Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-13
Bylos Nr.
1A-379-929/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32189-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė, Eglė Gruodienė
Nuteistasis
E. R.
Advokatai
Darius Katauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-929/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32189-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Eglės Gruodienės ir Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,nuteistajam E. R. ir jo gynėjui advokatui Dariui Katauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra E. R. 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 7.45 val. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi ir vairuodamas šiai bendrovei priklausantį autobusą Setra S 415 HD, v/n (duomenys neskelbtini), darbo metu šiuo autobusu maršrutu Vilnius – Biržai veždamas keleivius, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 ir 131.2 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas kelio Širvintos – Rimučiai – Kernavė – Dūkštos 5 kilometru ir artėdamas prie vingio, elgdamasis neatsargiai ir nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų keleivių bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui: pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiuodamas apie 95 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 80 km/h greitį, dėl to kelio vingyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu ,,Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. V. (J. V.), ir judėdamas į kairę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į autobusų stotelės peroną, priklausantį AB „(duomenys neskelbtini)“, jį nugriovė, po to toliau judėdamas į kairę, atsitrenkė į Jolantos ir A. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sustojo. Šio kelių eismo įvykio metu buvo apgadintas J. V. automobilis ,,Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) J. ir A. K. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o autobuso keleivė P. A. patyrė suspaustinį (kompresinį) stuburo krūtinės 12-o slankstelio lūžį, dėl ko nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

2.1. Apeliantas pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d., veždamas keleivius maršrutu Vilnius-Biržai, jis buvo pailsėjęs, blaivus, maršrutu važiavo ne pirmą kartą, oro sąlygos buvo geros, automobilių kelyje beveik nebuvo, priekyje jo niekas nevažiavo, jis pats važiavo apie 95 km/h greičiu. Prieš posūkį ties Beržės k., iš dešinės kelio pusės, prieš pat autobuso priekį (5-7 metrų atstumu), išbėgo stirna, kuri, perbėgusi į kairę kelio pusę, nubėgo į pievas. Jis, stengdamasis išvengti susidūrimo, staigiai pasuko vairą į kairę kelio pusę ir autobusas įvažiavo į kairįjį kelkraštį. Tuo metu išsijungė variklis, užsiblokavo vairo stiprintuvas ir autobusas tapo nevaldomas. Pažymi, kad viskas įvyko labai greitai, todėl jis net nesuvokė, kad kliudė priešais važiavusį automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad vėliau atsitrenkė į autobusų stotelę ir medį, o skilus priekiniam stiklui jis nieko nebematė ir trenkėsi į tvorą ir į namą. Pažymi, kad autobuso keleiviai stirnos nematė, nes sėdėjo taip, kad negalėjo jos matyti, o ,,Opel Vectra“ vairuotojas jo vairuojamą autobusą pamatė tik kelio vingyje, kai autobuso ratai kirto priešpriešinę juostą, todėl irgi stirnos negalėjo matyti. Pasak apelianto, jokių objektyvių priežasčių ekstremaliai stabdyti, esant geram matomumui, jis neturėjo ir byloje tokių duomenų nėra surinkta.

2.2. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo jo prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos veikos nuoširdumu. Jis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie netikėtai į kelią iššokusią stirną, dėl ko buvo priverstas manevruoti. Be to, nuo pat pradžių neginčijo ir to, kad apie 15km/h galimai viršijo leistiną greitį. Pripažino, kad būtent netikėtai atsiradusi kliūtis kelyje ir galimai viršytas greitis buvo pagrindinės eismo įvykio priežastys. Teigia, kad jis nėra ekspertas šioje srityje, todėl autoįvykio priežasčių vertinimas yra subjektyvus ir negali būti traktuojamas kaip kaltės nepripažinimas. Pabrėžia, kad jis visiškai prisipažįsta ir prisiima visą atsakomybę dėl įvykusio autoįvykio, todėl jo kaltės pripažinimas negali būti pripažintas netinkamu.

