- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1052-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00761-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Keberiokšt“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2560-580/2021 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keberiokšt“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Keberiokšt“ priteisti: 1) 39 000 Eur skolą, 4 532,24 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais ir 32 679,18 Eur palūkanas už termino grąžinti paskolą ir palūkanas praleidimą; 2) 1 360 Eur skolą ir 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo A. D. reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 77 571,42 Eur sumos, areštavo atsakovės UAB „Keberiokšt“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo UAB „Keberiokšt“ priklausančias pinigines lėšas, esančios pas atsakovę, kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Keberiokšt“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą tenkino, 2021 m. liepos 14 d. nutartį pasinaikino ir nutartį leido vykdyti skubiai.
5. Teismas nurodė, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, jog nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. sausio 24 d. atsakovės vadovas A. B. atskirais mokėjimo pavedimais pervedė sau net 41 051 Eur, nenurodydamas mokėjimo paskirties arba nurodydamas, kad dengiami įsiskolinimai.
Šalies argumentai
6. Pakartotinai patikrinęs su ieškiniu pateiktas sąskaitas, teismas nustatė, kad ieškovas teismui klaidingai nurodė, jog atsakovė A. B. pervedė pinigines lėšas. Atsižvelgęs į tai, kad visi ieškovo nurodyti mokėjimai buvo grafoje „kreditas“, teismas darė išvadą, jog ne atsakovė pinigus pervedė A. B., o būtent A. B. pinigus pervedė atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kadangi faktas dėl be pagrindo A. B. pervestų lėšų turėjo esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl atsakovės sąžiningumo, paneigus šį faktą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį, kuria atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasinaikinti.
8. Atsižvelgęs į atsakovės vykdomos veiklos specifiką (atsakovė užsiima vandenlenčių sportu) ir į tai, kad vasarą ši veikla vykdoma intensyviausiai, teismas sprendė, jog būtų neproporcinga atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovės nesąžiningumo ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
9.2. Su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės vadovas A. B. 2021 m. sausio mėnesį, pažeisdamas kitų kreditorių interesus, persivedė sau iš bendrovės sąskaitos iš viso net 6 500 Eur. Ši pinigų suma buvo pervesta nepaisant to, kad bendrovės veikla 2020 metais buvo nuostolinga ir kad bendrovė turi kitų kreditorių, įskaitant ir ieškovą, kuriems skolų apmokėjimo terminai yra ženkliai pradelsti.
9.3. A. B., einant vadovo pareigas, bendrovės turtas sumažėjo net 3 kartus ir tapo mažesnis už ieškovo pareikštų reikalavimų sumą (2018 metais bendrovės turtas iš viso sudarė 213 094 Eur, o 2019 metais – 65 741 Eur), tai patvirtina, kad atsakovė sąmoningai tyčia mažina turimą turtą bei lėšas ir tuo pačiu didina bendrovės skolinius įsipareigojimus ieškovui ir kitiems kreditoriams.
9.4. Siekiant nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę situaciją, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 metus. Finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti ir teismui, tai papildomai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti jos nesąžiningumą.
9.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad neva atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ji vykdo veiklą, todėl tuo metu, kai atsakovė vykdoma veikla (vandenlenčių parkas) yra intensyviausia, būtų neproporcinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad iš vykdomos veiklos gauna pajamas ir šias pajamas naudoja sąžiningai, o tai ir yra esminė aplinkybė sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pateikė tik kelias sutartis, kurios patvirtina, jog atsakovė turi teisę vykdyti veiklą Klaipėdoje ir turi kitų kreditorių, tačiau šių sutarčių egzistavimas savaime niekaip neįrodo nei veiklos vykdymo fakto, nei juo labiau pajamų gavimo ir sąžiningo disponavimo jomis.
9.6. Paliekant atsakovei galimybę ir toliau nevaržomai disponuoti savo turtu ir lėšomis, kyla reali grėsmė, kad atsakovės finansinė situacija bus dar labiau bloginama, daugės įmonės kreditorių bei didės įsipareigojimų jiems mastas, o ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba taps neįmanomas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Keberiokšt“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Skunde nepagrįstai tvirtinama, kad atsakovės nesąžiningus veiksmus neva patvirtina aplinkybė, jog 2021 m. sausio mėnesį iš atsakovės sąskaitos jos vadovui A. B. be pagrindo buvo pervesti 6 500 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės įsiskolinimas atskaitingam asmeniui A. B. sudarė 18 841,70 Eur, tai patvirtina su atsiliepimu teikiama 2020 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaita. Šis įsiskolinimas atskaitingam asmeniui buvo deklaruotas ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Šiuo metu A. B. yra vienintelis bendrovei atskaitingas asmuo, turintis teisę bendrovės vardu atlikti bei atliekantis atsiskaitymus už prekes, paslaugas ir kt. 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė A. B., kaip atskaitingam asmeniui, buvo skolinga 18 841,70 Eur, o tai reiškia, jog 2020 metais A. B. už atsakovės patiriamas išlaidas atsiskaitinėjo savo asmeninėmis lėšomis. Prasidėjus naujiems metams, bendrovė atskaitingam asmeniui išmokėjo 6 500 Eur bendrovės išlaidoms (buvusioms ir / ar būsimoms) padengti. Taigi pavedimai buvo atlikti visiškai teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant jokių bendrųjų teisės principų, įskaitant ir sąžiningumo.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškinio suma ir atsakovės finansine situacija, nesuponuoja pagrindo išvadai, kad atsakovė yra nesąžininga ir sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo.
