Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-382-580/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-20
Bylos Nr.: e2A-382-580/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00291-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, A. R., uždarajai akcinei bendrovei „Asgaard Oriens“, valstybės įmonei Registrų centrui, L. G., I. G.
Ieškovas: J. T.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-382-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00291-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai, A. R., uždarajai akcinei bendrovei „Asgaard Oriens“, valstybės įmonei Registrų centrui, L. G., I. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašus bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Oriens“, A. R., I. G. ir L. G. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį J. T., M. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo panaikinti teisinę registraciją ir pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. T. prašė: pripažinti negaliojančiais: 1) Traku rajono valdybos 1993-11-10 potvarkio Nr. 350v priedo 64 punktą; 2) 1994-05-11 Valstybinės žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1211, sudarytą tarp A. R. ir Traku rajono valdybos; 3) 1996-06-05 Žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1592, sudarytą tarp M. G. ir A. R.; 4) M. G. išduotą 2007-08-07 paveldėjimo teises liudijimą Nr. RJ-8695 dalyje dėl žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes perleidimo (toliau – ir paveldėjimo teisės liudijimas); 5) 2019-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DB-5845, sudarytą tarp M. G. ir UAB „Asgaard Oriens“ ir 2019-09-17 perdavimo-priėmimo aktą Nr. DB-5989 dalyje dėl žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes perleidimo; tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti; įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras panaikinti žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei ji išregistruoti, panaikinant visus įrašus dėl nuosavybes teisių į jį ir visus su juo susijusius juridinius faktus bei kitus įrašus, fiksuotus Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Trakų rajono Grendavės apylinkės taryba 1992-02-18 sprendimu nusprendė M. K. paskirti 0,5 ha žemės sklypą Nr. 69 gyvenamojo namo statybai Grendavės gyvenvietėje. 1993-06-28 M. K. ir Trakų rajono valdyba sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1823, pagal kurią M. K. įsigijo 0,4786 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. 1993-06-29 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1-1841 M. K. sklypą pardavė ieškovui. Ieškovo nuosavybės teisė į sklypą registruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, o pertvarkius šį registrą – ir Registrų centre. Ieškovui priklausantis sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. ieškovas kreipėsi į savivaldybę dėl adreso jo sklypui suteikimo. Savivaldybė 2021-09-08 ieškovą informavo, kad adresas nebus suteiktas, nes jau yra suteiktas ieškovo sklypo vietoje įregistruotam UAB „Asgaard Oriens“ sklypui. Trakų rajono valdyba 1993-11-10 potvarkio priedo 64 punktu leido A. R. išsipirkti 2 500 kv. m žemės sklypą Nr. 69, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo ieškovo nuosavybė. 1994-05-11 A. R. ir Trakų rajono valdyba sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė A. R. 0,5244 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 1996-06-05 A. R. šį sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė M. G.. M. G. atžvilgiu sklypo nuosavybės teisės registracija buvo tikslinama ir 2007-08-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. 2019-09-11 pirkimo-parda-vimo sutartimi M. G. sklypą pardavė UAB „Asgaard Oriens“;

1.3. sandoriai buvo sudaryti po to, kai ieškovas buvo įsigijęs sklypą ir registravęs savo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Ginčo sandorių pagrindu ieškovo sklypas buvo pakartotinai parduotas atsakovams.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. R. prašė ieškinį atmesti; taikyti senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovo iš M. K. įsigytu žemės sklypu yra daug neaiškumų ir neatitikimų, o tai suteikia pagrindą abejoti, ar M. K. šis sklypas buvo skirtas teisėtai ir, ar teisėtai buvo sudaryta pardavimo sutartis.

3. Atsakovai L. G. ir I. G. prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti; netaikius ieškinio senaties termino, prašė ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo sklypas įsigytas neaiškiomis, prieštaringomis aplinkybėmis, esant tam tikros informacijos ir valstybės institucijų veiksmų trūkumui. UAB „Asgaard Oriens“ sklypo įsigijimo procesas yra nuoseklus ir nekeliantis jokių abejonių. Net ir darant prielaidą, jog ieškovo sklypo dokumentuose galėjo būti padaryta techninė klaida, nesuvokiama, kodėl toks kiekis klaidų padarytas ieškovo sklypo dokumentuose, kuomet bendrovės sklypo dokumentuose tokių techninių klaidų neaptinkama.

4. Atsakovas UAB „Asgaard Oriens“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad M. K. ir ieškovo nuosavybės teisė iki 2009 m. buvo įregistruota į sklypą, esantį ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), dėl ko sklypo pardavimo A. R. metu šis (duomenys neskelbtini) esantis sklypas vis dar buvo valstybės nuosavybė, į kurią nebuvo registruota jokio privataus asmens nuosavybės teisė. Bendrovei šiuo metu priklausantis sklypas suformuotas, parduotas, įregistruotas ir pažymėtas tinkamai (priešingai nei ieškovo sklypas, kurio nei iš jo skyrimo, nei iš pardavimo dokumentų negalima tiksliai identifikuoti ir kuris persidengia su kitais sklypais).

5. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Trakų rajono valdyba M. K. pardavė 0,2286 ha ploto didesnį žemės sklypą, nei priklausė, o A. R. pardavė 0,2744 ha ploto didesnį žemės sklypą nei turėjo parduoti, kartu abiem asmenims bendrai buvo parduota 0,503 ha daugiau ploto nei pagal teisės aktus buvo galima parduoti. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir Trakų rajono savivaldybė ne kartą bandė išspręsti šią situaciją, tačiau geranoriškai jos išspręsti nepavyko.

Šalies argumentai

6. Atsakovai UAB „Asgaard Oriens“, A. R., I. G. ir L. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio: 1) 1993-05-19 Trakų rajono valdybos potvarkio Nr. 152v priedėlio 21 punktą; 2) 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 3) 1993 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 4) Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-07-16 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-05-100716-00025; 5) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-08-30 išduotą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120830-00631; 6) 2022-03-24 nuosavybės teisės liudijimą Nr. JS-1955 dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato–gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2022-04-01 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. JS-2164 dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato–gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti pastato–gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei juos išregistruoti, panaikinant visus įrašus dėl nuosavybės teisių į juos ir visus su jais susijusius juridinius faktus bei kitus įrašus, fiksuotus Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti J. T. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti visus stulpus (medžiagas), kurie (kurios) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat leisti UAB „Asgaard Oriens“ atlikti nurodytus veiksmus J. T. sąskaita, išieškant tokių veiksmų atlikimo išlaidas UAB „Argaard Oriens“ naudai iš J. T., jeigu J. T. neįvykdys aukščiau nurodyto įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš J. T., M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Registrų centro patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

6.1. pažeidžiant imperatyvias teises normas, valstybinės žemes sklypo pirkimo-pardavimo procedūros M. K. vardu inicijuotos neįgalioto asmens. Potvarkis, kuriuo M. K. leista pirkti namu valdą, prieštarauja imperatyvioms teises normoms, nustatančioms namų valdos kriterijus – sklypas nebuvo užstatytas M. K. statiniais. Nors potvarkiu M. K. leista įsigyti namu valdą, 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi sklypas parduotas gyvenamojo namo statybai. Ir tai yra esminis pažeidimas, nes valstybines žemes sklypo pardavimas individualaus gyvenamojo namo statybai ir namų valdai yra du visiškai skirtingi pardavimo pagrindai. Pažeisti imperatyvai, įpareigoję į sutartį įtraukti M. K. prievolę per 18 mėnesių atlikti gyvenamojo namo statybos nulinio ciklo darbus. Pripažinus 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, niekiniais ir negaliojančiais pripažintini ir visi išvestiniai sandoriai bei administraciniai aktai;

6.2. M. K. vardu buvo įregistruotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) Tuo metu registracija turėjo teises sukuriančią reikšmę, dėl ko M. K. negalėjo būti laikoma įgijusia sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Sudariusi niekinę 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neįregistravusi nuosavybės teises į ginčo sklypą (duomenys neskelbtini), neatlikusi jame namo statybos nulinio ciklo darbų ir negavusi žemės nuosavybės akto, M. K. neturėjo teisės disponuoti sklypu ir parduoti jo ieškovui. 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina niekine bei negaliojančia ir dėl prieštaravimo imperatyvui, draudusiam perleisti sklypą 5 m. po įsigijimo.

7. Ieškovas J. T. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad:

7.1. M. K. inicijuotos sklypo pirkimo procedūros buvo teisėtos, jos vardu veikė jos valią įgyvendinantis asmuo. Atsakovų nurodomos rašybos ir kitos apsirikimų klaidos, įsivėlusios priimtuose valdžios institucijų sprendimuose, M. K. įsigyjant sklypą, nėra pagrindas naikinti sprendimus ar laikyti juos negaliojančiais, sprendimų turinį būtina vertinti iš nuosekliai priimtų dokumentų;

7.2. ieškovo sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas pirmiau nei bendrovės sklypas, todėl bendrovės sklypo registracija ir su juo susiję sandoriai turi būti panaikinti. Jeigu sandoriai būtų naikinami dėl imperatyvių nuostatų pažeidimo, jie turi būti panaikinti visi ir visa apimtimi šalims teisingai atlyginant.

8. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė reikalavimus dėl inspekcijos 2012-08-30 išduotos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120830-00631 ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš inspekcijos, atmesti; kitus priešieškinio reikalavimus nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra, atsižvelgiant į inspekcijos pateiktus argumentus. Nurodė, kad inspekcijos veiksmai, išduodant pažymą, atitiko aktualiu laikotarpiu galiojusias teisės aktų nuostatas, todėl nepateikus įrodymų dėl faktinės situacijos sklype prašymo nagrinėjimo metu, pagrįstumo, priešieškinyje minimos aplinkybės dėl inspekcijos veiksmų neteisėtumo išduodant pažymą, laikytinos nepagrįstomis.

9. Atsakovas VĮ Registrų centras prašė bylą dalyje dėl atsakovui reiškiamų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įpareigoti panaikinti teisinę registraciją nutraukti, o prašymo netenkinus – šiuos reikalavimus atmesti arba spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimus, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų; kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra skundžiami jokie atsakovo, kaip Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, sprendimai. Teismui tenkinus reikalavimus dėl viešojo administravimo priimtų sprendimų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovas be atskiro įpareigojimo bet kurios proceso šalies prašymu bei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, prašė ieškinį ir priešieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra, atsižvelgiant į jos pateiktus argumentus. Nurodė, kad ieškovo atžvilgiu būtina taikyti vienašalę restituciją, valstybei gražinant nepagrįstai M. K. parduotą 0,2286 ha ploto žemės sklypo dalį nei jai priklausė (0,4786-0,25=0,2286 ha). Atsakovų atžvilgiu būtina taikyti vienašalę restituciją, valstybei gražinant nepagrįstai A. R. parduotą 0,2744 ha ploto žemės sklypo dalį nei jam priklausė (0,5244-0,25=0,2744 ha).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

11.1. pripažino niekiniais ir negaliojančiais ab initio: 1) 1994-05-11 Valstybinės žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1211, sudarytą tarp A. R. ir Trakų rajono valdybos; 2) 1996-06-05 Žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1592, sudarytą tarp M. G. ir A. R.; 3) M. G. išduotą 2007-08-07 paveldėjimo teises liudijimą Nr. RJ-8695 dalyje dėl žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes perleidimo; 4) 2019-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DB-5845, sudarytą tarp M. G. ir UAB „Asgaard Oriens“; 5) 2019-09-17 perdavimo-priėmimo aktą Nr. DB-5989 dalyje dėl žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes perleidimo;

11.2. J. T. atžvilgiu taikė dalinę vienašalę restituciją, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, gražino nepagrįstai M. K. parduotą 0,2286 ha sklypo dalį, o 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį paliko J. T. nuosavybėje;

11.3. bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei ji išregistruoti, panaikinant visus įrašus dėl nuosavybes teisių į jį ir visus su juo susijusius juridinius faktus bei kitus įrašus, fiksuotus Nekilnojamojo turto registre nutraukė;

11.4. likusioje dalyje ieškinį atmetė;

11.5. priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ieškovo J. T. naudai 29 028,92 Eur bylinėjimosi išlaidų;

11.6. pripažino niekiniais ir negaliojančiais ab initio: 1) 1993-05-19 Trakų rajono valdybos potvarkio Nr. 152v priedėlio 21 punktą; 1993-06-28 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1.1823, sudarytą tarp M. K. ir Trakų rajono valdybos; 3) 1993-06-29 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1841, sudarytą tarp M. K. ir J. T.;

