- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1762-934/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30496-1102/2020 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo R. B. ieškinys bei patikslintas ieškinys atsakovei G. B., kuriuo ieškovas prašo nutraukti ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką; nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo turimą pavardę; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-7, „Liteko“ sistema neformatuoja patikslinto ieškinio bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, b. l. 20, DOK-170846).
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: 1) R. B. praleidžia su šalių nepilnamečiu vaiku A. B.kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, šiomis dienomis 17.00 val. paimdamas vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir sekančią dieną iki 8.00 val. nuvesdamas vaiką į jo lankomą ugdymo įstaigą arba jo gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka netaikoma R. B. arba G. B. atostogų su šalių nepilnamečiu vaiku metu; 2) R. B.praleidžia su šalių nepilnamečiu vaiku A. B. lyginių kalendorinių metų savaičių savaitgaliais - šeštadienį iki 10.00 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o sekmadienį iki 20.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka netaikoma R. B. arba G. B. atostogų su šalių nepilnamečiu vaiku metu; 3) R. B. praleidžia su šalių nepilnamečiu vaiku A. B. 21 kalendorinę dieną savo kasmetinių atostogų, jas išdėstant po savaitę kiekvieną metų ketvirtį, išskyrus vasaros laiką. R. B. turi teisę su šalių nepilnamečiu vaiku A. B. praleisti 30 dienų vaiko vasaros atostogų laiko. Jeigu tėvų atostogų laikas dubliuojasi, tėvai derinasi pagal susitarimą, vadovaudamiesi vaiko interesais ir apie atostogų su vaiku konkretų laiką ir trukmę šalys viena kitą informuoja trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniais laiškais ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki planuojamų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų grafiko; 4) Tiek šalių atostogų su vaiku metu, kai vaiko bendravimas su kitu iš tėvų nevyksta, tiek vykstant įprastam bendravimui pagal teismo nustatytą tvarką, R. B. ir G. B. turi teisę ne rečiau kaip kas antrą dieną bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, amžių, užimtumą; 5) Kiekvienais poriniais metais R. B. su nepilnamečiu vaiku A. B. praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o kiekvienais neporiniais metais - Kūčių, pirmąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Per šias šventes R. B. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 6) G. B. kiekvienais poriniais metais su nepilnamečiu vaiku A. B. praleidžia Kūčių, pirmąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną; 7) Laikina bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka gali būti laikinai keičiama dėl vaiko ligos. Vaikui susirgus, G. B. sudaro galimybę R. B. matytis su vaiku jo gyvenamojoje vietoje; 8) Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių kiekviena iš Šalių turi teisę išvežti nepilnametį vaiką A. B. iš Lietuvos Respublikos į kitą užsienio valstybę tik turint kitos Šalies rašytinį sutikimą; 9) G. B. dėl užimtumo darbe ar kitų objektyvių priežasčių negalėdama prižiūrėti vaiko ji privalo apie tai informuoti R. B. ir palikti vaiką trečiųjų asmenų priežiūrai tik turėdama R. B. sutikimą, išreikštą elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute; 10) G. B. privalo nedelsdama, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną, informuoti R. B. apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat atsitikus vaikui nelaimingam atsitikimui ar jam susirgus, vaikui patekus į stacionarinę gydymo įstaigą.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, jog šalių sūnui šiuo metu yra 3 metai ir 8 mėnesiai, todėl atsižvelgiant į savo amžių bei stiprų emocinį ryšį su tėvu, vaikas nori ir gali nakvoti ieškovo gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad atsakovė riboja vaiko ir tėvo bendravimą, todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akcentavo, kad vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojama aktualia praktika tiek proceso šalys, tiek teismas turi imtis veiksmingų priemonių siekiant apsaugoti vaiką nuo neigiamos tėvų santuokos nutraukimo proceso įtakos bei užtikrinti, kad šis procesas kuo mažiau įtakotų susiklosčiusius vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (ar motina) santykius. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant sudaryti galimybę vaikui maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu ieškovu, nustatytina bendravimo su vaiku tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31-33). Nurodė, jog su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2019-06-30, kuomet jis nusprendė, kad nebenori gyventi kartu, nori skirtis, paliko atsakovę su vaiku ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Teigė, kad su ieškovu kelis kartus yra kilusios diskusijos dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. Ieškovas primygtinai reikalauja būti su vaiku kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką 17 val. iš ugdymo įstaigos ir kitos dienos iki 8 val. nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą, bei kas antrą savaitgalį. Bandė su ieškovu susitarti, kadangi vaiką neigiamai veikia aplinkos pasikeitimai kas antrą parą praleidžiant su tėvu ar motina. Ieškovas griežtai nusistatęs jo buvimo su vaiku dienas, į kompromisus nesileidžia, griežtai laikosi savo nuomonės, todėl siekiant apsaugoti vaiką nuo galimų stresinių situacijų, atsakovei teko sutikti su ieškovo sąlygomis. Ieškovas atsisakė taikiai spręsti klausimus, susijusius su santuoka ir bendravimo su vaiku tvarka, todėl dėl ieškovo kaltės mediacija buvo nutraukta. Atsakovė teigė, kad ji niekada neribojo ieškovo ir vaiko bendravimo, mano, kad vaikas turi turėti jausti abiejų tėvų rūpestį ir meilę.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje Nr. 1SD-7150(8.1.27) nurodoma, kad ieškovas kartu su savo tėvais gyvena jo tėvams priklausančiame 3 kambarių, apie 65 kv. m bute su patogumais (b. l. 27-29). Namai įrengti, tvarkingi, švarūs, berniukas svečiavimosi pas tėtį metu miega atskiroje lovytėje tėčio miegamajame, turi reikiamus baldus, žaislus bei ugdymosi priemones. Pokalbio su ieškovu metu, vyras pasakojo, jog su atsakove skyriumi gyvena nuo 2019-07-01, berniukui jis teikia 150 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, kai vaikas svečiuojasi pas tėtį, papildomai nuperka jam reikiamų daiktų, rūbų. Vyro teigimu, su sūnumi jis bendrauja kiekvieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais, kas antrą savaitgalį vaikas pas tėtį lieka su nakvyne. Vyras nurodė, jog visada su atsakove vaiko priežiūra ir rūpesčius dalinosi ir dalinasi per pusę, jis veža vaiką į darželį ir pasiima iš jo, prireikus ima nedarbingumo pažymėjimą. Vyro teigimu, dabar atsakovė nenori leisti vaikui pasilikti su nakvyne darbo dienomis, teigdama, kad tai trikdo jo dienotvarkę. Ieškovo manymu, tam, kad būtų užtikrintas tvirtas tėvo ir vaiko ryšys, darbo dienomis pabūti su vaiku 2 valandas yra per mažai. Tarnyba taip pat nustatė, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bei savo tėvais gyvena jos tėvams priklausančiame 3 kambarių, apie 70 kv. m bute su patogumais. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus. Berniukas dalinasi kambariu su mama, turi visus jam reikiamus baldus bei žaislus, ugdymosi priemones. Pokalbio su atsakove metu ji nurodė, jog su ieškovu skyriumi gyvena nuo 2019 m. liepos mėnesio, iki to buvo atvejų, kai jie gyvendavo atskirai, tačiau visada susitaikydavo. Pasak moters, ieškovas sūnui teikia 150 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, tačiau tą mėnesį, kai ji gavo iš valstybės 120,00 Eur dydžio išmoką vaikui, ieškovas vaikui išlaikymo neteikė. Moteris nurodė, kad sūnus su tėčiu bendrauja antradieniais bei ketvirtadieniais, kas antrą savaitgalį vaikas pas tėtį svečiuojasi su nakvyne. Atsakovė pažymėjo, kad nėra linkusi riboti tėvo ir sūnaus bendravimo, tačiau berniukui su tėčiu praleidus 3 dienas prie jūros, jam pradėjo reikštis nervinis tikas. Moteris išreiškė nerimą, kad dažnas aplinkos pakeitimas gali neigiamai atsiliepti vaiko emocinei būsenai. Pažymėjo, kad dėl kitų, susijusių su vaiku klausimų, kol kas su ieškovu ginčų nėra. Išvadoje taip pat nurodoma, kad nepilnametis