- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-10
- Bylos Nr.
- e2-113-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00291-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- L. G., I. G., A. R., uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Oriens“, Trakų rajono savivaldybės administracijos, valstybės įmonės Registrų centras, Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Saulius Urbonavičius, Sandra Bliuvaitė-Šulcienė, Arnas Petrikas, Gabrielė Lenkšaitė, Eglė Pabrėžienė, Daiva Ušinskaitė, Dovilė Sokolova
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo J. T. atstovams advokatei Daiva Ušinskaitei – Filonovienei, advokatei Gabrielei Lenkšaitei, advokatui Sauliui Urbonavičiui, advokato padėjėjai Dovilei Sokolovai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Oriens“ atstovei advokatei Sandrai Bliuvaitei-Šulcienei,
atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovams Antanui Česlauskui, Anželikai Geiciūnienei,
atsakovės Lietuvos Respublikos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Nerijui Panasiukui,
atsakovės pagal priešieškinį atstovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Editai Bartkevičiūtei-Baranovskai,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai, A. R., uždarajai akcinei bendrovei „Asgaard Oriens“, valstybės įmonei Registrų centras, L. G., I. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašus bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Oriens“, A. R., I. G. ir L. G. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį J. T., M. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo panaikinti teisinę registraciją ir pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. T. (toliau – ir ieškovas) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: pripažinti negaliojančiais: 1) 1993 m. lapkričio 10 d. Traku rajono valdybos potvarkio Nr. 350v priedo 64 punktą (toliau – ir potvarkis 350v); 2) 1994 m. gegužes 11 d. valstybinės žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. R. ir Traku rajono valdybos (toliau – ir 1994 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis); 3) 1996 m. birželio 5 d. žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp M. G. ir A. R. (toliau – ir 1996 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis), bei M. G. išduotą 2007 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teises liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes perleidimo (toliau – ir paveldėjimo teisės liudijimas); 4) 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp M. G. ir UAB „Asgaard Oriens“ (toliau – ir bendrovė) (toliau – ir 2019 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis), ir 2019 m. rugsėjo 17 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes perleidimo (toliau – ir perdavimo-priėmimo aktas) (toliau visi kartu – ir patikslintu ieškiniu ginčijami administracinis aktas ir sandoriai); tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminą atnaujinti; įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras panaikinti žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei ji išregistruoti, panaikinant visus įrašus dėl nuosavybes teisių į jį ir visus su juo susijusius juridinius faktus bei kitus įrašus, fiksuotus Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad:
1.1. 1992 m. vasario 18 d. sprendimu Trakų rajono Grendavės apylinkės taryba nusprendė M. K. paskirti 0,5 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai Grendavės gyvenvietėje.
1.2. 1993 m. birželio 28 d. M. K. ir Trakų rajono valdyba sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. K. įsigijo 0,4786 ha ploto žemės sklypą, esantį Grendavės k., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis).
1.3. 1993 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. sklypą pardavė ieškovui (toliau – ir 1993 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis).
1.4. Ieškovo nuosavybės teisė į sklypą iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo registruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, o pertvarkius šį registrą – ir Registrų centre. Ieškovui priklausantis suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovo sklypas).
1.5. Ieškovas kreipėsi į savivaldybę dėl adreso jo sklypui suteikimo. Savivaldybė 2021 m. rugsėjo 8 d. ieškovą informavo, kad adresas jam nebus suteiktas, nes jau yra suteiktas ieškovo sklypo vietoje įregistruotam kitam sklypui (toliau – ir bendrovės sklypas).
1.6. Bendrovės sklypo suformavimo istorija prasideda 1993 m. lapkričio 10 d., kuomet Trakų rajono valdyba potvarkio priedo 64 punktu leido A. R. išsipirkti 2500 kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Grendavės k., kuris jau buvo ieškovo nuosavybė.
1.7. 1994 m. gegužės 11 d. A. R. ir Trakų rajono valdyba sudarė 1994 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė A. R. 0,5244 ha žemės sklypą, esantį Grendavės k.
1.8. 1996 m. birželio 5 d. A. R. šį sklypą 1996 m. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė M. G.. M. G. atžvilgiu sklypo nuosavybės teisės registracija buvo tikslinama ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.
