Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovui A. G. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017-11-02 įteikti atsakovui asmeniškai. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo per teismo nustatytą 14 d. terminą, atsiliepime į ieškinį neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant ir būtų priimtas sprendimas už akių, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012-01-09 tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 25843, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 448,10 EUR vartojimo kreditas 60 dienų terminui. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą kartu su 286,43 EUR mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis (kredito mokesčiu) iki 2016-02-15, tačiau atsakovas prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. 2017-02-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, įskaitant į atsakovą. Pagal CK 6.109 str. 7 d., naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovui aukščiau nurodytą įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 str.).

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovas vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, todėl remiantis CK 6.881 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 448,10 EUR negrąžinto kredito ir 286,43 EUR kredito mokesčio.

CK 6.258 str.1 d. įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 str. numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Vartojimo kredito sutartimi (9.1 p.) atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos kredito kainos, ar kitų sutartyje nurodytų mokėjimų. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 156,11 EUR delspinigių už negrąžintą kreditą ir mokėjimo palūkanas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas ir palūkanas, atlyginamas tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-25 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kadangi ieškovas reikalavo tiek palūkanų, tiek netesybų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, ir ieškovui priteista 426,47 EUR kompensuojamųjų palūkanų suma, kuri apima priteistinų 156,11 EUR delspinigių už negrąžintą kredito ir mokėjimo palūkanų sumas, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo delspinigius už negrąžintą kreditą ir mokėjimo palūkanas atmestinas.

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 161,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.