Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pay Later“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Dėl ieškovės teisės reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo

7. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą juridinio asmens nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė tvirtina, jog ieškovė nėra tinkama pareiškėja (ieškovė) šioje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo, nes reikalavimo teisė priklauso padinei kreditorei V. A., o ne ieškovei, kadangi tarp ieškovės ir V. A. sudaryta ne reikalavimo perleidimo sutartis, o atstovavimo vykdymo procese sutartis.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2023-06/191 V. A. perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ 22 679,08 Eur dydžio reikalavimo teisę ir visas su ja susijusias teises į skolininkės UAB „Pay Later“ skolą, pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-9287/2023 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis).

10. 2024 m. balandžio 12 d. ieškovė išsiuntė atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 11 d. pranešimą dėl reikalavimo įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo, jei reikalavimas nebūtų įvykdytas, kuriame priminė, kad ieškovė perėmė reikalavimo teises į UAB „Pay Later“ skolą ir su skola susijusias papildomas teises (teisę į delspinigius, palūkanas, netesybas bei skolos išieškojimo išlaidas) pagal UAB „Legal Balance“ ir V. A. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį; skola šiai dienai 22 528,82 Eur. Ieškovė taip pat nustatė 15 dienų terminą, nuo pranešimo gavimo dienos, sumokėti visą skolos sumą arba sudaryti susitarimą dėl pagalbos, arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, atsakovė nėra kreipusis į teismą su ieškiniu dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokių duomenų, kad Reikalavimo perleidimo sutartis būtų ginčijama arba nuginčyta, nepateikė ir pati atsakovė.

12. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja skolininkui ir gali būti panaudota prieš jį tik nuo skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimo faktą momento. Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovė buvo informuota apie Reikalavimo perleidimo sutartį. Šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė. Tačiau atsakovės vertinimu, tarp šalių sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip atstovavimo sutartis, kadangi: 1) pagal Reikalavimo perleidimo sutartį su Pradine kreditore atsiskaityta nebuvo, t. y. Reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta, kad ieškovė sumokės pradinei kreditorei 83 proc. nuo išieškotos sumos tik po visos skolos ar jos dalies išieškojimo iš atsakovės; 2) ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti Reikalavimo perleidimo sutartį, jeigu skolininkas yra likviduojamas ar likviduotas; 3) pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Pradinė kreditorė turi padengti ieškovės turėtas skolos išieškojimo išlaidas.

13. Teismo vertinimu, atsakovė iš esmės ginčija Reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip ieškovės skolininkė, turi teisę ginčyti Reikalavimo perleidimo sutartį teisme pareiškiant ieškinį bei prašant pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia. Visgi, kaip minėta, tiek LITEKO duomenimis, tiek bylos duomenimis, Reikalavimo perleidimo sutartis šiai dienai nėra ginčijama ar pripažinta negaliojančia, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė yra netinkamas asmuo, reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pay Later“.

14. Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).

15. Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį pranešime turi būti nurodyta juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

16. Ieškovė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė atsakovei registruota pašto siunta 2024 m. balandžio 15 d. Pranešime atsakovė buvo įspėta, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus 22 528,82 Eur skolos, arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų, kad praėjus 7 dienoms nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos atsakovė apmokėjo įsiskolinimą, byloje pateikta nebuvo.

17. Taigi, byloje pateikti duomenys įrodo, kad ieškovė išsiuntė pranešimą registruota pašto siunta, laikydamasi įstatyme nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu jos skola nebus sumokėta per pranešime nurodytą terminą. Taigi, ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie ketinimą jai inicijuoti bankroto procesą, todėl ieškovė, būdama UAB „Pay Later“ kreditore, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Pay Later“.

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bankroto bylą

18. JANĮ nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės pareiškėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 straipsnio 1–2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).

19. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi, tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

20. Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).

22. Nagrinėjamu atveju V. A. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei perleido visas savo teises pagal 2023 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-9287/2023 ieškovei. Kitų duomenų, kad V. A. yra atsakovės kreditore, byloje nėra. Vien tai, kad ieškovė gali nutraukti Reikalavimo sutartį tuo atveju, jei atsakovė bus likviduojama, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad V. A. turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bankroto bylos (ne)iškėlimu atsakovei ar atsakovės bankroto procesu. Pažymėtina, kad šiuo atveju V. A. ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai.

23. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas įtraukti V. A. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmestinas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

24. Juridinių asmenų registro duomenims nustatyta, kad atsakovė UAB „Pay later“ registre registruota nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., juridinio asmens kodas 305599546, registruotos buveinės adresas Vilniaus m. sav., įmonės vadovas Jasper Dykes.

25. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

26. Teismas pažymi, kad teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Pay later“ vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditorės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytą informaciją: UAB „Pay later“ kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį; informaciją apie turtą ir kt.

