalojimus, tačiau ji nerodė. Ji nuėjo į viršų ir paskui tik atėjusi parodė. Ji galėjo nueiti ir pati save kapotis, nes jos motina taip darydavo. D. B. nuėjo į savo butą ir grįžo po 15 min. Tik tuomet viską parodė, kai nulipo persirengusi, tuomet demonstratyviai policininkams parodė, kad mėlynė, matė žemiau kelio, ties viduriu ant kaulo kaip spanguolė mėlynę, buvo skaisti raudona mėlynė, maždaug vieno cento monetos dydžio (2 t. b. l. 2 – 5, 101 – 110).

5. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šalimais yra dvibutis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 19 d. apie pietus ji buvo lauke, bendrame kieme ir matė, kaip kaimynas R. Š. karučiu, pakrautu pilnu malkomis, nuo ūkinio pastato takučiu vežė link savo gyvenamojo namo malkas. Tuo metu matė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) takučiu atėjo D. B.. Ji nuo jų kieme stovėjo maždaug trijų metrų atstumu. Matė, kaip D. B. ant šaligatvio atsistojo priekyje karučio ir neleido R. Š. karučiu pravažiuoti. Ji ant R. Š. šaukė, kad čia ne jų šaligatvis, kad jis šaligatviu negalės vežti malkų. Tuo metu pamatė, kaip R. Š. norėjo važiuoti karučiu jis tik stūmė, prisiliesti jam nereikėjo. Vėliau nuleido galutinius ratus ir pastatė. Prisilietimo metu malkos nekrito. D. B. stovėjo priekiu į karutį. Kaip jis vežė, tai ji specialia pakišo ir malkos virto į šoną, į kairę pusę. Karučio vienas kampas prilietė D. B. vieną koją. R. Š. karutį link D. B. nestipriai stumtelėjo. Po šio stumtelėjimo iš karučio iškrito viena malka. Malka nukrito karučio šone, krisdama D. B. kojos nesužalojo. Kai malka nukrito, tai karutis jau buvo sustojęs. Neskaičiavo kiek malkų buvo iškritusių, tačiau, kai jis vežė, tai malkos virto į kairę pusę. Š.prisilietė, kad labai stūmės būtų, malkos virto į šoną. Nematė, kad kaimynas su karučiu būtų prilietęs D. B. kojas. Matė kaip bevežant virto į kairę malkos, o ji lyg specialiai atsistojo, kad pakišti koją prieš pat ratą. Nematė, kad karutis stuktelėtų į D. B.. Daugiau R. Š. karučiu į D. B. nevažiavo. R. Š. ant šaligatvio paliko karutį ir nuėjo prie namo durų ant laiptų. Nepastebėjo ką turėjo rankose B.. Matė, jog ji turėjo telefoną, neatsimena ar daugiau daiktų turėjo. Matė, kad skambino R. Š. į policiją. Matė ir girdėjo, kaip D. B. kieme ant R. Š. šaukė. Kad R. Š. iš kibiro šiukšles būtų pylęs ant D. B., ji nematė. Nematė ant jos kojų jokių žymių, jokių žaizdų (2 t. b. l. 7 – 9, 101 – 110).

6. D. B. pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d. apie 13.06 val. bendrame kieme (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kaimynas R. Š., veždamas bendro naudojimo šaligatvio keliuku su ratiniu karučiu malkas, tyčia jį stumdamas jėga trenkė 4 kartus D. B. į abi kojas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to ją įžeidinėdamas paėmė kibirą su smulkiomis šiukšlėmis ir išvertė šiukšles ant nukentėjusiosios. Po įvykio ant abiejų kojų liko mėlynės, kraujosruvos (1 t. b. l. 17 – 21).

7. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 24 – 30).

8. D. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė failus, kurių individualūs požymiai: 20201119_130550.mp4, 20201121_131237_3_3.mp4, 20201119_131237_1_1.mp4, 20201119_131237__3_1_1_1_1_1.mp4 , 20201121_151524.jpg, 20201121_151808.jpg4 ir 20201121_152123.jpg. (1 t. b. l. 32 – 34).

9. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 20201121_131237_3_3.mp4, užfiksuota kaip D. B. kartu su R. Š. žodiškai konfliktuoja ir konflikto metu R. Š. paima į ranką plastikinį kibirą, jį iškelia į viršų. Matosi, kad kibiro dugne yra medžio drožlių. R. Š. iškelia kibirą į viršų iš jo pila į viršų medžio drožles (1 t. b. l. 39 – 40).

10. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 20201119_131237__3_1_1_1_1_1.mp4, užfiksuota kaip D. B. kartu su R. Š. žodiškai konfliktuoja (1 t. b. l. 41 – 43).

11. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 20201119_131237_1_1.mp4, užfiksuota, kaip D. B. kartu su R. Š. žodiškai konfliktuoja (1 t. b. l. 44 – 47).

12. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 20201119_130550.mp4, užfiksuota, kaip R. Š. karučiu keturis kartus suduoda priekyje stovinčiai moteriai galimai D. B. (1 t. b. l. 48 – 51).

13. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti failai 20201121_151524.jpg, 20201121_151808.jpg4 ir 20201121_152123.jpg., nufotografuotos galimai D. B. kojų šlaunys, ant kurių yra mėlynės, kraujosruvos (1 t. b. l. 52 – 57).

14. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK VS tyrėjos tarnybinis pranešimas su prijungtais Drive Pro Body 30 B0F1EC5FF7AE kameros vaizdo failais: Nr. 2020_1119_135022_012; Nr. 2020_1119_135522_013; Nr. 2020_1119-_140021_014; Nr. 2020_1119_140520_015; Nr. 2020_119_141019_016; Nr. 2020_119_141518_017; Nr. 2020_119_142017_018; Nr. 2020_1119_142516_019; Nr. 2020_119_143015_020; 2020_1119_143514_021, kurie 2020 m. lapkričio 19 d. laiku nuo 13.50 val. iki 14.35 val. įvykio vietoje esančioje Prienų r., Prienų sen., Ignacavos k., Miškininkų g. 12, policijos pareigūnų buvo filmuota (1 t. b. l. 58, 101).

15. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_135022_012, užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prie daugiabučio namo yra R. Š., D. B., M. Š.. Pokalbio metu D. B. nurodo, kad ji turi įrašą, kaip R. Š. karutį į jos kojas stūmė, jai skauda kojas ir jai reikalingi medikai (1 t. b. l. 59 – 63, 101).

16. 2021 m. vasario 24 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_135522_013, užfiksuotas pokalbis, kaip D. B. pareigūnui teigia, kad ji savo rankom, savo pinigais sudėjo visą takutį, kad takutis ne kroviniams vežioti, nurodo, kad ji turi įrašą, kaip ant jos važiuoja, kad ji atsiųs skundą (1 t. b. l. 64 – 67, 101).

17. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_140021_014, užfiksuota, kaip D. B. atsistoja prie karučio pakrauto malkomis ir paaiškina, kad, stumiant į ją karutį, malkos krito ant jos (1 t. b. l. 68 – 72, 101).

18. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_140520_015, užfiksuota, kaip D. B. pareigūnui teigia, kad dar kibirą šiukšlių ant jos užpylė (1 t. b. l. 73 – 77, 101).

19. 2021 m. vasario 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_141019_016, užfiksuota, kaip pareigūnui R. Š. teigia, kad jis antrą kartą į ją (D. B. karutį) stumtelėjo biškį (1 t. b. l. 78 – 81, 101).

20. 2021 m. vasario 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_141518_017, užfiksuota, kaip pareigūnas nufotografuoja D. B., taip pat užfiksuota įvykio liudytoja E. P., kuri teigia, kad ji matė: „nu ka jinai ėjo ir jinai šitą sustojo paskiau jinai specialiai kreivai atstojo ir jinai šitą nu paskiau jau sustojo“, „Ji kreivai atsistojo taip, kad važiuotų jau ant jo“ (1 t. b. l. 82 –85).

21. 2021 m. vasario 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_142017_018, užfiksuota, kaip pareigūnui E. P. patikslino savo pasakytus žodžius, kad ne ant jo, o ant jos važiuotų. Užfiksuota, kaip R. Š. teigia, kad jis vieną kartą jai davė. Pareigūnas užsirašo asmenų duomenis. R. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad jis yra blaivus (1 t. b. l. 86 – 90, 101).

22. 2021 m. vasario 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_142516_019, užfiksuota, kaip pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu D. B. patikrina jos blaivumą (1 t. b. l. 91 – 94, 101).

23. 2021 m. kovo 1 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_143015_020, užfiksuota, kaip policijos pareigūnas apžiūri įvykio vietą (1 t. b. l. 95 – 97, 101).