2.3. Apelianto teigimu, esminė sąlyga, dėl kurios jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra ta, kad pirmosios instancijos tesimas neįžvelgė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis 4 punktas). Pažymi, kad tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad nors jis anksčiau nėra teistas, tačiau 2018 m. balandžio 8 d. buvo baustas pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalį už greičio viršijimą, taip pat 2019 m. vasario 17 d. ir 2019 m. birželio 30 d. už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Tai, teismo vertinimu, leidžia manyti, kad jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, kadangi leistiną greitą jis viršijo nebe pirmą kartą. Ginčydamas šią pirmosios instancijos skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis vairuotoju dirba jau 41 metus ir leistiną greitį per tokį labai ilgą laikotarpį jis viršijo tik antrą. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir praeityje yra neteistas. Be to, civilinis ieškinys byloje nėra pateiktas, o nukentėjusioji P. A., kuriai buvo nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, teisme patvirtino, kad jam jokių pretenzijų neturi.

2.4. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas suabejojo jo sugyventinės galimybe daryti jam teigiamą įtaką, kadangi, teismo nuomone, ji nesugebėjo paaiškinti, kaip ji jį kontroliuos, kad šis nepažeistų įstatymų. Apeliantas pažymi, kad laiduotoja yra jo sugyventinė R. J., su kuria kartu gyvena jau dešimt metų. Ji nėra bausta administracine tvarka, neteista, atsakinga, todėl yra verta pasitikėjimo. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad ji ateityje darys jam teigiamą įtaką, jog jis būtų atidesnis ir nepažeidinėtų įstatymų. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nusikaltimas yra padarytas dėl neatsargumo. Teismas nors ir turėdamas akivaizdžią galimybę taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, griežtai jį nubaudė skirdamas 2 000 eurų baudą, be to, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones. Apeliantas pažymi, kad dėl specialiosios teisės netekimo jis praras savo ilgametį darbą, o susirasti kitą darbą karantino sąlygomis jam būtų labai sunku. Priduria, kad šiuo metu jokio turto ar kitų pajamų neturi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su teismo sprendimu atsisakyti taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą (BK 40 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

4. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. R. veika atitinka nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Be to, byloje buvo pateiktas R. J. prašymas perduoti E. R. jos atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlygų visuma, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o būtent: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta bei 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, gali atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų sąlygų visumai.

5. Teisėjų kolegija sutinka su skunde išdėstyta apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo jo kaltės prisipažinimu ir gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdumu, dėl to nekonstatavo BK 40 straipsnio 2 dalyje 1 punkte numatytos sąlygos, kuri yra būtina taikyti laidavimo institutą. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bei ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-88-976/2017 ir kt.).

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad E. R. pripažino kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vėliau nuosprendyje prieštaringai konstatavo, kad jo prisipažinimas neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos, nes prašyme surengti dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme nuteistasis nurodė, jog autoįvykis įvyko dėl netikėtai į kelią išbėgusios stirnos, todėl jo padarytas kelių eismo pažeidimas (greičio viršijimas) nėra susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Baudžiamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažino visiškai ir apklaustas parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. jis važiavo į Širvintų autobusų stotį. Važiuojant kelias buvo geras, jis buvo pailsėjęs. Žinojo, kad nuo automagistralės įvažiavus į kelią Širvintos – Rimučiai – Kernavė – Dūkštos yra ženklas ,,Laukiniai žvėrys“. Šiuo keliu važiavo savo juosta apie 95km/h greičiu. Prieš pat posūkį, iš dešinės kelio pusės, staiga išbėgo stirna. Jis pristabdė, tuo pačiu momentu autobuso variklis išsijungė ir užsiblokavo vairo stiprintuvas, vairas tapo nebevaldomu, išsijungus varikliui stabdžiai nebeveikė. Pripažino, kad pažeidė kelių eismo taisykles, tai yra viršijo leistiną greitį. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, jog vairuodamas transporto priemonę pasielgė neatsakingai, dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitiems eismo dalyviams ir autobuso keleivei (t. 2, b. l. 104-105, 118-119, 182-183).