11.7. UAB „Asgaard Oriens“ atžvilgiu taikė dalinę vienašalę restituciją, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, gražino nepagrįstai A. R. parduotą 0,2744 ha sklypo dalį, o 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį paliko UAB „Asgaard Oriens“ nuosavybėje;

11.8. į atskirą bylą išskyrė priešieškinio reikalavimus dėl pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-07-16 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-05-100716-00025, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-08-30 išduotą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120830-00631, 2022-03-24 nuosavybės teisės liudijimą Nr. JS-1955 dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato–gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-04-01 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. JS-2164 dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato–gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

11.9. įpareigojo J. T. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti visus stulpus (medžiagas), kurie (kurios) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip nebaigtas statyti pastatas–gyvenamasis namas, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat leisti UAB „Asgaard Oriens“ atlikti nurodytus veiksmus J. T. sąskaita, išieškant tokių veiksmų atlikimo išlaidas UAB „Argaard Oriens“ naudai iš J. T., jeigu J. T. neįvykdys aukščiau nurodyto įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

11.10. bylą, į kurią išskirti aukščiau nurodyti priešieškinio reikalavimai, sustabdė iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas šioje byloje;

11.11. bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti pastato–gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei juos išregistruoti, panaikinant visus įrašus dėl nuosavybės teisių į juos ir visus su jais susijusius juridinius faktus bei kitus įrašus, fiksuotus Nekilnojamojo turto registre nutraukė;

11.12. priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Asgaard Oriens“ naudai 22 573,07 Eur bylinėjimosi išlaidų;

11.13. priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, L. G. ir I. G. naudai priteisti po 1 331,01 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų;

11.14. priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, A. R. naudai 3 776 Eur bylinėjimosi išlaidų;

11.15. atnaujino ieškinio senaties ir individualių administracinių aktų apskundimo terminus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atžvilgiu.

12. Teismas sprendime nurodė, kad:

12.1. ieškovo bei bendrovės sklypai buvo suformuoti, leisti įsigyti ir perėjo iš valstybės nuosavybės privatiems fiziniams asmenims M. K. ir A. R. žemės reformos metu. Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 (toliau – Nutarimas) 7.7. punktas nustatė, kad kaime maksimalus žemės sklypo dydis individualiam namui statyti – 0,25 ha, o esamai namų valdai – faktiškai jos užimamas plotas, bet ne didesnis kaip 2 ha. Tokia pati nuostata įtvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 (redakcija, galiojusi nuo 1993-07-29 iki 1995-07-22) (toliau – Tvarka) 4 punkte. Ši nuostata laikytina imperatyvia;

12.2. M. K. ir A. R. Trakų rajono valdyba leido išsipirkti sklypus (duomenys neskelbtini) vietovėje individualių gyvenamųjų namų statybai didesnius, nei numatė imperatyvus teisinis reguliavimas: M. K. perduoto nuosavybėn sklypo dydis sudarė 0,4786 ha, o A. R. – 0,5244 ha. Trakų rajono savivaldybės potvarkio Nr. 152v priedo 21 punktas, 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir 1994 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryti, pažeidžiant imperatyvųjį teisinį reguliavimą, todėl yra niekiniai ir negaliojantys ab initio. Kas sąlygoja, jog 1993 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bei 1996 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, 2019 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas taip pat pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio;

12.3. J. T. ir UAB „Asgaard Oriens“ laikytini sąžiningais įgijėjais. Sandoriai ir administraciniai aktai, kurių pagrindu jie įgijo sklypus tame pačiame žemės plote, pripažinti niekiniais ir negalioja dėl neteisėtų valstybės veiksmų, netinkamai taikant teisę. Veiksmai atlikti seniai iki sandorių, kuriais J. T. ir UAB „Asgaard Oriens“ įgijo žemės sklypus, sudarymo. Veiksmuose J. T. ir bendrovė nedalyvavo, nedarė įtakos, atsakovai sudarė sandorius, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, notarine tvarka. Notarui konstatavus, kad sandoriai gali būti sudaryti ir juos notariškai patvirtinus, J. T. ir bendrovė turėjo pagrįstą lūkestį ir teisėtą pagrindą tikėtis, kad jų sudaromi sandoriai yra teisėti ir bus galiojantys;

12.4. J. T. ir UAB „Asgaard Oriens“ esant sąžiningais įgijėjais, sandorių ir administracinių aktų negaliojimo teisiniai padariniai, t. y. restitucija CK 1.80 straipsnio 4 dalies pagrindu, netaikytini. Taikytina dalinė vienašalė restitucija: įpareigojant J. T. grąžinti nepagrįstai M. K. parduotą 0,2286 ha sklypo dalį, o likusią ieškovo sklypo dalį paliekant J. T. nuosavybėje; įpareigojant UAB „Asgaard Oriens“ valstybei gražinti nepagrįstai A. R. parduotą 0,2744 ha sklypo dalį, o likusią bendrovės sklypo dalį paliekant bendrovės nuosavybėje. J. T. ir UAB „Asgaard Oriens“ turi teisę reikalauti kompensacijos dėl žalos, patirtos dėl aukščiau nurodytų netekimų, iš subjekto, kurio neteisėti veiksmai juos sąlygojo;

12.5. ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atžvilgiu yra suėję ieškinio senaties ir individualių administracinių aktų apskundimo terminai. Kadangi reikšmingai pažeidžiamos J. T. ir UAB „Asgaard Oriens“ teisės ir teisėti interesai, dalies reikalavimų atmetimas išimtinai, pritaikius šiuos terminus, būtų neteisingas ir neprotingas. Dėl šios priežasties teismas nagrinėjamus terminus atnaujino;

12.6. VĮ Registrų centras veiksmus atlieka teismo sprendimų, nutarčių, nutarimų, nuosprendžių pagrindu, todėl joks papildomas įpareigojimas tam nėra reikalingas, dėl ko byla dalyje nutraukta;

12.7. ieškovo sklype teisinis ir faktinis likimas reikšminga apimtimi susijęs ir tikėtinai bus sąlygotas žemės ploto, kuriame suformuoti ieškovo ir bendrovės sklypai, teisinio ir faktinio likimo, kuris paaiškės tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje. Šioje dalyje reikalavimai išskirti į atskirą bylą bei byla sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje;

