Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1146-933/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-12
Bylos Nr.: e2-1146-933/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00431-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Alma Urbanavičienė, Irmantas Šulcas
Suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1146-933/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00431-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stirna“ nemokumo (bankroto) byloje, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Stirna“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. R. (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d.

2. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Autocapital“ (toliau – ir kreditorė) nemokumo administratoriui 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pranešimą dėl perimtų reikalavimų teisių ir prašymą dėl pirmosios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo. Prašyme nurodyta, kad UAB „Autocapital“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „Sanketa“ perėmė reikalavimo teises, kylančias iš bendrovės įsipareigojimų darbuotojams V. A. (V. A.), O. K. (O. K.), H. K. (H. K.), R. M. (R. M.), O. P. (O. P.), A. T. (A. T.), O. T. (O. T.), A. Y. (A. Y.) dėl jiems neišmokėtų, su darbo santykiais susijusių, išmokų, įskaitant, tačiau neapsiribojant, neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, apmokėjimą už prastovas, dienpinigius, komandiruotpinigius ir bet kokias kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurios buvo priteistos šiems darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimų pagrindu. Bendra bendrovei pareikštų pirmosios eilės reikalavimų suma – 77 529,89 Eur. Be to, UAB „Autocapital“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš S. K. (S. K.) perėmė reikalavimo teises, kylančias iš bendrovės įsipareigojimų S. K. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-390-920/2023, kuriuo S. K. iš bendrovės buvo priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos. Šio pirmosios eilės reikalavimo suma – 7 885,05 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Autocapital“ nemokumo administratoriui 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pranešimą dėl perimtų reikalavimų teisių ir prašymą dėl patikslinto pirmosios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo. Prašyme nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Autocapital“ ir S. K., UAB „Autocapital“ perėmė papildomą 24 750 Eur pirmosios eilės reikalavimą į UAB „Stirna“, kuris kilęs iš bendrovės įsipareigojimų buvusiems bendrovės darbuotojams: A. M. (A. M.) (3 375 Eur skola ir 750 Eur netesybos), A. P. (A. P.) (3 375 Eur skola ir 750 Eur netesybos), I. C. (3 375 Eur skola ir 750 Eur netesybos), M. T. (M. T.) (3 375 Eur skola ir 750 Eur netesybos), M. V. (M. V.) (3 375 Eur skola ir 750 Eur netesybos), R. M. (R. M.) (3 375 Eur skola ir 750 Eur netesybos). Minėti bendrovės darbuotojai turimus reikalavimus, kylančius iš Darbo ginčų komisijos sprendimų, buvo perleidę S. K., kuris Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido UAB „Autocapital“. Bendra UAB „Autocapital iš pirmosios eilės kreditorių perimta reikalavimų suma sudaro 110 164,94 Eur.

4. Nemokumo administratorius 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė prieštaravimus dėl UAB „Autocapital“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. prašymų patvirtinti finansinius reikalavimus bendrovės nemokumo (bankroto) byloje. Nemokumo administratorius nurodė, kad nuo priteistų darbo užmokesčio sumų turi būti sumokėti: Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) mokestis. Nemokumo administratoriaus vertinimu, kreditorės finansinių reikalavimų suma sudaro 60 237,81 Eur (atskaičius mokesčius).

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Stirna“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o BUAB „Stirna“ nemokumo administratoriaus ginčijamo UAB „Autocapital“ 110 164,94 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą civilinę bylą.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Autocapital“ 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama: įtraukti ją į bendrovės pirmosios eilės kreditorių sąrašą su 110 263,51 Eur reikalavimu (99 440,52 Eur tenkinant pirmuoju etapu, 10 822,99 Eur tenkinant antruoju etapu) ir 2 901,43 Eur antrosios eilės pirmojo etapo reikalavimu. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 6 dalį teismo nutartyje darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą (toliau – GDDNIDIĮ).

7. Nemokumo administratorius 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi nemokumo administratorius buvo įpareigotas apskaičiuoti UAB „Autocapital“ iš buvusių bendrovės darbuotojų, kuriems įsiteisėjusiais Darbo ginčų komisijos sprendimais ir teismo sprendimu priteistos su darbo santykiais susijusios sumos, perimtų sumų darbuotojo mokėtinų mokesčių dydį. 2023 m. spalio 9 d. nemokumo administratorius pateikė darbo užmokesčio skolos paskaičiavimus pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus.

9. 2023 m. spalio 13 d. kreditorė UAB „Autocapital“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nemokumo administratoriaus pateikti darbo užmokesčio skaičiavimai yra nepagrįsti ir netinkami, todėl turi būti atmesti. 2023 m. spalio 23 d. nemokumo administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis negali ir neturi pagrindo apskaičiuoti neapmokestinamo pajamų dydžio.

10. 2023 m. spalio 26 d. kreditorė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė savo skaičiavimus ir paaiškino, kad bendrovės nemokumo (bankroto) byloje turėtų būti tvirtinamas bendras 84 747,74 Eur finansinis reikalavimas.

11. 2023 m. spalio 26 d. nemokumo administratorius pateikė papildomus duomenis prie rašytinių paaiškinimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Autocapital“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies – patvirtino pirmosios eilės pirmojo etapo 48 349,37 Eur finansinį reikalavimą, 9 558,40 Eur antrosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą ir 2 901,43 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą (bendra patvirtinta UAB „Autocapital“ finansinių reikalavimų suma 60 809,20 Eur). Kitą prašymo dalį dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė.

13. Teismas nustatė, kad UAB „Autocapital“ 84 747,74 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių – grindžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimais ir teismo sprendimu darbuotojams iš bendrovės priteistomis sumomis ir pateiktais buhalteriniais skaičiavimais, kuriuose nurodytas 15 darbuotojų priskaičiuotas darbo užmokestis ir mokėtini mokesčiai.

14. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo, kaip skaičiuoti darbuotojams A. M., M. V., I. C., A. P., M. T. ir R. M. Darbo ginčų komisijos priteistą darbo užmokestį – ar išskaičiuoti iš jo mokesčius, ar ne. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimų matyti, kad buvo nuspręsta darbuotojams išieškoti po 3 375 Eur darbo užmokestį, o „Darbo užmokestis nurodytas su privalomais mokesčiais (neto)“. Teismas nutarė, kad minėta Darbo ginčų komisijos sprendimų dalis yra prieštaringa, nes nurodyta, jog „darbo užmokestis nurodytas su mokesčiais“, tačiau tuo pačiu skliausteliuose nurodyta „neto“ (darbuotojui priteisiamas atlyginimas pinigais, atskaičius visus mokesčius). Teismas įvertino, kad Darbo ginčų komisijos sprendimų rezoliucijose nurodytos darbo užmokesčio sumos yra neatskaičius mokesčių, nes: rezoliucijoje aiškiais žodžiais nurodyta, kad darbo užmokestis nurodytas su privalomais mokesčiais; motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog išieškomas 3 375 Eur darbo užmokestis už keturis su puse mėnesio (750 Eur × 4,5 mėn.), t. y. padaugintas darbo užmokestis pagal darbo sutartį neatskaičius mokesčių. Teismas nutarė, kad nemokumo administratoriaus pateiktas skaičiavimas yra teisingas, todėl patvirtino 18 164,70 Eur (3 027,45 Eur × 6) finansinį reikalavimą, kurio 13 664,70 Eur tenkinami pirmosios eilės pirmuoju etapu, o 4 500 Eur pirmosios eilės antruoju etapu.