1.9. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-parda-vimo sutartimi M. G. sklypą pardavė bendrovei ir šios sutarties bei perdavimo-priėmimo akto pagrindu bendrovės nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
1.10. Ginčo sandoriai buvo sudaryti po to, kai ieškovas buvo įsigijęs jo sklypą ir registravęs savo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre, o ieškovui apie juos nieko nebuvo žinoma. Ginčo sandorių pagrindu ieškovo sklypas buvo pakartotinai parduotas atsakovams. Dėl to ieškovas kreipiasi į teismą, prašydamas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, išregistruoti bendrovės sklypą bei panaikinti visus kitus su juo susijusius įrašus.
1.11. Ieškovo reikalavimų atžvilgiu nėra taikytina ieškinio senatis. Net jeigu teismas spręstų, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškinio pareiškimui, yra pagrindas terminą atnaujinti dėl ginčo ypatingos svarbos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atmesti patikslintą ieškinį; taikyti senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
2.1. Su ieškovo iš M. K. įsigytu žemės sklypu yra daug neaiškumų ir neatitikimų, o tai suteikia pagrindą abejoti, ar M. K. šis sklypas buvo skirtas tiesėtai ir ar teisėtai buvo sudaryta jo pardavimo sutartis.
3. Atsakovai L. G. ir I. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu patikslintą ieškinį atmesti; netaikius ieškinio senaties termino, patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
3.1. Ieškovo sklypas buvo įsigytas neaiškiomis, prieštaringomis aplinkybėmis, esant tam tikros informacijos ir valstybės institucijų veiksmų trūkumui. Tuo tarpu bendrovės sklypo įsigijimo procesas yra visiškai nuoseklus ir nekeliantis jokių abejonių. Vienintelis neaiškumas, susijęs su bendrovės sklypu – tai faktas, kad toje pačioje vietoje dokumentiškai yra ir ieškovo sklypas.
3.2. Net ir darant prielaidą, jog vienam arba kitam ieškovo sklypo dokumente galėjo būti padaryta viena ar kita techninė klaida, tampa nesuvokiama, kodėl toks kiekis klaidų buvo padarytas tokiam kiekyje ieškovo sklypo dokumentų, kuomet bendrovės sklypo dokumentuose tokių techninių klaidų neaptinkama.
4. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Asgaard Oriens“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atmesti patikslintą ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
4.1. M. K. ir ieškovo nuosavybės teisė iki pat 2009 m. buvo įregistruota į sklypą, esantį net ne Grendavės k., o (duomenys neskelbtini)., dėl ko sklypo pardavimo A. R. metu šis Grendavės k. esantis sklypas vis dar buvo valstybės nuosavybė, į kurią nebuvo registruota jokio privataus asmens (tad ir ieškovo) nuosavybės teisė.
4.2. Bendrovei šiuo metu priklausantis sklypas suformuotas, parduotas, įregistruotas ir pažymėtas tinkamai (priešingai nei ieškovo sklypas, kurio nei iš jo skyrimo, nei iš pardavimo dokumentų negalima tiksliai identifikuoti ir kuris persidengia su kitais sklypais).
5. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
5.1. Trakų rajono valdyba M. K. pardavė 0,2286 ha ploto didesnį žemės sklypą nei priklausė, o A. R. pardavė 0,2744 ha ploto didesnį žemės sklypą nei turėjo parduoti, o kartu abiem asmenims bendrai buvo parduota 0,503 ha daugiau ploto nei pagal teisės aktus buvo galima parduoti.
5.2. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir Trakų rajono savivaldybė ne kartą bandė išspręsti šią situaciją, tačiau geranoriškai jos išspręsti nepavyko.
Šalies argumentai
6. Atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Asgaard Oriens“, A. R., I. G. ir L. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio: 1) 1993 m. gegužės 19 d. Trakų rajono valdybos potvarkio Nr. 152v priedėlio 21 punktą; 2) 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 3) 1993 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; (toliau 1)-3) kartu – ir priešieškiniu ginčijami administracinis aktas ir sandoriai) 4) Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. išduotą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2022 m. kovo 24 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žemės sklypo Grendavės k., (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2022 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl žemės sklypo Grendavės k., (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau 4)-7) kartu – ir administraciniai aktai ir sandoris, susiję su statyba ieškovo sklype); įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei juos išregistruoti, panaikinant visus įrašus dėl nuosavybės teisių į juos ir visus su jais susijusius juridinius faktus bei kitus įrašus, fiksuotus Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti J. T. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti visus stulpus (medžiagas), kurie (kurios) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, adresas – (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat leisti UAB „Asgaard Oriens“ atlikti nurodytus veiksmus J. T. sąskaita, išieškant tokių veiksmų atlikimo išlaidas UAB „Argaard Oriens“ naudai iš J. T., jeigu J. T. neįvykdys aukščiau nurodyto įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš J. T., M. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Registrų centro patirtas bylinėjimosi išlaidas; atmesti patikslintą ieškinį. Nurodo, kad:
6.1. Pažeidžiant imperatyvias teises normas, valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo procedūros M. K. vardu inicijuotos neįgalioto asmens.
