- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-795-357/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 448,10 Eur negrąžinto kredito, 286,43 Eur kredito mokesčio, 2 811,87 Eur palūkanų, 156,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė, kad 2012-01-09 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 448,10 Eur vartojimo kreditas 60 dienų terminui, sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartu terminu. 2017-02-13 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido, o ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovas informavo atsakovą apie įvykusį reikalavimo perleidimą, tačiau atsakovas skolos ieškovui negrąžino ir liko skolingas ieškovui 1 448,10 Eur negrąžinto kredito, 286,43 Eur kredito mokesčio, 2 811,87 Eur palūkanų, 156,11 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. G. nepateikė atsiliepimo į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, atsiliepime į ieškinį neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. G. 1 448,10 Eur negrąžinto kredito, 286,43 Eur kredito mokesčio, 426,47 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 161,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 104,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo BnP Finance, AB naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Nurodė, kad mokėjimo funkciją pagal 2012-01-09 Vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko sutartyje numatytos 286,43 Eur palūkanos (sutartyje vadinamos kredito mokesčiu), kurios, kaip atsakovo vykdytinos prievolės grąžinti kreditą dalis, šiuo sprendimu už akių priteistos iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma, paskaičiuota po kredito grąžinimo termino pabaigos atsakovui pažeidus prievolę – 2 811,87 Eur laikytina palūkanomis, atliekančiomis kompensuojamąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 811,87 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, paskaičiuotų taikant vartojimo kredito sutartyje nurodytą metinę palūkanų normą – 120,33 proc. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai; prašomos priteisti palūkanos beveik du kartus viršija prašomos priteisti pagrindinės skolos sumą (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012).
5. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prašomų priteisti palūkanų dydžio santykį su priteistina pagrindinės skolos suma, šalių sutartyje numatytos sutartinės palūkanos mažintinos. Ieškovui iš atsakovo priteistinos palūkanos mažintinos iki 18,25 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.). Remiantis išdėstytu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 426,47 Eur palūkanos po kredito grąžinimo termino pabaigos, o likusi reikalavimo dalis dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmestina.
6. Vartojimo kredito sutartimi (9.1 p.) atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos kredito kainos, ar kitų sutartyje nurodytų mokėjimų. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 156,11 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir mokėjimo palūkanas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-25 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Ieškovas reikalavo tiek palūkanų, tiek netesybų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, ir ieškovui priteista 426,47 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma, apima priteistinų 156,11 Eur delspinigių už negrąžintą kredito ir mokėjimo palūkanų sumas, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo delspinigius už negrąžintą kreditą ir mokėjimo palūkanas atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas BnP Finance, AB prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-45185-871/2017 dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti apeliantui iš atsakovo A. G., 2259,90 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų; Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017m. lapkričio 24d.sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti apeliantui 156,1 1 Eur delspinigių; Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo2017m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių ir priteisti apeliantui 200,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui, BnP Finance, AB, iš atsakovo A. G. 47,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (kredito mokesčio) priteisimo nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje aptartą mokėjimo ir kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos.
7.2. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 1448,10 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 286,43 Eur kredito mokestį, kurio bendros vartojimo kredito kainos metinė norma - 248,84 proc., per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų laikotarpį, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (bendros vartojimo kredito kainos (kredito mokesčio) dalį), kurių metinė palūkanų norma numatyta Sutarties specialiosiose sąlygose, ir sudaro 138,70 proc. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, jog palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu sali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos.
7.3. CK 6.37straipsnio nuostatos reiškia, kad pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančiu teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC- 37-1). Kitaip tariant, kredito gražinimo termino pabaigos momentas yra svarbus tik tam, kad būtu aišku nuo kurios dienos pradedamos skaičiuoti kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui kredito gražinimo termino pabaigos momentas jokios įtakos nedaro, kadangi skolininkas ir toliau po kredito gražinimo termino pabaigos naudojasi kreditoriaus paskolinta suma. Kompensacine funkcija atliekančias palūkanas skolininkas privalo mokėti vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Teismo motyvas, kad ieškovo parašoma priteisit palūkanų suma, paskaičiuota po kredito grąžinimo pabaigos - 2811,87 Eur laikytina palūkanomis, atliekančiomis kompensacinę funkciją laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu egzistuojančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
7.4. Teismas , mažindamas nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - LR VKĮ) 11 str. 8 d. ir apelianto prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms. Šiuo metu galiojančio LR VKĮ 21 str. 2 d numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka LR VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties Sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija (2012-01-01 - 2014-12-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu. jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentu.
