Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vaclovo Pauliko ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinė byla pagal ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Teismo sprendimo esmė

18. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo po minėto 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo įsiteisėjimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo atsakovui nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, būtų padidėję kreditorių reikalavimai (kaip minėta, bankroto byloje patvirtinti tik minėtų dviejų kreditorių reikalavimai, kilę iš nurodyto teismo sprendimo), būtų sudarinėjami įmonei nenaudingi sandoriai ar būtų kryptingai siekiama bendrovės bankroto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

23. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB „Reniva“ turi teisės aktuose įtvirtintą teisę reikalauti iš Atsakovo, kaip buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Nemokumo administratorius UAB „Reniva“ nerodė iniciatyvos ir nesiėmė jokių veiksmų siekiant įgyvendinti šią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę.

25. Neįmanomumas įrodyti gali būti viena iš sąlygų perkelti įrodinėjimo naštą. Bendrovės lėšų panaudojimą kontroliuoja jos vadovas, todėl jis turi didesnes galimybes įrodyti, jog lėšos panaudotos ne asmeninėms, o įmonės reikmėms. Faktas, kad apskaita buvo netinkamai vedama lemia tai, kad būtent vadovui tenka našta įrodyti turto sudėtį, kiekį, panaudojimo teisėtumą ir kt. Atitinkamai būtent Atsakovui, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, tenka pareiga įrodyti, jog 2007- 2008 m. buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo panaudotas bendrovės veikloje ir teisėtais tikslais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą.

26. Pagal 2007 metų apskaitos duomenis skirtumas tarp bendrovės turto ir įsipareigojimų sudaro apie 7 379 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kur buvo panaudotos 2007 metų pabaigoje bendrovės turėtos piniginės lėšos, kam ir už kokią kainą parduotas (jei parduotas) jos materialus turtas, kiek per vienerius metus gauta numatytų sumų.

28. Byloje nėra nei vieno įrodymo dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų su kreditoriais 2008-2020 metų laikotarpiu. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse už 2007 metus nurodyta per vienerius metus gautina suma – 36 980 Lt (10 710 Eur) nebūtinai reiškia BUAB „GGS statyba“ mokėtiną sumą, nes nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, BUAB „GGS statyba“ bankroto byloje patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas 33 779,43 Lt sumai, bet taip pat nėra duomenų, ar BUAB „GGS statyba“ bankroto proceso metu buvo jis patenkintas ir, jei taip, kokia apimtimi.

29. Atsakovo netinkamas pareigų vykdymas negali būti pateisinamas dokumentų saugojimo archyve terminų (10 metų) pasibaigimu, dalis dokumentų turėjo būti saugoma ilgiau negu 10 metų. Be to, nepateikta dokumentų sunaikinimo aktų.

31. Nors Klaipėdos apygardos teismas nenustatė pagrindo pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, tačiau tai savaime neeliminuoja atsakovo, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atsakomybės už šioje byloje nustatytus buhalterinės ir finansų apskaitos pažeidimus, netinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022-01-10 sprendimu priteisė atsakovo naudai iš ieškovo 3 480 (1 980 + 1 200 + 300) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovą atstovavo tas pats advokatas, kuris jį atstovavimo ir Tauragės apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje dėl atsakovo atsakomybės pagal ANK 120 str. 1 d., ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.eB2-519-538/2021 dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pastarojoje byloje atsakovo naudai iš ieškovo priteista 1.500 Eur advokato išlaidų. Nenauji ir šioje byloje sprendžiami teisiniai klausimai dėl juridinio asmens vadovo ir akcininko atsakomybės, o atsikirtimai grindžiami tais pačiais arba panašiais faktiniais ir teisiniais argumentais.

33. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, nors iš tikrųjų nagrinėjant šią bylą apeliacinėje instancijoje pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas 2021-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2489-1012/2021 ieškovo apeliacinį skundą tenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė teisės normas ir teismų praktiką. Ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas ir atitinkamai ieškovo naudai turėjo būti priteistas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimas, t.y. 907,50 Eur, o atsakovo prašymas dėl 1200 Eur išlaidų atlyginimo turėjo būti netenkintas.