6.2. Potvarkis, kuriuo M. K. leista pirkti namu valdą, prieštarauja imperatyvioms teises normoms, nustatančioms namų valdos kriterijus – sklypas nebuvo užstatytas M. K. statiniais.
6.3. Nors potvarkiu M. K. leista įsigyti namu valdą, 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi sklypas parduotas gyvenamojo namo statybai. Ir tai yra esminis pažeidimas, nes valstybines žemes sklypo pardavimas individualaus gyvenamojo namo statybai ir namų valdai yra du visiškai skirtingi pardavimo pagrindai.
6.4. Pažeisti ir imperatyvai, įpareigoję įtraukti į sutartį M. K. prievolę per 18 mėnesių atlikti gyvenamojo namo statybos nulinio ciklo darbus.
6.5. Pripažinus 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, niekiniais ir negaliojančiais pripažintini ir visi išvestiniai sandoriai bei administraciniai aktai.
6.6. M. K. vardu buvo įregistruotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., o ne (duomenys neskelbtini)Tačiau tuo metu registracija turėjo teises sukuriančią reikšmę, dėl ko M. K. negalėjo būti laikoma įgijusia sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
6.7. Atitinkamai, sudariusi niekinę 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neįregistravusi nuosavybės teises į ginčo sklypą (duomenys neskelbtini)., neatlikusi jame namo statybos nulinio ciklo darbų ir negavusi žemės nuosavybės akto, M. K. neturėjo teisės disponuoti sklypu, tad ir parduoti jo ieškovui.
6.8. 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina niekine bei negaliojančia ir dėl prieštaravimo imperatyvui, draudusiam perleisti sklypą 5 m. po įsigijimo.
6.9. Ieškinio senaties terminas reikšti priešieškinio reikalavimus nėra praleistas. Teismui pripažinus, jog priešieškinio reikalavimų ar jų dalies atžvilgiu senaties terminas praleistas, prašoma jį atnaujinti.
Atsiliepimas
7. Ieškovas J. T. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti; patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
7.1. M. K. inicijuotos sklypo pirkimo procedūros buvo teisėtos, jos vardu veikė jos valią įgyvendinantis asmuo.
7.2. Atsakovų nurodomos rašybos ir kitos apsirikimų klaidos, įsivėlusios priimtuose valdžios institucijų sprendimuose, M. K. įsigyjant sklypą, nėra pagrindas naikinti sprendimus ar laikyti juos negaliojančiais, sprendimų turinį būtina vertinti iš nuosekliai priimtų dokumentų.
7.3. Ieškovo sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas pirmiau nei bendrovės sklypas, todėl bendrovės sklypo registracija ir su juo susiję sandoriai turi būti panaikinti.
7.4. Jeigu sandoriai būtų naikinami dėl imperatyvių nuostatų pažeidimo, jie turi būti panaikinti visi ir visa apimtimi šalims teisingai atlyginant.
8. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo reikalavimus dėl inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. išduotos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš inspekcijos, atmesti; kitus priešieškinio reikalavimus nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra, atsižvelgiant į inspekcijos pateiktus argumentus. Nurodo, kad:
8.1. Inspekcijos veiksmai, išduodant pažymą, atitiko aktualiu laikotarpiu galiojusias teisės aktų nuostatas, todėl nepateikus įrodymų, patvirtinančių teiginių, dėl faktinės situacijos sklype prašymo nagrinėjimo metu, pagrįstumo, priešieškinyje minimos aplinkybės dėl inspekcijos veiksmų neteisėtumo išduodant pažymą, laikytinos nepagrįstomis.
9. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras pateikė savo konsoliduotą poziciją byloje bei prašo bylą dalyje dėl atsakovei reiškiamų patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įpareigoti panaikinti teisinę registraciją nutraukti, o prašymo netenkinus – šiuos reikalavimus atmesti arba spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimus, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų; kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad:
9.1. Nei ieškiniu, nei priešieškiniu nėra skundžiami jokie atsakovės, kaip Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos, priimti konkretūs sprendimai. Tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu atsakovei reiškiamas tik įpareigojančio pobūdžio reikalavimas, besąlygiškai susijęs su kitų subjektų priimtų sprendimų, patvirtintų sandorių nuginčijimu. Atsakovė laikosi pozicijos, kad į šią bylą ji nepagrįstai buvo įtraukta atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismui tenkinus reikalavimus dėl viešojo administravimo priimtų sprendimų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovė ir be atskiro įpareigojimo bet kurios iš proceso šalies prašymu bei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, nes duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo (įrašymo). Todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pateikė savo konsoliduotą poziciją byloje bei prašo patikslintą ieškinį ir priešieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra, atsižvelgiant į jos pateiktus argumentus. Nurodo, kad:
10.1. Ieškovo atžvilgiu būtina taikyti vienašalę restituciją, valstybei gražinant nepagrįstai M. K. parduotą 0,2286 ha ploto žemės sklypo dalį nei jai priklausė (0,4786-0,25=0,2286 ha).
10.2. Atsakovų atžvilgiu būtina taikyti vienašalę restituciją, valstybei gražinant nepagrįstai A. R. parduotą 0,2744 ha ploto žemės sklypo dalį nei jam priklausė (0,5244-0,25=0,2744 ha).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžiuose dalyvavę asmenys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus, išdėstytus jų procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
12. Byloje kilo ginčas dėl administracinių aktų ir sandorių, kurių pagrindu buvo įgyti ieškovo ir bendrovės sklypai (ne)galiojimo ir to teisinių pasekmių.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Teismas nustatė, kad:
13.1. Faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo sklypu:
13.1.1. 1992 m. vasario 18 d. sprendimu Traku rajono Grendaves apylinkes taryba nusprendė M. (sprendime nurodyta – M.) K. paskirti 0,5 ha žemes sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai Grendavės gyvenvieteje.
13.1.2. 1992 m. gegužes 10 d. M. K. Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus viršininkui pateikė prašymą jai parduoti 0,5 ha žemes sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Grendavės gyvenvietėje.
13.1.3. 1993 m. gegužes 19 d. Trakų rajono valdybos potvarkio Nr. 152v priedo 21 punktu leido M. K. (potvarkio priede nurodyta – K.) išsipirkti Grendaves k. 4 786 kv. m žemes sklypą.
13.1.4. 1993 m. birželio 28 d. M. K. ir Trakų rajono valdyba sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. K. įsigijo 0,4786 ha ploto žemes sklypą, esantį Grendavės k., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai.
13.1.5. 1993 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. žemės sklypą pardavė ieškovui.
13.1.6. Ieškovo nuosavybės teisė į ieškovo sklypą iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo registruota Valstybinio žemes kadastro duomenų registre (sklypo adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini)), o pertvarkius ši registrą – ir Registrų centre (sklypo adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini).). Ieškovui priklausantis žemes sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, jis yra iregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas nesuteiktas.
13.2. Faktinės aplinkybės, susijusios su bendrovės sklypu:
13.2.1. 1993 m. lapkričio 10 d. Trakų rajono valdyba savo potvarkio Nr. 350v priedo 64 punktu leido A. R. išsipirkti 2500 kv. m žemės sklypą Nr. 69, esantį Grendavės k.
13.2.2. 1994 m. gegužės 11 d. A. R. ir Trakų rajono valdyba sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. R. parduotas 0,5244 ha žemės sklypas Grendavės k. namo statybai.
13.2.3. 1996 m. birželio 5 d. A. R. sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. G.. M. G. atžvilgiu žemės sklypo nuosavybės teisės registracija buvo tikslinama ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu.
13.2.4. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)M. G. žemės sklypą pardavė bendrovei ir šios sutarties bei 2019 m. rugsėjo 17 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu Bendrovės nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas T(duomenys neskelbtini).
13.3. Faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo ir bendrovės sklypais:
13.3.1. Ieškovės ir bendrovės sklypai beveik visa apimtimi persidengia – yra suformuoti ir įregistruoti iš esmės tame pačiame žemės plote.