24. 2021 m. kovo 1 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo failas 2020_1119_143514_021, užfiksuota, kaip policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą (1 t. b. l. 98 – 99, 100 – 101).

25. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2020 m. lapkričio 19 d. 13:09:21 val., Centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo pokalbio garso įrašo kopijas (1 t. b. l. 103).

26. 2021 m. vasario 4 d. Apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas pokalbio garso įrašas, kurio failas 2020_11_19-13-09-21_25.02.mp3, užfiksuota, kaip pranešėjas praneša, kad kaimynė jo nepraleidžia malkų vežti ir jį kolioja ir kviečia atvykti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 104 – 107).

27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2723/2020(02), kurioje nurodyta, jog D. B. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse. Poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse padarytos kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti judantis karutis. Poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse padarytos ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Po padarytų poodinių kraujosruvų D. B. turėjo jausti fizinį skausmą. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griūviminei traumai, o labiau būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui (1 t. b. l. 143 – 144).

28. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. pG 703/2021(02), kurioje nurodyta, jog D. B. pagal medicininius dokumentus gydėsi dėl 2020 m. lapkričio 19 d. patirto kelio sumušimo. D. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse ir dešinio kelio sąnaryje. Ilgalaikis gydymasis dėl dešinio kelio sumušimo neatitinka sužalojimo pobūdžiui ir kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą, domėn neimamas. Be to, ilgalaikis gydymasis gali būti susijęs su abiejų kelių patologiniais pokyčiais. D. B. padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 179 – 181).

29. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios D. B. pateikta Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, kurioje nurodyta, jog nukentėjusioji D. B. 2020 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į VŠĮ Prienų r. PSPC ir buvo apžiūrėta ne nuotoliniu būdu, o kontaktiniu būdu (2 t. b. l. 84).

30. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo advokatės pateiktos iš R. Š. šeimos albumo dvi 2000 m. ir 2010 m. nuotraukas iš kiemo, kuriame įvyko įvykis, matoma takas- šaligatvis dėl kurio, įvykio metu kilo ginčas. Nuotraukoje Nr. 1 (aprašas: 2000 m. (duomenys neskelbtini) kiemo vaizdas, takas bendro naudojimo. R. Š.) matoma namo kiemas, kairėje nuotraukos pusėje esantis takelis grįstas betoninėmis plytelėmis, takelio gale matoma pastatas, kuriame laikomos malkos. Nuotraukoje Nr. 2 (aprašas: 2010 m. (duomenys neskelbtini) kiemo vaizdas, matosi trinkelių takelis, p. Š..) matoma, takelis – šaligatvis grįstas betoninėmis plytelėmis dviem juostomis. Takelis veda link pastato, kuriame laikomos malkos. Takelio padėtis identiška įvykio metu matomai takelio padėčiai (2 t. b. l. 85).

34. Byloje esančias duomenimis vienintelės įvykio liudytojos E. P. ir M. Š. nurodė, jog įvykį matė, bet tiesioginių smūgių suduotų nukentėjusiajai nematė. Liudytoja M. Š. nurodė, jog įvykį stebėjo nukentėjusiajai iš nugaros, dėl to nematė ar kaltinamasis stūmė karutį į nukentėjusiosios pusę, ji girdėjo tik triukšmą ir vėliau kaip kaltinamasis atėjo į kambarį iškviesti policijos ji kartu su juo išėjo į kiemą. Liudytoja E. P. nurodė, jog įvykio metu buvo kieme, bet tikslios įvykio sekos nenurodė, ji nurodė, jog ji nuo kaimynų kieme stovėjo maždaug trijų metrų atstumu. Matė, kaip D. B. ant šaligatvio atsistojo priekyje karučio ir neleido R. Š. karučiu pravažiuoti ir ant R. Š. šaukė, kad čia ne jo šaligatvis, kad jis šaligatviu negalės vežti malkų. Tuo metu pamatė, kaip R. Š. norėjo važiuoti karučiu jis tik stūmė, prisiliesti jam nereikėjo. Prisilietimo metu malkos nekrito. D. B. stovėjo priekiu į karutį. Kaip jis vežė, tai ji specialia pakišo ir malkos virto į šoną, į kairę pusę. Karučio vienas kampas prilietė D. B. vieną koją. R. Š. karutį link D. B. nestipriai stumtelėjo. Po šio stumtelėjimo iš karučio iškrito viena malka. Malka nukrito karučio šone, krisdama D. B. kojos nesužalojo. Kai malka nukrito, tai karutis jau buvo sustojęs. Neskaičiavo kiek malkų buvo iškritusių, tačiau, kai jis vežė, tai malkos virto į kairę pusę. Nematė, kad kaimynas su karučiu būtų prilietęs D. B. kojas. Nematė, kad karutis stuktelėtų į D. B.. Daugiau R. Š. karučiu į D. B. nevažiavo. R. Š. ant šaligatvio paliko karutį ir nuėjo prie namo durų ant laiptų.