12.8. įvertinęs, kad šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl valstybės neteisėtų veiksmų, jas priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. J. T. priteisė 29 028,92 Eur, UAB „Asgaard Oriens“ – 22 573,07 Eur, L. G. ir I. G. – 2 662,02 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 1 331,01 Eur kiekvienam, A. R. – 3 776 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį dėl šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir šią dalį gražinti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo arba atsakomybės paskirstymo klausimą bei šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. pagal Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, patvirtintus žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu, Nacionalinė žemės tarnyba yra įstaiga prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse;

13.2. teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos, nes šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl Trakų rajono valdybos veiksmų, kuri leido išsipirkti sklypus (duomenys neskelbtini) vietovėje individualių gyvenamųjų namų statybai ir perdavė nuosavybėn didesnius valstybinės žemės sklypus, nei numatė imperatyvus teisinis reguliavimas;

13.3. teismas, priteisdamas tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė CPK normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ko pasėkoje priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo;

13.4. atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba proceso metu laikėsi pozicijos, kad ieškovo atžvilgiu būtina taikyti vienašalę restituciją, valstybei gražinant nepagrįstai M. K. parduotą 0,2286 ha ploto žemės sklypo dalį nei jai priklausė (0,4786-0,25=0,2286 ha) bei atsakovų atžvilgiu būtina taikyti vienašalę restituciją, valstybei gražinant nepagrįstai A. R. parduotą 0,2744 ha ploto žemės sklypo dalį nei jam priklausė (0,5244- 0,25=0,2744 ha). Teismas šiuos reikalavimus patenkino;

13.5. nuginčyti sandoriai išimtinai buvo sudaryti savivaldybės sprendimų dėka. Savivaldybė taip pat turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus – priteisiant iš jos bylinėjimosi išlaidų dalį. Teismas Trakų rajono savivaldybę atleido nuo atsakomybės už neteisėtai priimtus sprendimus ko pasėkoje ne tik asmenys, bet ir Valstybė patyrė žalą. Tokiu teismo sprendimu pažeidžiama teisė į teisingą teismą, sprendimas laikytinas siurpriziniu. Atsakovas, palaikydamas ieškinį ir reikalaudamas pripažinti sandorius negaliojančiais, negalėjo tikėtis, kad visos teismo išlaidos bus priteistos iš Valstybės, o ne iš savivaldybės.

14. Atsakovas VĮ Registrų centras prašė atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

15. Atsakovas UAB „Asgaard Oriens“ prašo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

15.1. pažeidžiant CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, skunde nemotyvuota, jog priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos, nėra paminėta nė viena tariamai pažeista teisės norma ir kasacinio teismo išaiškinimas, nuo kurio neva nukrypta sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. UAB „Asgaard Oriens“ neturi galimybių suprasti ir efektyviai atsikirsti į deklaratyvius teiginius;

Šalies argumentai

15.2. buvo priteistos realiai patirtos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. UAB „Asgaard Oriens“ 2023-03-09 pateikė prašymą, 2023-10-18 pateikė papildytą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su įrodymais, kad patyrė visą priteistą 22 579,07 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršijo maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, nustatyto teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Abiejuose prašymuose pateiktas patirtų išlaidų ir maksimalaus priteistino dydžio pagal Rekomendacijas palyginimas, argumentai, pagrindžiantys, jog išlaidos realios, būtinos ir pagrįstos, atsižvelgiant į bylos medžiagos ir procesinių dokumentų apimtį, sudėtingumą, trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliantė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nenurodė nė vieno priešingo argumento;

15.3. sprendime pagrįstai konstatuota, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl valstybės neteisėtų veiksmų. Teismas niekiniais ir negaliojančiais pripažino valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorius. Tai, kad administracinius sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo ir valstybinės žemės perleidimo buvo įgaliota priimti savivaldybė, nekeičia esmės, jog niekiniais pripažintų aktų ir sandorių objektu buvo valstybinė žemė, o šalimi – valstybė. Kitoms sandorių šalims nėra aktualu, koks konkrečiai subjektas tuo metu veikė, kaip valstybės atstovas, kuris savo veiksmais teises ir pareigas sukūrė būtent valstybei. Atsakovas yra valstybinės žemės patikėtinis, atstovaujantis valstybei ginčuose dėl valstybinės žemės. Nacionalinė žemės tarnyba laikėsi pozicijos, jog restitucija turi būti taikoma valstybės atžvilgiu, kas patvirtina, jog pirminių pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis perleisti ginčo valstybinės žemės sklypai, šalimi buvo valstybė, o Trakų rajono valdyba veikė tik kaip atstovė, kurios veiksmais teisės ir pareigos sukurtos valstybei;

15.4. ginčo sklypų pardavimo dokumentus rengė Trakų rajono valdybos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, kuris vėliau priklausė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010-04-01 – Nacionalinei žemės tarnybai, kuri iš rajonų valdybų perėmė dalį funkcijų, įskaitant ir valstybinės žemės pardavimą. Ginčo sklypų bylos saugomos Nacionalinėje žemės tarnyboje, Vilniaus apskrities viršininko administracijoje bei jos teises ir pareigas vėliau perėmusioje Nacionalinėje žemės tarnyboje nagrinėti ikiteisminiai ginčai dėl ginčo sklypų persidengimo;

15.5. apskųsta sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti laikoma siurprizine. 2023-10-18 teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys išdėstė argumentus, jog nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisti iš privačių asmenų, nes ginčo situaciją, tad ir bylinėjimosi išlaidas nulėmė valstybės (jos atstovų) neteisėti veiksmai. Kai byloje dalyvaujantis asmuo žinojo apie kito asmens argumentus ir turėjo galimybę dėl jų pasisakyti (net kai tokia teise ir nepasinaudojo), nėra pagrindo konstatuoti, jog tokių argumentų pagrindu priimtas teismo sprendimas yra siurprizinis;

15.6. nėra pagrindo bylos dalies grąžinti nagrinėti iš naujo.

16. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

16.1. M. K. ir A. R. žemės sklypų privatizavimo dokumentus rengė, tikrino ir tvirtino tuometinio Trakų rajono valdybos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, šiame skyriuje buvo vykdoma ir žemės sklypų teisinė registraciją, o šių žemės sklypų privatizavimo dokumentai saugomi Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriuje. 1994-07-19 įstatymu Nr. 1-558 buvo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, 1994-12-15 priimtas Apskrities valdymo įstatymas Nr. 1-707, 1994-12-20 priimtas įstatymas Nr. 1-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“, kuriame nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka. Dalį savivaldybės vykdytų funkcijų, susijusių su žemės reforma, žemės sklypų privatizavimu, ginčų sprendimu, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo organizavimu iš savivaldybių perėmė apskričių administracijos, o po 2010-07-01 įvykusio apskričių administracijų likvidavimo, jų vykdytas funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba;

16.2. Trakų rajono savivaldybės administracija neturėjo dokumentų, susijusių su ieškinio objektu, nes visi ginčo žemės sklypų privatizavimo dokumentai yra buvusiame Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriuje. Ginčas dėl žemės sklypų privatizavimo buvo spręstas Vilniaus apskrities viršininko administracijoje ir Nacionalinėje žemės tarnyboje. J. T. ir M. G. ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, o vėliau ir į Nacionalinę žemės tarnybą dėl ginčo sprendimo. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjo ginčą, kaip priskirtiną jų kompetencijai ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 straipsniu, sprendimą siūlė apskųsti teismui;

16.3. vadovaujantis Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550, lėšos, gautos už kaimo vietovėje parduotus žemės sklypus, pervedamos į žemės reformos fondą. Tai reiškia, kad pardavus ginčo žemės sklypus kaimo vietovėje, lėšos buvo gautos į valstybės, o ne savivaldybės sąskaitą ir grąžinti permokėtas lėšas turi Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Trakų rajono savivaldybės administracija;

16.4. apeliantas nenurodė argumentų, dėl ko sprendimas yra siurprizinis, nepagrindė nuomonės, kaip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Vien tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo yra nepalankus, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog teismo sprendimas yra siurprizinis;

16.5. iš Nacionalinės žemės tarnybos priteistos išlaidos yra susijusios su teismo taikyta daline restitucija, nes M. K. nepagrįstai parduotas 0,2286 ha ploto, bei A. R. nepagrįstai parduotas 0,2744 ha ploto žemės sklypai yra grąžinti valstybei, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, o ne savivaldybei. Tai reiškia, kad dalinės restitucijos taikymo atsiradusios išlaidos pagrįstai priteistos iš Nacionalinės žemės tarnybos, kaip institucijos atstovaujančios valstybę.

17. Atsakovai L. G. ir I. G. prašo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

17.1. apeliantas nenurodo nei konkrečios bylos šalies, kurios naudai neva priteistos neproporcingai didelės bylinėjimosi išlaidos, nei išlaidų sumos, kuri būtų proporcinga. Atsakovams I. G. ir L. G. priteista po 1 331,01 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų. Šios sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ypač atsižvelgiant į civilinės bylos Nr. e2-113-1150/2023 sudėtingumą, trukmę bei apimtį. Atsakovų išlaidų realumą patvirtina išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas bei atlikti mokėjimai. Atsakovų I. G. ir L. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingo ir protingo dydžio;

17.2. A. R. ir M. K. buvo parduota valstybinė žemė, taigi Trakų rajono valdyba veikė kaip Lietuvos Respublikos atstovė. Tai patvirtina taikyti teisės aktai: ‒ Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 2.1. papunktis numatė, kad parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 2 punktas numatė, kad parduodant arba nuomojant valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus tuos atvejus, kai žemės sklypais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Negaliojančiomis pripažintos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos su Lietuvos Respublika, kuri pagal galiojusius teisės aktus buvo atstovaujama Trakų rajono valdybos. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikai tenka visos sudarytų sandorių pasekmės, įskaitant ir jų pripažinimo negaliojančiais pasekmes;

17.3. nėra pagrindo sutikti, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Asmenys yra priversti patirti bylinėjimosi išlaidų vien dėl to, kad turi bylinėtis dėl praeityje įvykusių valstybės institucijų klaidų, neatitiktų bendrųjų proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl savo klaidų pasekmes turi prisiimti už jas atsakingos valstybės institucijos.

18. Atsakovas A. R. prašo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

18.1. A. R. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos, proporcingos. Apeliantas deklaratyviai nurodo skundo teiginius, nepateikia detalizavimo, įrodymų, argumentų šiems savo skundo teiginiams pagrįsti. Tuo pažeidžiamas CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Šalies argumentai

18.2. A. R. pateikė teismui prašymą ir įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje jis patyrė 3 776,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byla buvo nagrinėjama du metus, apimtis pakankamai didelė, vyko bent 5 teismo posėdžiai, buvo nagrinėjamas specifinis ir praktikoje neįprastas klausimas;

18.3. teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos. Bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl valstybės neteisėtų veiksmų, parduodant valstybinę žemę. Tokiu atveju aplinkybės dėl to, kas tuo metu atstovavo valstybei ir kas veikė kaip jos įgaliotas asmuo, reikšmės sprendžiant šalių bylinėjimosi klausimų atlygintinumą neturi. Valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti;

18.4. sprendimas nėra siuprizinis. Proceso metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl valstybės (ją atstovavusių įstaigų) veiksmų dėl susidariusios situacijos, kurios negalėjo įtakoti fiziniai asmenys, o 2023-10-18 posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys išdėstė išsamius argumentus, patvirtinančius, kad bylinėjimosi išlaidas lėmė valstybės neteisėti veiksmai ir reikalingumą priteisiant bylinėjimo išlaidas atsižvelgti į šias svarbias aplinkybes.