15. Teismas nustatė, kad kreditorė prašė patvirtinti 5 487,78 Eur finansinį reikalavimą, perimtą iš V. A.. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu V. A. priteisė 487,50 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už balandžio mėn., 750 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už gegužės mėn., 619,91 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už birželio mėn., 94,79 Eur delspinigius ir 2 340,36 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,46 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną (toliau – ir d. d.), taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Nemokumo administratorius suskaičiavo 1 857,41 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir iš jo atskaitė privalomus mokesčius, 94,79 Eur delspinigius, nuo kurių mokesčių neskaitė, ir 3 049,56 Eur už priverstinės pravaikštos laiką, iš kurių atskaitė privalomus mokesčius. Kreditorė suskaičiavo tokią pačią darbo užmokesčio sumą ir delspinigius, tačiau suskaičiavo 6 134,58 Eur, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas nutarė, kad kreditorės skaičiavimas neteisingas, nes Darbo ginčų komisija už priverstinę pravaikštą priteisė 2 340,36 Eur ir po 35,46 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Teismas įvertino, kad nuo sprendimo priėmimo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. spalio 23 d., kuomet sprendimas įsiteisėjo, praėjo 20 d. d., todėl už priverstinę pravaikštą susidaro 3 049,56 Eur (2 340,36 + 35,46 Eur × 20 d. d.). Teismas patvirtino 3 387,06 Eur finansinį reikalavimą, kurio 3 311,23 Eur tenkinami pirmosios eilės pirmuoju etapu, o 75,83 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu.

16. Teismas, vertindamas H. K., R. M. ir O. K. darbo užmokesčio dydį, nutarė, kad nemokumo administratorius teisingai suskaičiavo sumą, mokėtiną už priverstinę pravaikštą, kurią sudaro 2 426,04 Eur priteistas darbo užmokestis ir 35,16 Eur neatskaičius mokesčių, kurie skaičiuojami už kiekvieną paskesnę darbo dieną, kuri padauginama iš 20 d. d. Teismas įvertino, kad nemokumo administratoriaus skaičiavimas yra teisingas, todėl patenkino 14 654,07 Eur finansinį reikalavimą (R. M. – 4 881,48 Eur, O. K. – 4 891,11 Eur, H. K. – 4 881,48 Eur), kurio 13 796,04 Eur patenkintini pirmosios eilės pirmuoju etapu, o 858,03 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu.

17. Teismas, vertindamas O. T. darbo užmokesčio dydį, nustatė, kad Darbo ginčų komisija priteisė O. T. 2 356,86 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,71 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. K. D. ginčo komisijos sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 23 d., todėl teismas nusprendė, kad nemokumo administratorius teisingai paskaičiavo 3 071,06 Eur už priverstinę pravaikštą ir finansinį reikalavimą patenkino iš dalies, patvirtindamas 3 515,40 Eur finansinį reikalavimą, kurio 3 425,02 Eur priskirtini pirmosios eilės pirmajam etapui, o 90,92 Eur – pirmosios eilės antrajam etapui.

18. Teismas, vertindamas A. T., O. P., A. Y. darbo užmokesčio dydį, nustatė, kad ginčas šioje dalyje kyla tik dėl sumų už priverstinę pravaikštą. Nemokumo administratorius nurodė, kad O. P. ir A. T. priverstinės pravaikštos sumos yra po 2 967,86 Eur, neatskaičius mokesčių, o kreditorė, jog po 5 970,23 Eur, neatskaičius mokesčių, A. Y. priverstinės pravaikštos suma pagal nemokumo administratorių yra 3 129,24 Eur, neatskaičius mokesčių, o kreditorė, jog 6 188,16 Eur, neatskaičius mokesčių. Teismas nutarė, kad nemokumo administratorius teisingai paskaičiavo, jog už priverstinę pravaikštą O. P. ir A. T. susidaro 2 967,86 Eur, neatskaičius mokesčių (2 277,66 Eur + 34,51 Eur × 20 d. d.). Teismo vertinimu, taip pat turi būti skaičiuojama ir A. Y. priklausiusi suma už priverstinę pravaikštą – 3 129,24 Eur (2 426,04 Eur + 35,16 Eur × 20 d. d.). Teismas nutarė patvirtinti 11 484,75 Eur finansinį reikalavimą (A. T. – 3 296,82 Eur, O. P. – 3 296,82 Eur, A. Y. – 4 891,11 Eur), kurio 11 051,13 Eur patenkinami pirmosios eilės pirmuoju etapu, o 433,62 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu.

19. Teismas, vertindamas S. K. darbo užmokesčio dydį, nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-390-920/2023 iš UAB „Stirna“ priteisė 925,05 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, suma po visų mokesčių, 4 500 Eur netesybas, neatskaičius mokesčių, ir jo vidutinį darbo užmokestį (750 Eur, neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet neilgiau kaip už vienerius pravaikštos metus nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2022 m. birželio 13 d. Teismas įvertino, kad yra teisingas nemokumo administratoriaus skaičiavimas, nes netesybos skaičiuojamos už 5 mėnesius ir tris dienas (nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. birželio 16 d. (įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Stirna“)). Teismas nutarė, kad finansinis reikalavimas patenkinamas iš dalies, patvirtinant 6 701,25 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 3 101,25 Eur patenkinami pirmosios eilės pirmuoju etapu, o 3 600 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu.

20. Teismas nutarė, kad 2 901,43 Eur reikalavimas, kurį sudaro darbuotojų patirtos 1 191,43 Eur vykdymo išlaidos dėl bendrovės darbuotojams laiku nesumokėto darbo užmokesčio ir iš bendrovės teismo S. K. priteistos 1 710 Eur bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįstas, todėl jį patenkino antrąja eile.

21. Teismas atmetė nemokumo administratoriaus argumentus, kad finansinio reikalavimo nereikėtų tenkinti visiškai, nes asmenys, kurių reikalavimus perėmė kreditorė neturėjo teisės dirbti UAB „Stirna“. Teismas nurodė, kad ginčo, jog darbuotojai dirbo bendrovėje, nėra. Bendrovė atsakinga, kad darbuotojai dirbtų legaliai. 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo 2022 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-145 „Dėl nacionalinių vizų, leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečio registracijos pažymėjimų išdavimo, užsieniečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje ir sveikatos priežiūros paslaugų“, kuriuo iš esmės palengvintos Ukrainos Respublikos piliečių, jų šeimos narių ir asmenų be pilietybės, gyvenančių Ukrainoje, pasitraukusių iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų (toliau – ukrainiečiai) įdarbinimo Lietuvoje sąlygos, kurių viena yra ta, kad ukrainiečiai, besinaudojantys beviziu režimu arba turintys galiojančią Šengeno vizą, turi teisę dirbti ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Teismas nutarė, kad ukrainiečiams leidimo dirbti nereikėjo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nutarė patvirtinti iš viso 60 809,20 Eur finansinį reikalavimą, o kitą prašymo dalį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Autocapital“ atskiruoju skundu prašo: priimti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės UAB „Autocapital“ pirmosios eilės pirmojo etapo 64 071,97 Eur finansinį reikalavimą, 10 822,99 Eur pirmosios eilės antrojo etapo finansinį reikalavimą ir 2 901,43 Eur antrosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas dėl reikalavimo dydžio dalyje dėl iš V. A. perimto reikalavimo, dalyje dėl iš H. K., R. M. ir O. K. perimtų reikalavimų, dalyje dėl iš O. T. perimto reikalavimo, dalyje dėl iš A. T., O. P., A. Y. perimtų reikalavimų, nurodė, jog suma už priverstinę pravaikštą skaičiuotina už 20 darbo dienų, tačiau ši išvada padaryta netinkamai įvertinus bendrovės bankroto byloje esančius (antstolių persiųstus) duomenis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4670-1171/2023, kurioje 2023 m. vasario 14 d. nutartimi bendrovės ieškinys atsakovams dėl darbo išsprendimo buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi, „sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo diena“ laikytina 2023 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo diena, t. y. 2023 m. vasario 22 d. Dėl nurodytų aplinkybių iš bendrovės išieškotina suma, neatskaičius mokesčių už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. iki 2023 m. vasario 22 d. imtinai, t. y. už 107 darbo dienas.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo dydžio dalies dėl iš V. A. perimto reikalavimo nurodė, kad nuo 94,79 Eur delspinigių nemokumo administratorius mokesčių neatskaitė, tačiau šią išvadą paneigia nemokumo administratoriaus pateikta lentelė, pagal kurią nemokumo administratorius iš 94,79 Eur delspinigių nepagrįstai išskaitė 18,96 Eur GPM. Nemokumo administratorius net ir nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimu S. K. priteistų 4 500 Eur delspinigių išskaičiavo 900 Eur GPM. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 49 punktą, įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą yra neapmokestinami, todėl nemokumo administratoriaus skaičiavimuose nepagrįstai nuo priteistų delspinigių yra išskaičiuojamas GPM. Nemokumo administratorius GPM nuo delspinigių nenuskaičiavo tik nuo A. M., I. C., M. V., A. P., R. M., M. T., tačiau nuo visų kitų darbuotojams priteistų delspinigių GPM išskaičiuotas nepagrįstai.

22.3. Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai (neaiškiai) nurodė finansinio reikalavimo eiles ir etapus. JANĮ 94 straipsnio 2 dalis numato dvi reikalavimų tenkinimo eiles: pirmoji – su darbo santykiais susiję reikalavimai; antroji – kiti reikalavimai. JANĮ 94 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienos eilės reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmuoju – be palūkanų ir delspinigių; antruoju – palūkanos ir delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad su darbo užmokesčiu susijusios sumos tvirtinamos pirmąja eile pirmuoju etapu, tačiau teismas neteisingai su darbo santykiais susijusius delspinigius patvirtino antrąja eilėje pirmuoju etapu. Delspinigiai, paskaičiuoti nuo darbo užmokesčio, turėtų būti tvirtinami pirmojoje eilėje antruoju etapu. Patvirtinęs antrosios eilės 2 901,43 Eur reikalavimą, teismas nenurodė, kad ji yra pirmojo etapo suma. UAB „Autocapital“ finansinį reikalavimą sudaro bendras 74 894,96 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas, iš kurio 64 071,97 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo, 10 822,99 Eur pirmosios eilės antrojo etapo reikalavimas, taip pat 2 901,43 Eur antrosios eilės pirmojo etapo reikalavimas.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Stirna“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašo kreditorės UAB „Autocapital“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

23.1. Atskirajame skunde, mažindama reikalavimų sumą, kreditorė nepateikė finansinio reikalavimo paskaičiavimo, iš kokių sumų sudarytos skunde pateiktoje lentelėje nurodytos piniginių lėšų sumos (darbo užmokestis, priverstinė pravaikšta, delspinigiai).

23.2. Pirmosios instancijos teismas priverstines pravaikštas pagrįstai skaičiavo už 20 darbo dienų. Darbo ginčų komisija už priverstinę pravaikštą priteisė nutartyje nurodytiems darbuotojams atitinkamas sumas, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nutartyje nurodyti Darbo ginčų komisijos sprendimai nebuvo apskųsti, todėl jie įsiteisėjo po mėnesio (20 darbo dienų). Apeliantės pozicija dėl 107 darbo dienų priverstinių pravaikštų yra nepagrįsta, kadangi teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą, nepakeitė Darbo ginčų komisijos sprendimų, kurių pagrindu ir yra grindžiami buvusių bendrovės darbuotojų reikalavimai į bendrovę, kuriuos įsigijo apeliantė. Bylos teisme iniciavimas nepadarė įtakos Darbo ginčų komisijos sprendimams, jų įsiteisėjimo terminams.

Šalies argumentai

23.3. Apeliantė, teigdama, kad priverstinė pravaikšta skaičiuotina už 107 darbo dienas, vadovavosi antstolių patvarkymais, tačiau su atskiruoju skundu pateikti antstolio patvarkymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacijos procese, teikdama naujus duomenis, apeliantė neprašė apeliacinės instancijos teismo juos priimti bei nenurodė pagrindų naujai teikiamus įrodymus priimti.

23.4. Pagrįstai išskaityta 900 Eur GPM iš 4 500 Eur S. K. už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju daugiau kaip 6 mėnesių laikotarpį. Kreditorės pozicija, kad nuo apskaičiuotų netesybų (jas skaičiuojant su dydžiais, iš kurių mokesčiai išskaitytini) negali būti skaičiuojami mokesčiai yra nepagrįsta ir atmesta įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad S. K. 3 101,25 Eur reikalavimas tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu, o 3 600 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

26. Atskirasis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Autocapital“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

27. Apeliantė (kreditorė) kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės Ramunės Damulienės patvarkymus, kuriais grindžia atskirojo skundo argumentus, susijusius su priverstinės pravaikštos laiko skaičiavimu.

28. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023 86 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo teise fakto bei įvertinęs tai, kad prie atskirojo skundo pridėti įrodymai gali būti reikšmingi ginčo išsprendimui, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria apeliantės pateiktus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo faktinių aplinkybių

30. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino V. A. prašymą UAB „Stirna“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo: pripažino V. A. atleidimą iš darbo UAB „Stirna“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp V. A. ir UAB „Stirna“ nutraukta Darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančios institucijos) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti V. A. iš UAB „Stirna“ 487,50 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gegužės mėn., 619,91 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2022 m. birželio mėn., 94,79 Eur delspinigius, 2 340,36 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,46 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną.

31. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino O. K. prašymą UAB „Stirna“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo: pripažino O. K. atleidimą iš darbo UAB „Stirna“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp O. K. ir UAB „Stirna“ nutraukta Darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančios institucijos) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti O. K. iš UAB „Stirna“ 58,36 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. sausio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. vasario mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. kovo mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gegužės mėn., 674,11 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2022 m. birželio mėn., 357,51 Eur delspinigius, 2 426,04 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,16 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną.

32. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino H. K. prašymą UAB „Stirna“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo: pripažino H. K. atleidimą iš darbo UAB „Stirna“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp H. K. ir UAB „Stirna“ nutraukta Darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančios institucijos) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti H. K. iš UAB „Stirna“ 58,36 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. sausio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. vasario mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. kovo mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gegužės mėn., 658,19 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2022 m. birželio mėn., 357,51 Eur delspinigius, 2 426,04 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,16 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną.

Žemesnės instancijos teismas

33. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino R. M. prašymą UAB „Stirna“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo: pripažino R. M. atleidimą iš darbo UAB „Stirna“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp R. M. ir UAB „Stirna“ nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančios institucijos) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti R. M. iš UAB „Stirna“ 58,36 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. sausio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. vasario mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. kovo mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gegužės mėn., 658,19 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2022 m. birželio mėn., 357,51 Eur delspinigius, 2 426,04 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,16 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną.

34. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino O. P. prašymą UAB „Stirna“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo: pripažino O. P. atleidimą iš darbo UAB „Stirna“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp O. P. ir UAB „Stirna“ nutraukta Darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančios institucijos) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti O. P. iš UAB „Stirna“ 474,50 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn., 730 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gegužės mėn., 603,11 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2022 m. birželio mėn., 92,26 Eur delspinigius, 2 277,66 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 34,51 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną.

35. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino A. T. prašymą UAB „Stirna“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo: pripažino A. T. atleidimą iš darbo UAB „Stirna“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp A. T. ir UAB „Stirna“ nutraukta Darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančios institucijos) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti A. T. iš UAB „Stirna“ 474,50 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn., 730 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gegužės mėn., 603,38 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2022 m. birželio mėn., 92,26 Eur delspinigius, 2 277,66 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 34,51 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną.

36. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino O. T. prašymą UAB „Stirna“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo: pripažino O. T. atleidimą iš darbo UAB „Stirna“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp O. T. ir UAB „Stirna“ nutraukta Darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančios institucijos) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti O. T. iš UAB „Stirna“ 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gegužės mėn., 639,29 Eur neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2022 m. birželio mėn., 113,64 Eur delspinigius, 2 356,86 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,71 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną.

37. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino A. Y. prašymą UAB „Stirna“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo: pripažino A. Y. atleidimą iš darbo UAB „Stirna“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp A. Y. ir UAB „Stirna“ nutraukta Darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančios institucijos) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; nusprendė išieškoti A. Y. iš UAB „Stirna“ 58,36 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. sausio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. vasario mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. kovo mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn., 750 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2022 m. gegužės mėn., 674,11 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2022 m. birželio mėn., 357,51 Eur delspinigius, 2 426,04 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,16 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną.

38. Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino A. M. prašymą UAB „Stirna“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų išieškojimo bei nelegalaus darbo teisinių pasekmių taikymo: pripažino laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. darbo laikotarpiu UAB „Stirna“; nusprendė išieškoti iš UAB „Stirna“ A. M. 3 375 Eur darbo užmokestį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. bei 750 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo faktinio darbo santykių pasibaigimo (2022 m. birželio 15 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.

39. Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino A. P. prašymą UAB „Stirna“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų išieškojimo bei nelegalaus darbo teisinių pasekmių taikymo: pripažino laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. darbo laikotarpiu UAB „Stirna“; nusprendė išieškoti iš UAB „Stirna“ A. P. 3 375 Eur darbo užmokestį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. bei 750 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo faktinio darbo santykių pasibaigimo (2022 m. birželio 15 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.

40. Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino I. C. prašymą UAB „Stirna“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų išieškojimo bei nelegalaus darbo teisinių pasekmių taikymo: pripažino laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. darbo laikotarpiu UAB „Stirna“; nusprendė išieškoti iš UAB „Stirna“ I. C. 3 375 Eur darbo užmokestį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. bei 750 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo faktinio darbo santykių pasibaigimo (2022 m. birželio 15 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.

41. Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino M. T. prašymą UAB „Stirna“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų išieškojimo bei nelegalaus darbo teisinių pasekmių taikymo: pripažino laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. M. T. darbo laikotarpiu UAB „Stirna“; nusprendė išieškoti iš UAB „Stirna“ M. T. 3 375 Eur darbo užmokestį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. bei 750 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo faktinio darbo santykių pasibaigimo (2022 m. birželio 15 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.

42. Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino M. V. prašymą UAB „Stirna“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų išieškojimo bei nelegalaus darbo teisinių pasekmių taikymo: pripažino laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. M. V. darbo laikotarpiu UAB „Stirna“; nusprendė išieškoti iš UAB „Stirna“ M. V. 3 375 Eur darbo užmokestį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. bei 750 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo faktinio darbo santykių pasibaigimo (2022 m. birželio 15 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.

43. Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino R. M. prašymą UAB „Stirna“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų išieškojimo bei nelegalaus darbo teisinių pasekmių taikymo: pripažino laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. R. M. darbo laikotarpiu UAB „Stirna“; nusprendė išieškoti iš UAB „Stirna“ R. M. 3 375 Eur darbo užmokestį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. bei 750 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo faktinio darbo santykių pasibaigimo (2022 m. birželio 15 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

44. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-390-920/2023 ieškovo S. K. ieškinys UAB „Stirna“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio priteisimo buvo patenkintas iš dalies – nuspręsta negrąžinti S. K. į buvusį darbą UAB „Stirna“; priteista iš UAB „Stirna“ S. K. 925,05 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, 4 500 Eur netesybos už vėlavimą atsiskaityti daugiau kaip 6 mėnesius bei jo vidutinis darbo užmokestis (750 Eur, neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2022 m. birželio 13 d.; priteista iš UAB „Stirna“ S. K. 1 710 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

45. 2023 m. rugpjūčio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi MB „Sanketa“ perleido UAB „Autocapital“ reikalavimo teises, kylančias iš darbdavio UAB „Stirna“ įsipareigojimų V. A., O. K., H. K., R. M., O. P., A. T., O. T., A. Y. dėl jiems neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, įskaitant, tačiau neapsiribojant, neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, apmokėjimą už prastovas, dienpinigius, komandiruotpinigius ir bet kokias kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurios buvo priteistos šiems darbuotojams Darbo ginčų sprendimų pagrindu.