A. B. lanko Vilniaus lopšelį–darželį „Bitutė“. Berniukas nelanko jokių papildomų būrelių, jo sveikata nesiskundžiama. Apsilankymo metu berniukas nenorėjo bendrauti su nepažįstamu žmogumi, buvo įsitraukęs į žaidimą, jo nuomonės išklausyti nepavyko. Šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, Tarnyboje nebuvo gauta nei šalių, nei trečiųjų asmenų pranešimų ar prašymų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais. Išvadoje pažymima, kad Tarnyba sutinka, kad reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra pareikštas vaiko interesais, ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepilnamečio vaiko interesams neprieštarauja, yra plati ir šalims jos geranoriškai laikantis, bus užtikrintas tvirtas berniuko ryšys su skyriumi gyvenančiu tėčiu. Kartu pažymima, kad įvertinus esamą situaciją, šioje proceso stadijoje Tarnyba nemato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) būtinumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-12 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja: 1) tėvas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas vaiką šeštadienį tarp 9:30 val. ir 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 19:30 val. ir 20.00 val.; 2) tėvas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais, paimdamas vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną (t. y. penktadienį) į jo ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą iki 8.00 val. ryto; 3) tėvas su vaiku poriniais metais (2020 m., 2022 m. ir t. t.) praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o neporiniais metais (2021 m., 2023 m. ir t. t.) – pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 18:30 val. iki 19:00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 19:30 val. iki 20:00 val. Tėvas neporiniais metais (2021 m., 2023 m. ir t. t.) su vaiku bendrauja per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną tarp 9:30 val. ir 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 19:30 val. iki 20:00 val.; 4) vaikui susirgus, G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – mama), sudaro galimybę tėvui matytis su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, kiek tai nekenkia vaiko sveikatai; 5) tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pavyzdžiui, gali susitarti, kad vaikas gali būti perduodamas ir (ar) grąžinamas ir kitoje abiem šalims priimtinoje, iš anksto suderintoje vietoje, susitarti dėl papildomo tėvo ir vaiko bendravimo laiko, pakeisti bendravimo dienas, atsižvelgiant į tėvų užimtumą, ir pan. Toks susitarimas šalių suderinamas raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis (b. l. 43-48).
7. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
7.1. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui. Todėl spręstina, kad kol bus išnagrinėta byla yra svarbu sudaryti galimybes tėvui reguliariai, artimai, betarpiškai bendrauti su vaiku, nes tik tokiu būdu tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys bus išlaikytas, kuriamas ir stiprinamas;
7.2. Šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės;
Šalies argumentai
7.3. Ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės yra tokia pati, kokią prašoma nustatyti teismui priimant galutinį sprendimą, t. y. tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių be išsamaus bylos nagrinėjimo būtų iš esmės tenkintas ieškinys šioje dalyje, todėl teismas sprendžia, kad siekiant užkirsti kelią ginčams tarp šalių kilti, kurie neigiamai galėtų atsiliepti ir vaiko emocinei būklei, šia nutartimi nustatoma laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau joje įtvirtinami tik pagrindiniai, būtiniausi bendravimo ypatumai, o detali tvarka nustatytina bylą išnagrinėjus iš esmės;
7.4. Ieškovo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nuostatos, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, laikytinos tinkamomis vertinant tėvo ir vaiko ryšio nepertraukiamumą, tėvo ir motinos lygias galimybes praleisti su vaiku savaitgalius, abiejų tėvų norą ir siekį iš anksto planuoti savo savaitgalius su vaiku;