19. Ieškovas J. T. prašo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

19.1. ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas patyrė 28 852,92 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Visos išlaidos yra detalizuotos 2023-10-18 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Apeliantas nenurodė konkrečios išlaidų eilutės, kuri jo manymu yra nepagrįsta. Vien argumentas, kad priteista didelė suma, nėra pagrindas teigti, kad išlaidos yra neproporcingos. Tokios išlaidos susidarė ieškovui ginant savo interesus teisme dėl apelianto priimtų neteisėtų sprendimų. Bylos apimtis itin didelė, byla buvo nagrinėjama du metus, joje pateikta eilė didelės apimties procesinių dokumentų, vyko net 5 teismo posėdžiai, nagrinėtas specifinis ir praktikoje neįprastas klausimas, buvo kilusi rizika ieškovui netekti žemės sklypo;

19.2. teisinga išlaidas priteisti tik iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, nes šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl valstybės neteisėtų veiksmų. Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl valstybinės žemės pardavimo, sprendimus parduoti žemės sklypus priėmė valstybė. Tokiu atveju nėra reikšminga, kas žemės sklypų pardavimo metu atstovavo valstybei, kam buvo suteikti įgaliojimai, už netinkamų sprendimų priėmimą prieš kitą sandorio šalį yra atsakinga valstybė;

19.3. sprendimas nėra siurprizinis. Apeliantui yra žinoma, kad bylą pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Paduotu apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, neginčija teismo sprendimo iš esmės, tačiau nesutinka tik su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti byloje dalyvaujantys asmenys taip pat nėra apskundę apeliacine tvarka. Taigi apeliaciniame procese vadovaujamasi pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytais ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimo rezultatais (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

Dėl siurprizinių sprendimo motyvų

23. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kadangi atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, negalėjo tikėtis, kad bylinėjimosi išlaidos bus priteistos iš valstybės, o ne iš savivaldybės, be to, atsakovas visas proceso metu palaikė reikalavimą ieškovų atžvilgiu taikyti vienašalę restituciją, grąžinant nepagrįstai M. K. ir A. R. parduotas per dideles žemės sklypų dalis.

24. Visų pirma, remdamasis šiuo pagrindu, apeliantas turi įrodyti, kad teismas priėmė siurprizinį sprnedimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023 paaiškinta, kad sprendimas gali būti pripažįstamas siurpriziniu tuo atveju, jeigu teismo procesinis sprendimas (jo dalis) yra grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas teismų praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje nustatytą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, o tai reiškia, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-1075/2022, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai teismas priima dalyvaujantiems byloje asmenims netikėtą, siurprizinį sprendimą, šių asmenų teisė būti išklausytiems visais bylai reikšmės turinčiais klausimais yra suvaržoma.

25. Bylinėjimosi išlaidos yra kiekvienoje byloje sprendžiamas procesinis klausimas. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra rutininis, o ne siurprizinis veiksmas. Negalima situacija, kad civilinėje byloje dalyvaujančiam asmeniui galėtų būti nežinoma, jog priimdamas sprendimą, teismas turės įstatyminę pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taigi apeliantas turėjo visas teises ir galimybes išdėstyti savo poziciją, kokiu būdu skirstytinos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių priteisimo buvo paduoti dalyvaujančių asmenų prašymai. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad byloje dalyvaujantys asmenys davė paaiškinimus dėl asmens, iš kurio priteistinos bylinėjimosi išlaidos nustatymo bei prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš privačių asmenų. Tai rodo, jog apeliantas ne tik žinojo įstatyminį reguliavimą dėl teismo pareigos paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, buvo susipažinęs su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir juos pagrindžiančiais dokumentais, bet ir turėjo aiškiai nurodomą galimybę atsikirsti į kitų byloje dalyvaujančių asmenų poziciją bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu.

26. Apelianto argumentai, kuriais jis grindžia siurprizinio sprendimo faktą, iš esmės yra argumentai, kuriais jis nesutinka su teismo motyvais bylinėjimosi išlaidas priteisti išimtinai tik iš šio atsakovo. Tokie argumentai negali būti vertinami, kaip parodantys siurprizinio teismo sprendimo faktą. Tuo remiantis apelianto pozicija dėl siurprizinio teismo sprendimo, laikoma nepagrįsta.

Dėl asmens, iš kurio turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos

27. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

28. Skundžiamu teismo sprendimu skirstant patirtas bylinėjimosi išlaidas, visų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, kiti atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo atleisti, motyvuojant tuo, kad šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl valstybės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje buvo priteistos šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovo J. T. naudai priteista 29 028,92 Eur; atsakovo UAB „Asgaard Oriens“ naudai priteista 22 573,07 Eur; atsakovų L. G. ir I. G. naudai priteista po 1 331,01 Eur; atsakovo A. R. naudai priteista 3 776 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Ieškovo J. T. ieškinys buvo pareikštas 7 atsakovams: Trakų rajono savivaldybės administracijai, A. R., UAB „Asgaard Oriens“, VĮ Registrų centrui, L. G., I. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. Atsakovai pagal ieškinį UAB „Asgaard Oriens“, A. R., I. G. ir L. G. priešieškinį reiškė 6 atsakovams: J. T., M. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos.

30. Atsakovui VĮ Registrų centrui pareikšti reikalavimai nebuvo tenkinti, šioje dalyje civilinė byla buvo nutraukta. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareikštas reikalavimas dėl 2012-08-30 išduotos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120830-00631 yra išskirtas į atskirą bylą. Taigi šiems atsakovams negali būti uždedama pareiga atlyginti kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas.

31. Tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies. Visi kiti asmenys teismo sprendime nurodyta dalimi laikytini 50 proc. pralaimėjusiais bylą. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui suteikiama galimybė nesilaikyti nustatytos taisyklės tik tuo atveju, kai teismas nustato pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

32. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodė, jokios teisės normos, tačiau, kaip matyti iš sprendime nurodyto motyvo, faktiškai pritaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindą ir nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nukrypo įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Turi būti pažymėta, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl valstybės neteisėtų veiksmų, yra visiškai nemotyvuota ir niekuo nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės šios išvados nepagrindžia. Byloje yra nustatyti faktai, kad ginčo žemės sklypai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, buvo perleidžiami ne vien tik Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020 išdėstyta, kad išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui.

35. Nustatyta, kad Trakų rajono Grendavės apylinkės taryba 1992-02-18 sprendimu nusprendė M. K. paskirti 0,5 ha žemės sklypą Nr. 69 gyvenamojo namo statybai Grendavės gyvenvietėje. 1993-05-19 potvarkiu Trakų rajono valdyba Nr. 152v leido išsipirkti namų valdų sklypus pagal sąrašą, tarp jų M. K. – 4 786 kv. m ploto. 1993-06-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-1823, pagal kurią M. K. įsigijo 0,4786 ha ploto žemės sklypą, yra sudaryta tarp M. K. ir Trakų rajono valdybos. Jau sekančią dieną (1993-06-29) pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1-1841 M. K. sklypą pardavė ieškovui J. T..