Dėl administracinių aktų ir sandorių, kuriais įgyti ieškovo ir bendrovės žemės sklypai, (ne)galiojimo
14. Tiek patikslintu ieškiniu, tiek priešieškiniu yra ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai, kurių pagrindu buvo įgyti ieškovo ir bendrovės sklypai, nurodant, kad jie yra niekiniai ir negalioja ab initio (nuo pradžios), nes jų priėmimo metu jie prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas su tokia šalių pozicija sutinka. Tokią išvadą daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Tiek ieškovo, tiek bendrovės sklypai buvo suformuoti, leisti įsigyti ir perėjo iš valstybės nuosavybės privatiems fiziniams asmenims, t. y. M. K. ir A. R., žemės reformos Lietuvos Respublikoje metu. Žemės nuosavybės ir žemės reformos tvarką tuo metu reglamentavo ir dabar reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Šį įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos, Vyriausybė priimdama nutarimus, įskaitant tuos, kurie nurodyti žemiau.
16. 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (redakcija, galiojusi nuo 1993 m. balandžio 19 d. iki 1993 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Nutarimas) 7.7. punktas nustatė, kad kaime maksimalus žemės sklypo dydis individualiam namui statyti – 0,25 ha, o esamai namų valdai – faktiškai jos užimamas plotas, bet ne didesnis kaip 2 ha.
17. Iš esmės tokia pati nuostata, kaip ir Nutarimo 7.7. punkte, yra įtvirtinta ir Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (redakcija, galiojusi 1993 m. liepos 29 d. nuo 1995 m. liepos 22 d.) (toliau – ir Tvarka) 4. punkte, kuriame nustatyta kaime maksimalus naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti dydis – 0,25 ha, o esamos namų valdos – faktiškai jos užimamas plotas, bet ne didesnis kaip 2 ha.
18. Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 15-17 punktuose išdėstyto teisino reguliavimo, laikotarpiu 1993 m. balandžio 19 d. iki 1995 m. liepos 22 d. žemės sklypai, suteikiami statyti individualiems gyvenamiesiems namams kaimo vietovėje, negalėjo viršyti 0,25 ha. Ši teisinio reguliavimo nuostata laikytina imperatyvia.
19. Tuo tarpu teismas nustatė, kad tiek M. K., tiek A. R. Trakų rajono valdyba leido išsipirkti sklypus kaimo, o konkrečiai – Grendavės k., vietovėje individualių gyvenamųjų namų statybai. Taip pat abiem šiems asmenims Trakų rajono valdyba perdavė nuosavybėn didesnius valstybinės žemės sklypus nei numatė tuo metu galiojęs imperatyvus teisinis reguliavimas: M. K. perduoto nuosavybėn sklypo dydis sudarė 0,4786 ha, o A. R. – 0,5244 ha.
20. Teismo vertinimu, tai, kas aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą daryti išvadą, kad potvarkio Nr. 152v priedo 21 punktas, 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir 1994 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryti, pažeidžiant imperatyvųjį teisinį reguliavimą, todėl yra niekiniai ir negaliojantys ab initio. Kas savo ruožtu sąlygoja ir tai, kad ir 1993 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bei 1996 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, 2019 m. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas taip pat pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio.
21. Teismas atskirai pažymi, kad potvarkio 350v priedo 64 punktas šiuo pagrindu nėra pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, kadangi juo A. R. leista išsipirkti 2500 kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Grendavės k., t. y. neviršijantį Tvarkos 4 punktu nustatyto ploto.
Dėl sandorių ir administracinių aktų negaliojimo teisinių pasekmių ir jų (ne)taikymo
22. Konstatavus, kad minėti sandoriai ir administracinis aktas yra niekiniai ir negaliojantys ab initio, turi būti sprendžiama dėl jų negaliojimo teisinių pasekmių.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 dalis); restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (3 dalis); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (4 dalis).
24. CK 4.96 straipsnis nustato, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento (1 dalis); iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (2 dalis); jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams (3 dalis); šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (4 dalis).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, teisinių santykių šalių padėtį, elgesį ir kt. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo, visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; kt.).
26. Teismo vertinimu, tiek J. T., tiek bendrovė laikytini sąžiningais įgijėjais dėl žemiau nurodytų priežasčių:
26.1. Sandoriai ir administraciniai aktai, kurių pagrindu jie įgijo sklypus tame pačiame žemės plote, pripažinti niekiniais ir negalioja dėl neteisėtų valstybės veiksmų, netinkamai taikant teisę.