7.5. Apeliantas sutinka, jog Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtinta 248,84 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma viršija Sutarties sudarymo metu galiojusio LR VKĮ 21 str. 2 d. reikalavimus, ir mano, jog teismas turėjo teisę bendros vartojimo kredito kainos metinę normą sumažinti nuo 248,84 proc. iki 200 proc. Kitaip tariant, teismas turėjo teisę sumažinti bendros vaitojimo kredito kainos metinę palūkanų normą 19,63 proc. ((48,84 proc. x 100 proc.) / 248,84 proc.= 19,63 proc.). Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo teisę proporcingai mažinti ir metinę palūkanų normą nuo 138,70 proc. iki 111,47 proc. ((138,70 proc. x 80,37 proc.) /100 proc.= .11 1.47 proc.), tačiau Teismas metinę palūkanų normą nepagrįstai sumažino iki 18,25 proc.
7.6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir elektroninių ryšių priemonėmis patvirtino, kad su ja sutinka. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016). Atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra pats atsakingas už didelę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą {Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017).
7.7. Apeliantui priteistina 2259,90 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų suma, taikant 111,47 proc. metinę palūkanų normą. Dėl delspinigių nurodo, kad teismas netinkamai vertino apelianto prašomų priteisti palūkanų funkciją, todėl nepagrįstai nepriteisė delspinigių, motyvuodamas dvigubos atsakomybės už prievolių įvykdymo termino praleidimą netaikymu. Su šia teismo sprendimo dalimi Apeliantas nesutinka, kadangi ji yra nepagrįsta ir neteisėta.
7.8. Remiantis LR CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Salių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
7.9. Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo kreditoriaus patirtus nuostolius. Dėl šios priežasties, kai reikalaujama priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas ir netesybas, didesnioji suma apima mažesnę. Apeliantas pažymi, kad reikalauja priteisti mokėjimo, o ne kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, todėl prašomi priteisti delspinigiai į palūkanų sumą neturi būti įskaičiuojami. Sutarties 9.1. punkte įtvirtintos netesybos delspinigių forma atitinka LR VKĮ 11 str. 8 d. (Suvestinė redakcija galiojusi 2012-01-01 - 2014-12-31) reikalavimus, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovo. Apeliantas nereikalauja priteisti kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, todėl apeliantui iš atsakovo priteistina 156,11 Eur delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
7.10. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, o nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas didesne apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisinta 200,35 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme (tenkintina 88,26 proc. ieškinio reikalavimų), todėl apeliantui iš atsakovo priteistinos 200,35 Eur bylinėjimosi išlaidos (227,00 Eur x 88,26 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis bei 98 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. E. Ž. Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.
9. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Byloje nustatyta, kad 2012-01-09 tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 448,10 Eur vartojimo kreditas 60 dienų terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą kartu su 286,43 Eur mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis (kredito mokesčiu) iki 2016-02-15. Atsakovas prievolės laiku mokėti kredito įmokas neįvykdė. 2017-02-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovo BnP Finance, AB, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, įskaitant į atsakovą. Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovui aukščiau nurodytą įsiskolinimą, byloje nėra ((duomenys neskelbtini) str.).