7.5. Sprendžiant dėl ieškovo prašymo nustatyti, kad ieškovas su vaiku praleidžia kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki sekančios dienos 8 val., kuriam iš dalies prieštarauja atsakovė, atsižvelgtina į nedidelį vaiko amžių, taip pat pasiremtina kasacinio teismo praktika. Teismas šioje nagrinėjimo stadijoje neturi pakankamai pagrindų spręsti, kad vaiko nakvojimas pirmadienį mamos namuose, antradienį – tėvo, trečiadienį – mamos, ketvirtadienį – tėvo, kas antrą penktadienį – mamos (tėvo) ir t. t., atitiktų geriausius vaiko interesus. Vertintina, kad yra pagrįsti atsakovės argumentai, jog tokio amžiaus vaikui nuolatinis gyvenamosios vietos kaitymas gali neigiamai atsiliepti vaiko emocinei sveikatai, trikdyti vaiko dienotvarkę, neigiamai veikti vaiko savijautą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašoma tvarka šioje dalyje koreguojama nustatant, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antros savaitės (tos, kurios savaitgalio nepraleidžia su vaiku) nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio ryto;
7.6. Ieškovo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nuostatos, pagal kurias ieškovas siekia ne rečiau kaip kas antrą dieną bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacijų priemonėmis, teismo vertinimu, neturint duomenų apie vaiko poilsio, maitinimosi, miego režimą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nesukonkretina nei bendravimo su vaiku laiko, nei bendravimo priemonės, laikytinos pernelyg suvaržančiomis motinos ir vaiko galimai planuojamą laisvalaikį, galinčiomis kelti tarp šalių naujus ginčus dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo ir pan., todėl netvirtintinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visa apimtimi (b. l. 66-78). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia CK 3.175 straipsnio 2 dalį bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo teisę į netrukdomą maksimalų bendravimą. Esminis ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko teisių pažeidimas pasireiškia iš esmės ydinga skundžiamos nutarties sąlyga, kad ieškovas turi teisę su nepilnamečiu vaiku bendrauti tik dvi darbo dienas per mėnesį. Nei atsakovė, nei išvadą byloje teikianti institucija nenurodė, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo buvęs ir tarp šalių susiklostęs susitarimas, kad ieškovas bendrauja su vaiku dvi darbo dienas kiekvieną savaitę, bet kokia forma prieštarautų vaiko interesams, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas ir apribojęs esamą ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku nuo 8 darbo dienų per savaitę tik iki 2 darbo dienų iš esmės pažeidė procesinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo teisinį reglamentavimą bei netinkamai naudojosi teismo ex officio teise;
8.2. Skundžiamoje nutartyje išimtinai formaliai yra minimas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teismas nurodyto principo visiškai netaikė ir juo nesivadovavo. Be to, teismas ignoravo ir nemotyvuotai nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos byloje pateiktos 2020-09-28 išvados Nr. 1SD-7150(8.1.27) turiniu bei jame pateiktomis specialistų rekomendacijomis siekti nepilnamečio vaiko maksimalaus bendravimo su tėvu ir siekti išsaugoti vaiko ryšį su tėvu;
8.3. Byloje nėra jokių objektyvių faktų ir įrodymų, kad šalių vaiko nakvojimas ieškovo gyvenamojoje vietoje darbo dienomis (t.y. antradieniais ir ketvirtadieniais) bet kokia apimtimi ir forma galėtų neigiamai veikti vaiko fizinę ar psichologinę būseną. Priešingai, pagal tokią bendravimo tvarką vaikas dar labiau jaustųsi vienodai svarbus ir tėvui ir motinai, jam nekiltų abejonių, kad jo bendravimas su tėvu, dėl jam nesuprantamų priežasčių yra ribojamas, tuo keliant vaikui nepagrįstą stresą. Byloje taip pat nėra pateikta visiškai jokių duomenų ar įrodymų, kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka galėtų ne teigiamai, o neigiamai veikti vaiko fizinę būseną ar sveikatą;
8.4. Ieškovas sutiktų, kad darbo dienomis jo bendravimo su vaiku laikas galėtų nebūtinai nustatomas tik antradieniais ir ketvirtadieniais. Vadovaujantis vaiko interesais bendravimas nurodytoje apimtyje darbo dienomis galėtų būti nustatomas ir iš eilės einančiomis darbo dienomis, vaikui nakvojant pas ieškovą (pvz.: kiekvienos savaitės antradienį ir trečiadienį).