10.3. Finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas už praėjusius finansinius metus taip pat neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės / vertės mažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo.
10.4. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turi pareigą įrodyti atsakovės nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovui neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė turi pareigą pateikti duomenis, paneigiančius neva nesąžiningą jos elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria teismas pasinaikino nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
13. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – Avanso apyskaitą Nr. 2020.12.31 ir Avanso apyskaitą Nr. 2021.01.31.
14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikiamais rašytiniais įrodymais siekia paneigti ieškovo atskirojo skundo argumentus dėl neva nepagrįstai atsakovės vadovui pervestos 6 500 Eur sumos, ir į tai, jog šie rašytiniai įrodymai su atsiliepimu į atskirąjį skundą buvo išsiųsti ieškovui susipažinti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės teikiami nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
17. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
18. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminarus ieškinio pagrįstumo, tarp šalių nėra, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakant iškart pereinama prie antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimo.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
20. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020 ir kt.).
21. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, todėl pasinaikino 2021 m. liepos 14 d. nutartį, kuria atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
23. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė skunde tvirtina, kad, nepaisant teismo išvadų dėl 41 051 Eur sumos pervedimo, su ieškiniu pateikti įrodymai bet kuriuo atveju patvirtina, jog atsakovės vadovas A. B. 2021 m. sausio mėnesį, pažeisdamas kitų kreditorių interesus, be jokio pagrindo persivedė sau iš bendrovės sąskaitos net 6 500 Eur. Be to, ieškovo teigimu, atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tos aplinkybės, kad bendrovės turtas per paskutinius metus ženkliai sumažėjo ir kad bendrovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte, be kita ko, numatyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir /arba priimti pinigų įplaukas.
25. Įvertinęs su atsiliepimu į skundą pateiktus rašytinius įrodymus (Avanso apyskaitą Nr. 2020.12.31 ir Avanso apyskaitą Nr. 2021.01.31) ir atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo, neįžvelgia pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, kad metų pradžioje iš bendrovės sąskaitos 6 500 Eur suma vadovui, kaip vieninteliam bendrovės atskaitingam asmeniui, buvo pervesta ne turint tikslą, pažeidžiant kitų atsakovės kreditorių interesus, sumažinti bendrovės turtą, o siekiant vykdyti ūkinę komercinę veiklą, t. y. atsakovės išlaidoms (buvusioms ir / ar būsimoms) padengti.
26. Nepateikus jokių konkrečių duomenų (pav., išrašų iš viešų registrų su istorija), kad atsakovė turėjo turtą, kurį perleido / perleidžia / ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., vien ta aplinkybė, jog A. B. einant atsakovės vadovo pareigas bendrovės turtas sumažėjo tris kartus, pati savaime negali būti pagrindas išvadai, kad atsakovės turtas yra sąmoningai tyčia mažinamas.
27. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, finansinės atskaitomybės dokumentų už praėjusius finansinius metus nepateikimas VĮ Registrų centrui nagrinėjamu atveju taip pat nepatvirtina atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės / vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo atveju nepagrįstai grindžiama ir didele ieškinio suma bei prasta atsakovės finansine situacija.
29. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-209-302/2019 ir kt.)
30. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejant vien su ieškinio sumos atsakovui dydžiu, kurį nurodo pats ieškovas, turto areštą būtų galima taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas, tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pašalinti galimą jo neįvykdymo riziką. Tokios aplinkybės, kaip didelė atsakovei ieškinio suma ir prasta atsakovės turtinė situacija, galėtų būti vertinamos tik kaip papildomos, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020), kurių ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė.
31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
32. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ribotų jos ūkinės veiklos vykdymą (duomenų, jog atsakovė nevykdo veiklos, byloje nėra), ir tikėtina, jog būtent šie ribojimai sukeltų neigiamų finansinių pasekmių bendrovei ir atitinkamai sąlygotų grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
33. Ieškovui išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.