7. Iš aukščiau aptartų E. R. parodymų matyti, kad jis faktines BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos aplinkybes pripažino visiškai, neneigė, kad pažeidė KET taisykles ir važiuodamas viršijo leistiną 80 km/h greitį, tai yra važiavo 95 km/h greičiu, taip pat nuo pat pirmos apklausos nuosekliai teigė, jog jam bevažiuojant į kelią netikėtai išbėgo stirna. Tuo tarpu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo E. R. prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme pateiktas subjektyvus vertinimas apie tai, kad jis yra įsitikinęs, jog būtent į kelią netikėtai iššokusi stirna ir buvo pagrindinė autoįvykį sukėlusi priežastis, nes jei jis ir būtų važiavęs leistinu 80 km/h greičiu, vis tiek dėl šios kelyje atsiradusios kliūties nebūtų galėjęs išvengti staigaus stabdymo ir manevravimo (t. 2, b. l. 164-166), aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos kontekste (žr. 8 pastraipą), negali būti vertinamas kaip kaltės nepripažinimas ir (ar) atgailos dėl savo veiksmų nebuvimas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai, kuri iš sąlygų (netikėtai išbėgusi į kelią stirna ar viršytas greitis) buvo pagrindinė priežastis, sukėlusi eismo įvykį, yra objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – priežastinio ryšio konstatavimas. Tai yra teisinio pobūdžio išvada, kurią daro specialūs subjektai (prokuroras ir bylą nagrinėjantis teismas), remdamiesi bylos medžiaga bei priežastinio ryšio nustatymo taisyklėmis. Taigi, ši išvada reikalauja specialios kvalifikacijos ir žinių, todėl E. R., kuris nėra teisininkas, pateiktas subjektyvus priežastinio ryšio vertinimas negali būti traktuojamas kaip kaltės nepripažinimas. Be to, aplinkybė, ar prieš eismo įvykį į kelią buvo išbėgusi stirna, baudžiamosios bylos duomenimis nėra patikimai paneigta. E. R. išsakyti nuogąstavimai taip pat leidžia manyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl savo nepakankamai atsakingo elgesio, tai yra tokio, kokio iš jo reikalauja tiek darbo pobūdis, tiek KET reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtina sąlyga.

8. Teisėjų kolegija sutinka ir su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos materialios laidavimo sąlygos. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, atsižvelgė į E. R. darbo pobūdį bei darbdavio pateiktą charakteristiką, tačiau akcentavo jo administracinius baustumus. Administracinio baustumo buvimas yra vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. R. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio 8 d. buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už greičio viršijimą, o 2019 m. vasario 17 d. ir 2019 m. birželio 30 d. buvo baustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Vis dėlto manytina, kad E. R. teigiamai charakterizuoja tai, jog jis neturi galiojančių nuobaudų, be to, praeityje yra neteistas (t. 2, b. l. 122-123). Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad nuteistasis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi (t. 2, b. l. 124), tai yra vairuoja autobusą, kuriuo yra vežami keleiviai, dėl ko jam taikytini aukštesni KET laikymosi reikalavimai, kita vertus, kaip matyti iš pateiktos darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ E. R. charakteristikos, nusiskundimų dėl jo darbo bendrovė nėra gavusi (t. 3, b. l. 7). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad toks nuteistojo neatsakingas elgesys yra labiau atsitiktinio, o ne sisteminio pobūdžio, o praeityje padarytų nusižengimų skaičius bei pobūdis neleidžia spręsti, kad E. R. ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Galiausiai, paminėtina ir tai, kad KET pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, daryti apeliantas neturės galimybės, nes yra atimta jo teisė vairuoti transporto priemones, o daryti prielaidos, kad jis galimai vairuos neturėdamas tam teisės, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, apibendrinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laidavimo sąlyga. Pridurtina, kad šiuo atveju civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusioji P. A., kuriai buvo nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, teisme patvirtino, kad kaltininkui jokių pretenzijų neturi (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo jo sugyventinės galimybe daryti jam teigiamą įtaką. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas tinkamo laiduotojo parinkimas. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

10. Byloje yra pateiktas nuteistojo sugyventinės R. J. prašymas pripažinti ją laiduotoja ir perduoti E. R. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Prašyme laiduotoja nurodo, kad ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, šiuo metu yra bedarbė, kadangi dėl šalyje įvesto karantino yra sunku susirasti darbą, yra registruota Darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mano, kad galės daryti teigiamą įtaką su ja gyvenančiam E. R. (t. 2, b. l. 175). Teisėjų kolegija pažymi, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2021 m. vasario 1 d. išrašo duomenys išties patvirtina, kad R. J. yra neteista, jos atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (t. 3, b. l. 2). Kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad R. J. per paskutinius 5 metus visgi vieną kartą buvo bausta administracinė tvarka, tai yra 2018 m. birželio 27 d. pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį už važiavimą be bilieto (t. 3, b. l. 5). Padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus ir piktybiškas, be to, paskirta bauda už jį sumokėta, kas rodo, kad R. J. nevengia prisiimti atsakomybės dėl savo netinkamų veiksmų. Nors R. J. šiuo metu yra nedirbanti, tačiau buvusio darbdavio charakterizuojama itin teigiamai, kaip pareiginga ir darbšti (t. 3, b. l. 3; 8). Apklausta pirmosios instancijos teisme R. J. paaiškino, kad E. R. yra geras, pavyzdingas, tvarkingas ir atsakingai žiūrintis į darbą žmogus. Patikino, kad jai važiuojant kartu su nuteistuoju automobiliu, jis visą laiką laikydavosi KET. Ji stengsis E. R. daryti įtaką, kad jis daugiau nebenusikalstų, primins jam, kad reikia laikytis KET, ir dės pastangas, kad jis daugiau jų nepažeistų (t. 3, b. l. 11-12). Įvertinusi visus šiuos duomenis, teisėjų kolegija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia pagrindo abejoti R. J. teigiamos įtakos E. R. veiksmingumu, todėl daro išvadą, kad ji yra tinkama būti laiduotoja.

11. Taigi, šiuo atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytos sąlygos, leidžiančios taikyti E. R. laidavimo institutą. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. R. J. tiek prašyme, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme prašė taikyti laidavimą be užstato. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad R. J. pateiktame prašyme prašė taikyti laidavimą be užstato, į tai, kad ji yra bedarbė, o dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos valstybėje ji turi sunkumų susirasti darbą (tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios papildomai įrodinėti nereikia), skiria laidavimą be užstato. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama, E. R. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinės R. J. atsakomybei be užstato ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis (teise vairuoti transporto priemones) paskyrimu. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti E. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. A. E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir panaikinus paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtų suformuotos nebaudžiamumo ir nepagarbos baudžiamajam įstatymui nuostatos, nes apeliantas iš esmės nepatirtų jokių neigiamų pasekmių dėl nusikalstamos veikos padarymo. Toks sprendimas neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos pavojingumo ir šiuo aspektu yra neteisingas. Byloje nustatyta, kad dėl šios nusikalstamos veikos buvo ne tik nesunkiai sutrikdyta autobuso keleivės sveikata, bet ir sugadinta kita transporto priemonė, apgadinti autobusų stotelės peronas bei gyvenamasis namas. Taigi, E. R. padaryta nusikalstama veika, nors ir yra neatsargi, tačiau sukėlė pakankamai žalingus padarinius. Pažymėtina ir tai, kad E. R., būdamas autobuso vairuotoju ir veždamas keleivius, privalėjo elgtis ypatingai atsakingai ir apdairiai, artėdamas prie kelio vingio, ne tik neviršyti leistino greičio, bet važiuoti saugiu greičiu, kad atsiradus kelyje kliūčiai galėtų pasirinkti tinkamą bei saugų manevravimo būdą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei E. R. asmenybę, jam nustatė vienerių metų ir šešių mėnesių uždraudimo naudotis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šis terminas yra mažesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, artimas minimaliam. Jį individualizuojant buvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir tai, kad E. R. praeityje neteistas, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, dėl neatsargumo, be to, jis ilgus metus dirba vairuotoju. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad sutrumpinti paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl E. R. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės – 40 MGL (2000 eurų) baudos panaikinti.

E. R. , padariusį BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį R. J. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. R. ir laiduotojai R. J., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis);

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėEglė GruodienėRasa Paužaitė