- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2YT-8343-1098/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą jos mirusio tėvo M. L. palikimui priimti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 2022 m. lapkričio 18 d. mirė jos tėvas M. L. Anot pareiškėjos, M. L. mirė našliu, apart jos, kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Jos tėvas 2003 m. rugpjūčio 7 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biure, visą jam priklausantį turtą, turtines ir neturtines teises paliko pareiškėjai. Paaiškino, kad tėvo M. L. palikimą sudaro žemės sklypas ir traktoriaus puspriekabė. Pareiškėja tvirtina, kad jai buvo žinoma, jog palikimą priimti turi per 3 mėnesių terminą. 2023 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku Vilniaus miesto 6-ajam notarų biurui pateikė užklausą, kuria prašė paruošti turto paveldėjimo dokumentus. Pareiškėjos teigimu, elektroniniu paštu pateikusi užklausą, manė, jog ji atliko įstatyme numatytą reikalavimą, t. y. išreiškė valią priimti mirusio tėvo palikimą. Nesulaukusi atsakymo į užklausą, 2023 m. vasario 23 d. telefonu susisiekė su notaru, kuris nurodė, kad pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka notarų biurui nėra pateikusi pareiškimo dėl palikimo priėmimo, jos 2023 m. sausio 4 d. pateikta užklausa nėra pareiškimas, išreiškiantis jos valią priimti atsiradusį palikimą. Jai buvo išaiškinta, kad asmens palikimo priėmimo valia yra išreiškiama jam asmeniškai atvykus į vietos notarų biurą, pateikus raštišką pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarui nustačius pareiškėjo asmens tapatybę, jo tikrąją valią priimti palikimą ir patvirtinus pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pasak pareiškėjos, dėl gyvenimiško nepatyrimo, teisinių žinių stokos, nesuprasdama teisinių procesų reikšmės ir tvarkos, šių veiksmų neatliko, nes sąžiningai klydo, manydama, kad išsiuntusi užklausą notarui apie savo valią priimti palikimą pranešė tinkamai ir nustatytu terminu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, jo atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo paaiškina, kad nėra gavęs pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po palikėjo M. L., perėjimą valstybei. Anot suinteresuoto asmens, jeigu, nagrinėjant šią bylą, teismas nustatys, kad egzistavo pareiškime nurodytos aplinkybės ir kad jos yra svarbios pateisinti palikimo priėmimo termino praleidimą, neprieštarauja, kad šis terminas būtų pareiškėjai atnaujintas.
4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.
5. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo M. L. mirties, priimti.
9. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja L. S. yra vienturtė M. L., mirusio 2022 m. lapkričio 18 d., dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Gyventojų registro duomenimis, palikėjas M. L. mirė būdamas našliu. Pareiškėjos tėvas M. L. 2003 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaręs notariškai patvirtintą testamentą (testamento identifikavimo numeris - 220030032902), kuriuo paliko pareiškėjai visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų (CPK 179 straipsnis). Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2023 m. vasario 18 d. Bylos duomenys patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų M. L. palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po palikėjo M. L. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje nėra.
10. Pareiškėja neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), šį terminą prašo atnaujinti. Nustatyta, kad 2023 m. sausio 4 d. pareiškėja Vilniaus rajono 6-ajam notarų biurui elektroniniu paštu pateikė užklausą, kuria prašė notaro paruošti turto paveldėjimo dokumentus. Kaip matyti iš pareiškimo turinio – kokia yra palikimo priėmimo procedūra nežinojo. Neturėdama teisinio išsilavinimo ir dėl teisinių žinių stokos nesuprasdama teisinių procesų reikšmės ir tvarkos, pareiškėja teigia maniusi, jog notarui pateikusi užklausą tinkamai išreiškė valią priimti mirusio tėvo palikimą. Susiklosčiusi situacija lėmė, kad ji per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Po pakartotinio kreipimosi 2023 m. vasario 23 d. į Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarą, kuris informavo apie praleistą terminą palikimui priimti, pareiškėja pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo teismui padavė 2023 m. kovo 31 d. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Teismo vertinimu, pareiškėja elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku tinkamai nerealizavo dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo nežinojimo.
11. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad pagal bylos duomenis kitų įstatyminių įpėdinių palikėjas M. L. neturi, o suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, sprendžia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos L. S. pareiškimas tenkinamas, praleistas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2022 m. lapkričio 18 d., mirties priimti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę M. L., mirusio 2022 m. lapkričio 18 d., nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.