8.5. Skundžiama nutartis priimta šiurkščiai pažeidžiant imperatyvius reikalavimus keliamus teismo nutarčiai, t.y. reikalavimą motyvuoti priimamą teismo nutartį (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą). Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje esantis teismo formalumas ir nekonkretumas tik deklaratyviai paminint teisės taikymo taisykles, bei epizodiškai paminint atsakovės nuomonę, kad vaiko bendravimas su ieškovu pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką neigiamai veiktų vaiką dėl aplinkos keitimo, nėra suderinamas su privalomais teisėtumo ir šalių lygiateisiškumo principais, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu bei CPK 376 straipsnyje įtvirtintu imperatyviai aktyvaus teismo vaidmeniu.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 88-90). Atsiliepime nurodė, kad ieškovas dėl savo charakterio bruožų nuolat siekia jam patogiausių sprendimų, o atsakovei svarbiausias vaiko saugumas, todėl teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka sudaro pagrindą vaikui jaustis saugiai, nutartyje išlaikyta ieškovo bendravimo su vaiku pusiausvyra. Pažymėjo, kad gali kartu susitarti dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos ar pakeisti patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-12 nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
12. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
13. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-12 nutarties, iš esmės nesutikdamas su teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka darbo dienomis. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia CK 3.175 straipsnio 2 dalį bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo teisę į netrukdomą maksimalų bendravimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
14. Pažymėtina, jog CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020; 2019-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
16. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais, paimdamas vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną (t. y. penktadienį) į jo ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą iki 8.00 val. ryto, t.y. kas antros savaitės ketvirtadienį vaikas nakvoja pas tėvą. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į šalių nepilnamečio vaiko amžių (3 metai ir 8 mėnesiai), konstatavęs, kad tokio amžiaus vaikui nuolatinis gyvenamosios vietos kaitymas, kuomet pagal ieškovo prašymą vaikas iš esmės kas antrą darbo dieną nakvotų pas skirtingą tėvą, gali neigiamai atsiliepti vaiko emocinei sveikatai, trikdyti vaiko dienotvarkę, neigiamai veikti vaiko savijautą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi bendravimo tvarka buvo nustatyta atsižvelgus išimtinai į vaiko interesus ir jo amžių, kaip tai numato CK 3.175 straipsnio 2 dalis ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika (žr., 14, 15 ir 16 punktus).
18. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių faktų ir įrodymų, kad šalių vaiko nakvojimas ieškovo gyvenamojoje vietoje darbo dienomis (t.y. antradieniais ir ketvirtadieniais) bet kokia apimtimi ir forma galėtų neigiamai veikti vaiko fizinę ar psichologinę būseną. Apelianto vertinimu, byloje nėra pateikta visiškai jokių duomenų ar įrodymų, kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka galėtų ne teigiamai, o neigiamai veikti vaiko fizinę būseną ar sveikatą. Teismas su tokiais apelianto teiginiais sutinka tik iš dalies.