36. Nustatyta, kad Trakų rajono valdyba 1993-11-10 potvarkio Nr. 350v priedo 64 punktu leido A. R. išsipirkti 2 500 kv. m žemės sklypą Nr. 69, esantį (duomenys neskelbtini) 1994-05-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1211, kuria A. R. parduotas 0,5244 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) namo statybai, yra sudaryta tarp A. R. ir Trakų rajono valdybos.

37. Tai, kad ginčo žemės sklypai buvo perleisti Trakų rajono valdybos sprendimų pagrindu; A. R. žemės sklypas perleistas ne 2 500 kv. m ploto, kaip nurodyta Trakų rajono valdybos 1993-11-10 potvarkio Nr. 350v priedo 64 punktu, o daugiau nei dvigubai didesnis (0,5244 ha ploto); M. K. žemės sklypą iš valstybės įsigijo ne deklaruotam įsigijimo tikslui – namų valdai, o turėdama tikslą parduoti, aiškiai rodo, jog situacija byloje buvo sąlygota ne tik atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais. Nei A. R., nei M. K., nei J. T. objektyviai vertinant, negalėjo nesuprasti, kad ginčo žemės sklypai yra įsigyjami kito dydžio ir ne savivaldybei deklaruotam tikslui.

38. Kadangi apeliacinis skundas paduotas išimtinai dėl bylinėjimosi išlaidų, tai apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovų veiksmų vertinimo CPK 93 straipsnio 4 dalies išimties taikymo aspektu pasisako tik ta apimtimi, kuri yra patvirtinta pirmosios instancijos teismo sprendimu ir yra akivaizdi iš byloje nustatytų faktų. Dėl šios priežasties byloje neatliekamas atskiras nuo teismo sprendimo visų atsakovų veiksmų teisinis vertinimas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos pagal sprendimu dėl ginčo esmės nustatytus pagrindus.

39. Sprendžiant dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies išimties taikymo, su pirmosios instancijos teismo išvada būtų galima sutikti tik atsakovų L. G. ir I. G. bei UAB „Asgaard Oriens“ atžvilgiu. A. R. sklypą pardavė M. G. 1996-06-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1592, o M. G. žemės sklypą pardavė UAB „Asgaard Oriens“ 2019-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DB-5845. Abi sutartys buvo sudarytos praėjus pakankamam laikui nuo imperatyvių teisės normų pažeidimo. Visgi, ir šiuo metu buvo objektyvios galimybės įsitikinti perkamo turto statusu ir įvertinti, jog tokios žemės sklypo įsigijimas reiškia potencialius ginčus ateityje. Dėl šios aplinkybės spręstina, jog ir šių atsakovų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies išimties.

40. Tuo remiantis sprendžiama, kad ieškovo J. T. pagal ieškinį turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos, A. R., L. G. ir I. G., UAB „Asgaard Oriens“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, o atsakovų pagal ieškinį turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo J. T.. Ieškovų pagal priešieškinį UAB „Asgaard Oriens“, A. R., I. G. ir L. G. pagal priešieškinį turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų pagal priešieškinį J. T., M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, o atsakovų J. T., M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų pagal priešieškinį UAB „Asgaard Oriens“, A. R., I. G. ir L. G..

Dėl priteistinų išlaidų dydžio

41. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio, visų pirma turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgus į daline restitucija grąžinamų žemės sklypų dalis, vertintina, kad ieškinio ir priešieškinio tenkinimo procentas sudaro 50 proc.

42. Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatytas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Remiantis Rekomendacijų 5 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

43. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.).

44. Vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, vadovaujamais tuo, kad byla traktuotina kaip vidutinio sudėtingumo, bylos medžiaga nėra didelė, bylos nagrinėjimas iš esmės truko kiek daugiau nei 3 valandas, byloje spręsti klausimai nebuvo sudėtingi, ieškinys ir priešieškinis grįsti tuo pačiu teisiniu reguliavimu bei analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko sumažėjo laiko sąnaudos. Nacionalinė žemės tarnyba įtraukta 2023-08-17, pateiktu atsiliepimu išsamiai aprašė situaciją, ieškinio bei priešieškinio tenkinimui neprieštaravo. Tuo remiantis sprendžiama, kad nėra pagrindo byloje taikyti maksimalius rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Ieškinio pateikimo metu (2022-02-21) maksimalus dydis už ieškinį sudarė 3 995,25 Eur; atsiliepimų pateikimo metu (2022 m. II ketv.) už atsiliepimą sudarė 4 198,25 Eur; priešieškinio pateikimo metu (2022-07-20) maksimalus dydis už ieškinį sudarė 4 324,75 Eur; atsiliepimų į priešieškinį pateikimo metu (2022 m. III ketv.) už atsiliepimą sudarė 4 324,75 Eur.

45. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nustatytus maksimalius dydžius, teismas sprendžia, jog pagrįstomis ir teisingomis išlaidomis turi būti pripažįstamos kiekvienos šalies išlaidos po 3 000 Eur už ieškinį, atsiliepimą bei kitus prašymus teismui dalyje, susijusioje su ieškinio procesu ir po 3 000 Eur už priešieškinį, atsiliepimą bei kitus prašymus teismui dalyje, susijusioje su priešieškinio procesu. Kitos šalių turėtos išlaidos už papildomai teiktus dokumentus yra įskaitomos į šią sumą. Taip pat kiekviena šalis turi teisę į papildomų išlaidų, susijusių su įrodymu rinkimu, atlyginimą bei į žyminio mokesčio dalies kompensavimą, jeigu tokį sumokėjo.

46. Nustatyta, kad 2022-07-20 posėdis truko 20 min; 2023-04-25 posėdis truko 3 val. 27 min.; 2023-04-26 posėdis truko 1 val. 50 min.; 2023-10-18 posėdis truko 1 val. 51 min. Bendra teismo posėdžių trukmė sudaro 7 val. 28 min., atlygintina už 7 val. (Rekomendacijų 9 punktas), iš viso 0,7 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Už atstovavimo teismo posėdyje laiką kompensuojama suma skaičiuojama pagal paskutinio posėdžio dieną ir sudaro 1 400,07 Eur. Kadangi bylos šalys pagal ieškinį ir priešieškinį yra skirtingos, tai siekiant tiksliau paskirstyti išlaidas, su ieškiniu ir priešieškiniu vertinama suma po 700 Eur.

