Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-545-357/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams V. S. ir R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims I. S., akcinei bendrovei Citadele bankui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį

Informacijos apie sandorį gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie skolininko sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Ieškovas AB DNB bankas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde, ginčydamas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodinėja, jog jis apie actio Pauliana pagrindu ginčijamą 2010 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 12443) sužinojo 2013 m. rugsėjo 13 d., gavęs Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2FB-5061-650/2013, kuria V. S. atsisakyta kelti fizinio asmens bankroto bylą (1 t., b.l. 23-26). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią siejo su ieškovo AB DNB banko turėjimu sužinoti apie jo, kaip kreditoriaus, teises pažeidusį dovanojimo sandorį iš viešo registro ir nenutrauktos vykdomosios bylos duomenų po to, kai 197 935,98 Lt skolos išieškojimo iš įkeisto skolininko turto vykdymo procese 2011 m. sausio 26 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 71-2634 jam, kaip išieškotojui, buvo perduotas iš varžytinių neparduotas turtas už 56 000 Lt.

Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo teisės į ieškinį atsiradimo momento pagrįstumo nagrinėjamoje byloje nustatytų bylos aplinkybių kontekste, visų pirma, pasisakytina dėl ieškovo informacijos apie sandorį gavimo laiko, įvertinant, ar ieškovas turėjo sužinoti apie ginčijamo sandorio, pažeidžiančio jo, kaip kreditoriaus, teises, sudarymą iki to laiko, kada jis faktiškai sužinojo apie skolininko sudarytą sandorį

Pažymėtina, jog pagal skolos išieškojimo iš įkeisto turto hipotekos kreditoriaus naudai procedūros paskirtį ir esmę (CK 4.192 str. 1 d.), vykdymo proceso metu buvo vykdomas įkeisto daikto pardavimas iš viešųjų varžytynių, dėl ko antstolio atliekami vykdymo veiksmai neturėjo apimti duomenų apie skolininko turimą turtą surinkimo, kas paprastai būdinga vykdymo procesui, atliekamam bendra įstatymų nustatyta tvarka. Todėl iki turto perdavimo išieškotojui akto surašymo 2011 m. sausio 26 d. išieškotojas iš vykdomosios bylos medžiagos negalėjo gauti duomenų apie skolininko turimą turtą ir jo turtinės padėties pokyčius per išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo laikotarpį, taip pat ir duomenų apie 2010 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutarties sudarymą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, vadovaujantis CPK 4.193 straipsnio 1 dalimi, kreditoriaus prašymu tęsiant išieškojimą iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, vykdymo proceso esmė, tikslai ir paskirtis lemia antstolio veiksmų, būtinų CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų priverstinių vykdymo priemonių galimam taikymui, atlikimą, taip pat ir aktualių, duomenų apie skolininko turimą turtą surinkimą (CPK 645, 654, 658 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu atsiradę duomenų apie savininkų nuosavybės teises į šia sutartimi perleistą turtą pakeitimai viešajame registre įsigaliojo dar iki 2011 m. sausio 26 d. Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo, vykdant skolos išieškojimo iš įkeisto turto hipotekos kreditoriaus naudai procedūrą, daro išvadą, jog, antstoliui atliekant likusios skolos dalies išieškojimą bendra įstatymų nustatyta tvarka, tuo metu jau archyviniais tapusių duomenų apie skolininkui priklausiusį ir ginčijamu dovanojimo sandoriu 2010 m. gruodžio 21 d. perleistą turtą surinkimas neturėjo būti antstolio atliekamų vykdymo veiksmų toje vykdomojoje byloje objektas. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas AB DNB bankas apie atsakovų sudarytą ginčijamą 2010 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutartį galėjo žinoti iš nenutrauktos vykdomosios bylos duomenų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu senaties termino pradžią, pažeisdamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ir 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esant nustatytai aplinkybei, jog apelianto AB DNB banko ieškinys teismui pateiktas 2013 m. lapkričio 25 d., apeliantui iš esmės teigiant, kad informacija apie sandorį (sandorio sudarymo faktas ir kreditoriaus teises pažeidžiantis pobūdis) jam tapo žinoma 2013 rugsėjo 13 d., gavus Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2FB-5061-650/2013, kuria atsisakyta kelti V. S. fizinio asmens bankroto bylą, ir nenustačius, jog jis apie ginčo sandorį turėjo sužinoti anksčiau, laikytina, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kadangi ieškinys CK 1.131 straipsnio pagrindu negalėjo būti atmestas, teisėjų kolegija trumpai pasisako ir dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovas AB DNB bankas, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, gina savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininko V. S. atžvilgiu, atsiradusią 2006 m. rugsėjo 22 d. Kredito linijos sutarties Nr. 5191 pagrindu, remiantis kuria ieškovas suteikė atsakovui V. S. 175 000 Lt kreditą, kurį šis turėjo grąžinti iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovui V. S. pažeidus savo prievoles kreditoriui pagal 2006 m. rugsėjo 22 d. Kredito linijos sutartį Nr. 5191, jo įsiskolinimas ieškovui 2013 m. spalio 7 d. duomenimis sudarė 119 000 Lt paskolos, 96 295,60 Lt nesumokėtų palūkanų ir 128 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 27).