46. 2023 m. rugpjūčio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi S. K. perleido UAB „Autocapital“ reikalavimo teises, kylančias iš UAB „Stirna“ įsipareigojimų S. K. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-390-920/2023 dėl S. K. neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, įskaitant, tačiau neapsiribojant, neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, apmokėjimą už prastovas, dienpinigius, komandiruotpinigius ir bet kokias kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurios buvo priteistos nurodyto sprendimo pagrindu.

47. 2023 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi S. K. perleido UAB „Autocapital“ visas reikalavimo teises, kylančias iš darbdavio UAB „Stirna“ įsipareigojimų darbuotojams A. M., A. P., I. C., M. T., M. V., R. M. dėl jiems neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, įskaitant, tačiau neapsiribojant, neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, apmokėjimą už prastovas, dienpinigius, komandiruotpinigius ir bet kokias kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurios buvo priteistos šiems darbuotojams Darbo ginčų sprendimų pagrindu.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

48. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

49. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

50. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

51. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

52. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių finansiniai reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Aiškinant šią nuostatą atsižvelgtina ir į JANĮ 29 straipsnio reguliavimą. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Autocapital“ prašė patvirtinti jos 84 747,74 Eur sumažintą finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo (bankroto) byloje. Finansinis reikalavimas yra kildinamas iš bendrovės darbuotojų finansinių reikalavimų, kuriuos kreditorė įgijo sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies – patvirtino pirmosios eilės pirmojo etapo 48 349,37 Eur finansinį reikalavimą, 9 558,40 Eur antrosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą ir 2 901,43 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą, nurodydamas, kad bendra UAB „Autocapital“ finansinių reikalavimų suma 60 809,20 Eur.

55. Apeliantė (kreditorė UAB „Autocapital“) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės pirmosios eilės pirmojo etapo 64 071,97 Eur finansinį reikalavimą, 10 822,99 Eur pirmosios eilės antrojo etapo finansinį reikalavimą ir 2 901,43 Eur antrosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą, nurodant, kad bendra kreditorės finansinių reikalavimų suma 77 796,39 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: pirmosios instancijos teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, neįvertino, kad pagal antstolės persiųstus dokumentus suma už priverstinę pravaikštą turėjo būti skaičiuota ne už 20 d. d., o už 107 d. d.; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai daliai darbuotojų nuo priteistų delspinigių sumos išskaičiavo GPM; nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė reikalavimo eiles ir etapus.

Dėl paskaičiuotų sumų už priverstinės pravaikštos laiką

56. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl finansinio reikalavimo dalyje dėl iš V. A., H. K., R. M., O. K., O. T., A. T., O. P., A. Y. perimtų reikalavimų, nepagrįstai sumą už priverstinę pravaikštą skaičiavo už 20 d. d., o ne už 107 d. d. Apeliantė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4670-1171/2023, kurioje teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi UAB „Stirna“ ieškinį V. A., H. K., O. K., O. P., R. M., A. T., O. T., A. Y. dėl darbo išsprendimo paliko nenagrinėtą, todėl „sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo diena“ laikytina 2023 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo diena.

57. DK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas.

58. Pagal DK 229 straipsnio 2 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

59. Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

60. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimai nebuvo apskųsti, tačiau su minėtais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bendrovė 2022 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti, kad: su V. A., H. K., O. K., O. P., A. T., R. M., O. T. ir A. Y. buvo tinkamai atsiskaityta pagal su šiais atsakovais pasirašytas darbo sutartis; darbo sutartys buvo nutrauktos teisėtai. Taigi, pareikšdama ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui bendrovė kvestionavo byloje aktualius Darbo ginčų komisijos sprendimus, priimtus V. A., H. K., O. K., O. P., A. T., R. M., O. T. ir A. Y. atžvilgiu, kuriuose buvo sprendžiami minėtų asmenų atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo klausimai. Šiuo atveju bendrovei pareiškus ieškinį teisme, o teismui tokį ieškinį priėmus nagrinėti Darbo ginčų komisijos sprendimai neįsiteisėjo per Darbo ginčų komisijos sprendimuose nurodytą laikotarpį (DK 229 straipsnio 1 dalis).

61. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi bendrovės ieškinį atsakovams V. A., H. K., O. K., O. P., A. T., R. M., O. T. ir A. Y. paliko nenagrinėtą, nes į bylos nagrinėjimą neatvyko ieškovė (bendrovės atstovas). Nurodyta, kad minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 24 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija negali lemti, kad priverstinės pravaikštos laikas buvusiems bendrovės darbuotojams V. A., H. K., O. K., O. P., A. T., R. M., O. T. ir A. Y. būtų skaičiuojamas nuo Darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo tik už 20 darbo dienų, konstatuojant, jog Darbo ginčų komisijos sprendimai minėtų asmenų atžvilgiu įsiteisėjo po mėnesio (20 darbo dienų). Kaip jau minėta, bendrovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimuose esančiomis išvadomis, kreipėsi į teismą, ieškinys buvo priimtas, dėl ko Darbo ginčų komisijos sprendimai negali būti laikomi įsiteisėjusiais po mėnesio, kaip nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendimuose, o minėtiems darbuotojams negalėjo būti skaičiuojamas priverstinės pravaikštos laikas tik už 20 darbo dienų, tarsi ieškinio nebūtų pateikta. Bendrovės ieškinys buvo pateiktas, jis buvo priimtas, tačiau vėliau paliktas nenagrinėtas, todėl tokiu atveju Darbo ginčų komisijos sprendimų įsiteisėjimas sietinas su teismo nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjimu. Priešingas vertinimas pažeistų buvusių bendrovės darbuotojų, kaip ekonomiškai silpnesnės darbo sutarties šalies, turtinių interesų apsaugą, nes susiklostytų situacija, kai dėl bendrovės veiksmų bendrovės darbuotojų priverstinės pravaikštos laikas pailgėtų, tačiau būtų atlyginamas tik už trumpesnį terminą. Minėtas išaiškinimas nustatytų aplinkybių kontekste suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai priverstinės pravaikštos laiką skaičiavo tik už 20 darbo dienų.

63. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo diena laikytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties įsiteisėjimo diena. Atsižvelgus į tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimai dėl V. A., H. K., O. K., O. P., A. T., R. M., O. T. ir A. Y. buvo priimti 2022 m. rugsėjo 23 d., taip pat įvertinus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 24 d., spręstina, kad nurodytiems darbuotojams už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 darbo dienas.

Dėl delspinigių dydžio ir jų (ne)apmokestinimo

64. Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.) darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.

Žemesnės instancijos teismas

65. DK 147 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.) nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

66. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl finansinio reikalavimo dydžio, nepagrįstai iš delspinigių išskaitė GPM (išskyrus reikalavimus, susijusius su A. M., I. C., M. V., A. P., R. M., M. T. darbo santykiais).

67. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, iš Darbo ginčų komisijos sprendimais priteistų delspinigių V. A., H. K., R. M., O. K., O. T., A. T., O. P., A. Y. ir S. K. pagal teismo sprendimą išskaičiavo 20 proc. GPM.