35. Kadangi liudytojos E. P. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, nes pastaroji yra nurodžiusi „jis tik stūmė, prisiliesti jam nereikėjo <...> prisilietimo metu malkos nekrito“, „karučio vienas kampas prilietė D. B. vieną koją <..> nestipriai stumtelėjo. Po šio stumtelėjimo iš karučio iškrito viena malka. Malka nukrito karučio šone, krisdama D. B. kojos nesužalojo“, taip pat yra nurodžiusi jog „nematė, kad kaimynas su karučiu būtų prilietęs D. B. kojas. Nematė, kad karutis stuktelėtų į D. B.“ teismas liudytojos parodymais nesivadovauja, liudytojos parodymai šiuo atveju prieštaringi dėl įvykio aplinkybių, bet patvirtina faktą kad įvykio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas. Kadangi liudytojos E. P. parodymai esminės teisinės reikšmės neturi, teismas jų plačiau neanalizuoja.

36. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti, padariniai.

38. BK 37 straipsnis nuostatos nurodo, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą) tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus).

39. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).

40. Vertinant kaltinamojo nusikalstama veika padarytos žalos dydį iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadų Nr. G 2723/2020(02) ir Nr. pG 703/2021(02), matoma, jog D. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse ir dešinio kelio sąnaryje (1 t. b. l. 143 – 144, 179 – 181) ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis. Įvykio metu buvo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, t. y. asmens sveikata. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. pG 703/2021(02) D. B. pagal medicininius dokumentus gydėsi dėl 2020 m. lapkričio 19 d. patirto kelio sumušimo. Ilgalaikis gydymasis dėl dešinio kelio sumušimo neatitinka sužalojimo pobūdžiui ir kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą, domėn neimamas. Be to, ilgalaikis gydymasis gali būti susijęs su abiejų kelių patologiniais pokyčiais. D. B. padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

41. Ginčo, jog įvykio metu mechaninis karučio kontaktas su nukentėjusiąja buvo, nekilo, ginčas byloje kilo dėl įvykio metu įvykusių veiksmų pasekmių, t. y. žalos dydžio – sukeltų kraujosruvų intensyvumo ant nukentėjusiosios kūno. Iš nukentėjusiosios pateiktų 3 fotonuotraukų: 20201121_151524.jpg, 20201121_151808.jpg4 ir 20201121_152123.jpg., kurios apžiūrėtos kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog nufotografuotos galimai D. B. kojų šlaunys, ant kurių yra mėlynės, kraujosruvos (1 t. b. l. 52 – 57), matoma, jog mėlynės yra intensyvios, tamsios mėlynos spalvos. Poodinės kraujosruvoms išsivystyti užtenka ir nedidelės jėgos mechaninio poveikio, poodinės kraujosruvos kiekvienam asmeniui pasireiškia individualiai, priklausomai nuo kraujagyslių išsidėstymo asmens kūno paviršiuje. Tai, kad nukentėjusiajai po įvykio pasireiškė ir nuotraukose buvo užfiksuotos intensyvios mėlynės, nenurodo, jog nukentėjusiajai įvykio metu buvo padaryta didelė žala pasireiškusi dideliais padariniais. Tokią teismo išvadą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG 703/2021(02).

44. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, kaip matoma iš bylos medžiagos konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta ne pirmą kartą, tarp jų yra susiklostę konfliktiški ir įtempti santykiai iš seniau. Tai patvirtina bylos medžiaga, pareigūnų pokalbis ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Pareigūnai vykdami į iškvietimą kalbėdami tarpusavyje pasakė „čia amžiais nepasidalina, aš čia buvęs“ (1 t. b. l. 59, 101, vaizdo įrašo failo 2020_1119_135022_012, 0:12 – 0:21 min.). Tai patvirtina ir pats kaltinamasis ir nukentėjusioji. Kaltinamasis apklausos metu nurodė, jog buvo daug konfliktų, jeigu jis kažką daro, tai kaimynė ateina ir kokią valandą ar dvi klausia „kodėl be mano sutikimo čia ardai“. Kaltinamasis taip pat nurodė ir liudytoja M. Š. patvirtino, jog 2020 m. spalio mėnesio pradžioje karučiu vežėsi iš malkinės į namus malkas ir tada taip pat buvo įvykęs konfliktas su kaimyne, tada ji taip pat neleido pravažiuoti. Policijai tada jis nepaskambimo, nes buvo tik žodinis konfliktas, o pas juos tokių konfliktų būna vos ne kasdien. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo sūnaus G. Š., anksčiau gyvenusio R. Š. bute, vyko konfliktai ir 2017 metais Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-159-939/2017 pagal nukentėjusiosios ieškinį kaltinamojo sūnui dėl leidimo atlikti veiksmus ir veiksmų atlikimo eliminuojant gaisro galimybę, t. y. buvo prašoma atlikti pristatomų kaminų įrengimo darbus pasirenkant efektyviausią įrengimo būdą gaisro prevencijai pastate, uždrausti naudotis visais trimis dūmtraukiais įpareigojant kaltinamojo sūnų padengti visas atliekamų darbų išlaidas ir kaštus. Teisme dėl minėtos civilinės bylos vyko apeliaciniai ir kasaciniai procesai ir nukentėjusioji bylą pralaimėjo. Proceso metu kaltinamojo sūnui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jam nebuvo leista kūrenti malkomis buto, jis turėjo naudoti dujinį šildymą, dėl ko patyrė išlaidų ir nukentėjusiajai pralaimėjus bylą prasidėjo kitas teisminis procesas, Alytaus apylinkės tesimo Prienų rūmuose civilinė byla Nr. e2-92-1023/2020, kurios metu kaltinamojo sūnus pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiajai dėl proceso metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu patirtos žalos atlyginimo. Kaltinamojo sūnaus ieškinys buvo patenkintas ir nukentėjusioji turėjo atlyginti turtinę žalą.

45. Dėl nurodytų priežasčių matoma, jog nukentėjusioji iki šios dienos jaučia nepasitenkinimą kaimynais, t. y. kaltinamuoju, tai patvirtina bylos medžiaga. Kaip iš vaizdo įrašo 2020_1119-_140021_014 (1 t. b. l. 68 – 72, 101) matoma, į įvykio vietą atvykus pareigūnams nukentėjusioji išeina į savo butą ir sugrįžusi prie pareigūnų su dokumentais rankose, pareigūnams pirmiausia reiškia nepasitenkinimą kaltinamojo atžvilgiu, o ne pirmiau parodo įvykio metu jai padarytus sužalojimus. Nukentėjusioji reiškia nepasitenkinimą ir pyktį kaltinamojo atžvilgiu dėl ankstesnių įvykių sakydama „aš atėjau pasiimti dokumentų, parodyt ką padarė iš mano buto, va noriu parodyt ką padarė iš mano buto“ (vaizdo įrašo 2020_1119-_140021_014, 01:54 – 02:12 min. (1 t. b. l. 68 – 72, 101)), toliau minėtame vaizdo įraše matoma, kaip nukentėjusioji kalbėdama su pareigūnu reiškia savo emocijas ir pareigūnas paprašo jos nusiraminti ir emocingai nereikšti savo nuomonės, o nukentėjusioji atsako „kaip aš nereikšiu impulsyviai, pažiūrėkit kaip jis padarė mano butui, kaip neemocingai kaip viskas sulaužyta“ (vaizdo įrašo 2020_1119-_140021_014, 04:15 – 04:21 min. (1 t. b. l. 68 – 72, 101)). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios paklausus kokius dokumentus ji rodė atvykusiems policijos pareigūnams, ji patvirtino, jog tai buvo ankstesnės civilinės bylos dokumentai, nurodydama jog ji nuėjo atsinešti kitų dokumentų parodyti kaip niokojama jos nuosavybė. Tai patvirtina jog nukentėjusioji jaučia neigiamas emocijas kaltinamojo atžvilgiu dėl ankstesnių pralaimėtų civilinių bylų.

