- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-300-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01470-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4028-385/2022 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius, Kėdainių pagalbos šeimai centras, R. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. R. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo E. J.“. Nurodė, kad, jos nuomone, priimtas skundžiamas administracijos direktoriaus įsakymas skirti E. J. globėja R. J. prieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintam individualizavimo principui. E. J. tėvas E. J. yra teistas už mažametės mamos M. A. sužalojimą, psichologinio ir fizinio skurto vartojimą mažametės E. J. akivaizdoje. E. J. teistumas nėra išnykęs, todėl vien šiuo aspektu jo teisės į dukrą yra apribotos. Globėja paskyrus jo motiną, E. J. gali laisvai lankytis savo motinos namuose, bendrauti su mergaite. R. J. santykiai su mažamete E. J. nėra artimi, nėra jokio socialinio ryšio. Iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, kad priimant sprendimą buvo vadovautasi ir atsižvelgta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skyriaus, to paties rajono Šeimos centro, Šeimos ir vaiko gerovės centro raštus. Skundžiamas įsakymas yra priimtas neturint Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos apskrities Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvadų. Ieškovė pažymi, kad ji, kaip vienintelė artimiausia giminaitė – teta, nori pasirūpinti bent laikina vaiko globa, su vaiku jau yra susiklostę artimi santykiai nuo mažų dienų, socialiniai ryšiai, kurie vystėsi nuo pat E. J. gimimo.
2. Atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, paaiškino, kad per pasirengimo vaiko globai laikotarpį buvo atliktas R. J. pradinis vertinimas, buvo organizuojami ir baigti R. J. mokymai pagal pagrindinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą. Pabaigus mokymus, vadovaujantis Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (toliau – Nuostatai), 24.1 punktu, parengta išvada dėl mokymus baigusios R. J., norinčios tapti vaiko globėja (rūpintoja). Vadovaudamasis Nuostatų 28.2 punktu, globos centras, gavęs išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijai pateikė rekomendaciją. Skiriant E. J. laikinąja globėja R. J., buvo atsižvelgta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Kėdainių pagalbos šeimai centro, Vaiko gerovės globos centro pateiktą informaciją, teiktą, vadovaujantis Nuostatais, pagal asmens, siekiančio tapti vaiko globėju, tai yra R. J., gyvenamąją vietą. Priimdama įsakymą dėl globos skyrimo ir globėjo parinkimo, Šilutės rajono savivaldybės administracija neturėjo pagrindo abejoti šių įstaigų pateikta informacija.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieškinyje pateiktos faktinės aplinkybės yra klaidingos, neteisingai interpretuojami byloje esantys duomenys, todėl pareikštas reikalavimas nėra objektyviai pagrįstas. Paaiškino, kad vaiko globėjo parinkimo tvarka yra griežtai reglamentuojama. Kadangi J. R. neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnio 7 punkte keliamų reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti vaiko globėju, Skyrius (duomenys neskelbtini) priėmė neigiamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinio asmens, norinčio tapti globėju, pradinio įvertinimo“. 2022 m. balandžio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje gautas R. J. prašymas dėl paskyrimo vaiko globėja. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone, įvertinęs pateiktus pareiškėjos dokumentus, surinktus duomenis iš valstybės registrų apie fizinio asmens teistumą, gautą papildomą informaciją ir nustatęs, kad jie atitinka anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, keliamus kiekvienam fiziniam asmeniui, ketinančiam tapti be tėvų globos likusio vaiko globėju (rūpintoju), priėmė sprendimą dėl teigiamo R. J. pradinio įvertinimo. 2022 m. birželio 20 d. Kėdainių pagalbos šeimai centras informavo Skyrių bei Šilutės rajono savivaldybės administraciją, kad R. J. baigė mokymus ir Kėdainių pagalbos šeimai centro išvadoje pripažinta pasirengusia globoti savo anūkę E. J..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad ginčydama skundžiamą įsakymą ieškovė įrodinėja, kad laikinąja mergaitės globėja turėtų būti paskirta ji dėl vienos priežasties – tarp E. J. ir jos yra susiklostęs ypač artimas ryšys, gana ilgą laikotarpį ji buvo kartu su mergaite, prižiūrėjo ją, rūpinosi, nes mergaitės mama sirgo sunkia liga. Jos nuomone, mergaitė turi būti šalia pažįstamo, artimo giminaičio, su kuriuo galėtų jaustis saugiai. Skundžiamu įsakymu paskyrus globėja mergaitės tėvo motiną, mergaitė patenka į svetimą aplinką, su R. J. mergaitė iš esmės nėra bendravusi. Taip pat mano, kad mergaitė tokiu atveju patenka į nesaugią aplinką dar ir dėl to, kad su ja laisvai gali bendrauti jos tėvas, kuris netinkamai elgėsi su mergaitės mama, smurtavo. Jos nuomone, skiriant mergaitės globėją pagrindinis kriterijus negali būti globėjo amžius. Ji yra pakankamai stiprios sveikatos, moka vaiku rūpintis, ką yra įrodžiusi savo veiksmais ir pateiktais dokumentais.
6. Teismas konstatavo, kad savivaldybės administracijos direktorius, nagrinėdamas J. R. prašymą paskirti ją E. J. globėja, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 688 redakcija) patvirtintais Vaiko globos organizavimo nuostatais, atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, tačiau tik patikrinęs, ar pretendentė atitinka įstatymo numatytus reikalavimus, ar nėra nuostatų, draudžiančių skirti J. R. mažamečio vaiko globėja.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje paminėti asmenys, kurie gali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju). Šio straipsnio 7 punkte nurodyta, kad vaiko globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo iki šešiasdešimt penkerių metų, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Teismas nurodė, kad išimtis šiuo atveju negali būti taikoma.
8. Dėl ieškovės argumento, kad įstatymo numatytais atvejais artimųjų giminaičių ratas siekia net iki ketvirtojo laipsnio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnis), pagal kurį teta priskiriama artimųjų giminaičių ratui, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-871-538/2022 nurodė, jog įstatymo nuostata – draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams – taikoma reguliuoti visiškai kitus teisinius santykius ir negali būti taikoma kaip paaiškinanti artimojo giminaičio sąvoką nagrinėjamoje situacijoje dėl globėjo.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys negali būti patenkintas, kadangi yra nepagrįstas. Remiantis ieškovės nurodytais argumentais Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo E. J.“ panaikinti nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė J. R. (toliau – ir apeliantė) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, liko neatsakyta į ieškovės teisinius argumentus, kad administracijos direktoriaus įsakymas yra priimtas vadovaujantis tik Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Kėdainių pagalbos šeimai centro išvadų pagrindu, tačiau Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų išvada apie paskirtos laikinos globėjos R. J. ir E. J. tarpusavio santykius apskritai nebuvo vertinama.
10.2. Pažymima, kad E. J. tėvas E. J. yra teistas už mamos M. A. sužalojimą, psichologinio ir fizinio smurto vartojimą mažametės E. J. akivaizdoje. Asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą, negali būti vaiko globėju. E. J. teistumas nėra išnykęs, jam neterminuotai apribotos tėvo teisės globoti dukrą E.. Globėja paskyrus jo motiną, E. J. gali laisvai lankytis savo motinos namuose, bendrauti su mergaite, kartu gyventi, kartu prižiūrėti ir globoti dukrą.
10.3. Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog E. J. mama nesugebėjo išauginti ir išauklėti savo sūnaus, kuris, būdamas jauno amžiaus, turi priklausomybę alkoholiui, vartojo fizinį smurtą prieš bejėgę moterį mažamečio vaiko akivaizdoje, yra pagrindas manyti, kad E. J. mama negali laikinai pasirūpinti mažamete sūnaus dukra.
10.4. Pirmosios instancijos teismas, išeidamas už ieškinio ribų, pasisakė, kad ieškovė J. R. negali būti vaiko globėja, nes ji neatitinka globėjai keliamų įstatymo reikalavimų. Pažymima, kad ieškinio dalykas nebuvo susijęs su J. R. skyrimu E. J. globėja, tokio reikalavimo nebuvo ir tai nesudarė nei ieškinio dalyko, nei pagrindo.
10.5. Pažymima, kad R. J. negalėjo būti paskirta E. J. laikinąja globėja, nes E. J. ir R. J. gyvena vienoje patalpoje kartu su globojama dukra E. J.. Šiuo aspektu ieškovė teismo prašė nustatyti privalomą R. J. dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas šio prašymo ne tik netenkino, bet ir nusprendė bylą nagrinėti iš esmės neatvykus pačiai R. J..
10.6. Apeliantė nurodo, kad, pagal formuojama teismų praktiką, vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama. Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama panaikinti skundžiamą administracijos įsakymą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 priimtu išaiškinimu ir teigė, kad administracijos įsakymas yra priimtas pažeidžiant vaiko interesus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nė į vieną ieškovės teisinį argumentą neatsakė ir jų nevertino.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. J. atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus kiekvienam fiziniam asmeniui, ketinančiam tapti vaiko globėju.
11.2. Kėdainių rajono savivaldybės administracija organizavo R. J. mokymus pagal pagrindinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą ir gavo Kėdainių pagalbos šeimai centro paruoštą ir Nuostatų 21.3 punkte numatytą išvadą dėl R. J. pasirengimo vaiko globai, kurioje nurodyta, kad, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą asmens teigiamą pradinį vertinimą, atlikus vertinimą dėl pasirengimo vaiko globai ir įvertinus pareiškėjos (R. J.) gyvenimo būdą, šeimos narių tarpusavio santykius, norą ir galimybes padėti užaugti anūkei, darytina išvada, kad R. J. atitinka būsimiems globėjams keliamus reikalavimus ir turi visas privalomas kompetencijas globoti savo anūkę E. J..
11.3. Nustatant vaiko globą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama giminaičiams. Apeliantė klaidina teiginiu, kad ji yra vienintelė artimiausia giminaitė. R. J. yra E. A. tėvo E. J. mama ir E. A. močiutė, o apeliantė – E. A. mamos M. A. teta, ji nėra E. A. artima giminaitė ir yra 67 metų amžiaus, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnio 7 dalyje numatyto reikalavimo.
11.4. E. A. tėvo E. J. teistumas ir apribojimas globoti dukrą neriboja jo teisės lankyti dukrą, taip pat negali riboti kito asmens, šiuo atveju jo mamos R. J., teisės globoti anūkę.
11.5. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti R. J. dalyvavimą teismo posėdyje nebūtinu.
Šalies argumentai
12. Ieškovė J. R. pateikė papildomus paaiškinimus dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą. Ieškovė akcentuoja, kad teismas, paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, tačiau skundžiamu sprendimu nėra užtikrinami vaiko poreikiai ir saugumas. Nurodo, kad R. J. nėra tinkama būti E. J. globėja, močiutės tikslai yra savanaudiški, o mažametės E. J. tėvas E. J. yra teistas, jam apribota tėvo valdžia, jis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus ir negali rūpintis vaiku. Pažymi, kad ji, nors ir neatitinka įstatymo reikalavimų dėl amžiaus (būdamas 67 metų), nori ir siekia globoti mažametę E. J..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo E. J.“ panaikinimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
16. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
17. Ieškovė kartu su papildomais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį, Šilutės socialinių paslaugų centro pagalbos planą, nuotraukas, vaiko laikino apgyvendinimo ir vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktus, išrašą iš medicininių dokumentų, Administracinių nusižengimų registro išrašą, žinučių kopijas. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra 2022 m. kovo 8 d. mirusios M. A. teta, t. y. motinos sesuo. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. R. neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų kiekvienam fiziniam asmeniui, ketinančiam tapti vaiko globėju. Tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. J. atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus kiekvienam fiziniam asmeniui, ketinančiam tapti vaiko globėju. Kėdainių pagalbos šeimai centro paruoštoje išvadoje dėl R. J. pasirengimo vaiko globai nurodyta, kad, atsižvelgiant į Tarnybos išduotą asmens teigiamą pradinį vertinimą ir atlikus vertinimą dėl pasirengimo vaiko globai, įvertinus pareiškėjos (R. J.) gyvenimo būdą, šeimos narių tarpusavio santykius, norą ir galimybes padėti užaugti anūkei, darytina išvada, kad R. J. atitinka būsimiems globėjams keliamus reikalavimus ir turi visas privalomas kompetencijas globoti savo anūkę E. J.. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo E. J.“ R. J. paskirta E. J. laikinąja globėja.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog remiantis ieškovės nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį nepilnamečio vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamas administracijos direktoriaus įsakymas yra priimtas, vadovaujantis tik Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Kėdainių pagalbos šeimai centro išvadų pagrindu.