68. Pasisakant aptariamu klausimu paminėtini šie aspektai: pirma, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 49 punktą, neapmokestinami yra įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą; antra, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto komentare nurodyta, kad: delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą dydis nustatytas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme; šiame įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai priskiriami neapmokestinamosioms pajamoms; neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriami užsienio valstybių įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto komentaras išdėstytas pagal VMI prie FM 2015-08-21 raštą Nr(duomenys neskelbtini) (214 psl., https://www.vmi.lt/evmi/gyventoju-pajamu-mokestis); trečia, atitinkami finansiniai reikalavimai yra grindžiami tiek Darbo ginčų komisijos sprendimais, tiek ir teismo sprendimu, todėl turi būti įvertintos ne tik minėtų sprendimų rezoliucinės dalys, bet ir jų motyvai (atitinkamų sumų skaičiavimas) ir tada daromos atitinkamos išvados, ar šiuo atveju buvo būtina iš priteistų sumą dar papildomai išskaičiuoti ir atitinkamus mokesčius; ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimai yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 9 punktas), o įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

69. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-390-920/2023, kuris siejamas su S. K., nurodyta: pripažinus pagrįstu ieškinio reikalavimą dėl 925,05 Eur neišmokėto darbo užmokesčio sumos priteisimo, remiantis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. birželio 13 d.) praėjo daugiau nei 6 mėnesių terminas, tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Stirna“ ieškovui S. K. 6 mėnesių 4 500 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų sumą už vėlavimą atsiskaityti daugiau kaip 6 mėnesių laikotarpiu (9 punktas); atsižvelgiant į tai, kad ieškovui jau priteista 6 mėnesių 4 500 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma už vėlavimą atsiskaityti daugiau kaip 6 mėnesių laikotarpiu nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. birželio 13 d.), ieškovui yra priteisiama išmokėti 750 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. sausio 13 d. (6 mėnesių terminas nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2022 m. birželio 13 d., priteisus netesybų sumą pagal DK 147 straipsnio 2 d.), iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2022 m. birželio 13 d. (17 punktas); rezoliucinėje dalyje nurodyta – priteisti iš atsakovės UAB „Stirna“ ieškovui S. K. 4 500 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų sumą už vėlavimą atsiskaityti daugiau kaip 6 mėnesių laikotarpiu. Atsižvelgiant į tokį teismo sprendimo turinį pažymėtina, kad: i) netesybų suma yra nurodyta neatskaičius mokesčių; ii) jos priteisimo pagrindas DK 147 straipsnio 2 dalis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021 65 punktas). Taigi vertinant finansinio reikalavimo dalį, kuri siejamas su šiuo teismo sprendimu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskaičiavo GPM.

70. 2022 m. rugsėjo 23 d. Darbo ginčų komisijos sprendimuose, kurie siejami su V. A., H. K., R. M., O. K., O. T., A. T., O. P., A. Y., nurodyta, kad DK 147 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Byloje nesant duomenų apie tai, kad darbo užmokestis ieškovui (ieškovams) buvo mokamas darbo sutartyje nustatytais darbo užmokesčio mokėjimo terminais, ieškovui (ieškovams) išieškotini 0,08 proc. delspinigiai nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos, laikant, kad darbo užmokesčio mokėjimo terminas yra kito mėnesio 10 darbo diena (nesant darbo sutarties vadovaujamasi DK 146 straipsnio 1 dalies nuostatomis), skaičiuojant delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, o delspinigių sumos skaičiuotos nuo darbo užmokesčio jau atskaičius mokesčius (žr. Darbo ginčų komisijos sprendimų 12-13 psl.), be to, rezoliucinėse dalyse nurodyta delspinigių suma be papildomos nuorodos, jog ši suma yra neatskaičius mokesčių, priešingai negu darbo užmokesčio suma (4 t., b. l. 13–27, 32-47, 48-63, 64-79, 88-101, 106-120, 121-134, 135-150).

71. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini pagrįstais apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai iš Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimais priteistų delspinigių papildomai išskaičiavo 20 proc. GPM.

Dėl UAB „Autocapital“ finansinio reikalavimo dydžio

72. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino UAB „Autocapital“ pirmosios eilės pirmojo etapo 48 349,37 Eur finansinį reikalavimą, 9 558,40 Eur antrosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą ir 2 901,43 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą (bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma 60 809,20 Eur), kuriuos sudaro: 1) 18 164,70 Eur finansinis reikalavimas (13 664,70 Eur tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu ir 4 500 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu), susijęs su bendrovės darbuotojais A. M., M. V., I. C., A. P., M. T. ir R. M. (po 3 027,45 Eur); 2) 3 387,06 Eur finansinis reikalavimas (3 311,23 Eur tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu ir 75,83 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu), susijęs su bendrovės darbuotoju V. A.; 3) 14 654,07 Eur finansinis reikalavimas (13 796,04 Eur tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu ir 858,03 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu), susijęs su bendrovės darbuotojais H. K., R. M. ir O. K. (po 4 881,48 Eur); 4) 3 515,94 Eur finansinis reikalavimas (3 425,02 Eur tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu ir 90,92 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu), susijęs su bendrovės darbuotoju O. T.; 5) 11 484,75 Eur finansinis reikalavimas (11 051,13 Eur tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu ir 433,62 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu), susijęs su bendrovės darbuotojais A. T., O. P., A. Y. (A. T. 3 296,82 Eur, O. P. 3 296,82 Eur, A. Y. 4 891,11 Eur); 6) 6 701,25 Eur finansinis reikalavimas (3 101,25 Eur tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu ir 3 600 Eur – pirmosios eilės antruoju etapu), susijęs su bendrovės darbuotoju S. K.; 7) 2 901,43 Eur finansinis reikalavimas, tenkinamas antrąja eile, kurį sudaro darbuotojų patirtos 1 191,43 Eur vykdymo išlaidos dėl UAB „Stirna“ darbuotojams laiku nesumokėto darbo užmokesčio ir 1 710 Eur teismo priteistos iš bendrovės bylinėjimosi išlaidos S. K..

73. Atskirajame skunde apeliantė (kreditorė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su iš V. A., H. K., R. M., O. K., O. T., A. T., O. P., A. Y., S. K. perimtų reikalavimų apimtimi. Kadangi dėl iš likusių Bendrovės darbuotojų (A. M., M. V., I. C., A. P., M. T. ir R. M.) perimtų reikalavimų apeliantė argumentų atskirajame skunde nereiškia, todėl sprendžiant finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, dėl su šiais asmenimis susijusių reikalavimų plačiau nepasisakoma.

74. Kaip jau buvo konstatuota šios nutarties 62–63 punktuose, pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Autocapital“ pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, neteisingai įvertino V. A., H. K., R. M., O. K., O. T., A. T., O. P., A. Y. už priverstinę pravaikštą priklausančią sumą, tai yra vietoj 107 d. d. skaičiavo 20 d. d.

75. Be to, šios nutarties 70-71 punktuose buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nepagrįstai daliai darbuotojų išskaitė iš delspinigių GPM. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatyta finansinių reikalavimus dalis, kuri yra susijusi su iš V. A., H. K., R. M., O. K., O. T., A. T., O. P., A. Y. perimtais finansiniais reikalavimais, pakeičiama.

76. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė išieškoti V. A. iš bendrovės 1 857,41 Eur (487,50 Eur + 750 Eur + 619,91 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 94,79 Eur delspinigius, 2 340,36 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai) bei po 35,46 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Kadangi delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą papildomai nėra apmokestinami (žr. nutarties 70-71 punktus), o už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 d. d., todėl laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su V. A., yra 5 487,78 Eur (1 857,41 Eur + 2 340,36 Eur + 107 d. d.× 35,46 Eur = 7 991,99 Eur (bendra suma (bruto)); 7 991,99 Eur × 20 proc. (GPM) = 1 598,40 Eur; 7 991,99 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 1 000,60 Eur; 7 991,99 Eur – 1 598,40 Eur (GPM) – 1 000,60 Eur (VSD) = 5 392,99 Eur (bendra suma (neto); 5 392,99 Eur + 94,79 Eur).

77. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė išieškoti O. K. iš bendrovės 4 482,47 Eur (58,36 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 674,11 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 357,51 Eur delspinigius, 2 426,04 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,16 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Kadangi, delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą papildomai nėra apmokestinami (žr. nutarties 70-71 punktus), o už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 d. d., todėl laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su O. K., yra 6 813,24 Eur (4 482,47 Eur + 2 426,04 Eur + 107 d. d. × 35,16 Eur = 10 670,63 Eur (bendra suma (bruto)); 10 670,63 Eur × 20 proc. (GPM) = 2 134,13 Eur; 10 670,63 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 1 335,96 Eur; 10 670,63 Eur × 6,98 proc. (PSD) = 744,81 Eur; 10 670,63 Eur – 2 134,13 Eur (GPM) – 1 335,96 Eur (VSD) – 744,81 Eur (PSD) = 6 455,73 Eur (bendra suma (neto); 6 455,73 Eur + 357,51 Eur.

78. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė išieškoti H. K. iš bendrovės 4 466,55 Eur (58,36 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 658,19 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 357,51 Eur delspinigius, 2 426,04 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,16 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Kadangi delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą papildomai nėra apmokestinami (žr. nutarties 70-71 punktus), o už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 d. d., todėl laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su H. K., yra 6 803,61 Eur (4 466,55 Eur + 2 426,04 Eur + 107 d. d. × 35,16 Eur = 10 654,71 Eur (bendra suma (bruto)); 10 654,71 Eur × 20 proc. (GPM) = 2 130,94 Eur; 10 654,71 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 1 333,97 Eur; 10 654,71 Eur × 6,98 proc. (PSD) = 743,70 Eur; 10 654,71 Eur – 2 130,94 Eur (GPM) – 1 333,97 Eur (VSD) – 743,70 Eur (PSD) = 6 446,10 Eur (bendra suma (neto); 6 446,10 Eur + 357,51 Eur.

79. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė išieškoti R. M. iš bendrovės 4 466,55 Eur (58,36 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 658,19 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 357,51 Eur delspinigius, 2 426,04 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,16 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Kadangi, delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą papildomai nėra apmokestinami, o už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 d. d., todėl laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su R. M., yra 6 803,61 Eur (4 466,55 Eur + 2 426,04 Eur + 107 d. d. × 35,16 Eur = 10 654,71 Eur (bendra suma (bruto)); 10 654,71 Eur × 20 proc. (GPM) = 2 130,94 Eur; 10 654,71 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 1 333,97 Eur; 10 654,71 Eur × 6,98 proc. (PSD) = 743,70 Eur; 10 654,71 Eur – 2 130,94 Eur (GPM) – 1 333,97 Eur (VSD) – 743,70 Eur (PSD) = 6 446,10 Eur (bendra suma (neto); 6 446,10 Eur + 357,51 Eur.

80. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė išieškoti O. P. iš bendrovės 1 807,61 Eur (474,50 Eur + 730 Eur + 603,11 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 92,26 Eur delspinigius, 2 277,66 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 34,51 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Kadangi, delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą papildomai nėra apmokestinami (žr. nutarties 70-71 punktus), o už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 d. d., todėl laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su O. P., yra 5 340,74 Eur (1 807,61 Eur + 2 277,66 Eur + 107 d. d. × 34,51 Eur = 7 777,84 Eur (bendra suma (bruto)); 7 777,84 Eur × 20 proc. (GPM) = 1 555,57 Eur; 7 777,84 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 973,79 Eur; 7 777,84 Eur – 1 555,57 Eur (GPM) – 973,79 Eur (VSD) = 5 248,48 Eur (bendra suma (neto); 5 248,48 Eur + 92,26 Eur).

81. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė išieškoti A. T. iš bendrovės 1 807,88 Eur (474,50 Eur + 730 Eur + 603,38 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 92,26 Eur delspinigius, 2 277,66 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 34,51 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Kadangi, delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą papildomai nėra apmokestinami (žr. nutarties 70-71 punktus), o už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 d. d., todėl laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su A. T., turėtų būti 5 340,93 Eur (1 807,88 Eur + 2 277,66 Eur + 107 d. d. × 34,51 Eur = 7 778,11 Eur (bendra suma (bruto)); 7 778,11 Eur × 20 proc. (GPM) = 1 555,62 Eur; 7 778,11 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 973,82 Eur; 7 778,11 Eur – 1 555,62 Eur (GPM) – 973,82 Eur (VSD) = 5 248,67 Eur (bendra suma (neto)); 5 248,67 Eur + 92,26 Eur.

82. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė išieškoti O. T. iš bendrovės 2 139,29 Eur (750 Eur + 750 Eur + 639,29 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 113,64 Eur delspinigius, 2 356,86 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,71 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Kadangi, delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą papildomai nėra apmokestinami (žr. nutarties 70-71 punktus), o už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 d. d., todėl laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su O. T., yra 5 726,04 Eur (2 139,29 Eur + 2 356,86 Eur + 107 d. d. × 35,71 Eur = 8 317,12 Eur (bendra suma (bruto)); 8 317,12 Eur × 20 proc. (GPM) = 1 663,42 Eur; 8 317,12 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 1 041,30 Eur; 8 317,12 Eur – 1 663,42 Eur (GPM) – 1 041,30 Eur (VSD) = 5 612,40 Eur (bendra suma (neto)); 5 612,40 Eur + 113,64 Eur.

83. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė išieškoti A. Y. iš bendrovės 4 482,47 Eur (58,36 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 750 Eur + 674,11 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 357,51 Eur delspinigius, 2 426,04 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 35,16 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Kadangi, delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą papildomai nėra apmokestinami (žr. nutarties 70-71 punktus), o už priverstinę pravaikštą priklausanti suma turėjo būti skaičiuojama už 107 d. d., todėl laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su A. Y., yra 6 813,24 Eur (4 482,47 Eur + 2 426,04 Eur + 107 d. d. × 35,16 Eur = 10 670,63 Eur (bendra suma (bruto)); 10 670,63 Eur × 20 proc. (GPM) = 2 134,13 Eur; 10 670,63 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 1 335,96 Eur; 10 670,63 Eur × 6,98 proc. (PSD) = 744,81 Eur; 10 670,63 Eur – 2 134,13 Eur (GPM) – 1 335,96 Eur (VSD) – 744,81 Eur (PSD) = 6 455,73 Eur (Bendra suma (neto)); 6 455,73 Eur + 357,51 Eur.

84. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-390-920/2023 priteista iš bendrovės S. K. 925,05 Eur neišmokėtas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), 4 500 Eur netesybos už vėlavimą atsiskaityti daugiau kaip 6 mėnesius bei jo vidutinis darbo užmokestis (750 Eur, neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2022 m. birželio 13 d.; priteista iš UAB „Stirna“ S. K. 1 710 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nutarties 69 punkte išdėstytus argumentus, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskaičiavo GPM, laikytina, kad perimtas finansinis reikalavimas, kuris yra siejamas su S. K. yra 6 701,25 Eur (3 784,65 Eur × 20 proc. (GPM) = 756,93 Eur; 3 784,65 Eur × 6,98 proc. (PSD) = 264,16 Eur; 3 784,65 Eur × 12,52 proc. (VSD) = 473,84 Eur; 3 784,65 Eur – 756,93 Eur (GPM) – 264,16 Eur (PSD) – 473,84 Eur (VSD) – 113,52 Eur (pensijų kaupimo pinigai) = 2 176,20 Eur (bendra suma (neto)); 2 176,20 Eur + 925,05 Eur + 3 600 Eur.

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kreditorės finansinių reikalavimų apimtis yra 76 896,52 Eur (18 164,70 Eur + 5 487,78 Eur. + 6 813,24 Eur + 6 803,61 Eur + 6 803,61 Eur + 5 340,74 Eur + 5 340,93 Eur + 5 726,04 Eur + 6 813,24 Eur + 6 701,20 Eur + 2 901,43 Eur). Pažymėtina, kad nustatant finansinio reikalavimo dydį: i) atsižvelgta į pirmosios instancijos teismo skaičiavimus; ii) įvertinta, kad atskirąjį skundą byloje teikė tik kreditorė; iii) atlikti matematiniai skaičiavimai.

Dėl nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai (neaiškiai) nurodytų finansinio reikalavimo eilių ir etapų

86. JANĮ 94 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams.

87. Pagal JANĮ 94 straipsnio 3 dalį kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama kita kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

88. JANĮ įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė yra grindžiama prioritetiniais reikalavimų patenkinimo etapais, t. y. pirmiausia tenkinami pagrindiniai, patys svarbiausi ir esminiai reikalavimai ir tik jei lieka juridinio asmens turto antruoju etapu yra tenkinami šalutiniai reikalavimai. Analizuojant JANĮ 94 straipsnio 3 dalį matyti, kad pirmojo etapo reikalavimai kyla iš pagrindinės prievolės, o antrojo etapo reikalavimai yra baudinio efekto (netesybos, palūkanos) neįvykdžius pagrindinės prievolės (išimtis – mokėjimo palūkanos). Dėl minėtos priežasties, nepagrįsta antrojo etapo reikalavimų sąrašą aiškinti plečiamai ir kaip antrojo etapo reikalavimus tvirtinti kitus nei kad JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus (kitus nei netesybos ar palūkanos), t. y. tuos reikalavimus, kurie kyla iš šalis siejusių pagrindinių teisinių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1351-1120/2021).

89. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai (neaiškiai) nurodė finansinio reikalavimo eiles ir etapus: i) nors pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad su darbo užmokesčiu susijusios sumos tvirtinamos pirmąja eile pirmuoju etapu, tačiau neteisingai su darbo santykiais susijusius delspinigius patvirtino antrojoje eilėje pirmuoju etapu; ii) delspinigiai, paskaičiuoti nuo darbo užmokesčio, turėtų būti tvirtinami pirmojoje eilėje antrajame etape; iii) patvirtinęs antrosios eilės 2 901,43 Eur reikalavimą, teismas nenurodė, kad tai yra pirmojo etapo suma.

90. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio suma (atskaičius mokesčius), kuri bendrovės darbuotojams buvo priteista už faktiškai išdirbtą laiką bei nepanaudotas atostogas, priskirtina pirmosios eilės kreditorių finansiniams reikalavimams, tenkinamiems pirmuoju etapu. Taip pat prie pirmosios eilės pirmojo etapo priskirtinos sumos, susijusios su darbdavio prievole mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017 43 punktas). Delspinigiai, paskaičiuoti nuo darbo užmokesčio, yra baudinio efekto neįvykdžius pagrindinės prievolės (nesumokėjus darbo užmokesčio) priemonė, todėl, kaip pagrįstai nurodė apeliantė atskirajame skunde, jie turi būti tenkinami pirmąja eile antruoju etapu.

91. Nėra pagrindo nesutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad patvirtinęs antrosios eilės 2 901,43 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro darbuotojų patirtos 1 191,43 Eur vykdymo išlaidos dėl bendrovės darbuotojams laiku nesumokėto darbo užmokesčio ir 1 710 Eur teismo priteistos iš bendrovės bylinėjimosi išlaidos S. K., teismas nenurodė, jog ji yra pirmojo etapo suma. Kaip jau buvo minėta, JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatytas sąrašas atvejų, kai kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami pirmąja eile. Darbuotojų patirtos vykdymo išlaidos bei iš bendrovės priteistos bylinėjimosi išlaidos neapima JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto, todėl kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šie finansiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile. Kadangi vadovaujantis JANĮ 94 straipsnio 3 dalimi, pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodė, kad minėti finansiniai reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmuoju etapu.

92. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad patvirtinus kreditorės UAB „Autocapital“ 76 896,52 Eur finansinį reikalavimą, iš jo turėtų būti tenkinama pirmąja eile pirmuoju etapu 64 072,10 Eur, pirmąja eile antruoju etapu 9 922,99 Eur, o antrąja eile pirmuoju etapu 2 901,43 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

93. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais motyvais, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl finansinio reikalavimo dydžio, todėl nutarties dalis dėl finansinio reikalavimo dydžio remiantis nutarties motyvais pakeičiama, patvirtinant kreditorės UAB „Autocapital“ 76 896,52 Eur finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo (bankroto) byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

94. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi reikšmės teisiniam bylos išsprendimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nebepasisako.

95. Apeliacinės instancijos teismui proceso dalyviai nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“ finansinio reikalavimo dydžio patvirtinimo pakeisti – padidinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“ finansinį reikalavimą iki 76 896,52 Eur, kurį sudaro 64 072,10 Eur, tenkinami pirmąja eile pirmuoju etapu, 9 922,99 Eur, tenkinami pirmąja eile antruoju etapu, ir 2 901,43 Eur, tenkinami antrąja eile pirmuoju etapu.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėIrmantas ŠulcasAlma Urbanavičienė