19. Atsiliepime į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nurodė, kad vaiką neigiamai veikia aplinkos pasikeitimai kas antrą parą praleidžiant su tėvu ar motina. Kad vaikas turėjo tam tikrų psichologinių problemų nustatyta ir iš atsakovės kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikto šalių susirašinėjimo, kuriame atsakovė ieškovui nurodė, kad vaikas buvo užregistruotas pas neurologą, taip pat, kad gydytoja nurodžiusi, jog vaikas patyrė stresą nerviniu pagrindu (b. l. 36-37). Iš pateikto susirašinėjo taip pat nustatyta, kad, atsakovės nuomone, sveikatos sutrikimai nepilnamečiui vaikui kilo po to, kai vaikas tris dienas iš eilės be mamos, tik su tėčiu. Teismas pažymi, jog minėtos aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir jis jų neginčijo, todėl nėra pagrindo ieškovo teiginiams, kad byloje apskritai nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, jog nakvojimas ieškovo gyvenamojoje vietoje darbo dienomis galėtų neigiamai paveikti vaiko fizinę ar psichologinę būseną. Be to, iš pateikto susirašinėjo nustatyta, kad atsakovė siūlė ieškovui apsilankyti pas psichologą dėl šalių ir jų nepilnamečio vaiko gerovės, taip pat nedaryti esminių pakeitimų dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis ir ieškovas tokiam prašymui iš esmės neprieštaravo (b. l. 38).
20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina apelianto bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo teisę į netrukdomą maksimalų bendravimą. Pažymėtina ir tai, jog pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką abu tėvai turi lygias galimybes su nepilnamečiu vaiku bendrauti savaitgaliais ir švenčių dienomis (žr., 16 punktą).
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) byloje pateiktos 2020-09-28 išvados Nr. 1SD-7150(8.1.27) turiniu bei jame pateiktomis specialistų rekomendacijomis. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad Vaikų teisių institucijos nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio, o jos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (Vilniaus apygardos teismo 2018-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2526-619/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-335-265/2017; Šiaulių apygardos teismo 2016-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-649-368/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti ne tik išvadoje nurodytas aplinkybes, bet ir kitus byloje esančius prašymo išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus. Akcentuotina ir tai, jog nors pasisakydama dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, Tarnyba pažymėjo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja vaiko interesams, tačiau nurodė, jog šioje proceso stadijoje apskritai nemato jų taikymo būtinumo (b. l. 29).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis sutiktų, kad darbo dienomis jo bendravimo su vaiku laikas galėtų nebūtinai nustatomas tik antradieniais ir ketvirtadieniais ir kad bendravimas darbo dienomis galėtų būti nustatomas ir iš eilės einančiomis darbo dienomis, vaikui nakvojant pas ieškovą (pvz.: kiekvienos savaitės antradienį ir trečiadienį), nebuvo pareikštos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
23. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog skundžiama nutartis priimta šiurkščiai pažeidžiant imperatyvius reikalavimus keliamus teismo nutarčiai, t.y. reikalavimą motyvuoti priimamą teismo nutartį (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apelianto vertinimu, skundžiamoje nutartyje esantis teismo formalumas ir nekonkretumas tik deklaratyviai paminint teisės taikymo taisykles, bei epizodiškai paminint atsakovės nuomonę, kad vaiko bendravimas su ieškovu pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką neigiamai veiktų vaiką dėl aplinkos keitimo, nėra suderinamas su privalomais teisėtumo ir šalių lygiateisiškumo principais, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu bei CPK 376 straipsnyje įtvirtintu imperatyviai aktyvaus teismo vaidmeniu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
24. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; 2020-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti nutartį neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė esminius motyvus, kodėl apelianto pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, savo sprendimą grindė civilinės ir civilinio proceso teisės normomis, kasacinio teismo praktika bei šalių procesiniuose dokumentuose ir kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytais duomenimis. Vien aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su nutarties motyvais, nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.
26. Byloje taip pat nustatyta, jog apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės sutampa su jo ieškinio reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio ieškovo interesus dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl jas pakeisti, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl laikinos tvarkos, galiosiančios iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios sprendžiant šį klausimą iš esmės.
27. Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Apelianto R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 20250-10-12 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.