26.2. Minėti veiksmai atlikti seniai iki sandorių, kuriais J. T. ir bendrovė įgijo žemės sklypus, sudarymo. Juos atliekant J. T. ir bendrovė nedalyvavo, nedarė įtakos tam, kad tokie veiksmai būtų atlikti.
26.3. J. T. ir bendrovė veikė, t. y. sudarė atitinkamus sandorius, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, notarine tvarka.
26.4. Notarui konstatavus, kad sandoriai gali būti sudaryti ir juos notariškai patvirtinus, J. T. ir bendrovė turėjo pagrįstą lūkestį ir teisėtą pagrindą tikėtis, kad jų sudaromi sandoriai yra teisėti ir bus galiojantys.
27. Konstatavus, kad J. T. ir bendrovė laikytini sąžiningais įgijėjais, spręstina, ar nėra CK 1.80 straipsnio 4 dalies išimčių, numatytų CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
28.1. Įgyti nekilnojamieji daiktai, tad CK 4.96 straipsnio 1 dalis netaikytina.
28.2. Daiktus perleido pats savininkas, todėl CK 4.96 straipsnio 2 dalis netaikytina.
28.3. Daiktai perleisti savininko atlygintinai, todėl CK 4.96 straipsnio 3 dalis netaikytina.
29. Tad, pripažinus sandorius ir administracinius aktus, nurodytus šio sprendimo 20 punkte, niekiniais ir negaliojančiais, o J. T. ir bendrovę esant sąžiningais įgijėjais, sandorių ir administracinių aktų negaliojimo teisiniai padariniai, t. y. restitucija, CK 1.80 straipsnio 4 dalies pagrindu turėtų būti netaikytini. Ir tokį sprendimą teismas priimtų, jei ginčo situacija būtų įprastinė, t. y. ieškovo ir bendrovės sklypai nebūtų suformuoti ir įregistruoti iš esmės tame pačiame žemės plote. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju restitucijos netaikymas pilna apimtimi paliktų ginčą neišspręstą, t. y. du savininkai turėtų nuosavybės teisę į iš esmės tą patį žemės plotą.
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia taikyti dalinę vienašalę restituciją, o konkrečiai:
30.1. J. T. atžvilgiu taikyti dalinę vienašalę restituciją, valstybei gražinant nepagrįstai M. K. parduotą 0,2286 ha sklypo dalį, o likusią ieškovo sklypo dalį paliekant J. T. nuosavybėje.
30.2. Bendrovės atžvilgiu taikyti dalinę vienašalę restituciją, valstybei gražinant nepagrįstai A. R. parduotą 0,2744 ha sklypo dalį, o likusią bendrovės sklypo dalį paliekant bendrovės nuosavybėje.
31. Teismas pažymi, kad J. T. ir bendrovė turi teisę reikalauti kompensacijos dėl žalos, patirtos dėl aukščiau nurodytų netekimų, iš subjekto, kurio neteisėti veiksmai juos sąlygojo.
Dėl ieškinio senaties ir individualių administracinių aktų apskundimo terminų ir jų atnaujinimo
32. Teismo vertinimu, tiek dalies patikslinto ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų atžvilgiu yra suėję ieškinio senaties ir individualių administracinių aktų apskundimo terminai. Tačiau ginčo situacija yra netipinė, šiuo atveju yra reikšmingai pažeidžiamos tiek J. T., tiek bendrovės teisės ir teisėti interesai, todėl dalies reikalavimų atmetimas išimtinai, pritaikius šiuos terminus, būtų neteisingas ir neprotingas. Dėl šios priežasties teismas nagrinėjamus terminus atnaujina.
Dėl įpareigojimo panaikinti sklypų teisinę registraciją ir išregistruoti juos iš viešo registro
33. Tiek patikslintu ieškiniu, tiek priešieškiniu reiškiami reikalavimai valstybės įmonės Registrų centras atžvilgiu dėl įpareigojimo panaikinti ieškovo ir bendrovės sklypų teisinę registraciją ir išregistruoti juos iš viešo registro.
34. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su valstybės įmone Registrų centras ir pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, valstybės įmonė Registrų centras minėtus veiksmus atlieka, be kita ko, teismo sprendimų, nutarčių, nutarimų, nuosprendžių pagrindu, todėl joks papildomas įpareigojimas tam nėra reikalingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą dalyje dėl šių patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalis).