46. Nukentėjusioji įvykio dieną žinodama, kad ją ir kaltinamąjį sieja konfliktiški ir įtempti tarpusavio santykiai, pamačiusi, jog kaltinamasis pilną karutį malkų stumia šaligatvio takeliu, nekvietė teisėsaugos pareigūnų savo interesams apginti. Taip pat nukentėjusioji ankščiau nesiėmė teisinių priemonių, kad būtų išspręstas ne pirmą kartą kilęs konfliktas dėl bendro naudojimo šaligatvio naudojimosi tvarkos, ji įvykio dieną pati išbėgusi prieš kaimyno stumiamą pilną karutį malkų pradėjo jam priekaištauti ir sukėlė konfliktą. Kaip pati nukentėjusioji nurodė, ji išėjusi į lauką ėjo link R. Š. ir žodžiu jį perspėjo, kad jis nevežtų krovinių šaligatviu, policijos nekvietė, nes galvojo, kad susitars, nes jo sūnus paklausydavo. Kaip ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu teigė kaltinamasis, D. B. rėkdama atbėgo link jo sakydama „aš tave nutrenksiu, neleisiu su tomis malkomis per takelį važiuoti“, ji atbėgo vienoje rankoje laikydama telefoną, kitoje tazerį. Tai parodo, kad nukentėjusioji siekė konflikto su kaltinamuoju, nes prieš eidama link kaltinamojo žinojo, kad jis gal būti nusiteikęs konfliktiškai, neigiamai sureaguoti, bet vis tiek ėjo link jo ir eidama link kaltinamojo turėjo telefoną, kas patvirtina, jog ji tikėjosi neigiamos kaimyno reakcijos siekdama tai užfiksuoti telefonu. Liudytoja M. Š. apklausos metu teigė, jog ji matė, kad D. B. turėjo aparatą, kuriuo fotografavo (1 t. b. l. 64 – 67, 101), taip pat ir įvykio liudytoja E. P. apklausos metu nurodė, jog ji matė, jog nukentėjusioji turėjo telefoną. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo 2020_1119_135022_012 (1 t. b. l. 64 – 67, 101) matoma, jog atvykus pareigūnams nukentėjusioji rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną ir juodos spalvos galimai žibintuvėlį, galinė žibintuvėlio dalis vaizdo įraše nesimato (1 t. b. l. 64 – 67, 101, vaizdo įrašo 2020_1119_135022_012, 04:12 min.). Teismas daro prielaidą, jog vaizdo įrašas buvo sutrumpintas, apkarpant įvykio ir konflikto pradžią, nes vaizdo įrašas prasideda ties pirmu kaltinamojo pilno karučio su malkomis pastūmimu nukentėjusiajai į kojas, kas fiziškai nėra įmanoma, nes kaltinamoji neturėjo realios galimybės pradėti filmuoti įrašo, karučiu jai suduodant smūgį. Nustatyti, ką prieš įvykį atbėgdama prieš kaltinamąjį turėjo nukentėjusioji ir kas vyko prieš pirmą karučio pastūmimą į nukentėjusiosios pusę iš byloje esančių duomenų negalima. Pati nukentėjusioji apklausos metu nurodė jog atėjo su prožektoriumi, nes jai reikėjo mašinai susirasti kelio ženklą, gesintuvą, reikėjo eiti į rūsį, į garažą kur nėra šviesos. Prožektorius buvo juodos spalvos, nežino ar yra kitame prožektoriaus gale mygtukas tazeriui, ji kaimynui nesakė, kad trenks jam su tazeriu, kas tas tazeris ji nežino, juo naudotis nemoka. Išsamiau nevertinant ir neanalizuojant konflikto pradžios, teismas nurodo, jog konfliktas buvo inicijuotas nukentėjusiosios, nes ji pamačiusi kaltinamąjį stumiantį karutį, pilną malkų, šaligatviu link namo priėjo prie kaltinamojo ir pradėjo konfliktą, nors žinojo, kad ją ir kaltinamąjį sieja konfliktiški ir įtempti tarpusavio santykiai ir galėjo tikėtis kaltinamojo tokios reakcijos, nes apklausos metu yra nurodžiusi, jog „nežinojau, kad kontaktuosiu su kaimynais, bet žinojau, kad jeigu jis sėdės ant suoliuko, tai aš vis tiek gausiu“, tai patvirtina, jog nukentėjusioji tikėjosi kaimyno neigiamos reakcijos ir galimo konflikto, bet vis tiek ėjo link kaimyno.