Dėl kreditoriaus teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą – pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

Byloje nustatyta, jog Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 05200900684L/2009, dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto buvo įvykdyta tik iš dalies, 2011 m. sausio 26 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu perdavus jam iš varžytynių neparduotą turtą už 56 000 Lt. Taip pat nustatyta, jog kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, antstolis tęsė hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka dėl likusios neįvykdytos skolinio įsipareigojimo dalies išieškojimo iš kito skolininko turto. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog antstoliui pabaigus išieškojimą iš įkeisto skolininko turto ir pradėjus išieškojimo vykdymą iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, paaiškėjo, jog skolininkas V. S. neturi jokio kito nekilnojamojo turto, o išieškojimas vykdymo proceso metu buvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas (1 t., b. l. 104, 2 t., b. l. 53), dėl ko pripažintina, jog ginčijamu sandoriu skolininkas iš esmės sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas, mastą, ir sudarė grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, o dėl ginčijamo sandorio atsiskaitymas su kreditoriumi užtruks gerokai ilgiau arba, neužtekus skolininko turto, visiškas atsiskaitymas taps apskritai neįmanomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas V. S. 2010 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 12443) padovanodamas atsakovei R. S. jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį turtą (5/8 dalis pastato – gyvenamojo namo, 5/8 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės ir 5/8 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)), pažeidė kreditoriaus AB DNB banko teises. Nors ginčijamu dovanojimo sandoriu perleistas turtas yra įkeistas AB „Citadele“ bankui, siekiant užtikrinti jo reikalavimų pagal 2004 m. gegužės 25 d. Kredito sutartį Nr. BKS/K14/023 tinkamą įvykdymą, tačiau įkeisto turto vertei (1 t., b. l. 105-108, 2 t., b. l. 38-39) žymiai viršijant skolininko V. S. neįvykdytų prievolių kreditoriui AB „Citadele“ bankui dydį (1 t., b. l. 130-142), kreditorius AB DNB bankas dėl ginčijamo sandorio sudarymo neteko galimybės nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į ginčo sandoriu perleistą turtą įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl kreditoriaus pareigos sudaryti ginčijamą sandorį

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas V. S. (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamo dovanojimo sandorio. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo

Tais atvejais, kai, taikant actio Pauliana institutą, ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 str. 2 d.). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Taigi, sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas turi nustatyti, ar skolininkas buvo nesąžiningas.

