Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės Rasos Židonytės prašymą netvirtinti dalies uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ pateikto kreditorinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pay later“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pay later“ (toliau – Bendrovė) bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta Rasa Židonytė (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 31 d.

4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Legal Balance“ pareikštas 17 199,29 Eur finansinis reikalavimas išskirtas nagrinėti atskiroje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

7. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

8. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

10. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

11. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ prašo patvirtinti jo bendrą 15 113,60 Eur finansinį reikalavimą Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje. Finansinis reikalavimas yra kildinamas iš Bendrovės darbuotojo finansinio reikalavimo, kuriuo kreditorė įgijo sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-9287/2023 (toliau – Sprendimas) nusprendė išieškoti V. A. naudai iš Bendrovės 17 679,08 Eur darbo užmokestį už 2023 m. kovą, išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (suma nurodyta kartu su privalomais mokesčiais) bei 5 000 Eur netesybas (suma nurodyta kartu su privalomais mokesčiais). 2023 m. birželio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2023-06/191 V. A. perleido UAB „Legal Balance“ 22 679,08 Eur dydžio reikalavimo teisę ir visas su ja susijusias papildomas teises į UAB „Pay Later“ skolą pagal Sprendimą.

13. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad išmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbdavių darbuotojams nesumokėtoms su darbo santykiais susijusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų pajamų, iš kurių atskaičiuoti mokėtini mokesčiai (darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis) bei pensijų kaupimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, sumoms mokėti, apskaičiuojamos, kai darbdaviui iškelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, – pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatyme ar Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo patvirtinti jos reikalavimą dalyje dėl 11 113,60 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos ir išeitinės išmokos atskaičius privalomus mokesčius. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 16 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, minėtos išmokos yra apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu (20 proc.) (toliau – GPM) ir Valstybinio socialinio draudimo mokesčiu (19,50 proc.: sveikatos draudimas 6,98 proc. bei pensijų ir socialinis draudimas 12,52 proc.). Byloje nėra ginčo, jog nuo minėtų sumų turi būti atskaitoma viso 39,50 proc. privalomų mokesčių, tačiau matyti, jog UAB „Legal Balance“ skaičiuoja minėtus mokesčius nuo bendros 18 369,60 Eur sumos, kurią sudaro 1 111,11 Eur darbo užmokestis + 6 562,65 Eur kompensacija + 10 695,84 Eur išeitinė išmoka bei kurios nurodytos Sprendimo motyvuojamoje dalyje. Tuo tarpu Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta bendra 17 679,08 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos ir išeitinės išmokos suma, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta suma. Pažymėtina, kad pirminė kreditorė ar UAB „Legal Balance“ galėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl klaidos ištaisymo, jei jos manymu šiuo atveju buvo padaryta aritmetinė klaida, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta.

15. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmuoju etapu tenkinamas UAB „Legal Balance“ reikalavimas yra 10 695,84 Eur (17 679,08 Eur – (17 679,08 Eur x 39,50 proc.), tai yra toks, kokį ir prašė patvirtinti nemokumo administratorė.

16. Darbo ginčų komisijos sprendimu taip pat nuspręsta išieškoti pirminei kreditorei iš Bendrovės 5 000 Eur netesybų (suma nurodyta kartu su privalomais mokesčiais). Byloje šiuo atveju kilo ginčas, ar nuo minėtos sumos turi būti atskaitoma ne tik 20 proc. GPM, bet ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiai.

17. Pasisakant aptariamu klausimu paminėtini šie aspektai: pirma, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 49 punktą, neapmokestinami yra įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą; antra, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto komentare nurodyta, kad: delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą dydis nustatytas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme; šiame įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai priskiriami neapmokestinamosioms pajamoms; neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriami užsienio valstybių įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto komentaras išdėstytas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (32.42-31-1)RM-18304 (214 psl., https://www.vmi.lt/evmi/gyventoju-pajamu-mokestis); trečia, atitinkami finansinis reikalavimas yra grindžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimu, todėl turi būti įvertinta ne tik minėto sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir jo motyvai (atitinkamų sumų skaičiavimas) ir tada daromos atitinkamos išvados, ar šiuo atveju buvo būtina iš priteistos sumos dar papildomai išskaičiuoti ir atitinkamus mokesčius; ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimai yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 9 punktas), o įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-933/2023).

18. Sprendime sprendžiant klausimą dėl netesybų priteisimo remiamasi DK 147 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Sprendime nurodoma, kad: „Ieškovės darbo santykių pabaiga, deklaruota darbdavio, 2023 m. kovo 7 d.. Galutinis atsiskaitymas neišmokėtas. Komisija sprendžia ieškovės naudai išieškoti netesybas lygias vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžiui, t. y. 5 000,00 Eur.“ Nors toliau Sprendime nurodoma, kad: „Privalomus mokesčius (Pajamų mokestis, Sveikatos draudimas, Pensijų ir socialinis Draudimas) nuo išmokėtinų sumų privalo apskaityti ir sumokėti darbdavys“, tačiau pažymėtina, kad šis sakinys nurodytas ne prie netesybų sumos, o iš naujos pastraipos, todėl nėra taikytinas konkrečiai netesyboms. Sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta: „Išieškoti ieškovės V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Pay Later“ (įm. k. 305599546) 5 000,00 EUR (penkis tūkstančius eurų) netesybas. Suma nurodyta kartu su privalomais mokesčiais.“.

19. Atsižvelgiant į tokį Sprendimo turinį pažymėtina, kad: i) netesybų suma yra nurodyta neatskaičius mokesčių; ii) jos priteisimo pagrindas DK 147 straipsnio 2 dalis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021 65 punktas). Taigi vertinant finansinio reikalavimo dalį, kuri siejama su šiuo Sprendimu, nėra pagrindo nesutikti su nemokumo administratore ir suinteresuotu asmeniu, jog šiuo atveju nuo 5 000 Eur sumos turi būti išskaičiuojamas GPM. Tačiau teismas pritaria suinteresuotam asmeniui, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 8 punktas nustato, jog socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo delspinigių už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos netesybos savo esme prilygintinos delspinigiams, todėl nuo netesybų sumos socialinio draudimo įmokos nėra mokėtinos.

20. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad antruoju etapu tvirtintiną kreditorinį reikalavimą sudaro 4 000 Eur suma (netesybos) (5 000 Eur – (5 000 Eur x 20 proc. GPM)).

21. Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnis), todėl dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4–5 punktais, 15, 41–42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 73–74, 290–291 straipsniais

nutaria:

tenkinti iš dalies nemokumo administratorės Rasos Židonytės prašymą.

Patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ 14 695,84 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 10 695,84 Eur, tenkinami pirmąja eile pirmuoju etapu, 4 000 Eur, tenkinami pirmąja eile antruoju etapu.

Nemokumo administratorė įpareigojama pranešti kreditoriams apie patvirtintą kreditorinį reikalavimą.

Kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.