11. Ieškovas palūkanas paskaičiavo nuo 2016-02-16 už 589 dienas ir priskaičiavo mokėti 2811,87 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Nurodė, kad teikdamas ieškinį teismui, šias dvi sumas atskiria tik tam, kad būtų aišku, jog 286,43 Eur neapmokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis buvo paskaičiuota už 60 dienų, per kurias turėjo būti grąžinta visa suteikta kredito suma. Negrąžinus suteiktos vartojimo kredito sumos per 60 dienų, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių metinė palūkanų norma sudarė 120,33 proc., buvo skaičiuojamos toliau ir šių palūkanų suma per 589 dienas sudarė 2811,87 Eur. Nurodė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 1448,10 Eur negrąžintos vartojimo kredito dalies, 286,43 Eur kredito mokesčio ir 2811,87 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 0,05 proc. dydžio netesybas už 180 dienų -156,11 Eur delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę: (Pradelsta sumokėti suma x Delspinigiai per vieną dieną) x pradelstų dienų skaičius = ((286,43 Eur + 1448,10 Eur) x 0,05%) x 180 dienų).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 2259,90 Eur palūkanas, nurodydamas, kad šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo motyvas, jog ieškovo parašoma priteisti palūkanų suma, paskaičiuota po kredito grąžinimo pabaigos laikytina palūkanomis, atliekančiomis kompensacinę funkciją, laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu egzistuojančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. ir apelianto prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms.
13. Apeliantas sutinka, jog Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtinta 248,84 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma viršija Sutarties sudarymo metu galiojusio LR VKĮ 21 str. 2 d. reikalavimus, ir mano, jog teismas turėjo teisę bendros vartojimo kredito kainos metinę normą sumažinti nuo 248,84 proc. iki 200 proc. Kitaip tariant, teismas turėjo teisę sumažinti bendros vaitojimo kredito kainos metinę palūkanų normą 19,63 proc. ((48,84 proc. x 100 proc.) / 248,84 proc.= 19,63 proc.). Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo teisę proporcingai mažinti ir metinę palūkanų normą nuo 138,70 proc. iki 111,47 proc. ((138,70 proc. x 80,37 proc.) /100 proc.= 11 1.47 proc.), tačiau teismas metinę palūkanų normą nepagrįstai sumažino iki 18,25 proc. Apeliantui priteistina 2259,90 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų suma, taikant 111,47 proc. metinę palūkanų normą. Teismas netinkamai vertino apelianto prašomų priteisti palūkanų funkciją, todėl nepagrįstai nepriteisė delspinigių, nepagrįstai motyvuodamas dvigubos atsakomybės už prievolių įvykdymo termino praleidimą netaikymu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, todėl remiantis CK 6.881 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 448,10 Eur negrąžinto kredito ir 286,43 Eur kredito mokesčio.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažintos iš atsakovo priteistinos palūkanos bei sumažintos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovo BnP Finance, AB, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingą atsakovą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Pareikštas reikalavimas teisme kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojančio LR VKĮ 21 str. 2 d numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka LR VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (suvestinė redakcija (2012-01-01 - 2014-12-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnis reglamentuoja, kad paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). CK 6.881 str. 1 d. reglamentuojama, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (Vartojimo kredito įstatyme).
19. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, teismai ne kartą yra išaiškinę mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, jų skaičiavimo tvarką ir trukmę. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas cituoja aktualią šios bylos ginčo išsprendimui teismų praktiką, tačiau atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 24 punktas). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07 yra pabrėžęs, kad atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis. Bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos A. T..
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.261 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės), kurios gali būti mokamos kaip mokestis (atlyginimas) už pinigų skolinimą (mokėjimo arba pelno palūkanos), arba palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis).
22. Kaip minėta, mokėjimo (pelno) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis ir bendrosiomis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
23. Šalių pasirašyto 2015-12-17 priedo Nr. 23, prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Specialiųjų sąlygų (kreditas Nr. 54299) - 1 punkte nurodoma, kad kredito suma 1448,10 Eur, sutarties trukmė - iki visiško šalių įsipareigojimų pagal sutartį tinkamo įvykdymo, Kredito grąžinimo diena - 2016-02-15, metinė palūkanų norma – 120,33 proc. fiksuotoji palūkanų norma, bus skaičiuojama nuo Kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos Kredito Sumos, palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos Kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso Kredito grąžinimo Kredito davėjui. Bendra vartojimo kredito Kaina nustatyta 286,43 (į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuoti visi mokesčiai ir išlaidos, susiję su Sutartimi (išskyrus Bendros vartojimo kredito kainos apibrėžime aiškiai išvardintas išimtis), t.y. palūkanos ir Registracijos mokestis, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 199,80 proc. Bendra Kredito gavėjo mokama suma nurodyta 1734,53 Eur (palūkanos už naudojimąsi suteiktomis Kredito lėšomis nuo Kredito lėšų išmokėjimo iki Kredito grąžinimo dienos).
24. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pagal LR CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
25. Šalių pasirašytos Sutarties bendrosiose sąlygose nurodoma, kad Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir registracijos mokestį. Aiškumo dėlei, į Bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos: (a) palūkanos mokamos už laiku negrąžintą Kreditą, Netesybos mokamos už kitas nei Kreditas laiku pagal Sutartį nesumokėtas sumas, ir Kredito davėjo išlaidos, kurias jis patiria siekdamas apginti ir įgyvendinti savo teises pagal Sutartį ir (b) Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.2 punkte nurodytos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – Bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. Sutarties 6.2 punkte nurodoma, kad Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos (imtinai), kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui. Sutarties 10.5.4. punkte numatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų, netesybų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina Kredito gavėjo prievolės grąžinti Kreditą, mokėti palūkanas, Bendrą vartojimo kredito kainą bei kitas Kredito gavėjo Kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ir kitų Sutarties sąlygų galiojimui, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po Sutarties nutraukimo.
26. Taigi, palūkanos, sutarties nutraukimo atveju, turi būti mokamos nuo negrąžintos paskolos dalies iki visiško kredito grąžinimo. Teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik kreditoriui grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą. LR Civilinis kodeksas, įstatymo nuostatos, šalių sutartis nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento. Laikoma, kol skolininkas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, jog palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (LR CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
27. Atsižvelgiant į nurodytas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto prašomos priteisti mokėjimo palūkanos iki 111,47 proc. ((138,70 proc. x 80,37 proc.) /100 proc.= 111.47 proc.) vis tik gali būti mažinamos, mažinant metinę palūkanų normą, kurios pagrindu jos apskaičiuotos, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo palūkanų norma viršija kredito sumą, nors bendra vartojimo kredito kaina negali būti didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis). Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 1 448,10 Eur negrąžinto kredito, 286,43 Eur kredito mokesčio, 2259,90 Eur palūkanų, 156,11 Eur delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir apelianto prašomas priteisti 111,47 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas mažina bei priteisia 994,36 Eur palūkanų sumą (44 proc. nuo prašomos 2259,90 Eur sumos).
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog nereikalauja priteisti kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, teismas netinkamai vertino apelianto prašomų priteisti palūkanų funkciją, todėl apeliantui iš atsakovo priteistina ir 156,11 Eur delspinigių. Viso priteisia 286,43 Eur kredito mokesčio, 994,36 Eur palūkanų, 156,11 Eur delspinigių ir 1 448,10 Eur negrąžinto kredito.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas turi peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 106 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 121 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso 227 Eur. Įvertinus tai, kad buvo patenkinti pagrindiniai ieškovo reikalavimai dėl 1448,10 Eur negrąžinto kredito ir 286,43 Eur kredito mokesčio, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas pilna apimtimi. Byloje žyminis mokestis buvo sumokėtas nuo visos reikalavimų sumos, todėl teismas vertina, kad žyminis mokestis ieškovui turi būti priteistas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 61,35 proc. reikalavimų), t. y. 65 Eur. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistinos 186 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
30. Ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė 47 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą priteistinos proporcingai apeliacinės instancijos teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 57,82 proc. reikalavimų), t.y. 27,20 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių pakeisti.
Teismo sprendimo rezoliucinės dalies pirmą ir antrą pastraipas išdėstyti taip.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 10 ct) negrąžinto kredito, 286,43 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 43 ct) kredito mokesčio, 994,36 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 36 ct) palūkanų, 156,11 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir 11 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2885 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 186 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,20 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 20 ct) žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.