27. 2024 m. gegužės 30 d. teisme gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytiems duomenims pateikti iki 2024 m. birželio 10 d. Teisėjos 2024 m. gegužės 30 d. rezoliucija šis terminas pratęstas iki 2024 m. birželio 10 d.

28. 2024 m. birželio 11 d. teisme gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytiems duomenims pateikti iki 2024 m. birželio 26 d. Teisėjos 2024 m. birželio 11 d. rezoliucija šis terminas pratęstas iki 2024 m. birželio 26 d.

29. 2024 m. birželio 27 d. teisme gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytiems duomenims pateikti iki 2024 m. liepos 15 d. Teisėjos 2024 m. birželio 27 d. rezoliucija šis terminas pratęstas iki 2024 m. liepos 15 d.

30. 2024 m. liepos 16 d. teisme gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytiems duomenims pateikti iki 2024 m. liepos 19 d. Nors dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe prašymas nebuvo išspręstas, tačiau atsakovė iki 2024 m. liepos 19 d. turėjo galimybę pateikti minėtus dokumentus.

31. Taigi, šiuo atveju atsakovei buvo sudarytos galimybės bei ne kartą pratęstas terminas pateikti finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią UAB „Pay later“ finansinę padėtį, tačiau atsakovė minėtų duomenų/dokumentų nepateikė, todėl klausimas dėl UAB „Pay later“ įsipareigojimų ir turto vertės santykio bei bankroto bylos iškėlimo sprendžiamas pagal ieškovės pateiktus duomenis bei teismui viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).

33. Nei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nei iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovei UAB „Pay later“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

34. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789): 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

36. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

37. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė taip pat neturi nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt) matyti, kad atsakovė turi 28,68 Eur socialinio draudimo skolą, darbuotojų neturi. Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės turto vykdomas 29 149,98 Eur priverstinis išieškojimas VMI naudai.

38. Juridinių asmenų registro duomenimis, iš atsakovės 2021 m. balanso matyti, kad atsakovės turtą sudaro 55 027 Eur (trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 212 149 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė 2021 m. patyrė 153 364 Eur nuostolių. Vertinant visus atsakovės skolinius įsipareigojimus, teismas daro išvadą, kad jie tikėtinai sudaro 107 154,74 Eur (22 679,08 Eur (skola ieškovei) + 29 419,98 Eur (AIS duomenys) + 55 027 Eur (JAR duomenys)) 28,68 Eur (skola VSDFV) ir viršija atsakovės turimo turto vertę. Be to, atsakovė nei registrui, nei teismui nėra pateikusi finansinės ataskaitos duomenų už 2022 – 2023 m., todėl atsakovės įsipareigojimai (skolos) gali dar labiau viršyti turimo turto vertę.

39. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų bei atsiliepime nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdu, nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, atsakovė ketina padengti esamus įsiskolinimus. Taigi konstatuotina, kad atsakovei nepateikus duomenų, jog ji vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, taip pat nustačius atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, sprendžiama, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia.

40. Įvertinęs į bylą ieškovės pateiktus bei teismo nustatytus duomenis, teismas daro išvadą, jog atsakovė yra nemoki, negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – ūkinė komercinė veikla, leidžianti įvykdyti prievoles ateityje, nebevykdoma. Todėl UAB „Pay Later“ keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

41. Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinėje programoje (AVNIS) suvedus turimus duomenis apie atsakovę, programa parinko nemokumo administratorę Rasą Židonytę. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios nemokumo administratorės paskyrimo, nėra, taip pat nenustatyta nemokumo administratorės skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų JANĮ 37 straipsnyje, todėl Rasa Židonytė skiriama administruoti atsakovę UAB „Pay Later“.

43. Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

44. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

45. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, 27 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktais, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina, gavusi duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškusi atsakovė, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti atsakovės kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas atsakovės turtas, ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 25–26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pay Later“.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pay Later“ prašymo įtraukti V. A. į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pay Later“, juridinio asmens kodas 305599546, registruotos buveinės adresas Vilniaus m. sav., bankroto bylą.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pay Later“ nemokumo administratore paskirti Rasą Židonytę, asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąrašo Nr. N-FA0163, kontaktai: Pienių g. 36A-1, Užliedžių k., Kauno raj., tel. +370 676 10614, el. p. rasa.zidonyte@gmail.com.

Nustatyti nemokumo administratorei Rasai Židonytei 4 620 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Taikyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pay Later“, juridinio asmens kodas 305599546, nekilnojamajam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pay Later“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nustatyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pay Later“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nutarties kopijas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti ieškovei, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pay Later“, nemokumo administratorei Rasai Židonytei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pay Later“ nemokumo administratorę, gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Nutarties dalis dėl nemokumo bylos iškėlimo, turto arešto per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.