47. Ieškovo J. T. naudai priteista 29 028,92 Eur. Ieškovas pateikė 2023-10-18 prašymą, kuriuo prašė priteisti 28 852,92 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 176 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovo J. T. prašoma priteisti suma tiek už ieškinį (8 000 Eur), tiek už priešieškinį (7 000 Eur) yra žymiai didesnė už teismo pripažintas pagrįstomis išlaidas, tai ieškovui kompensuotina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina. Už ieškinį ir atstovavimą kompensuotina suma sudaro 3 700 Eur ir 176 Eur už žyminį mokestį, iš viso 3 876 Eur. Proporcingai tenkinus ieškinį, kompensuotina suma mažinama 50 proc. ir priteisiama 1 938 Eur iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos, A. R., L. G. ir I. G., UAB „Asgaard Oriens“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. po 387,60 Eur iš kiekvieno, vertinant teisių perėmėjus L. G. ir I. G. kaip vieną asmenį. Už priešieškinį ir atstovavimą kompensuotina suma sudaro 3 700 Eur. Proporcingai tenkinus ieškinį, kompensuotina suma mažinama 50 proc. ir priteisiama 1 850 Eur iš ieškovų pagal priešieškinį UAB „Asgaard Oriens“, A. R., I. G. ir L. G. lygiomis dalimis, t. y. po 617 Eur, vertinant teisių perėmėjus L. G. ir I. G. kaip vieną asmenį.

48. Atsakovo UAB „Asgaard Oriens“ naudai priteista 22 573,07 Eur. Atsakovas pateikė 2023-10-18 prašymą, kuriame nurodė, jog turėjo šias išlaidas: atstovavimo paslaugos už ieškinį, iš viso 8 472,42 Eur, bei 86,93 Eur už įrodymų rinkimą; atstovavimo paslaugos už priešieškinį, iš viso 13 673,97 Eur, bei 151,75 Eur už įrodymų rinkimą bei 188 žyminio mokesčio. Kadangi atsakovo UAB „Asgaard Oriens“ prašoma priteisti suma tiek už ieškinį, tiek už priešieškinį yra žymiai didesnė už teismo pripažintas pagrįstomis išlaidas, tai ieškovui kompensuotina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina. Už ieškinį ir atstovavimą kompensuotina suma sudaro 3 700 Eur ir 86,93 Eur už įrodymų rinkimą, iš viso 3 786,93 Eur. Proporcingai atmetus ieškinį, kompensuotina suma mažinama 50 proc. ir priteisiama 1 893,47 Eur iš J. T.. Už priešieškinį ir atstovavimą kompensuotina suma sudaro 3 700 Eur, 151,75 Eur už įrodymų rinkimą bei 188 žyminio mokesčio, iš viso 4 039,75 Eur. Proporcingai tenkinus priešieškinį, kompensuotina suma mažinama 50 proc. ir priteisiama 2 019,88 Eur iš atsakovų pagal priešieškinį J. T., M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. po 504,97 Eur iš kiekvieno, lygiomis dalimis.

49. Atsakovų L. G. ir I. G. naudai priteista po 1 331,01 Eur. Atsakovai pateikė 2023-10-18 prašymą, kuriuo prašė priteisti 2 662,02 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi bylinėjimosi išlaidos neviršija pagrįstų išlaidų dydžio, dalinamos pusiau ieškinio ir priešieškinio daliai ir taikoma 50 proc. proporcija.

50. Atsakovo A. R. naudai priteista 3 776 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė 2023-10-18 prašymą, kuriuo prašė priteisti 3 776 Eur išlaidų advokato pagalbai. Kadangi bylinėjimosi išlaidos neviršija pagrįstų išlaidų dydžio, dalinamos pusiau ieškinio ir priešieškinio daliai ir taikoma 50 proc. proporcija.

Baigiamosios nuostatos

51. Apeliaciniame procese UAB „Asgaard Orien“ prašo priteisti iš apeliantės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas J. T. prašo priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas A. R. prašo priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinis skundas yra iš esmės tenkintas, kadangi yra pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, ko ir buvo siekiama apeliaciniu skundu. Iš apelianto priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra žymiai mažesnė. Apeliaciniu skundu ir nebuvo siekiama to, kad apeliantas būtų apkritai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Taigi, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir apeliacinį skundą prašiusių asmenų bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlyginamos.

53. Apibendrinant išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Teismas, priteisdamas tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė CPK normas, nevertino patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo ir priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Dėl to reikalinga teismo sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje. Panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis yra nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo J. T., UAB „Asgaard Oriens“, L. G. ir I. G. bei A. R. ir šioje dalyje teismo sprendimą išdėstyti tokiu būdu:

Ieškovo J. T. naudai už ieškinio procesą turėtas 1 938 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos, A. R., UAB „Asgaard Oriens“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. po 387,60 Eur iš kiekvieno, o iš L. G. ir I. G. – po 193,80 Eur. Už priešieškinio procesą ieškovo J. T. naudai priteisti 1 850 Eur lygiomis dalimis iš UAB „Asgaard Oriens“, A. R., t. y. po 617 Eur, o iš I. G. ir L. G. – po 308,50 Eur.

Atsakovo UAB „Asgaard Oriens“ naudai už ieškinio procesą iš J. T. priteisti 1 893,47 Eur. Už priešieškinio procesą UAB „Asgaard Oriens“ naudai priteisti 2 019,88 Eur lygiomis dalimis iš J. T., M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. po 504,97 Eur iš kiekvieno.

Atsakovų L. G. ir I. G. naudai už ieškinio procesą iš J. T. priteisti po 332,75 Eur kiekvienam. Atsakovų L. G. ir I. G. naudai už priešieškinio procesą priteisti 665,50 Eur lygiomis dalimis iš J. T., M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. po 166,38 Eur iš kiekvieno, skaičiuojant L. G. ir I. G. – po 84,19 Eur.

Atsakovo A. R. naudai už ieškinio procesą iš J. T. priteisti 944 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo A. R. naudai už priešieškinio procesą priteisti 944 Eur lygiomis dalimis iš J. T., M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. po 236 Eur iš kiekvieno.

Kitoje dalyje prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė