Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eP-40-520/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-09
Bylos Nr.: eP-40-520/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09130-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas: (duomenys neskelbtini), S. C.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

60.3.12Būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą

Administracinė byla Nr. eP-40-520/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09130-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12 (S)

(N)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. C. (S. C.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024 pagal pareiškėjo S. C. (S. C.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. C. (S. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 23S184270, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Departamento 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 23S185950, kuriuo uždrausta pareiškėjui 60 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas 2022 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą išduoti jam (pareiškėjui) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi, leidimas) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini) įmonių grupei. Dėl nestabilios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais buvo nutarta (duomenys neskelbtini) ofiso veiklą ir darbuotojus perkelti į Vilnių. Pareiškėjas pasinaudojo darbdavio pasiūlymu ir atvyko dirbti bei gyventi į Lietuvą kartu su sutuoktine T. I. ir mažamečiu vaiku A. C. (A. C.), kuriems Departamentas taip pat išdavė leidimus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2023 m. liepos 12 d. pateikė pareiškėjui užpildyti klausimyną, kurį pildydamas pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini). Atsakovas, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 18-8594 (toliau – ir VSD išvada), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad pareiškėjas, gavęs leidimą, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai).

4. Pareiškėjas nesutiko su Departamento Sprendimais, teigdamas, kad jie grindžiami tik prielaidomis, Sprendimai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotoje teismų praktikoje nustatytų kriterijų.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, laikydamiesi pozicijos, kad nustatytas faktas, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas vertinti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl, išdavus pareiškėjui leidimą, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

II.

6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. C. (S. C.) skundą.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad VSD surinkti duomenys sudarė pagrindą Departamentui priimti Sprendimus. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leido daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir jo galimi ryšiai su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis nėra paneigti bei gali atsinaujinti, kas suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą ir realią tikimybę dėl grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovas ne tik vadovavosi VSD išvada, tačiau ir atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

III.

9. Pareiškėjas S. C. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Sprendimus panaikinti.

10. Pareiškėjas nurodė, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė teisės aktus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

11. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Departamento Sprendimai buvo priimti, vadovaujantis nepagrįsta VSD prielaida dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, kuri siejama su faktu, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad priimant Sprendimus nebuvo įvertinta individuali jo situacija – kad po (duomenys neskelbtini) metų pareiškėjas jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose, valstybės institucijose nedirbo; pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nes (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) metų iki atvykimo į Lietuvos Respubliką pareiškėjas nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini) privačioje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų visiškai pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) ir ten veiklos nebevykdo; pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje dirbo Lietuvoje ir tokioje įmonėje dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, atsakovas minėtų aplinkybių nevertino, nesuteikė pareiškėjui galimybės apsiginti nuo įtarimų dėl tariamos grėsmės valstybės saugumui.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, sutikdami su teismo sprendime išdėstytais motyvais.

IV.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024 atmetė pareiškėjo S. C. (S. C.) apeliacinį skundą, paliko galioti nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, atmetė pareiškėjo teiginius, jog VSD išvada, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, grindžiama tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad VSD išvadoje nurodytos aplinkybės grindžiamos nustatytu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą faktu ir su tuo susijusių aplinkybių, pagrindžiančių grėsmes nacionaliniam saugumui, vertinimu. VSD išvados tiek Departamento Sprendimuose, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai buvo įvertintos kaip suponuojančios tokio asmens pažeidžiamumą, t. y. kartu galinčios kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Galimos grėsmės nacionalinio saugumo interesams negali paneigti nei pareiškėjo nurodomas buvusioje (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą darbo pobūdis ((duomenys neskelbtini)), nei nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos ((duomenys neskelbtini) metai) praėjęs laikotarpis; nacionalinio saugumo interesų negali nusverti pareiškėjo šeimos ar ekonominiai interesai. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.

15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo darbas pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijoms potencialiai siekiant verbuoti su šiomis institucijomis susijusį asmenį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjo ryšiai, susiklostę jam dirbant Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismui leido spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi ne vien tik VSD išvada, bet pareiškėjo situaciją nagrinėjo individualiai, vertino jo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika: pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai; Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir sūnus, kuriems (duomenys neskelbtini) išduoti leidimai Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu; pareiškėjo šeimos nariai į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su juo, persikėlimą nulėmė tos pačios ekonominės priežastys.

17. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra trumpalaikiai, nulemti paties pareiškėjo persikėlimo ekonominių tikslų, šeimos narių integracijos laipsnis Lietuvos visuomenėje nėra didelis. Neilgos trukmės esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti svarbesni už valstybės saugumą, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

V.

19. Pareiškėjas S. C. prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi, prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi, atnaujinus procesą panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – Departamento Sprendimus panaikinti.

20. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

21. Pareiškėjas nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvai iš esmės skiriasi nuo kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ir sprendimų motyvų, priimtų bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjama byla, todėl būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, bei neleisti jai formuotis klaidinga linkme.

22. Pareiškėjo teigimu, pagrindinis aspektas, kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo ankstesnėje savo jurisprudencijoje suformuotos praktikos ir ši praktika formuojama klaidinga linkme, yra tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi pripažino, kad vien pareiškėjo (duomenys neskelbtini) faktas pats savaime yra pakankamas konstatuoti pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui. Kitas aspektas yra susijęs su įrodinėjimo našta tokio pobūdžio bylose, ar užsienietis turėtų pats tokias išvadas nuginčyti, ir, jeigu taip, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis jis tą turėtų padaryti.

23. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtus procesinius sprendimus, priimtus administracinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra panašios ir kuriuose Departamento sprendimai dėl leidimų užsieniečiams panaikinimo buvo pripažinti nepagrįstais (2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023).

24. Pareiškėjas taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtus procesinius sprendimus, kuriuose apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, esant duomenų apie užsieniečio (duomenys neskelbtini), jis (užsienietis) gali būti pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau sprendimuose buvo akcentuojamos papildomos aplinkybės ir atliktas jų individualus vertinimas, kas šioje nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo teigimu, nebuvo atlikta (2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023).

25. Pareiškėjas teigia, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant analogiškus ginčus dėl Departamento sprendimų, kuriais panaikinti užsieniečiams išduoti leidimai dėl jų grėsmės nacionaliniam saugumui, teisėtumo, vertinamas ne tik pats (duomenys neskelbtini) faktas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės: (duomenys neskelbtini) laikas (trukmė); laikotarpis, suėjęs po (duomenys neskelbtini) pabaigos; užsieniečio veiklos pobūdis baigus (duomenys neskelbtini); ar nustatyti užsieniečio ryšiai su ankstesne (duomenys neskelbtini) vieta po (duomenys neskelbtini) pabaigos; tikslas, dėl ko užsienietis ėjo pareigas (duomenys neskelbtini); priežastys, dėl kurių užsienietis nutraukė (duomenys neskelbtini); ar yra duomenų apie tolesnį užsieniečio darbą ((duomenys neskelbtini)) kilmės šalies valdžios institucijose, ryšius su valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, kokia buvo geopolitinė situacija užsieniečio (duomenys neskelbtini) pradžios metu / (duomenys neskelbtini) nutraukimo metu; kokia yra užsieniečio šiuometinė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo; koks yra užsieniečio dabartinis ryšys su kilmės valstybe; kokie yra užsieniečio socialiniai–ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir pan.

26. Pareiškėjo vertinimu, šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda ir tuo aspektu, kad skirtinguose sprendimuose ir nutartyse yra skirtingai aiškinama, kokiam subjektui tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kaip ta įrodinėjimo pareiga turi būti realiai įgyvendinama (pvz., 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023 pripažinta, kad esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023 padaryta priešinga išvada – kad būtent užsienietis turi pateikti duomenis, paneigiančius institucijų surinktas išvadas dėl jo grėsmės valstybės saugumui).

Šalies argumentai

27. Pareiškėjo teigimu, pripažįstant, kad asmuo turi pats paneigti faktus, kuriais jį kaltina valstybės institucijos, reikštų pernelyg didelės įrodinėjimo pareigos perkėlimą asmeniui, kuris santykiuose su valdžios institucijomis yra silpnesnioji šalis ir kurio galimybė gauti įrodymus yra apribota. Pareiškėjas pažymi, kad jis šioje nagrinėjamoje byloje teikė įrodymus, patvirtinančius jo nelojalumą (duomenys neskelbtini) režimui, tačiau jo teikiami duomenys buvo ignoruojami. Pasak pareiškėjo, dabartinėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės skiriasi teismo išaiškinimai dėl to, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose, todėl būtina užtikrinti nuoseklios ir aiškios teismų praktikos šiuo klausimu formavimą.

Atsiliepimas

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, turi atsižvelgti į pareiškėjų individualias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, kad buvo išsamiai įvertinti Departamento Sprendimai, kilusio ginčo kontekste atliktas savarankiškas pareiškėjo individualių savybių ir aplinkybių vertinimas.

30. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašyme nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra analogiška šiai bylai, t. y. skiriasi užimamos pareigos, darbo pradžios ir pabaigos priežastys, darbo laikas, institucija, kurioje dirbama ir pan., pareiškėjo nurodyti apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip nevienoda praktika.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (užsieniečiai (duomenys neskelbtini)) yra suformavęs labai aiškią praktiką, kad nepriklausomai nuo einamų pareigų, atliekamų funkcijų ar laikotarpio, kada užsienietis atliko (duomenys neskelbtini), svarbus aspektas, kad užsienietis buvo susijęs darbo ((duomenys neskelbtini)) santykiais su (duomenys neskelbtini), t. y. turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Šie ryšiai, susiklostę užsieniečiui dirbus Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės (duomenys neskelbtini), leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu (2023 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2023 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2024 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; kt.).

Atsiliepimas

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

33. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, yra priimta tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir ginčo santykių teisinį reguliavimą, tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl nėra pareiškėjo nurodytų pagrindų atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiai ne paneigia, o patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos vienodumą ir nuoseklumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos proceso šalių aspektu taip pat yra susiformavusi vienareikšmiška ir nuosekli.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

35. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. C. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintą pagrindą.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

37. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr., pvz., 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 5623/09)). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. EŽTT 2015 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 22251/08)).

38. Akcentuotina, kad bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas (-i) proceso atnaujinimo pagrindas (-ai) leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

39. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

VII.

40. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; kt.).

41. Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021; kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; kt.).

42. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016; kt.).

43. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartyje pripažindamas, jog vien pareiškėjo (duomenys neskelbtini) faktas pats savaime yra pakankamas konstatuoti pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, nukrypo nuo ankstesnėje savo jurisprudencijoje suformuotos praktikos, kad vertinamas ne tik pats (duomenys neskelbtini) faktas, bet ir kitos reikšmingos, su užsieniečio individualia situacija susijusios aplinkybės. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda ir tuo aspektu, jog skirtingai aiškinama, kokiam subjektui tenka įrodinėjimo pareiga esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. ar užsienietis turėtų pats tokias išvadas nuginčyti, ar sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą.

44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos praktikos, taip pat įvertinusi prašyme atnaujinti procesą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nagrinėtas aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, pažymi, jog nurodyta praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl konkretaus užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir priimamas atitinkamas motyvuotas sprendimas, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą.

45. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024 motyvų matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui grindė ne vien faktu apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini), tačiau tokia išvada buvo padaryta atlikus individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. įvertinus ne tik pareiškėjo biografijos faktą apie jo (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą ir šio darbo pobūdį, tačiau taip pat atsižvelgus į geopolitinę situaciją, pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl nebuvo nukrypta nuo pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023.

46. Pažymėtina, kad pareiškėjo nesutikimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-5-1047/2024; kt.). Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytuose procesiniuose sprendimuose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra panašios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023), nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, taip pat skiriasi bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas) ir jose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė nė vieno procesinio sprendimo kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms ir jas įvertinus, būtų priimtas priešingas teismo procesinis sprendimas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką dėl įrodinėjimo naštos tarp bylos proceso šalių paskirstymo bylose, kuriose kilo ginčas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Departamento sprendimu, privalo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius VSD pateiktoje išvadoje ir Departamento sprendime nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-984-415/2024; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-552/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1504-415/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024; kt.). Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai (2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023), kuriuose, pareiškėjo teigimu, buvo suformuota priešinga įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (t. y. kad esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą), buvo priimti nustačius, kad Departamentas, sprendimą grįsdamas VSD pateikta išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatliko išsamaus ir visapusiško užsieniečio grėsmės valstybės saugumui tyrimo, individualiai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. konstatavus, kad Departamento sprendimas yra su trūkumais, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

49. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta praktika būtent ir patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad sprendžiant, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vertinama ne vien VSD pateikta išvada ir joje nurodyti faktai, tačiau atliekamas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. buvo įvertintas ne tik pareiškėjo darbas pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) ir šio darbo laikotarpis, bet ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat vertinat įrodymus (jų visetą) atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl to aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2024 m. kovo 20 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

50. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus kitus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus, akcentuotina, kad užsieniečio galima kelti grėsmė valstybės saugumui yra teisės (vertinimo) klausimas, sprendžiamas pagal konkrečioje byloje nustatytus faktus ir surinktus įrodymus, kurie turi būti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu, ypač darant išvadą, sukuriančią teisines prielaidas priimti atitinkamus administracinius sprendimus kaip ginčijami nagrinėjamoje byloje, t. y. jog asmens buvimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

51. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

52. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

53. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. C. (S. C.) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1320-492/2024 pagal pareiškėjo S. C. (S. C.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. C. (S. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė