- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2-19936-1125/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15206-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- B. V.
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Mindaugas Šimkūnas, Evelina Trukšnienė
dalyvaujant ieškovei B. V., ieškovės atstovei advokatei Evelinai Trukšnienei, atsakovui J. G., atsakovo J. G. atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui, liudytojui M. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui J. G. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. V. pareikštu patikslintu ieškiniu prašo nutraukti 2022-05-07 09:50 val. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovei B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) už automobilį Seat Ibiza, VIN (duomenys neskelbtini), sumokėtą kainą - 1 650,00 Eur, o atsakovui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į automobilį Seat Ibiza, VIN (duomenys neskelbtini); Priteisti iš atsakovo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 036,62 Eur nuostolius, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad pagal 2022 m. gegužės 7 d. 09:50 val. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš pardavėjo atsakovo, ieškovei sumokėjus 1 650,00 Eur, buvo įsigytas automobilis Seat Ibiza VIN (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos. Atsakovas deklaravo automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas automobilis yra be defektų. Ieškovei radus skelbimą apie parduodamą automobilį, 2022-05-07 ieškovė ir ieškovės žentas M., atvyko adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobilio. Apžiūrint automobilį, ieškovė ir M. pastebėjo automobilio kėbulo defektus, kurie nebuvo nurodyti skelbime. Užkūrus variklį, pašalinių garsų, nei iš variklio skyriaus nei iš po automobilio apačios, girdėti nebuvo. Ieškovė ir M. įtarimą keliančių defektų taip pat nepastebėjo, kiek tai susiję su turimomis žiniomis bei „plika akimi“ matomų defektų daugiau nebuvo pastebėta. Ieškovė su automobiliu išvažiavo bandomajam važiavimui, tačiau nieko kas sukeltų abejones neišgirdo ir nepastebėjo. Atsakovo buvo pasiteirauta apie automobilio techninę būklę, ar yra kokių paslėptų defektų, eismo įvykių, apie kuriuos privalo informuoti atsakovas kaip atsakingas pardavėjas. Tačiau atsakovas nurodė bei patvirtino tuos pačius automobilio kėbulo defektus, kuriuos ieškovė bei M. ir taip pastebėjo. Taip pat dar atsakovas paminėjo bei parodė suplyšusią automobilio salono sėdynę ir nukritusią keleivio pusės priekinės sėdynes reguliavimo apdailą.
3. Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta 1 900,00 Eur, tačiau ieškovei pastebėjus bei nurodžius automobilio kėbulo defektus, kurių skelbime atsakovas nenurodė, su atsakovu buvo suderinta galutinė automobilio kaina 1700,00 Eur. Ieškovė pasitikėjo automobilį aprodžiusio asmens įtikinamu pasakojimu ir nusprendė automobilį pirkti. Ieškovė bei atsakovas užpildė sutartį. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu grynais, sumokėdama jam 1 700,00 Eur sumą, tačiau ieškovės žentas, M., pastebėjo, jog sutartyje automobilio kaina įrašyta 1 000,00 Eur. Atsakovas pradėjo įtikinėti, kad viskas čia yra gerai, jog automobilis tikrai techniškai tvarkingas, geras ir be defektų. Tuo pagrindu atsakovas grąžino ieškovei 50,00 Eur, nurodydamas, kaip garantija kurui ir paminėjo, kad jeigu atsiras gedimas ir/ar defektas, tai skambinti ir tartis su juo. Atsakovas nurodė, kad automobilis pirktas iš atsakovo tetos, truputį remontuotas, t.y. pakeistas akumuliatorius bei purkštukų tarpinės. Taip pat atsakovas guodėsi, kad jam reiks susimokėti mokesčius valstybei, jei sutartyje bus nurodyta visa automobilio kaina.
4. Grįžus į Panevėžį, automobilis buvo užregistruotas pagal visus reikalavimus. Taip pat 2022-05-11 automobilis buvo užregistruotas profilaktiniams darbams: alyvos/tepalų keitimui. Sekančia dieną, po sutarties sudarymo, 2022-05-08 ryte, užvedant automobilio variklį, tuo pačiu metu ir skydelyje užsidegė ir ieškovė išgirdo įspėjamąjį garsą dėl tepalo lemputės. Automobilis užsivedė be problemų, tad ieškovė galėjo tęsti kelionę toliau. 2022-05-11 ryte, kaip ir buvo numatyta, automobilis buvo pristatytas alyvos/tepalų keitimui, taip pat autoserviso darbuotojams buvo nurodyta, kad buvo užsidegusi tepalo lemputė. Tą pačią dieną, po pietų, ieškovė sulaukė skambučio iš autoserviso. Meistras nurodė, kad variklio alyvos slėgio daviklis yra nutrauktas ir atjungtas. Atlikus automobilio diagnostiką pastebėta, kad neveikia trečias cilindras.
5. Automobilis nuo 2022-05-11 yra autoservise ir juo nesinaudojama. Sutartyje nurodyta automobilio rida 175 000, tačiau tik įsigijus automobilį jo rida buvo 175 784 km. Nes automobiliu nuo gegužės 7 d. iki 11 d. važiuota tik apie 226 km. 2022-05-11 automobilį pristačius į UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2022-05-16 buvo nustatyti ir priede prie šio ieškinio pridėtame defektiniame akte nurodyti paslėpti automobilio defektai. Atsakovas, apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovei nieko neminėjo. Automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyti automobilio privalumai, tačiau jokie defektai nepaminėti. Iš 2022-05-07 sutarties matyti, jog nėra nurodyta jokių trūkumų. Sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t.y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas, identifikavimo numeris, automobilio rida nurodyta 175000 km, patvirtinta informacija apie galiojančią transporto priemonės privalomąją valstybinę techninę apžiūrą, tačiau nėra nurodyti jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus.
6. Pažymi, kad automobilio defektai, išoriškai apžiūrint automobilį, matomi nebuvo, jie paaiškėjo tą pačią dieną pradėjus važiuoti automobiliu bei pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves ir nustatyti tik šią specifiką suprantančio ir išmanančio specialisto. Ieškovui įsigijus automobilį paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį, o įvertinus faktą, kad automobilis buvo po žymaus sugadinimo, tokį automobilį vairuoti pavojinga. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų, ieškovė neturi galimybės automobilio eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Įsigyjant šį automobilį ieškovė turėjo lūkesčių, be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl atsakovo tyčinių veiksmų nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas.
7. Nurodo, kad teikdama atsakovui pretenzijas ir ieškinį, ieškovė naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis už kurias sumokėjo 544,50 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovei siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje, tačiau nepavykus išspręsti ginčo ikiteisminėje stadijoje ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovė, registruodama automobilį VĮ Regitra, sumokėjo registracijos ir taršos mokesčius, iš viso 32,12 Eur (Registravimas ir tarša 27,92 Eur ir Deklaracija 4,20 eur). Ieškovė, nustačius paslėptus automobilio defektus, kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves (UAB (duomenys neskelbtini)), kur sumokėjo viso 40,00 Eur. Taip pat ieškovė patyrė 420 Eur išlaidas už automobilio saugojimo paslaugą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu atsakovas J. G. prašo ieškinį tenkinti iš dalies, - 2022-05-07 09:50 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą – 1 000 Eur, o atsakovui automobilį, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai VĮ Regitra sumokėtus registracijos ir taršos mokesčius, kurių suma 32,12 Eur.
9. Nurodo, jog nesutinka, kad ieškovei papildomai būtų atlygintos išlaidos už automobilio saugojimo paslaugą. Atsakovas niekada nesikreipė į ieškovę su prašymu, kad automobilis būtų saugojamas autoservise ar kitoje vietoje, o už tai dar tokios paslaugos teikėjui būtų mokamas atlygis. Be to, nuo pat ginčo pradžios, ieškovė jokiomis komunikavimo priemonėmis neperdavė informacijos atsakovui, jog už automobilio stovėjimą autoservise bus mokamas atlygis autoservisui. Tokio pobūdžio išlaidos nėra pagrįstos ir negalėtų būti laikomomis būtinomis – atsakovas ieškovei teikė ne vieną pasiūlymą Automobilį grąžinti atsakovui ir išspręsti ginčą taikiai, ko pasekoje minėtos išlaidos niekada net ir nebūtų patirtos, o ieškovė savavališkai bei nesivadovaudama sąžiningumo ir protingumo kriterijais nusprendė elgtis tokiu būdu, kad atsakovas kaip tik būtų kuo labiau finansiškai nubaustas, taip pažeidžiant šalių bendradarbiavimo bei ekonomiškumo principus. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog ieškovei iki 2022 m. spalio 3 d. dar nebuvo žinomos išlaidos už automobilio saugojimą autoservise. Taip pat, nėra aišku kodėl automobilio saugojimas kainavo būtent tiek ir kas bei kada ieškovei pranešė, kad automobilio saugojimas autoservise bus apmokama paslauga.
10. Atsakovas nurodo, kad prieš beveik dvejus metus atsakovas įsigijo automobilį Seat Ibiza, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagaminimo data: 2009-10, rida: 170 000 km, variklis: 1.2l benzinas iš kito fizinio asmens. Automobilį atsakovas įsigijo dar karantino metu, o kadangi darbas vyko nuotoliniu būdu ir aplinkybės neleido užsiimti įvairiomis veiklomis, kurios didžiąją laiko dalį buvo apribotos, todėl atsakovas neturėjo dažnos būtinybės naudotis automobiliu. Per visą naudojimosi laikotarpį atsakovas tik profilaktiškai atlikdavo gamintojo rekomenduojamą automobilio techninį aptarnavimą, t. y. variklio alyvos, visų filtrų keitimą ir t. t. Papildomai, automobiliui buvo pakeistas akumuliatorius, variklio vožtuvų gumos, tvarkyta pakaba dėl natūralaus detalių nusidėvėjimo, tačiau jokių problemų ar kitų gedimų atsakovas niekada nepastebėjo ir neturėjo įtarimo, kad automobilis galėtų būti techniškai netvarkingas ar juo būtų neįmanoma naudotis pagal paskirtį.
11. 2022-11 atsakovas patalpino skelbimą į automobilių pardavimo portalą www.autoplius.lt, kuriame nurodyta, jog techninė apžiūra galioja iki 2022-08, o nurodyta automobilio pardavimo kaina – 1 900 Eur. Didelio susidomėjimo įsigyti automobilį jokie asmenys neparodė, o kadangi atsakovo automobilis nebuvo dažnai naudojamas bei jo turėjimas reikalavo išlaidų, atsakovas nusprendė pirmam pasitaikiusiam pirkėjui jį perleisti. Atsakovas taip pat domėjosi automobilių „supirkinėtojų kainomis“, kurios svyravo nuo 500 iki 800 Eur. Ieškovė, radusi automobilio skelbimą, susisiekė su atsakovu dėl galimybės atvykti ir pasitikrinti automobilį gyvai. 2022-05-07 ieškovė į automobilio apžiūrą atvyko kartu su savo žentu M. Apžiūrą pradėjus, ieškovė su žentu M. pareiškė, ir kaip teigiama ieškinyje, jog jiems nebuvo žinoma aplinkybė, kad automobilis turi kėbulo defektų, nors automobilio skelbimo nuotraukose kėbulo defektai buvo matomi. Papildomai, atsakovas parodė ieškovei suplyšusią automobilio salono sėdynę bei nepritvirtintą keleivio pusės priekinės sėdynės reguliavimo apdailą. Ieškovė kartu su žentu M. atliko visą kitą būtiną automobilio apžiūrą, t. y. tikrino variklio skyrių, įsitikinti ar nėra skysčių nuotėkio ar pralaidumo, užvedus variklį, ar šis neskleidžia jokių pašalinių garsų, atliko bandomąjį važiavimą, kad nustatytų ar nėra pakabos, sankabos, galios ir kitų juntamų defektų.
Atsiliepimas
12. Atsakovas teigia, kad būdamas sąžiningu pardavėju, nurodė ieškovei visą jam žinomą automobiliui atliktą techninį aptarnavimą ir remontą, turėtus eismo įvykius ir kita. Neturint jokių papildomų klausimų dėl automobilio būklės, ieškovė nusprendė įsigyti sutomobilį iš atsakovo, sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovei vis priekaištaujant dėl egzistuojančių automobilio kėbulo defektų, apie kuriuos, kaip teigia ieškovė, iš anksto nežinojo ir papildomai reikėjo nuvažiuoti tokį ilgą atstumą iki Vilniaus automobilio apžiūrai, tad jos manymu automobilio kaina turėtų būti sumažinta. Atsakovas susitarė su ieškove, jog automobilį parduos už 1000 Eur, sumokant grynais pinigais, kaip ir yra nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią laisva valia pasirašė abi sutarties šalys. Ieškovė turėjo galimybę nepasirašyti tokios sutarties, padaryti joje pastabas, o taip pat iš karto pranešti atitinkamoms institucijoms apie sutarties suklastojimą, ginčyti sutartį ir pan.
13. Po sutarties pasirašymo, ieškovė išvyko su automobiliu į Panevėžį. Kitą rytą, 2022-05-08 ieškovės teigimu, skydelyje užsidegė variklio alyvos lemputė, nors nei atsakovui eksploatuojant automobilį, nei automobilio pardavimo dieną minėta lemputė nebuvo užsidegusi. Ieškovė nepagrįstai ieškinyje yra nurodžiusi, kad serviso darbuotojo manymu alyvos lemputė užsidegė dėl to, jog alyvos slėgio daviklis yra nutrauktas ir atjungtas, tačiau jeigu jis ištikrųjų būtų nutrauktas ir atjungtas, alyvos lemputė būtų degusi ir ieškovei apžiūrint automobilį dar prieš jo įsigijimą. 2022-05-13 ieškovės žentas M. SMS žinute pranešė atsakovui, jog automobilis sugedo, neįvardindamas kokie gedimai atsirado, ir nurodė, kad 2022-05-16, 9 val. bus atliekama automobilio defektacija automobilių remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) bei atsakovas yra laukiamas kartu dalyvauti automobilio apžiūroje. Komunikacija dėl automobilio beveik visą laiko vyko tarp atsakovo ir ieškovės žento, todėl atsakovas, bendraudamas su ieškovės žentu pagrįstai tikėjosi, jog pastarasis išreiškia tikrąją ieškovės valią, kadangi ieškovės žentas aktyviai dalyvavo ir automobilio apžiūroje, įsigijimo, privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo nutraukime, registracijoje bei kt. Atsakovas tą pačią dieną paskambino telefonu ieškovės žentui pasitikslinti kokie automobilio trūkumai atsirado ir kaip galima būtų išspręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau ieškovės žentas nepanoro kalbėti telefonu ir neatsiliepė į skambutį, o vietoj to parašė SMS žinutę, jog dėkoja už skambutį ir paprašė parašyti el. paštu (duomenys neskelbtini), kad „tinkamai suprastų atsakovą“, nors tinkamai suprasti, kas konkrečiai atsitiko automobiliui, reikėjo atsakovui. Nieko nelaukdamas atsakovas atrašė SMS žinute, kad šiuo metu serga, turėdamas omenyje, jog negalėtų dalyvauti automobilio defektacijoje dėl ligos, pasitikslino, kas konkrečiai atsitiko su automobiliu bei geranoriškai nurodė, kad jeigu ieškovė nori grąžinti automobilį, tai gali tą padaryti ir atsakovas grąžintų ieškovei pinigus. Ieškovės žentas nusprendė ignoruoti atsakovo pasiūlymą, kuris būtų atstatęs abi sandorio šalis į pradinę padėtį ir SMS žinute paprašė, kad atsakovas atsiųstų savo el. pašto duomenis, ką atsakovas iškarto ir padarė. Atsakovui buvo atsiųstas laiškas su išlaidų sąrašu ir prašoma patvirtinti 2103,62 Eur sumą ir tik ją patvirtinus, galiausiai sudaryti taikos sutartį. Atsakovas nesutiko ir nepripažino nurodytos sumos, nes ji atsakovui nebuvo aiški. Atsakovas ir ieškovės žentas toliau komunikavo sms žinutėmis, tačiau išsiaiškinti situacijos nepavyko, vėliau buvo gautos oficialios pretenzijos dėl automobilio defektų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu ieškovė B. V. bei ieškovės atstovė advokatė Evelina Trukšnienė palaikė patikslinto ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
15. Teismo posėdžio metu atsakovas J. G. bei jo atstovas advokatas Mindaugas Šimkūnas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
16. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal skelbimą susitarė su pardavėju apžiūrėti automobilį Vilniuje. Skelbime kaina buvo nurodyta 1 900 Eur. Po apžiūros dėl pastebėtų defektų liudytojas siūlė apie 1 600 Eur kainą, bet pardavėjas nesutiko. Dėl reikalingo kėbulo dažymo susitarė sumažinti kainą 200 Eur. Bandomojo važiavimo metu nepastebėjo kažkokių esminių trūkumų. Transporto priemonė buvo reikalinga, todėl surizikavo ir nusprendė paimti automobilį. Sutartį pildė uošvienė (ieškovė) ir pardavėjas, sutartis pusiau užpildyta jau buvo. Kas ką pildė nematė. Matė kaip ieškovė sumokėjo pinigus. Liudytojas paprašė perskaičiuoti, pardavėjas suskaičiavo - 1 700 Eur. Atsisėdus į mašiną, liudytojas paprašė uošvienės parodyti sutartį ir pastebėjo, kad sutartyje įrašyta 1 000 Eur kaina. Pardavėjas paaiškino, kad nenori mokėti mokesčių, todėl nurodyta mažesnė kaina. Pardavėjas patikino, kad mašina gera, jeigu kiltų bėdų, kad skambintų. Taip pat pardavėjas davė 50 Eur kurui. Vilniuje užsipylė pilną kuro baką ir grįžo į Panevėžį. Dar Vilniuje buvo skambinta pardavėjui dėl kuro bako, taip pat kai Regitroje tvarkė registraciją. Grįžtant namo užsiregistravo automobilį į servisą, kad atliktų tam tikrus darbus (tepalų, filtrų, grandinės keitimas). Grįžo šeštadienį-sekmadienį. Kitą dieną po grįžimo namo uošvienė ryte pamatė, kad užkuriant automobilyje užsidegė tepalų raudona lemputė, vėliau ji užgeso. Trečiadienį nuvežė automobilį į servisą ir pasakė dėl lemputės. Po patikros tą pačią dieną servisas pranešė, kad vienam cilindre nėra slėgio, t. y. vienas iš trijų cilindrų neveikė, variklis yra neeksploatuojamas. Nuo to laiko mašina buvo servise. Su pardavėju susisiekti tą dieną nepavyko. Liudytojas nuvažiavo į servisą ir jam parodė defektus. Tepalų nekeitė, nes keisti jau neapsimoka. Šeimoje pasitarus, susisiekė su įmone „AutoPretenzija“, kuri suteikė konsultaciją, ką rašyti ir kaip bendrauti su pardavėju. Konsultantas patarė bendrauti su pardavėju tik raštu, todėl į skambučius liudytojas neatsiliepdavo. Pardavėjui buvo pranešta, kad mašina sugedo, bus atliekama ekspertizė ir kad pardavėjas gali joje dalyvauti. Po pirmo pranešimo atsakymo nebuvo sulaukta. Antrą kartą išsiuntus priminimą apžiūros atlikimo dieną buvo gautas atsakymas, kad apie apžiūrą pranešta per vėlai. Pardavėjas nurodė, kad grąžins pinigus ir kad jam parvežtų mašiną. Kadangi neveikė vienas cilindras servisas patarė nebevažiuoti. Pardavėjui buvo išsiųstas elektroninis laiškas su visa patirtų išlaidų suma (dėl serviso apžiūros, už „AutoPretenzija“ konsultacijas) ir tralo kaina, t. y. kiek kainuotų mašiną pargabenti į Vilnių. Pardavėjui taip pat buvo siūlyta bendrauti tiesiogiai su „AutoPretenzija“ atstovais. Kadangi pardavėjas neatvyko į defektavimo apžiūrą, buvo nuspręsta kreiptis į pardavėją su oficialiomis pretenzijomis. Pardavėjui buvo išsiųsti du laiškai su pretenzija. Į vieną laišką buvo gautas pasiūlymas atlyginti 500 Eur remonto išlaidų, bet tokia maža suma netenkino, nes išlaidos buvo daug didesnės. Kartu su konsultantu paruošė dokumentus teismui. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad dirba kokybės skyriaus vadovu, turi auštąjį magistro išsilavinimą. Darbas nesusijęs su transportu. Turi transporto inžinerijos bakalaurą. Apžiūroje dalyvavo liudytojas, bet akto nepasirašė, nes ne jam mašina priklauso. Po apžiūros servisas pranešė, kad jeigu automobilio niekas neatsiims, už jo laikymą reikės mokėti mokestį. Kadangi automobilis buvo nenaudojamas, dėl saugumo nusprendė laikyti mokamoje aikštelėje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė B. V. 2022 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovo J. G. transporto priemonę Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodoma transporto priemonės įsigijimo kaina 1 000 Eur.
18. Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktais galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
19. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
20. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
21. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2022-05-07 09:50 val. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovei B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) už automobilį Seat Ibiza, VIN (duomenys neskelbtini), sumokėtą kainą - 1 650,00 Eur, o atsakovui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į automobilį Seat Ibiza, VIN (duomenys neskelbtini).
22. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).
23. Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
25. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
26. Pagal aptartas CK nuostatas bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovė B. V. turi procesinę pareigą įrodyti, kad 2022 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovo nupirktas automobilis Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra netinkamos kokybės, neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, ir kad pirkimo metu ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio esminius trūkumus. Taigi, turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo esminiai ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais. Nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, atsakovas šioje byloje turi procesinę pareigą įrodyti, kad automobilio Seat Ibiza trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pačios ieškovės kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo ieškovei, kad ieškovė turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus (CPK 178 straipsnis).
27. Ieškovė siekia nutraukti transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį dėl to, jog po automobilio įsigijimo buvo pastebėti jo defektai dėl kurių, pasak ieškovės, ji negali naudoti transporto priemonės. Ieškovė ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad grįžus į Panevėžį, automobilis buvo užregistruotas pagal visus reikalavimus. Taip pat 2022 m. gegužės 11 d. automobilis buvo užregistruotas profilaktiniams darbams: alyvos/tepalų keitimui. Sekančia dieną, po sutarties sudarymo, 2022 m. gegužės 8 d. ryte, užvedant automobilio variklį, skydelyje užsidegė ir ieškovė išgirdo įspėjamąjį garsą dėl tepalo lemputės. Automobilis užsivedė be problemų, tad ieškovė galėjo tęsti kelionę toliau. 2022 m. gegužės 11 d. ryte, kaip ir buvo numatyta, automobilis buvo pristatytas alyvos/tepalų keitimui, taip pat autoserviso darbuotojams buvo nurodyta, kad buvo užsidegusi tepalo lemputė. Tą pačią dieną, po pietų, ieškovė sulaukė skambučio iš autoserviso. Meistras nurodė, kad variklio alyvos slėgio daviklis yra nutrauktas ir atjungtas. Atlikus automobilio diagnostiką pastebėta, kad neveikia trečias cilindras.
28. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtas transporto priemonės Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad transporto priemonės apžiūros metu nustatyti šie defektai: mažas tepalo spaudimas 0,02 bar. šaltam varikliui (turi būti 4 bar.), 3 cilindro nedarbas, stabdžių diskai kaladėlės. Akte taip pat nurodyta, kad vizualiai apžiūrėjus variklį, pastebėta, jog yra sulaužytas tepalo slėgio jutiklis, jo laidas prijungtas prie korpuso, kad nemestų klaidos. Sugadintas tepalo slėgio jutiklis, neparodo, kad automobilis tinkamas važiuoti, paslėptas defektas. Nurodyti remonto darbai trūkumams pašalinti: variklio keitimas – 500 Eur, variklis – 1 000 Eur, stabdžių diskai – priekis galas – 400 Eur.
29. Pagal pateiktą apžiūros aktą ir jame nustatytus automobilio trūkumus galima spręsti, kad nurodyti automobilio trūkumai: mažas tepalo spaudimas 0,02 bar. šaltam varikliui (turi būti 4 bar.), 3 cilindro nedarbas, stabdžių diskų kaladėlių trūkumai, tepalo slėgio jungiklio sulaužymas, išoriškai apžiūrint automobilį nebuvo matomi, jie paaiškėjo tik specialistams atlikus automobilio apžiūrą, aptarti automobilio defektai pagal savo pobūdį buvo paslėpti, vizualiai nematomi ir nepastebimi, todėl ieškovė automobilio įsigijimo metu nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas byloje iš esmės neginčijo nustatytų trūkumų, neįrodinėjo, kad automobilio apžiūros akte nurodyti defektai atsirado dėl to, kad ieškovė ar kiti automobilio valdytojai pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Todėl minėtas automobilio defektas vertintinas kaip paslėptas trūkumas, egzistavęs iki automobilio pardavimo.
30. Nustačius paslėptus ginčo automobilio trūkumus, spręstinas klausimas dėl to, ar šiuos defektus galima laikyti esminiais, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurių automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie šiuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustatytas ieškovės iš atsakovo įsigyto automobilio kokybės trūkumų faktas. Apie dalį šių trūkumų ieškovė buvo informuota prieš sudarant sutartį ir jie nurodyti sutartyje, tačiau esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo. Tai, kad ieškovės įsigytam naudotam automobiliui, netrukus po jo įsigijimo, nustatyti variklio trūkumai (žiūrėti sprendimo 28 punktą), yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai buvo esminiai. Ši aplinkybė – negalimumas naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovei sutarties sudarymo metu, nes automobilį ji pradėjo naudoti iškart po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau. Šiuo atveju atsakovas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs ieškovę apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės.
32. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams, išaiškėjus tik po atliktos specialistų apžiūros, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tai sudaro pakankamą pagrindą teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
33. Nutraukiant sutartį byloje taikytina restitucija, tačiau prieš tai turi būti nustatyta automobilio kaina, nes dėl to byloje kilęs ginčas. Ieškovė B. V. ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nurodė, kad tikroji automobilio kaina buvo ne 1 000 Eur, kaip nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, o 1 650 Eur. Automobilio skelbime buvo nurodyta 1 900 Eur kaina, tą patvirtina byloje pateiktas automobilio skelbimas, šios aplinkybės dėl pradinės kainos neginčija ir atsakovas, tačiau ieškovė teigia, kad tikroji automobilio kaina ne 1000 Eur, o 1 650 Eur. Paaiškina, kad nusiderėjo automobilio kainą nuo 1 900 Eur iki 1 650 Eur, nes buvo pamatyti automobilio kėbulo defektai.
34. Atsakovas teigia, kad kaina buvo 1 000 Eur, kuri ir nurodyta sutartyje. Pažymi, kad automobilio skelbimą įdėjo antrą kartą, pirmą kartą niekam nepirkus automobilio, atsakovas dar kartą bandė jį pardavinėti, nurodo, kad buvo pažiūrėjęs kainas supirkimo punktuose, todėl ieškovei pastebėjus defektus sutiko parduoti už ženkliai mažesnę kainą.
35. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
36. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nusprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
38. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, jog už automobilį ieškovė sumokėjo būtent 1 650 Eur sumą, o sutartyje buvo nurodyta 1 000 Eur suma tik siekiant išvengti dalies mokėtinų mokesčių (mokesčiai mokami jei automobilis neišlaikomas tris metus). Teismui neatrodo tikėtina, kad atsakovas būtų padaręs net 900 Eur nuolaidą nuo skelbime nurodytos transporto priemonės kainos, t. y. iš esmės automobilį pardavęs per puse pigiau, turint omenyje, kad jis skelbime akcentavo gerą automobilio būklę, pažymėjo automobilio privalumus. Be to, kaip matyti ieškovės žentui 2022 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške nurodžius automobilio kainą1650 Eur, kurią atsakovas turi grąžinti, atsakovas nereagavo ir neginčijo nurodomos sumos. Įrodinėjant tikrąją transporto priemonės įsigyjimo kainą tokios praktikos laikomasi ir apeliacinės instancijos teisme. (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-876-1092/2022).