Bendriausia CK 6.66 straipsnio taikymo prasme skolininkas laikytinas nesąžiningu, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia jo kreditoriaus teises. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad skolininkas V. S. ginčijama dovanojimo sutartimi turtą perleido savo dukteriai. Tokiu atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.), keičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims. Galiojant nesąžiningumo prezumpcijai, kreditorius turi teisę ja remdamasis teigti, kad skolininkas apie pirmiau nurodytas aplinkybes žinojo ir veikė nesąžiningai, t. y. siekė perleisti jam priklausantį turtą, kad, kreditoriui pradėjus priverstinį išieškojimą, jį išsaugotų. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje nr. 3K-P-311/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. S. (skolininkas) nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. nepaneigė, jog žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeis jo kreditoriaus AB DNB banko teises. Pažymėtina, jog skolininkas ginčijamo sandorio sudarymo metu iš vykdomosios bylos medžiagos dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ir vykdymo eigos turėjo suprasti, kad įkeisto turto neužteks hipotekos kreditoriaus AB DNB banko reikalavimų patenkinimui. Pažymėtina, jog dar iki ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo 2010 m. gruodžio 21 d., atsakovui V. S., kaip skolininkui, dalyvaujant vykdymo procese dėl jo skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto kreditoriaus AB DNB banko naudai, turėjo būti žinomos aplinkybės apie įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eigą, neįvykusias varžytynes, parduodamo turto perkainojimą, pasiūlymo hipotekos kreditoriui perimti iš varžytynių neparduotą turtą pateikimą ir kreditoriaus sutikimą perimti šį turtą (2 t., b. l. 5-20). Tai patvirtina įrodymai apie antstolio atliktus informacijos pateikimo skolininkui veiksmus (2 t., b. l. 6, 9, 19), paties skolininko prašymas dėl varžytynių sustabdymo (2 t., b. l. 15) ir jo skundo pagrindu inicijuotas antstolio veiksmų teisėtumo teisminis patikrinimas (2 t., b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas V. S., dovanodamas savo likusį kreditoriui AB DNB bankui neįkeistą nekilnojamąjį turtą atsakovei R. S., turėjo suvokti, jog tokiais savo veiksmais užkirto kelią realiam savo prievolės šiam kreditoriui įvykdymui, dėl ko jo elgesys, sudarant ginčijamą sandorį, vertinamas kaip nesąžiningas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, nustatant ieškinio senaties pradžią, ir ieškiniu pareikšto reikalavimo atmetimas, konstatavus ieškinio pareiškimą, pasibaigus ieškinio senaties terminui, sudaro pagrindą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nagrinėjamu atveju, esant pareikštam actio Pauliana ieškiniui, egzistuoja visos ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu sąlygos ir tai, jog ieškovas kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynybos šiuo būdu, nepraleisdamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą ‑ tenkinti ieškinio reikalavimus dėl 2010 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 12443) pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. CK 6.66 straipsnio 4 d. ir 5 dalyje yra įtvirtinti restitucijos ypatumai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–6.153 straipsniai).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog, pripažinus negaliojančia 2010 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 12443), restitucijos atlikimas natūra, atkuriant iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią atsakovo V. S. turtinę padėtį, nepažeistų kreditoriaus ir ginčo sandorį sudariusių asmenų interesų pusiausvyros (CK 6.146 str.). Ši išvada darytina, įvertinus tai, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė sudaro 257 941,87 Lt (1 t., b.l.l 28-32), o skolininko V. S. prievolės kreditoriui AB DNB bankui dydis 2013 m. spalio 7 d. duomenimis sudarė 215 423,60 Lt (1 t., b. l. 27). Be to, daiktinės teisės (hipotekos) į ginčijamu sandoriu perleistus daiktus turėtojo AB „Citadelė“ bankas reikalavimas dėl negrąžinto kredito, kylantis iš 2004 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarties Nr. BKS/K14/023, remiantis šios sutarties sąlygų pakeitimais, 2010 m. gruodžio 13 d. sudarė 29 484,39 Lt (1 t., b. l. 130-142). Atsižvelgiant į tai, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu bei pritaikius vienašalę restituciją natūra, 2010 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutartimi atsakovei R. S. perduotas turtas grąžintinas atsakovui V. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovo AB DNB banko ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų V. S. ir R. S. lygiomis dalimis.

Byloje nustatyta, jog ieškovas AB DNB bankas už ieškinį sumokėjo 4619 Lt dydžio žyminį mokestį (1 t., b. l. 41) bei tokio paties dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 t. b. l. 75). Šios ieškovo išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (po 4619 Lt iš kiekvieno atsakovo).

Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas AB DNB bankas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 3630 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 29-30) bei 1452 Lt šios rūšies bylinėjimosi išlaidų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (2 t., b. l. 87), kurias prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį bei galimas laiko sąnaudas procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į atskirąjį skundą, apeliacinio skundo) parengimui, atstovavimui teisme, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis visas ieškovo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 5082 Lt (po 2541 Lt iš abiejų atsakovų).

Pažymėtina, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus eurą, euro tapo teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje. Todėl teismai, savo procesiniuose sprendimuose nustatydami pinigines prievoles, turi nurodyti šių prievolių piniginės išraiškos dydį eurais, taikydami perskaičiavimo kursą ir apvalinimo taisyklę (LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo bylos nagrinėjimo metu turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsakovams, skaičiuojant ir priteisiant jas eurais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 12443).

Taikyti restituciją – grąžinti atsakovui V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn šiuos daiktus: 5/8 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo akcinės bendrovės DNB banko (įm. kodas 112029270) naudai 1 337,75 (tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis EUR ir septyniasdešimt penkis EUR centus) EUR žyminio mokesčio ir 735,92 (septynis šimtus trisdešimt penkis EUR ir devyniasdešimt du EUR centus) EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu.

Priteisti iš atsakovės R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo akcinės bendrovės DNB banko (įm. kodas 112029270) naudai 1 337,75 (tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis EUR ir septyniasdešimt penkis EUR centus) EUR žyminio mokesčio ir 735,92 (septynis šimtus trisdešimt penkis EUR ir devyniasdešimt du EUR centus) EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu.