Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 21.40 val., sėdėdamas vairuotojo vietoje keleiviniame automobilyje ,,Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame gatvėje, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nurodyto automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjusia savo buvusia partnere I. I., tyčia įrėmė rankoje laikytą sulenkiamą peilį I. I. į kaklą ir dūrė juo mažiausiai du kartus jai į kaklą, tokiu būdu I. I. padarė durtines žaizdas kakle, ir I. I. ginantis – suėmus jai rankomis už sulenkiamo peilio, padarė jai pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje su daliniu n.ulnaris pažeidimu ir kairėje plaštakoje bei kairės plaštakos III-IV-ame pirštuose, kas visumoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dalinio dešinio n.ulnaris pažeidimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

J. A. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. su I. I. jis kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai, vėliau jokių santykių nepalaikė. Šiuo metu su ja nebendrauja. Ji jam rašo per ,,Viber“, ,,TikTok“ programas, bet jis jai nieko neatrašo. Nori paaiškinti, kad I. I. nuolat iš jo reikalauja pinigų. Jie yra nufilmavę intymių vaizdo įrašų, ji jį šantažavo dėl šių vaizdo įrašų pateikimo, paviešinimo jo šeimos nariams, už tai, kad nepaviešintų, ji reikalavo pinigų. Jis yra jai davęs 200, 250 eurų, yra ją apipirkęs parduotuvėse, visą tai darė tik dėl to, kad nepersiųstų šių vaizdo įrašų niekam. 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 21-22 val. jis atvažiavo pas ją į Naująją Vilnią šalia parduotuvės ,,Norfa“, tikslaus adreso nežino, automobiliu. Ten ji gyvena, ten viešbutis, pavadinimo nėra, ten kambarį nuomojo. Atvažiavo automobiliu ,,KIA Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis jo. Susitiko jos iniciatyva, ji pakvietė, nes nori kažką jam pasakyti, kad duotų pinigų. Ji pasakė, kad jei neatvažiuos, ji išplatins minėtus vaizdo įrašus. Kai atvažiavo, automobilį pastatė 15-20 m nuo viešbučio, ant kelio, nes ji sakė, nesustoti prie viešbučio. Atvažiavo ne vienas, su draugu, jo vardas E. M.. Jis vairavo automobilį, sėdėjo vairuotojo vietoje, E. M. sėdėjo priekyje, kol jis atvažiavo iki jos, o paskui perėjo į automobilio galą. Jis buvo blaivus. Tą dieną jis gėrė, apie pietus buvo išgėręs apie 150-160 g degtinės. Gėrė trise, gėrė su E. M., E. M. giminaičiu ir jis. Išgėrė 0,5 l degtinės trise. Gėrė namuose, (duomenys neskelbtini). Bet vakare, kai važiavo, jau jautėsi gerai, blaivus, nes buvo ir pamiegojęs, gerai jautėsi. Kai atvažiavo, tai jis I. I. paskambino, paskambino jai per ,,Viber“. Ji išėjo, atsisėdo į automobilį, atsisėdo į priekį automobilio. Ji matė, kad gale yra jo draugas, ji dar paklausė, kodėl jis kartu atvažiavo. Nenorėjo vienas važiuoti, kad būtų kažkas, kad matytų, jog šantažuoja jį, kad matytų, kad jis jai nieko nedaro. Jie kalbėjosi, ji reikalavo pinigų, sakė, kad paviešins turimus video. Jis jos prašė to nedaryti. Ji išvedė jį iš kantrybės, supykdė. Jis tada sėdėdamas už vairo suėmė dešine ranka I. I. už plaukų ties pakaušiu, ji buvo palaidais plaukais, nemano, kad jai skaudėjo, nes jis tik laikė jai už plaukų, netraukė. Tada paleido jos plaukus ir paėmė iš vairuotojo durelių buvusį peilį, dešine ranka atlenkė jį, nes tai atlenkiamas peiliukas, suėmė aukščiau, kad juo nesužalotų I. I. ir laikydamas rankoje kairėje tą peilį, prie jos nebuvo pridėjęs peilio, sakė jai, I. I. nedaryk to, ji ėmė jį įžeidinėt toliau, tada jis pridėjo peilį prie jos kaklo, iš dešinės pusės po smakru kakle, ir sakė jai, I. I. nedaryk to. Peilį buvo priglaudęs prie odos, bet nepjovė ir nedūrė jai kaklo. Tada I. I. suėmė jo laikomą peilį abiem rankom, traukė nuo savęs tą peilį, jis ištraukė peilį iš jos rankų, matė, kad jai ima iš rankų tekėti kraujas, tada jo draugas jam sakė, ką tu darai, jis jam atsakė, nieko nedaro. I. I. sakė jam, ką tu, nori ją nužudyt, atsakė ne, nenori. Kad kaklą I. I. sužalotų, jis nematė nieko ant jos kaklo, nematė, kad sužalotų. Ji pasakė jam, kad jis įdūrė jai peiliu į kaklą, bet nematė jokios žymės, kad įdūrė. Jis tik norėjo pagąsdinti ją, kad ji suprastų, kad nereikia tų video platinti kitiems, kad to nedarytų, nenorėjo jos sužaloti. Jis atitraukė peilį, j o draugas jį iš galo apkabino dešine ranka, sakė, ką tu darai. Tada I. I. ėmė verkti ir, atidariusi dureles, išbėgo iš automobilio. Durelės ir nebuvo uždarytos jai įlipus. Kai ji išlipo, ji ėmė bėgti į viešbučio pusę, o jis išlipo iš automobilio, ėmė bėgti I. I. iš paskos, ji šaukė, žmonės padėkit, ją žudo, jis ją pavijo iš galo, apkabino ir kartu nukrito ant asfalto. Nukrito abu ant dešinio šono, matė, kad jai teka kraujas iš kaklo, jis jai suėmė kaire ranka už kaklo, sakė jai: ,,Nerėk, aš tuoj greitąją iškviesiu.“ Tada jo draugas sėdo už jo automobilio vairo, pavažiavo atgal iki jų, pasakė, kad nuveš I. I. į ligoninę. Jis jau priklaupęs, laikė I. I. galvą, tada jo draugas pasakė, kad jei ji neina, važiuojam iš čia. Tada jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis matė, kad I. I. atsistojo ir nubėgo į viešbutį. Ji šaukė, kad ją užmuš, tai jis tiesiog norėjo nusiprausti, nes buvo kruvinas, todėl ją paliko. Kai įsėdo į mašiną, tai atsisėdo į priekį, į keleivio vietą priekyje, nes E. M. jau vairavo. Nuvažiavo tiesiai į savo namus, (duomenys neskelbtini). E. M. išleido jį iš automobilio prie namų, į kiemą nevažiavo, jis išlipo. Kur nuvažiavo E. M., jis nežino, nematė, kai važiavo nekalbėjo, kad jis išvažiuos kažkur, tiesiog savaime taip gavosi, tik kitą dieną pakalbėjo, kad jis bijojo automobilį į kiemą varyt. Jis nežino, kodėl jis išvažiavo. Bet kai E. M. jį išleido, tai tik jam išlipus privažiavo policijos mašina, E. M. ir nuvažiavo jį išleidęs, o jį policija iškart sulaikė. Namo nebuvo užėjęs, net neįėjo į kiemą. Gatvėje policija jį iškart sulaikė. Uždėjo antrankius ir pasodino jį į policijos automobilį. Peilis, kuriuo grasino I. I., liko automobilyje, po vairuotojo kojom ant kilimėlio. Kai policija jį sulaikė, jis buvo apsirengęs juodos spalvos džinsais ir buvo visai be marškinėlių. Policijai iškart pasakė, kas atsitiko. I. I. lauke ją pasivijęs jokių smūgių nesudavė, nesmaugė jos, tik laikė jai viena ranka už kaklo, kad netekėtų kraujas. Automobilyje I. I. irgi jokių smūgių nesudavė. Įvykio vietoje galėtų ir sutinka parodyti visus veiksmus, kuriuos atliko, jei reikėtų. Peilis, kuriuo grasino I. I., yra raudonai rudos spalvos, atlenkiamas, jis užlenktas apie 15 cm ilgio, atlenktas apie 25 cm ilgio, yra tik peilis, kitų ten papildomų atlenkiamų dalykų nėra. Peilį automobilyje visada turėjo, jis visada ten buvo. Jis nenorėjo I. I. užmušt, sužalot jos, labai gailisi dėl to. Jis net peilį laikė taip, kad jos nesužalotų, kad jai neskaudėtų. Peilį jis buvo įrėmęs, bet kad jai įpjautų ar įdurtų, nematė, tik pamatė, kai ji pasakė, kad ją sužalojo. Rankų I. I. nenorėjo sužaloti, ji pati jas susipjaustė peilį laikydama ir kai jį jis ištraukinėjo jai iš rankų. Automobilio „KIA“ raktelius jis pateiks, turi juos. Taip pat prašo prijungti prie bylos garso įrašus, kurie yra I. I. balso pranešimai jam, kurie pagrindžia jo duotus šiandienos parodymus. Jis yra dešiniarankis. Dėl vaizdo įrašų, kurie yra intymūs, jie tarpusavyje naudodavo fizinį smurtą, naudojo antrankius, tai buvo tarpusavio susitarimas, nebuvo jokios prievartos. Jei būtų galimybė bylą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, tai jis sutinka su tuo. Dėl tyrėjos klausimo, kad kai policija jį sulaikė, jis buvo be marškinėlių, tai ar pas I. I. irgi atvažiavo be marškinėlių, gali paaiškinti, kad jis buvo su marškinėliais, tik išvažiavęs iš I. I. nusirengė automobilyje, nusivalė ja rankas, nes jos buvo kruvinos. Marškinėliai buvo oranžinės spalvos. Marškinėliai liko automobilyje, o gal į namus E. M. nunešė, jis nežino šito. Pripažįsta, kad nesunkiai sutrikdė I. I. sveikatą. Labai gailisi dėl to, kaip pasielgė, nėra teistas, visi šie įvykiai jam bus pamoka ir daugiau taip nesielgs. Bandė atsiprašyti I. I., sakė jai, kad ji jam atleistų, norėjo susitaikyti, bet ji savo pozicijos dėl susitaikymo neišsako. Atlygino žalą ligonių kasai ir proceso išlaidas. Be kita ko, parodymų patikrinimo vietoje metu J. A. parodė vietą, kur jis sužalojo nukentėjusiąją ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 3, b. l. 165–172, 177–181, 194–197, t. 4, b. l. 1–12).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

- 2023 m. rugsėjo 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, iš kurio matyti, kad apžiūrėti prie PRĮR išrašų ROIK 0123000526365 esantis 1) pranešėjo, prisistačiusio J. K., prie ROIK 0123000526372 esantis 2) pranešėjo, prisistačiusio V. K., ir 3) pranešėjo, neprisistačiusio, prie ROIK 0123000532251 esantis 4) pranešėjo, prisistačiusio S. V., skambučių įrašai Bendrajam pagalbos centrui (t. 2, b. l. 38-44);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti tiek žmogaus susargdinimu, tiek žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Veikai pagal BK 138 straipsnį kvalifikuoti, be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kaltininko veika, t. y. atitinkamas poveikis nukentėjusiajam, turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-795/2022).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygina nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į J. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (2 t., b. l. 69-75), vedęs, dirbantis betonuotoju, turintis mažamečių vaikų.

Pažymėtina, kad prokuroras sakydamas baigiamąją kalbą prašė teismo kaltinamajam skirti 90 parų arešto bausmę ir nurodė, kad atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, būdą, veika padaryta naudojant peilį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam arešto bausmę.

Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą. Kita vertus, BK 55 straipsnis nedraudžia tokiam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmės: dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą – motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2006, 2K-138/2011, 2K-181/2014).

Pažymėtina tai, kad BK 55 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis nurodytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Tuo atveju, jeigu straipsnio sankcija nustato tik laisvės atėmimo bausmę, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-284/2013).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Teismas pritardamas prokuroro pozicijai, įvertinęs veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį iškart po nusikalstamos veikos padarymo, daro išvadą, kad šiuo atveju teisinga ir proporcinga kaltinamajam skirtina bausmė – areštas. Pažymėtina, kad veika buvo padaryta naudojant peilį, be to svarbi aplinkybė ta, jog veika buvo baigta ne dėl kaltinamojo apsisprendimo, o dėl to, jog nukentėjusiajai su įvykyje dalyvavusio liudytojo pagalba pavyko pabėgti nuo kaltinamojo. Nukentėjusiajai bėgant, kaltinamasis ją vijosi ir norėdamas toliau tęsti nusikalstamą veiką pagriovė ją ant žemės bei suėmė už kaklo. Nukentėjusioji iš kaltinamojo išsilaisvino ir nubėgo gatve šaukdamasi pagalbos tik įvykyje dalyvavusiam liudytojui patraukus kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis nebandė suteikti nukentėjusiajai pagalbos, neskambino bendruoju pagalbos numeriu ir nesiėmė jokių kitų aktyvių veiksmų, siekdamas padėti nukentėjusiajai, tačiau priešingai - pasišalino iš įvykio vietos. Svarbi ir ta aplinkybė, jog visa tai vyko viešoje vietoje, t. y. nukentėjusiajai pavykus ištrūkti iš automobilio, kuris stovėjo gatvėje, ji, kraujuojanti, bėgo keliu link savo gyvenamosios vietos, šaukėsi pagalbos, ir net pats kaltinamasis patvirtino, kad tai matė kiti žmonės, o Bendrasis pagalbos centras taip pat sulaukė skambučio su pagalbos prašymu nurodant, jog matė kaip prievarta moteris įsodinta į automobilį ir šaukiasi pagalbos (t. 2, b. l. 39). Visos paminėtos aplinkybės apibūdina kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo, t.y. parodo didesnį jo pavojingumą, ypatingą agresyvumą ir įžūlumą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors kaltinamasis yra neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl smurtinių nusikaltimų tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Nors kaltinamasis nėra nuteistas, tačiau svarbu tai, jog kaltinamojo atžvilgiu 2023 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, baudžiamojo byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukta nukentėjusiajai I. I. ir kaltinamajam J. A. susitaikius. Tačiau 2023 m. rugpjūčio 6 d. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu pagal 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš I. I.. Nors kaltinamasis nėra nuteistas dėl šių nusikalstamų veikų, kaip ir patvirtino pats kaltinamasis, baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama teisme, tačiau manytina, kad šios aplinkybės yra svarbios charakterizuojant kaltinamojo asmenybę ir jas taip pat būtina įvertinti skiriant bausmę. Kaltinamasis duodamas parodymus teisme, prašė teismo skirti su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusią bausmę motyvuodamas tuo, jog turi sveikatos problemų dėl didelio kraujo spaudimo, nurodė, kad gali prarasti sąmonę bet kurioje vietoje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaip ir pats kaltinamasis nurodė, sveikatos sutrikimai nesutrukdė įvykdyti nusikalstamą veiką ir sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai, kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamojo sveikatos būklė yra tokia, dėl kurios jis negalėtų atlikti bausmės.

Pagal BK 61 straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kaip skirti bausmę esant tam tikrai atsakomybę lengvinančių aplinkybių grupei. Ši BK 61 straipsnio dalis, įtvirtina teismui galimybę esant įvardytoms aplinkybėms (jų visumai) pasirinkti vieną iš nurodytų bausmės rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2014). Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra nustatyta aplinkybė, jog J. A. būtų aktyviai padėjęs išaiškinti nusikaltimą, priešingai vertinant jo duotų parodymų turinį matyti, jog nors kaltinamasis pripažino visas esmines aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų, tačiau dėl konflikto kaltino ir pačią nukentėjusiąją, teigdamas, jog ji šantažavo kaltinamąjį, reikalavo pinigų, dėl ko, kaip teigė pats kaltinamasis, jis susinervino paėmęs peilį pridėjo nukentėjusiajai prie kaklo.

Išdėstytos aplinkybės, dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, jos trukmę parenkant artimą vidutinei.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. 21.50 val. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 17.00 val., vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Nors šios bylos aplinkybės atitinka formalias sąlygas bausmės vykdymo atidėjimui, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, būdą ir kitas jau aptartas aplinkybes, mano, kad nenustatyta trečioji sąlyga, t. y. pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atėjimą.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 550,41 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl išlaidų, turėtų nukentėjusiosios I. I. gydymui (t. 3, b. l. 21-31). Ikiteisminio tyrimo metu gautas civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kadangi kaltinamasis žalą atlygino (t. 4, b. l. 109-110). Atsižvelgiant į paminėtą, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas (paimtas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2022-04-12 Migracijos departamento Kauno skyrius, galioja iki 2024-04-12) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rausvos spalvos megztinis (su užrašu ,,Drogas“), supakuotas į Voką Nr. 1, 1 vnt., juodos spalvos kelnės, supakuotos į Voką Nr. 2, 1 vnt., raudonos spalvos liemenėlė, supakuota į Voką Nr. 3, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio iš namo Nr.45 kiemo nuo grindinio, supakuota į Voką Nr. 1, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio ties Nr.37 namo nuo kelio, supakuota į Voką Nr. 2, 1 vnt., cigarečių pakelis nuo kelio, supakuotas į Voką Nr. 3, 1 vnt., žiebtuvėlis nuo kelio, supakuotas į Voką Nr. 4, 1 vnt., peilis su raudonos spalvos skysčio sutepimais nuo sofos iš patalpos Nr.1, supakuotas Pakuotė Nr.1, plomba Nr. 065905, 1 vnt., stiklinis butelis su užrašu ,,Finlandija“ su raudonos spalvos skysčio sutepimais nuo sofos iš patalpos Nr.1, supkauotas Dėžė Nr.2, plomba Nr. 065906, 1 vnt., džemperis su gobtuvu ir šortai su raudonos spalvos sutepimais iš patalpos Nr.1, supakuoti Pakuotė Nr.3, plomba Nr. 065907, 1 vnt., nuoplova nuo priekinių kairės pusės durelių slenksčio raudonos spalvos skysčio dėmės, supakuota į Voką Nr. 1, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio dėmės, nuo kairės pusės galinių durelių stiklo, supakuota į Voką Nr. 2, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio nutekėjimo, nuo galinių dešinės pusės durelių, supakuota į Voką Nr. 3, 1 vnt., nuoplova nuo priekinių kairės pusės durelių slenksčio, ant kurio yra raudonos spalvos skysčio dėmės, supakuota į Voką Nr. 4, 1 vnt., J. A. DNR pavyzdys, supakuotas į Voką A, 1 vnt., I. I. lyginamasis seilių (DND) pavyzdys, supakuotas į Voką B, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant automobilio vairo, supakuota į voką Nr. 1, plomba Nr. 024914, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant priekinio keleivio sėdynės atlošo šono kairėje pusėje, supakuota į voką Nr. 2, plomba Nr. 024915, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant priekinio keleivio durų porankio, supakuota į voką Nr. 3, plomba Nr. 024916, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, ant galinio dešinės pusės keleivio durų porankio, supkuota į voką Nr. 4, plomba Nr. 024917, 1 vnt., rausvos (rusvos) spalvos galimai žmogaus plaukai, rasti ant kairės pusės galinės keleivio sėdynės, supakuoti į voką Nr. 5, plomba Nr. 024918, 1 vnt., perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugyklą, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav. – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskai (5 vnt.) su „Body“ kamerų vaizdo įrašais, BPC skambučių garso įrašais, kaltinamojo J. A. pateiktais vaizdo įrašais, kaltinamojo apklausos vaizdo įrašu, nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašu, taip pat CD diskas (1 vnt.) su teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu (prisegti prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką kai J. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. 21.50 val. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 17.00 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Išaiškinti J. A., kad nuosprendžiui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per 7 dienas privaloma darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu, atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu - ina.dikciene@kalejimai.lt ar telefonu Nr. 86 63 60132.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą (paimtas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2022-04-12 Migracijos departamento Kauno skyrius, galioja iki 2024-04-12) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo 550,41 Eur civilinio ieškinio priimti ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rausvos spalvos megztinis (su užrašu ,,Drogas“), supakuotas į Voką Nr. 1, 1 vnt., juodos spalvos kelnės, supakuotos į Voką Nr. 2, 1 vnt., raudonos spalvos liemenėlė, supakuota į Voką Nr. 3, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio iš namo Nr.45 kiemo nuo grindinio, supakuota į Voką Nr. 1, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio ties Nr.37 namo nuo kelio, supakuota į Voką Nr. 2, 1 vnt., cigarečių pakelis nuo kelio, supakuotas į Voką Nr. 3, 1 vnt., žiebtuvėlis nuo kelio, supakuotas į Voką Nr. 4, 1 vnt., peilis su raudonos spalvos skysčio sutepimais nuo sofos iš patalpos Nr.1, supakuotas Pakuotė Nr.1, plomba Nr. 065905, 1 vnt., stiklinis butelis su užrašu ,,Finlandija“ su raudonos spalvos skysčio sutepimais nuo sofos iš patalpos Nr.1, supkauotas Dėžė Nr.2, plomba Nr. 065906, 1 vnt., džemperis su gobtuvu ir šortai su raudonos spalvos sutepimais iš patalpos Nr.1, supakuoti Pakuotė Nr.3, plomba Nr. 065907, 1 vnt., nuoplova nuo priekinių kairės pusės durelių slenksčio raudonos spalvos skysčio dėmės, supakuota į Voką Nr. 1, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio dėmės, nuo kairės pusės galinių durelių stiklo, supakuota į Voką Nr. 2, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio nutekėjimo, nuo galinių dešinės pusės durelių, supakuota į Voką Nr. 3, 1 vnt., nuoplova nuo priekinių kairės pusės durelių slenksčio, ant kurio yra raudonos spalvos skysčio dėmės, supakuota į Voką Nr. 4, 1 vnt., J. A. DNR pavyzdys, supakuotas į Voką A, 1 vnt., I. I. lyginamasis seilių (DND) pavyzdys, supakuotas į Voką B, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant automobilio vairo, supakuota į voką Nr. 1, plomba Nr. 024914, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant priekinio keleivio sėdynės atlošo šono kairėje pusėje, supakuota į voką Nr. 2, plomba Nr. 024915, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant priekinio keleivio durų porankio, supakuota į voką Nr. 3, plomba Nr. 024916, 1 vnt., nuoplova nuo raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, ant galinio dešinės pusės keleivio durų porankio, supkuota į voką Nr. 4, plomba Nr. 024917, 1 vnt., rausvos (rusvos) spalvos galimai žmogaus plaukai, rasti ant kairės pusės galinės keleivio sėdynės, supakuoti į voką Nr. 5, plomba Nr. 024918, 1 vnt., perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugyklą, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav. – sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskus (5 vnt.) su „Body“ kamerų vaizdo įrašais, BPC skambučių garso įrašais, kaltinamojo J. A. pateiktais vaizdo įrašais, kaltinamojo apklausos vaizdo įrašu, nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašu, taip pat CD diską (1 vnt.) su teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu (prisegti prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.