34. Atsižvelgiant į ginčo sumą (7.936,82 Eur), 3480 EUR advokato pagalbos išlaidų suma yra didelė suma, nes netiesioginį ieškinį reiškė bankrutuojančios įmonės kreditorius, kurio reikalavimai bankroto byloje neaišku, ar bus patenkinti. Atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažintina.

35. Atsakovas A.K. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad apeliantas melagingai teigia, neva A.K. paėmė kažkokius pinigus (7.936,82 Eur), darbų neatliko, o paimtus pinigus (7.936,82 Eur) pasisavino/iššvaistė ir ieškovei padarė žalą. 2007-06-07 sudarius statybos rangos sutartį Nr. 070601 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko absoliučiai visus šioje statybos rangos sutartyje numatytus statybos rangos darbus. Darbai buvo pradėti vykdyti nuo šios sutarties sudarymo (2007- 06-07) ir buvo baigti 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai ir tinkamai atliko absoliučiai visus statybos rangos sutartyje numatytus statybos rangos darbus. Ieškovė priėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal statybos rangos sutartį atliktus statybos rangos darbus, bei tinkamai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovas A. K. nebuvo sutarties šalis ir jam jokie pinigai nebuvo mokami). Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2016 m. ieškovė rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškė absoliučiai jokių reikalavimų nei dėl darbų atlikimo, nei dėl tarpusavio atsiskaitymo. Visi statybos rangos darbai buvo atlikti laiku, pilnai ir tinkamai. Todėl apeliaciniame skunde pateikti teiginiai apie neva atsakovo A.K. paimtus ir neva iššvaistytus kažkokius pinigus yra neatitinkantys tikrovės. Apeliantas nėra nurodęs jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad atsakovas iš ieškovo būtų paėmęs kokias nors pinigų sumas ir būtų jas iššvaistęs. Šios aplinkybės taip pat nebuvo ieškinio nagrinėjimo dalykas.

36. Nėra sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį, nes ieškovė turi reikalavimo teisę į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kreditorinis reikalavimas patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje). Tačiau ieškovės skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių reikalavimo teisių į atsdakovą A.K.. Ieškovė neturi teisės priverstinai įgyvendinti jokių teisių į A. K. (atsakovą šioje byloje), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių galiojančių/vykdytinų reikalavimo teisių į atsakovą A.K..

37. Ieškovas bankroto bylą iškėlusiam Klaipėdos apygardos teismui, pateikė prašymą/pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Byloje dalyvavo tie patys asmenys, kurie dalyvauja ir šioje byloje. 2021-03-31 Klaipėdos apygardos teismas c.b. Nr. eB2-519-538/2021 priėmė nutartį, kuria nutarė „Netenkinti pareiškėjo Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ prašymo dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu“. Tokiu būdu nustatytas prejudicinis faktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

38. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

39. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

40. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl bankrutavusios bendrovės kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui, kuris kartu yra ir jos dalyvis – akcininkas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Nagrinėjant pirmą kartą 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė - religinė bendruomenė meditacijos centras ,,Ojas“ kreipėsi į teismą netiesioginiu ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai - 7 936,82 Eur nuostolių. Tai, kad ieškovė pateikė netiesioginį ieškinį akivaizdu iš ieškinyje nurodytų aplinkybių – įrodinėjimo, jog ji turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį ir tai, kad nuostolių atlyginimo prašo ne savo, o trečiojo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, naudai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ar netiesioginį ieškinius yra iš esmės dvi skirtingos teisinės situacijos ir savarankiški pažeistų teisių gynimo būdai. Teismas, iš naujo nagrinėdamas pareikštą netiesioginį ieškinį, buvo įpareigotas nustatyti visas netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas bei įvertinti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tik įvertinus minėtas aplinkybes bus priimtas pagrįstas sprendimas dėl ginčo esmės.

41. Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą pagrįstai nusprendė, kad viena netiesioginio ieškinio sąlyga yra egzistuojanti, kadangi ieškovė yra trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė, egzistuoja ir antroji netiesioginio ieškinio sąlyga – ieškinys reiškiamas buvusiam trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl žalos atlyginimo, įrodinėjami buvusio vadovo (ne)teisėti veiksmai, o trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius su ieškiniu atsakovui į teismą nesikreipė.

42. Byloje taip pat buvo nustatinėjama, ar skolininko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė teisė į A. K., kurios jis neįgyvendina, taip pat yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę ir tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).

43. Pagal apeliantės pateiktą pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, Klaipėdos apygardos teisme iškeltoje c.b. Nr. eB2-519-538/2021 dalyvavo tie patys asmenys, kurie dalyvauja ir šioje byloje: religinė bendruomenė meditacijos centras ,,Ojas“, A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB „Reniva“. Klaipėdos apygardos teismas c.b. Nr. eB2-519-538/2021 nustatinėjo bylos aplinkybes, kurių nustatymas yra aktualus šiai bylai.

44. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad 2021-03-31 Klaipėdos apygardos teismo c.b. Nr. eB2-519-538/2021 priimtoje ir įsiteisėjusioje nutartyje yra nustatyti sekantys prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 1 d. 2 p.): 2008-2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su visais kreditoriais ir turto nebeturėjo; tik 2019-10-30 įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12757- 600/2019 priimtam sprendimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo kreditorių Religinę bendruomenę Meditacijos centras „Ojas“ (reikalavimo suma 7 921,01 Eur) ir kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją (reikalavimo suma 15,81 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos atsiradimas Religinei bendruomenei Meditacijos centras „Ojas“ nėra susijęs su įmonės valdymu ir A. K. kaip vadovo veiksmais; 2008 m. - 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nutraukė visas sudarytas darbo sutartis, taip pat darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. K., uždarė visas bankuose turėtas sąskaitas, nesudarė jokių sandorių, nevykdė jokių ūkinių finansinių operacijų, tai yra nevykdė jokios veiklos ir dėl to nevedė buhalterinės apskaitos; privalėjo būti teikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenys, tačiau tokių duomenų nepateikimas neturėjo įtakos bendrovės bankrotui ir bankroto bylos įmonei iškėlimui.

45. Atsižvelgiant į prejudicinius faktus nustatytus byloje dėl tyčinio bankroto teismuinepripažinus bankrotą tyčiniu, nėra pagrindo preziumuoti, kad atsakovo A. K. veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

46. Vien aplinkybė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir bendrovė neturi turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovės reikalavimai, nereiškia, jog atsakovas padarė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą. Atsakovas iš esmės dėl pateisinamų priežasčių neperdavė nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų, nes pagal teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu patvirtintas bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykles) reikalavimus jis juos (bent jau apskaitos dokumentus) turėjo saugoti tik 10 metų.

47. Atsakovas neišsaugojo dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, senesnių, nei 10 metų laikotarpio ir šių dokumentų neperdavė bankroto administratoriui. Atsakovas neturėjo prievolės šių dokumentų saugoti ilgiau nei 10 metų. Todėl atsakovas nėra pažeidęs teisės aktų susijusių su šių dokumentų saugojimu. Kaip nurodė atsakovas, dalies šių dokumentų neišsaugojo dėl objektyvių priežasčių (dalies šių dokumentų negrąžino buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė, dalis per ilgą laikotarpį pasimetė). Tai, kad atsakovas nemokumo administratoriui neperdavė dalies dokumentų, senesnių nei 10 metų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė absoliučiai jokios žalos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008/2009 m. faktiškai nevykdydama jokios veiklos, juridinių asmenų registrui neteikė finansinės apskaitos dokumentų (pelno nuostolių ataskaitų, balansų). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008/2009 m. nevykdant absoliučiai jokios veiklos nebuvo rengiami ir juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami finansinės apskaitos dokumentai (pelno nuostolių ataskaitos, balansai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepadarė žalos. Kaip minėta tai, kad 2020-02-20 (UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokia) iki 2020-04-17 atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepadarė jokios žalos. Nes šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės kreditoriams (ieškovui ir VMI) nepadidėjo. Taigi, atsakovas A. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų sąlygoję nuostolių padarymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų priežastinio ryšio ir žalos, t.y. būtinų netiesioginio ieškinio taikymo sąlygų.

48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo reikalavimo teisių į atsakovą A.K., t.y. neegzistuoja teisė, kurios neįgyvendina BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius,

49. Apeliantė naujai kelia klausimą dėl atsakovo nesąžiningumo, nes atsakovas pasiūlė ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sukeltus statybos darbų trūkumus ištaisyti teikiant paslaugas individualios veiklos pagrindu. Apeliantė tai pat nurodė, kad atsakovas turėjo išsaugoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą per visą 10 metų garantijos dėl statybos rangos darbų trūkumų galiojimo laikotarpį. Turto neišsaugojimas patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Teismo vertinimu, atsakovas kaip savarankiškai veikiantis fizinis asmuo turėjo teisę pasiūlyti ieškovei atlikti statybos rangos darbus. Esant įsitesėjusiam prejudiciniam 2021-03-31 Klaipėdos apygardos teismo c.b. Nr. eB2-519-538/2021 sprendimui nėra pagrindo teigti, kad atsakovas tyčia iššvaistė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą siekdamas išvengti 2007 m. birželio 7 d. sudarytos Statybos rangos sutarties įsipareigojimų dėl trūkumų pašalinimo vykdymo.

Dėl bylos baigties

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai priteisdamas ir išlaidas, patirtas bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes apeliantės apeliacinis skundas pirmą kartą buvo patenkintas. Ieškovės naudai turėjo būti priteistos jos patirtos 907,50 EUR bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu, atsakovą ir susijusiose bylose dėl atsakovo administracinės atsakomybės bei bankroto pripažinimo tyčiniu atstovavo tas pats advokatas, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai nebuvo nauji.

53. 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priėmė įsakymą „Nr. 1R-85, kuriuo patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacija). Formaliai vertinant atsakovo patirtos išlaidos yra mažesnės negu leistinos maksimalios nustatytos Rekomendacijose.

54. Sutiktina su atsakove, kad ši byla yra sudėtinga, pakankamai didelės apimties. Šios bylos aplinkybės nebuvo tapačios su apelianto inicijuotos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėmis. Administracinio nusižengimo byloje buvo vertinamos aplinkybės, ar A.K. nežinojo apie jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kilusią pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokia pozicija grindžiama tuo, kad A. K. nebuvo įteikti Vilniaus apylinkės teismo siųsti procesiniai dokumentai, taip pat antstolės dokumentai, negautas ir pareiškėjos Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ atstovės siųstas pranešimas apie nemokumo iniciavimą. Byloje dėl tyčinio bankroto daugelis tiuriamų aplinkybių galėjo būti panašios, tačiau tai neatleidžia apeliantės nuo pareigos apmokėti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas naujai inicijuotoje byloje.

55. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo vardu buvo parengtas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, buvo parengti ir teismui teikiami kiti dokumentai susiję su atstovavimu byloje. Byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė daugiau nei 3 valandos, bylos nagrinėjime atsakovą atstovavo advokatas. Teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovo vardu buvo rengiamas atsiliepimas į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti į pirmąją instanciją iš naujo, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kuris truko pustrečios valandos.

56. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantės apeliacinis skundas pirmą kartą buvo patenkintas, todėl, atitinkamai turi būti mažinamos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįsta. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, t.y. materialinio teisinio reikalavimo patenkinimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas visiškai, todėl visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priežastiniu ryšiu nulemtos ieškovės pareikšto nepagrįsto ieškinio (CPK 93 straipsnio 3 ir 4 punktai).

57. Atsakovas patyrė 1200 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurios apeliacinį skundą atmetus atsakovui priteisiamos iš ieškovės.

58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ 1200 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.