Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1068-656/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-17Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-06-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
e2A-1068-656/2022
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00699-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas
Atsakovas
K. F.
Ieškovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1068-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00699-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.2; 2.4.2.9.1;3.1.7.4; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Alvydo Barkausko ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinė byla pagal atsakovės K. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. F. (buvusi pavardė G.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškiniu prašė atidalinti ieškovui A. G. ir atsakovei K. G. bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį 2,5304 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (toliau vadinamas ir Žemės sklypu) iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Solarcamp“ 2018-05-23 parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:2000, A. G. natūra atidalijant asmenine nuosavybe Nr. 2 pažymėtą žemės sklypą, o atsakovei K. G. natūra atidalijant asmenine nuosavybe Nr. 1 pažymėtą žemės sklypą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad sklypas buvo įgytas šalių santuokos metu ir šalims priklausė bendrąją jungtine nuosavybe lygiomis dalimis po santuokos nutraukimo. Šalims sunkiai sekasi susitarti dėl bendra daline nuosavybe valdomo žemės sklypo, atsakovė gyvena užsienyje, tai dar labiau apriboja galimybes susitarti. Nesant atsakovės sutikimo, žemės sklypo atidalinimas pagal parengtą projektą nėra galimas, nes atsakovė rašo, kad sutinka su atsidalijimu, tačiau faktiškai nesutinka su ieškovo siūlomu proejktu, nes savo varianto nesiūlo, kokia schema būtų abiem priimtina nenurodo.

3. Ieškovas teikė parengtą žemės sklypo atidalinimo planą – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kuris yra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. Žemės sklypą galima atidalinti nepadarant jokios žalos jo paskirčiai ir suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Projektu numatoma, kad žemės sklypas būtų atidalintas į dvi lygias dalis po 12 652 kv. m. (1,2652 ha). Taigi būtų išlaikytos idealios bendrasavininkių dalys (po ½ dalį). Ieškovui būtų priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 2, atsakovei priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 1. Toks atidalinimas parinktas atsižvelgiant į tai, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir gretimais esantis 0,2696 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiterpiantis į dalinamą žemės sklypą), kuriame stovi šalims priklausantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Atsakovei projekte priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 1, kadangi tokiu būdu, jeigu atsakovė turėti norą kada grįžti ir naudotis šiuo gyvenamuoju namu, atsakovei būtų patogiau naudotis formuojamu žemės sklypu, nes jis jungtųsi su žemės sklypu ant kurio stovi namas. Patekimas į abu atidalintus žemės sklypus nebūtų apribotas, patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. pravažiuojant esamu kelio servitutu.

4. Ieškovas parodė, kad jis norėtų kraštinio sklypo, kad jam nereiktų per kitą sklypą važiuoti. Jei atsakovė nori pertvarkyti namų valdą, tai ieškovas gali savo namų valdos dalį padovanoti atsakovei ir jos dukrai. Jei jam liks namų valda, tai ateity kils teisminiai ginčai.

Šalies argumentai

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl atidalijimo ir nurodė, kad renkasi sklypą Nr.2 (tą patį, į kurį pretenduoja ir ieškovas). Sklypai nėra lygiaverčiai, sklypas Nr. 1 turi blogesnį reljefą, yra su nelygumais, daubomis, duobėmis, tuo tarpu sklypas Nr.2 yra patogesnis naudoti yra lygesnis. Jei ginčo sklypą į dvi dalis dalijanti riba būtų pasukta 90 laipsnių kampu, gautume du vienodos konfigūracijos sklypus, iš kurių kiekvienas turėtų po susiaurėjančią dalį, tačiau tuo pat metu abu naujai suformuoti sklypai būtų maksimaliai taisyklingos formos, todėl abi šalys turėtų po vienodą nepatogumą. Atsakovė savo projektinių pasiūlymų dėl atidalijimo nepateikė. Atsakovei sklypas Nr. 1 yra blogiau ir nepatogiau, nes šalia projektuojamo sklypo Nr. 2 yra sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės dukrai T., todėl atsakovei yra patogiau abu sklypus turėti vieną šalia kito, nes turi planų su šių abiejų sklypų bendru naudojimu ir disponavimu ateityje - planuoja juos sujungti.

6. Atsakovė prašo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies - atidalinti Žemės sklypą pagal Projektą: pagal projektą suformuotą žemės sklypą Nr. 1 atidalinti asmeninėn ieškovo A. G. nuosavybėn, pagal projektą suformuotą sklypą Nr. 2 atidalinti asmeninėn atsakovės K. F. nuosavybėn. Taip pat prašė priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.

II. Teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, atidalino ieškovui ir atsakovei Žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Solarcamp“ 2018-05-23 parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:2000, A. G. natūra atidalijant asmenine nuosavybe 1,2652 ha ploto Nr. 2 pažymėtą žemės sklypą, o atsakovei K. G. natūra atidalijant asmenine nuosavybe 1,2652 ha ploto Nr. 1 pažymėtą žemės sklypą. Teismas priteisė ieškovui A. G. iš atsakovės K. F. 675 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į kiekvienos iš ginčo šalių nurodytus argumentus apie tai kuris gi sklypas Nr.1 ir Nr.2 turi būti atidalintas kiekvienai iš ginčo šalių, turi būti vadovaujamasi ne tik nustatytų faktinių aplinkybių visuma, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

9. Teismo vertinimu, atsakovė, nurodydama, kad sklypas Nr.1 turi blogesnį reljefą bei, kad jo negalima pataisyti, nepateikė tai patvirtinančių oficialiųjų įrodymų, teismas nėra specialistas galintis įvertinti žemės sklypo kokybinius elementus. Atsakovės nurodyti argumentai apie tai, kad atsakovė pageidautų sklypo Nr.2, kadangi greta jo yra atsakovės dukrai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir šiuos abu sklypus yra planuojama ateityje sujungti, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, t.y. nebuvo pateikta apie tai sklypų planuojamą sujungimo projektų ir pan. Greta sklypo Nr.1 yra atsakovės sesers J. T. nuosavybės teise priklausantis sklypas, ginčo dėl to nekilo. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas gyvena Lietuvoje, tuo tarpu atsakovė Lietuvoje negyvena, yra sudariusi santuoką ir gyvena (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

10. Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

11. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendime yra siurprizinis motyvas - atsakovė nepateikė reljefo nelygiavertiškumą patvirtinančių įrodymų. Posėdžio metu teismui ir proceso dalyviams atsakovės atstovas rodė ieškovo parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir aiškino apie sklypų reljefo nelygiavertiškumą. Atsakovė manė, kad teismas suprato, ką mato. Jeigu teismui tokio paaiškinimo neužteko, teismas privalėjo informuoti atsakovę, kad į bylą būtina kviesti matininką. Atsakovė negali savaime suprasti, ką galvoja teismas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Sprendime nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nėra teisinių argumentų, nepasisakyta, pagal kurį iš pasiūlytų variantų priteisiamas šaliai konkretus sklypas. Teismas klaidingai nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl gretimais ginčo sklypo esančio atsakovės sesers žemės sklypo. Teismas nurodė, jog Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra ir jo tuo pat metu nėra, kadangi dėl atsakovei priskirto sklypo reljefo blogumo nesivadovavo projektu

Šalies argumentai

13. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas pagrįstas diskriminaciniais motyvais: negalima diskriminacija dėl atsakovės gyvenamosios vietos, diskriminacija dėl su kitataučiu sudarytos santuokos, diskriminacija dėl atsakovės giminaičių turimo nekilnojamojo turto ir jo vietos.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie planuojamą jos turimos ginčo sklypo dalies sujungimą su gretimais esančiu dukros sklypu. Kadangi ginčo sklypas dar neatidalintas, nėra galimas joks projekto parengimas.

15. Teismas nesilaikė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Ieškovas mano, kad abu suformuoti sklypai yra lygiaverčiai, todėl teigtina, kad ieškovą tenkina bet kuris iš sklypų. Tačiau teismas tenkino ieškinį, taip tik padidindamas šalių priešiškumą. Teismas netyrė ieškovo nurodytų argumentų, kodėl jam turėtų būti priteistas sklypas Nr. 2.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei, kadangi ji įrodinėjo, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės, nes jis iki bylos neatskleidė savo pozicijos. Ieškovo pozicija tapo aiški tik po patikslinto ieškinio.

Atsiliepimas

17. Ieškovas A. G. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės atstovas, advokatas, jau pradėjo kalbėti, jog suformuotuose sklypuose yra skirtingo aukščio šlaitai. Savo kaip atstovo aiškinimus advokatas grindė ieškovo parengtu Projektu. Atkreiptinas dėmesys, kuriame nėra užfiksuoti duomenys, kad sklypų reljefai yra nelygiaverčiai ar kad vienas sklypas yra kažkuo blogesnis už kitą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas į bylą pateiktas grindžiant ieškinio reikalavimus. Projektas yra parengtas kvalifikuotų specialistų, suderintas su atsakingomis institucijomis. Atsakovė parengto projekto neginčijo. Teigdama, kad projekte suformuoti sklypai yra kažkuo nelygiaverčiai, atsakovė turi pareigą tokį savo teiginį pagrįsti atitinkamais leistinais įrodymais. To nepadariusi, atsakovė turi prisiimti tokio savo procesinio elgesio teisines pasekmes. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kodėl yra atmetami atsakovės argumentai dėl blogo reljefo, planuojamo gretimų sklypų sujungimo ir kt.

Šalies argumentai

18. Ieškovo reikalavimas atsakovei buvo suformuotas prieš pareiškiant ieškinį ir aiškus jau iškart pateikus atsakovei parengtą projektą - tą patvirtina pati atsakovė pateikdama šalių susirašinėjimą. Ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad „<..> Ieškovui būtų priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 2, atsakovei priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 1.“. Patikslintame ieškinyje ieškovas tik patikslino ieškinio reikalavimo išdėstymą, nekeisdamas reikalavimo esmės. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu ir jai atidalintu sklypu Nr. 1. Taigi atsakovei buvo aiškiai žinomas ieškovo siekis atsidalinti bendrą nuosavybę pagal parengtą projektą, ji su juo nesutiko, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą. Patenkinus ieškovo ieškinį, vadovaujantis CPK nustatytomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklėmis, teismas visiškai pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Iš Projekto matyti, kad gretimai yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šis žemės sklypas priklauso J.T.. Pati atsakovė apeliaciniame skunde patvirtina, kad J. T. yra jos giminaitė. Bylos nagrinėjimo metu šis faktas taip pat nebuvo atsakovės atstovo ginčijamas. Todėl tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti.

20. Aplinkybė dėl gretimais ginčo sklypo esančio atsakovės sesers žemės sklypo buvo įvertinta santykyje su šalių interesų balansu, kadangi tiek ieškovas, tiek byloje esantys įrodymai (atsakovės pateikti šalių susirašinėjimai) patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės sesers santykiai yra nekokie, todėl būtų logiškiau besiribojančią ginčo sklypo dalį priskirti atsakovei. Jokios diskriminacijos atsakovės atžvilgiu dėl jos santuokos su kitataučiu nei proceso metu, nei teismo sprendime nebuvo išreikšta.

Žemesnės instancijos teismas

21. Ieškovas nuosekliai palaikė reikalavimą ieškovui priskirti žemės sklypą Nr. 2, o atsakovei žemės sklypą Nr. 1. Tokį reikalavimą ieškovas palaikė visos teismo proceso metu. Todėl nesuprantama, kuo remiantis atsakovė bando teigti, kad ieškovui nėra jokio skirtumo, koks sklypas jam bus priskirtas. Teismas vertino aplinkybes, jog šalia ginčo sklypo yra atsakovės sesers ir atsakovės dukters, kurią užaugino ieškovas, žemės sklypai; jog ieškovas nepalaiko santykių su atsakovės seserim, tačiau palaiko santykius su podukra; jog namų valda, kuri įsiterpia į atsakovei suformuotą sklypą Nr. 1, yra buvusi jos tėvų; jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) ir ginčo žemės sklypu nesidomi ir juo nesinaudoja; jog atsakovė jokių realių ketinimų sujungti ginčo žemės sklypą su dukros sklypu neturi. Taigi atsakovė nesutinka su ieškovo pageidaujamu atsidalijimo variantu, todėl kitos išeities kaip spręsti ginčą teisme ieškovas neturi.

22. Pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimu metu aiškinosi ir tyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Jokių papildomai tirtinų faktinių aplinkybių ar įrodymų šiuo atveju nėra ir atsakovė tokių nenurodė. Atsakovė tiesiog siekia pasinaudoti galimybe grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui tik tam, kad galėtų pakeisti savo procesinį elgesį ir pateikti į bylą įrodymus, kurių tik dėl jai vienai suprantamo pasirinkimo neteikė į bylą, nors tokią galimybę turėjo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

24. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

25. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendime nurodytas siurprizinis motyvą - atsakovė nepateikė reljefo nelygiavertiškumą patvirtinančių įrodymų. Posėdžio metu teismui ir proceso dalyviams atsakovės atstovas rodė ieškovo parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir aiškino apie sklypų reljefo nelygiavertiškumą. Atsakovės teigimu, ji (atstovas) manė, kad teismas suprato, ką mato. Jeigu teismui tokio paaiškinimo neužteko, teismas privalėjo informuoti atsakovę, kad į bylą būtina kviesti matininką.

26. Priešingai, atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jos nuomone sklypas Nr. 1 yra blogesnio reljefo, su daubomis ir duobėmis. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos parengiamajame posėdyje atsakovė neteikė jokių įrodymų, kodėl jos nuomone, jai prašomas atidalinti žemės sklypas yra blogesnio reljefo ir kas patvirtina atsakovės nurodomą argumentą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo posėdžio įrašu konstatuoja, kad atsakovės atstovas, duodamas paaiškinimus komentavo teismui ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto duomenis apie abiejų dalinamo sklypo dalių reljefo ypatumus. Atstovė rėmėsi projekto planu, kuriame pažymėtos horizontalės ir atskirų taškų aukštis. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo atsiliepimo priede Nr.10 pateikta sklypo schema su pažymėtomis horizontalėmis (toponuotrauka, kurioje pavaizduota faktinė antžeminė situacija ginčo sklypo plote). Ieškovas prieštaravo argumentams dėl sklypų reljefo skirtumų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė, nurodydama, kad sklypas Nr.1 turi blogesnį reljefą bei, kad jo negalima pataisyti, nepateikė tai patvirtinančių oficialiųjų įrodymų, teismas nėra specialistas galintis įvertinti žemės sklypo kokybinius elementus.

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Projekto planu ir minėta toponuotrauka, konstatuoja, kad vien atsakovės advokato paaiškinimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sklypo Nr.1 reljefo ypatumus ir tai, kad sklypas yra nepatogaus reljefo ir šiuo aspektu iš esmės skiriasi nuo sklypo Nr.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į horizontalių pavaizdavimą planuose, abu sklypai nėra lygūs ir yra panašiai kalvoti. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas į bylą pateiktas grindžiant ieškinio reikalavimus. Projektas yra parengtas kvalifikuotų specialistų, suderintas su atsakingomis institucijomis. Atsakovė parengto projekto neginčijo. Teigdama, kad projekte suformuoti sklypai yra kažkuo nelygiaverčiai, atsakovė turėjo pareigą tokį savo teiginį pagrįsti atitinkamais leistinais įrodymais. Vykstant įrodinėjimo procesui, atsakovė nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad sklypo Nr.1 reljefas yra iš esmės nepatogesnis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė tai patvirtinančių oficialiųjų įrodymų. Teismo sprendimas negali būti laikomas siurpriziniu vien dėl tos priežasties, kad jis yra šaliai nepalankus.

28. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

29. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pagrįstai nurodė, kad pertvarkius bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai yra lygiaverčiai, o atsakovė turėjo galimybę teikti savo atsidalijimo žemės sklypo variantą, tačiau jai tokia teise nepasinaudojus, nebendradarbiaujant, buvo parengtas atidalijimo projektas atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės dalis. Teisėjų kolegija, nusprendusi, kad neįrodyti reikšmingi sklypų reljefo skirtumai, sklypus vertina, ir vadovaudamasi kitais kriterijais.

31. Atsakovė teigia, kad teismo sprendimas pagrįstas diskriminaciniais motyvais: diskriminacija dėl atsakovės gyvenamosios vietos, diskriminacija dėl su kitataučiu sudarytos santuokos, diskriminacija dėl atsakovės giminaičių turimo nekilnojamojo turto ir jo vietos. Teisėju kolegijos vertinimu, šalių gyvenamosios vietos bei kaimyninių sklypų savininkų giminystės ryšių su ginčo šalimis kriterijų vertinimas negali būti pripažinta diskriminacija.

32. Teismas, nagrinėjant bylą, tyrė visas bylos aplinkybes, pateiktus argumentus ir byloje esančius įrodymus. Teismas vertino aplinkybes, jog šalia ginčo sklypo yra atsakovės sesers ir atsakovės dukters, kurią užaugino ieškovas, žemės sklypai; jog ieškovas nepalaiko santykio su atsakovės seseria, tačiau palaiko santykius su podukra; jog namų valda, kuri įsiterpia į atsakovei suformuotą sklypą Nr. 1, yra buvusi jos tėvų; jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) ir ginčo žemės sklypu nesidomi ir juo nesinaudoja; jog atsakovė jokių realių ketinimų sujungti ginčo žemės sklypą su dukros sklypu neturi.