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai - nutraukti 2022 m. gegužės 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp B. V. ir J. G., kuria buvo įsigytas automobilis Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą J. G., grąžinti pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautą 1 650 Eur sumą ieškovei B. V., įpareigoti ieškovę B. V., sutartimi įgytą automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovo J. G. nuosavybėn, tenkintini visiškai.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
40. Ieškovė byloje taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo J. G. ieškovės B. V. naudai 1 036,62 Eur nuostolius. Nurodo, kad šiuos nuostolius sudaro: 32,12 Eur už automobilio registraciją ir taršos mokestį, 40 Eur už automobilio techninį vertinimą, 420 Eur už automobilio saugojimo paslaugą bei 544,50 Eur už UAB „Autopretenzija“ paslaugas.
41. Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
42. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
43. Atsakovas nurodė, kad sutinka atlyginti 32,12 Eur už automobilio registraciją ir taršos mokestį, todėl nurodyta suma priteistina ieškovės naudai ir daugiau teismas dėl šio sumos nepasisako. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad patyrė 40 Eur nuostolius dėl automobilio techninės apžiūros, pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2022 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą bei jos apmokėjimą pagrindžianti mokėjimo kvitą. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 punktas). Teismo vertinimu, ši prašoma priteisti suma pagrįsta, tiesiogiai susijusi su ginčo dalyku bei buvo būtina, nes padėjo nustatyti paslėptus automobilio defektus ir įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas šioje dalyje įrodytas (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
44. Ieškovė tai pat prašo atlyginti 544,50 Eur išlaidas už UAB „Autopretenzija“ rengtas pretenzijas ikiteisminėje bylos stadijoje. Įrodinėdama šias išlaidas ieškovė pateikė UAB „Autopretenzija“ rengtas 2022 m. gegužės 30 d. bei 2022 m. birželio 13 d. pretenzijas. Taip pat PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Minėtų išlaidų atsiradimą lėmė atsakovo padarytas įstatyminės ir sutartinės parduodamo daikto kokybės garantijos pažeidimas, todėl nėra pagrindo nesutikti, kad tokias išlaidas ieškovė patyrė pagrįstai ir jos buvo būtinos ginant ieškovės teises neteismine tvarka, todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-876-1092/2022).
45. Ieškovė taip pat prašo priteisti 420 Eur už automobilio saugojimo paslaugą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą. Kaip minėta, tam, kad būtų atlyginta žala jį turi būti įrodyta, t. y. turi būti pagrįsta. Visu pirma, automobilis iki šio ginčo išsprendimo teisme ir teismo sprendimo įsiteisėjimo priklauso ieškovei ir ji sprendžia, kaip jį saugoti, prižiūrėti ir valdyti. Ieškovei nusprendus automobilį laikyti mokamoje aikštelėje tokia sprendimo pasekmė, t. y. kainos už automobilio saugojimą mokėjimas, neturi būti perkelta atsakovui, kuris net nedalyvavo priimant sprendimą dėl automobilio saugojimo ir nebuvo įspėtas, kad automobilis bus saugomas mokamoje aikštelėje. Realių aplinkybių, kodėl šis automobilis turi būti saugojamas mokamoje aikštelėje ieškovė nenurodė, bendro pobūdžio teiginiai apie saugumą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ši paslauga buvo būtina. Tai nėra įprasta ir privaloma paslauga automobilių laikymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 420 Eur už automobilio saugojimo paslaugą atmestinas.
46. Apibendrinant teismas ištyręs rašytinius įrodymus ir nustatęs byloje reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė 616, 62 Eur žalą , todėl nurodyta suma priteistina ieškovei iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
48. Ieškovė prašo priteisti 387, 68 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Taip pat už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 61 Eur žyminį mokestį. Tenkinus 84 procentus ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 376, 89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2022 m. gegužės 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria buvo įsigytas automobilis Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautą 1 650 Eur sumą ieškovei B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti ieškovę B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartimi įgytą automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovo J. G. nuosavybėn.
Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 616, 62 Eur nuostolius bei 376, 89 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.