Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai ieškinį atsakovui Z. J. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei skolą iš atsakovo už stogo remonto (duomenys neskelbtini) darbus.

Dėl atsakovų rašytinių paaiškinimų

9. Atsakovas Z. J. J. byloje pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovės atsiliepimą, į atsakovo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK nenumato apeliantui galimybės teikti apsiliepimą į šalies pateiktą atsiliepimą, į apeliacinį skundą, apelianto rašytinių paaiškinimų nevertina.

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės

10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui Z. J. J. nuo 1993-12-13 nuosavybės teise priklauso 66/2289 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančios patalpos yra namo rūsyje ir yra sudėtinė namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų dalis. Atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatinėtina pagal viešo registro duomenis. Ieškovė UAB Mano Būstas Šiauliai ieškiniu prašė priteisti 538,99 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 metų vasario 1 d. iki 2019 metų rugsėjo 30 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Nurodytu laikotarpiu, namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratore yra ieškovė. Byloje nustatyta, kad atsakovui skola buvo priskaičiuota už atliktą stogo remontą, namo adresu (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktą rodiklių sąrašą 2019 m. sausio mėn. už stogo remontą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėta kaina 98 304,79 Eur paskirstyta namo butų (patalpų) savininkams pagal valdomą plotą, atsakovui paskaičiuota suma, pagal jo valdomos patalpos plotą – 3 999,21 Eur, suma išdėstyta sumokėti per 60 mėn., mokant dalį kiekvieną mėnesį po 66,65 Eur (priedas Nr. 11 prie 2020-02-06 ieškovės prašymo dėl rašytiniu įrodymų prijungimo). Atsakovas nemokėjo jo valdomai patalpai paskirstytos kas mėnesinės įmokos už atliktą stogo remontą, priskaičiuotos jo dalies nuo 2019 metų vasario 1 d. iki 2019 metų rugsėjo 30 d., todėl susidarė skola 538,99 Eur, detalus skolos paskaičiavimas pateiktas prie ieškinio (skolos valdymo ataskaitoje), įvertinta ir atsakovo vieną mėnesį sumokėta 65,65 Eur suma (2019.04).

11. Byloje taip pat nustatyta, kad atlikti stogo kapitalinį remontą su perdangos šiltinimu nusprendė (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų dauguma, buvo atliktas balsavimas raštu, ieškovė yra pateikusi teismui 2018-08-20 Nr. (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, iš kurio matyti, kad sprendimas priimtas, gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkams išreiškus savo valią raštu.

Dėl naujų apelianto reikalavimų

12. Apeliantas teigia, kad teismas turi įvertinti, ar dėl stogo darbų atlikimo buvo šauktas bendrasavininkų susirinkimas, ar jo metu buvo priimtas atitinkamas sprendimas, ar į susirinkimą buvo kviečiami visi bendrasavininkai, ar jie turėjo galimybę susipažinti su priimtais sprendimais.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

14. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

15. Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2018-08-20 Nr. (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, iš kurio matosi, kokiu būdu buvo priimtas savininkų sprendimas dėl namo stogo remonto. Kaip nurodo ieškovė, atsakovui pirmosios instancijos teisme nekeliant klausimo dėl bendrasavininkų balsavimo susirinkime teisėtumo, ieškovė teismui pagrįstai neteikė visų balsavimo raštu biuletenių. Taigi, šie nauji reikalavimai nėra nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su bendrasavininkų susirinkime priimtais sprendimais, turi teisę juos skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad atsakovas būtų šia teise pasinaudojęs, byloje nėra.

Dėl atsakovo pareigos mokėti už atliktą stogo remontą

16. Daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų, kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to, šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018).

17. CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (1 dalis), buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (7 dalis), butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (3 dalis).

18. Nagrinėjamos bylos atveju sprendimą dėl gyvenamojo namo stogo remonto priėmė prabalsavę dauguma butų ir patalpų savininkų, buvo vertinti ir pateikti rangovų pasiūlymai. Stogo remontui buvo gautas statybos leidimas, darbai atlikti, jie priduoti rangovo pasirašant rašytinius dokumentus, tai pat pateikti dokumentai, rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kainos sumokėjimą rangovui už atliktus darbus (priedai Nr. 3-10 prie 2020-02-06 ieškovės prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo). Pažymėtina, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. O, pagal CK 4.85 straipsnio 4 dalį, bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo pastato patalpų savininkams, iki kol jie įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti. Nagrinėjamu atveju, bendrasavininkų balsavimo metu sprendimas dėl stogo remonto nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, apskaičiuodama atsakovui tenkančią dalį išlaidų už kapitalinį namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontą būtų netinkamai paskaičiavusi atsakovui tenkančią mokėtiną sumą. Kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje įvykusius stogo remonto darbus grindžia pateikta lokaline sąmata, rangos sutartimi, darbų priėmimo – perdavimo aktu, atliktų darbų aktu, PVM sąskaita faktūra, mokėjimą pagrindžiančiais mokėjimo orderiais.

20. Atsakovas teigia, kad teismas turi patikrinti, ar ieškinyje nurodytos paslaugos (darbai ir kt.) suteiktos ir mokesčiai paskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis.

21. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad konkretūs ieškovės pateikti duomenys (lokalinė sąmata, rangos sutartis, darbų priėmimo – perdavimo aktas, atliktų darbų aktas, PVM sąskaita faktūra, mokėjimą pagrindžiantys mokėjimo orderiai) pagrindžia ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu atsakovas jokių šiuos duomenis nuginčijančių objektyvių duomenų nepateikia, tik iš esmės nurodo, kad teismas turi savo iniciatyva tikrinti visus su stogo darbais atliktus procesus ir jų teisėtumą. Pažymėtina, kad teismas negali už šalis atlikti įrodinėjimo pareigos ir bylą teismas nagrinėja tik pagal šalių reikalavimais nubrėžtas ribas. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad jos ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.

23. Priešieškinio atmetimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas, jis buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi. Nušalinimo klausimas taip pat nesudaro apeliacijos objekto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo argumentai, kad jam priklausančiose patalpose yra įrengtas namo šiluminis mazgas, dėl ko jis negali tinkamai naudotis savo patalpomis ir už tai jam privalo būti kompensuota, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta AB „Šiaulių energija“.

24. Apeliantas teigia, kad ieškovė turi savo teisininkus (juridinę tarnybą), todėl advokato paslaugos procese nebuvo būtinybė ir jų apmokėjimas turi būti dengiamas pačios ieškovės. Pažymėtina, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Nagrinėjamu atveju ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu dėl bylos vedimo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad niekas negali apriboti šalies teisės savo interesus ginti pasitelkiant advokato pagalbą. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, pateikė jų apmokėjimą įrodančius duomenis, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka ginčo pobūdį, todėl yra priteistinos iš atsakovo Z. J. J. ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Šiauliai (juridinio asmens kodas 144619514) iš atsakovo Z. J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.