Dėl reikalavimų, susijusių su statyba ieškovo sklype
35. Atsakovai priešieškiniu taip pat reiškia reikalavimus, susijusius su statyba ieškovo sklype, t. y. reikalauja pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio administracinius aktus ir sandorį, susijusius su statyba ieškovo sklype, bei įpareigoti ieškovą pašalinti statinį, o jam to nepadarius, leisti tai padaryti bendrovei, išlaidas išieškant iš ieškovo.
36. Teismas nenustatė akivaizdžių administracinių aktų ir sandorio, susijusių su statyba ieškovo sklype, negaliojimo pagrindų. Tuo tarpu reikalavimas dėl statinio pašalinimo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų ir sandorio, susijusių su statyba ieškovo sklype, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
37. CPK 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.
38. Teismo vertinimu, statinio ieškovo sklype teisinis ir faktinis likimas reikšminga apimtimi susijęs ir tikėtinai bus sąlygotas žemės ploto, kuriame suformuoti ieškovo ir bendrovės sklypai, teisinio ir faktinio likimo. O šis paaiškės tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje.
39. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 37 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, išskiria nagrinėjamus reikalavimus į atskirą bylą bei ją sustabdo, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje (CPK 136 straipsnio 2 dalis, 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Teismo vertinimu, bylą dalyje dėl reikalavimų valstybės įmonės Registrų centras atžvilgiu nutraukus, priešieškinio reikalavimus, susijusius su statyba ieškovo sklype, išskyrus į atskirą bylą, o didžiąją dalį likusių patikslinto ieškinio ir visus likusius priešieškinio reikalavimus tenkinus, darytina išvada, kad patikslintas ieškinys ir priešieškinis iš esmės yra patenkinti iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl valstybės neteisėtų veiksmų, jas priteisia iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, o konkrečiai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, J. T. priteisia 29 028,92 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Asgaard Oriens“ – 22 573,07 Eur, L. G. ir I. G. – 2 662,02 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 1 331,01 Eur kiekvienam, A. R. – 3 776 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
- 1994 m. gegužes 11 d. valstybinės žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. R. ir Trakų rajono valdybos,
- 1996 m. birželio 5 d. žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp M. G. ir A. R.,
- M. G. išduotą 2007 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teises liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes perleidimo,
- 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp M. G. ir UAB „Asgaard Oriens“,
- 2019 m. rugsėjo 17 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes perleidimo.
J. T. atžvilgiu taikyti dalinę vienašalę restituciją, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, gražinant nepagrįstai M. K. parduotą 0,2286 ha sklypo dalį, o 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį paliekant J. T. nuosavybėje.
Bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras panaikinti žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei ji išregistruoti, panaikinant visus įrašus dėl nuosavybes teisių į jį ir visus su juo susijusius juridinius faktus bei kitus įrašus, fiksuotus Nekilnojamojo turto registre nutraukti.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ieškovo J. T. naudai 29 028,92 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius dvidešimt aštuonis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
- 1993 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp M. K. ir Trakų rajono valdybos,
- 1993 m. birželio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp
M. K. ir J. T..
Uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Oriens“ atžvilgiu taikyti dalinę vienašalę restituciją, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, gražinant nepagrįstai A. R. parduotą 0,2744 ha sklypo dalį, o 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį paliekant uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Oriens“ nuosavybėje.
- pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. išduotą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 24 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žemės sklypo Grendavės k., (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žemės sklypo Grendavės k., (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
- įpareigoti J. T. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti visus stulpus (medžiagas), kurie (kurios) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, adresas – (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat leisti UAB „Asgaard Oriens“ atlikti nurodytus veiksmus J. T. sąskaita, išieškant tokių veiksmų atlikimo išlaidas UAB „Argaard Oriens“ naudai iš J. T., jeigu J. T. neįvykdys aukščiau nurodyto įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Bylą, į kurią išskirti aukščiau nurodyti priešieškinio reikalavimai, sustabdyti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas šioje byloje.
Bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras panaikinti žemės sklypo Grendavės k., (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei juos išregistruoti, panaikinant visus įrašus dėl nuosavybės teisių į juos ir visus su jais susijusius juridinius faktus bei kitus įrašus, fiksuotus Nekilnojamojo turto registre nutraukti.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Oriens“ naudai priteisti 22 573,07 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 07 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, L. G. ir I. G. naudai priteisti po 1 331,01 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą 01 ct) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, A. R. naudai priteisti 3 776 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atnaujinti ieškinio senaties ir individualių administracinių aktų apskundimo terminus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atžvilgiu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.