33. Iš Projekto matyti, kad gretimai yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šis žemės sklypas priklauso J. T.. Pati atsakovė apeliaciniame skunde patvirtina, kad J. T. yra jos giminaitė („<...> diskriminacija dėl atsakovės giminaičių turimo nekilnojamojo turto ir jo vietos“). Bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, kad šis sklypas yra atsakovės sesers faktas taip pat nebuvo atsakovės atstovo ginčijamas. Todėl tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti.

34. Faktinės aplinkybės (šalių susirašinėjimas) patvirtina, kad atsakovė gyvena ne Lietuvoje ir jau ilgą laiką jokio intereso naudotis bet kuria ginčo sklypo dalimi nerodė, todėl ieškovas inicijavo procesą dėl atidalijimo.

35. Aplinkybė dėl gretimais ginčo sklypo esančio atsakovės sesers žemės sklypo buvo įvertinta santykyje su šalių interesų balansu, kadangi tiek ieškovas, tiek byloje esantys įrodymai (atsakovės pateikti šalių susirašinėjimai) patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės sesers santykiai nėra geri, todėl būtų logiškiau besiribojančią ginčo sklypo dalį priskirti atsakovei.

36. Atsakovė nurodė, kad šalia projektuojamo sklypo Nr. 2 yra sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės dukrai, todėl atsakovei yra patogiau abu sklypus turėti vieną šalia kito, nes turi planų su šių abiejų sklypų bendru naudojimu ir disponavimu ateityje - planuoja juos sujungti. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė įrodymų. Atsakovė po skyrybų nesidomėjo ginčo sklypo atidalijimu, su ieškovu tokių klausimų nesprendė ir atidalijimo projekto rengimo neinicijavo. Kadangi ginčo sklypas dar neatidalintas, nėra galimas joks projekto parengimas. Jokių paruošiamųjų veiksmų, susijusių su nurodomų sklypų sujungimu atsakovė taip pat neatliko. Net ir nesant teismo sprendimo dėl ginčo sklypo atidalinimo, yra galima pateikti preliminarias sklypų sujungimo schemas, specialistų konsultacijas dėl tokio sujungimo galimybių. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie planuojamą jos turimos ginčo sklypo dalies sujungimą su šalia esančiu dukros sklypu.

37. Atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimu metu aiškinosi ir tyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Jokių papildomai tirtinų faktinių aplinkybių ar įrodymų šiuo atveju nėra ir atsakovė tokių nenurodė, išskyrus jau nutartyje aptartą argumentą dėl siurprizinio motyvo.

38. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes - jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). Taigi apeliantės prašymas panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliantės teigimu, ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl paties ieškovo kaltės. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis.

40. Sutiktina, kad ieškovo reikalavimas atsakovei buvo suformuotas ir aiškus jau iškart pateikus atsakovei parengtą projektą - tą patvirtina pati atsakovė pateikdama šalių susirašinėjimą, pavyzdžiui, 2021-04-22 elektroninio pašto laiškas „<...> man siūlei sklypą Nr. 1 <..> aš pasirinkau sklypą Nr. 2“. Taigi ieškovas nurodė, kokį atsidalijimo variantą siūlo atsakovei. Ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad „<..> Ieškovui būtų priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 2, atsakovei priskiriamas formuojamas žemės sklypas Nr. 1.“. Patikslintame ieškinyje ieškovas tik patikslino ieškinio reikalavimo išdėstymą, nekeisdamas reikalavimo esmės. Vertinant atsakovės poziciją viso proceso metu, atsakovė nesutinka su teismo sprendimu ir jai atidalintu sklypu Nr. 1. Taigi atsakovei buvo aiškiai žinomas ieškovo siekis atsidalinti bendrą nuosavybę pagal parengtą projektą, ji su juo nesutiko, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą. Nėra pagrindo ieškovo veiksmus vertinti kaip nesąžiningą procesinį elgesį. Patenkinus ieškovo ieškinį, vadovaujantis CPK nustatytomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklėmis, teismas visiškai pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Ieškovas patyrė 650 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurios apeliacinį skundą atmetus priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės K. F. 650 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasVaclovas Paulikas