22. Vaiko globėjo parinkimo tvarka yra griežtai reglamentuojama, t. y. vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku ir vaiko interesus. Kartu suinteresuotas tapti vaiko globėju (rūpintoju) asmuo savivaldybės administracijai turi pateikti: prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis; Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų sveikatos pažymėjimą; kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą (CK 3.268 straipsnio 1 dalis, Nuostatų 10 punktas). Tinkamai pateikus anksčiau nurodytus duomenis, pradedama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1173 redakcija) patvirtintuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose įtvirtinta pasirengimo vaiko globai (rūpybai) procedūra.
23. Pasirengimas vaiko globai (rūpybai) – fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pasirengimo vaiko globai (rūpybai) patikrinimas: pradinis įvertinimas, mokymų, skirtų pasirengti vaiko globai (rūpybai), organizavimas ir išvados dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), parengimas (Nuostatų 7.2 punktas). Pažymėtina, kad fizinio asmens pradinį įvertinimą atlieka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kartu įvertinama asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), atitiktis CK 3.269 straipsnyje keliamiems reikalavimams. Jei paaiškėja, kad yra bent viena aplinkybė, nurodyta CK 3.269 straipsnyje, priimamas neigiamas sprendimas dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo (Nuostatų 16. l punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaudamasi Nuostatų 10 punktu, R. J. savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, t. y. Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, pateikė prašymą tapti vaiko globėja. Todėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 10, 13 punktais, 18 punkto 18.2 papunkčiu, bendradarbiaudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi Kėdainių rajone ir Kėdainių pagalbos šeimai centru atliko visus reikalingus veiksmus, organizuojant fizinio asmens pasirengimą vaiko globai (rūpybai):
24.1. 2022 m. balandžio 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kėdainių rajone išsiųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ dėl pradinio fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), įvertinimo.
24.2. 2022 m. balandžio 15 d. priimtas teigiamas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinio asmens pradinio įvertinimo“.
24.3. 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ R. J. dokumentai išsiųsti Kėdainių pagalbos šeimai centrui dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, mokymų organizavimo.
24.4. 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ Šilutės rajono savivaldybės administracija ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajono savivaldybėje buvo informuoti apie R. J. norą globoti anūkę, pridėtos asmens prašymo ir sprendimo „Dėl fizinio asmens pradinio įvertinimo“ kopijos. Pažymėta, kad R. J. yra įtraukta į mokymus pagal pagrindinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą.
24.5. 2022 m. birželio 20 d. Kėdainių pagalbos šeimai centras raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, kad R. J. baigė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, kuri patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – GIMK) Pagrindinės dalies mokymus ir gavo teigiamą išvadą dėl pasirengimo globoti vaiką.
24.6. 2022 m. birželio 22 d. su raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šilutės rajono savivaldybėje buvo išsiųsta išvados dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir (ar) dalyvio veiklai kopija.
24.7. 2022 m. liepos 4 d. Kėdainių pagalbos šeimai centras raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ papildomai informavo Šilutės rajono savivaldybės administraciją dėl R. J. dalyvavimo GIMK Pagrindinės dalies mokymuose ir pasirengimo globoti anūkę E. J..
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė nurodo, kad priimant skundžiamą Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą turėjo būti įvertinta ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų išvada apie paskirtos laikinosios globėjos R. J. ir E. J. tarpusavio santykius, tačiau, kaip byloje pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį yra nurodęs pats Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone, teisės aktai nenumato pareigos teikti išvadų, rekomendacijų ar kitokio pobūdžio duomenų dėl vaiko globėjo keitimo, kai atestuotų socialinių darbuotojų išvadoje nurodomas asmuo yra pasirengęs tapti konkretaus vaiko globėju. Nagrinėjamu atveju Kėdainių pagalbos šeimai centro 2022 m. birželio 14 d. išvadoje dėl pasirengimo vaiko globai yra pripažinta, jog R. J. yra pasirengusi ir tinkama globoti anūkę E. J.. Taigi, skiriant E. J. laikinąja globėja R. J., buvo atsižvelgta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Kėdainių pagalbos šeimai centro, Vaiko gerovės globos centro pateiktą informaciją, teiktą, vadovaujantis Nuostatais, pagal asmens, siekiančio tapti vaiko globėju, tai yra R. J., gyvenamąją vietą. Priimdama įsakymą dėl globos skyrimo ir globėjo parinkimo, Šilutės rajono savivaldybės administracija neturėjo pagrindo abejoti šių įstaigų pateikta informacija. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės argumentai, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas neturint Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvadų, yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais.
26. Apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, akcentuoja, kad teismas, nustatydamas vaikui globą ir paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo padaryti, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir geriausius vaiko interesus. Teisėjų kolegija, pritardama apeliantei, nurodo, kad vienas esminių CK įtvirtintų vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų yra vaiko interesų pirmumas (CK 3.249 straipsnio l dalies l punktas), reiškiantis, kad, individualizuojant įvairius su vaiku susijusius sprendimus, prioritetu išlieka vaiko interesai – pareiga identifikuoti vaikui priimtinesnę aplinką, charakterizuoti vaiko gerovei svarbius aspektus, įvertinti visų su vaiko saugumu, jo sveikata, raida, amžiumi susijusių aplinkybių visumą. Minėti aspektai privalo būti filtruojami ir optimizuojami atsižvelgiant į tai, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant stabilios vaiką supančios aplinkos, identiteto ir šeimos ryšių išsaugojimo, priešingai, nei teigia apeliantė, priimtas skundžiamas administracijos direktoriaus įsakymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintam individualizacijos principui, o esama mažametės E. J. padėtis realizuoja geriausių vaiko interesų prioriteto principo įgyvendinimą.
28. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, kaip ir teikdama ieškinį, iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus dėl nepilnametės E. J. tėvo E. J. teistumo, jo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Apeliantės nuomone, laikinąja globėja paskyrus R. J., vaikas pateks į nesaugią aplinką, nes E. J. galės laisvai lankytis savo motinos namuose, bendrauti su mergaite, kartu gyventi. Be to, apeliantės teigimu, faktas, kad E. J. mama R. J. nesugebėjo dorai išauginti ir išauklėti savo sūnaus E. J., sudaro pagrindą manyti, kad E. J. mama negali tinkamai pasirūpinti ir mažamete sūnaus dukra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, jog E. J. tėvas gyvena kartu su R. J.. Be to, pažymėtina ir tai, kad E. J. nėra uždrausta bendrauti su savo dukra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kėdainių pagalbos šeimai centro 2022 m. birželio 14 d. išvadoje dėl pasirengimo vaiko globai nurodyta, kad R. J. turi dar du suaugusius vaikus. Byloje nėra duomenų, kad R. J. savo vaikus auklėjo netinkamai ar nesiekė užauginti dorais piliečiais. Įrodymų, sudarančių pagrindą manyti priešingai, apeliantė nepateikė. Pati R. J. charakterizuojama teigiamai, yra neteista, administracinių nuobaudų neturi, atitinka kitus globėjui keliamus reikalavimus.
29. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant R. J., neatskleidė bylos esmės. Pažymima, kad į ieškovės keliamus teisinius argumentus visapusiškai ir išsamiai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovai.
30. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo E. J.“ ginčija vien deklaratyviais teiginiais, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog R. J. atitiko laikinam globėjui keliamus reikalavimus ir skundžiamu įsakymu jos paskyrimas globėja tinkamai užtikrina nepilnametės E. J. interesus.
31. Nagrinėjamu atveju, spendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, svarbi naujai paaiškėjusi aplinkybė iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų yra tai, kad, skundžiamą sprendimą perdavus nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, Tauragės apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-98-385/2023 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-01026-2022-7) dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo E. J.. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu nustatė E. J. nuolatinę globą, paskyrė R. J. E. J. nuolatine globėja, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja ir turto administratore. E. J. globos (gyvenamąją) vietą nustatė globėjos gyvenamojoje vietoje, išaiškino R. J. globėjo teises ir pareigas, numatytas CK 3.271, 3.272 straipsniuose. Teismas nurodė, kad R. J. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui yra pateikusi prašymą dėl jos paskyrimo nuolatine E. J. globėja ir pristatė reikiamus dokumentus dėl paskyrimo vaiko globėja. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas aplinkybes, atsižvelgė į R. J. pageidavimą tapti E. J. nuolatine globėja ir galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jos asmenines savybes, vaiko santykį su ja. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog remiantis ieškovės nurodytais argumentais Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo E. J.“ panaikinti nebuvo pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nenustatyta, jog skiriant laikinąją globą E. J. buvo pažeisti įstatymo reikalavimai arba kad globa paskirta neteisėtai, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-98-385/2023 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-01026-2022-7) E. J. jau paskirta nuolatinė globa, nuolatine globėja, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja bei turto administratore paskiriant R. J..
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.