Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. A. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. 21.50 val. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 17.00 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realia arešto bausme. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam skirtiną bausmės rūšį, tačiau nustatė per didelį arešto bausmės dydį ir paskirtos bausmės vykdymo nepagrįstai neatidėjo. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo įstatymo straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos bausmės rūšys – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas J. A. už BK 138 straipsnio 1 dalies padarymą paskyrė 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl J. A. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, panaudojant peilį. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi. J. A. praeityje neteistas (4 t., b. l. 65–67), administracine tvarka baustas, už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (4 t., b. l. 69–74), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamu nuosprendžiu J. A. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo, pavojingo žmogaus sveikatai ir gyvybei, padarymą. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė panaudodamas peilį, siekdamas sužaloti žmogų. Vertinant nuteistojo neteisėtus veiksmus, jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei dėl jų kilusius padarinius, akivaizdu, jog J. A. būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad durdamas peiliu į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – kaklą – gali sukelti fizinį skausmą ar netgi surikdyti sveikatą, o dūrių intensyvumas (durta net kelis kartus), rodo, kad jis to siekė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2793/2023(01) konstatuota, jog I. I. padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dalinio dešinio n. ulnaris pažeidimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. I. I. nustatytos durtinės žaizdos kakle, pjaustinės žaizdos dešinėje plaštakoje su daliniu n. ulnaris pažeidimu ir kairėje plaštakoje bei kairės plaštakos III-IV-ame pirštuose, padaryta paveikus aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu/įrankiu. Tikėtina, kad pjautinės žaizdos abiejose plaštakose ir kairės plaštakos III-IV-ame pirštuose, galėjo būti padarytos ir savigynos metu, užsidengiant rankomis arba, galimai, suėmus, aštrų pjaunančių savybių turintį daiktą/įrankį (3 t., b. l. 15–16). Aptarta specialisto išvada patvirtina nuteistojo veiksmų kryptingumą nukentėjusiosios atžvilgiu, jų intensyvumą bei pavojingumą. Be to, nusikaltimas buvo baigtas dėl to, jog nukentėjusiajai pavyko išsivaduoti nuo nuteistojo, kas reiškia, kad nusikalstama veika buvo baigta ne nuo nuteistojo valios priklausančių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog nukentėjusioji bėgo iš automobilio, jis laikė jai ranką ant kaklo, kad nebėgtų kraujas, tačiau draugui pavažiavus automobiliu atgal ir pamačius einančius žmonės, nuteistasis sėdo į automobilį ir kartu su draugu nuvažiavo į tuometinę savo gyvenamąją vietą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teisiamojo posėdžio 2024 m. sausio 8 d. garso įrašas: 15:30 s – 15:47 s). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis ne tik pasielgė priešingai teisei, bet ir paliko sužalotą nukentėjusiąją, kuriai akivaizdžiai buvo reikalinga medicininė pagalba. Aptartų aplinkybių kontekste, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos būdas bei jo veiksmai ir elgesys po to rodo didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

10. Individualizuodamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti aplinkybių, jog jo atžvilgiu 2023 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta jam ir nukentėjusiajai I. I. susitaikius.

10.1. Nagrinėjamu atveju, 2023 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas J. A. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo buvo nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis). Skundžiamu nuosprendžiu J. A. buvo pripažintas kaltu 2023 m. rugsėjo 3 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas padarytas taip pat I. I. atžvilgiu. Taigi, nors dėl ankstesnės veikos buvo priimtas sprendimas nutraukti baudžiamąjį procesą, tačiau nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, jų pobūdis, dažnumas bei kryptingumas rodo, kad J. A. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs nusikalsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos nėra viena nuo kitos nutolusios ilgu laiko tarpu, kas rodo nuteistojo neigiamo elgesio sistemingumą, be to, J. A. nusikalstamas elgesys yra smurtinio pobūdžio ir to pačio asmens atžvilgiu.

10.2. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog priimant skundžiamą nuosprendį buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje J. A. buvo kaltinamas panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu. Kita vertus, minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu J. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Nors šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau toks teismo sprendimas taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas.

11. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnio nuostata dėl bausmės rūšies parinkimo nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-7-87/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-118-489/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. A. bausmę, išsamiai motyvavo, kodėl šiuo atveju yra pagrindas arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio nuosprendžio 9-10 punktuose detalizuotos aplinkybės, apibūdinančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą nusikaltimą, leidžia pagrįstai spręsti, jog švelnesnė nei arešto bausmė šiuo atveju nebus teisinga ir proporcinga, todėl parinkta bausmės rūšis yra tinkama.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. A. nustatė didesnį bausmės dydį nei BK numatytas arešto bausmės vidurkis – paskirta 60 parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas arešto bausmės dydį pirmą kartą teisiamam J. A., savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Minėta, kad skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei duomenis apie kaltininko asmenybę. Šiuo atveju J. A. teisiamas pirmą kartą už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nuteistasis dirbantis, turi vaiką, rūpinasi jo išlaikymu, anksčiau yra baustas administracine tvarka už ne itin šiukščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos. Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas arešto bausmės dydis yra pernelyg didelis, todėl bausmės dydis mažintinas ir nustatytinas mažesnis nei BK nustatytas arešto bausmės vidurkis – 45 paros arešto. Kadangi pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), J. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 64¹ straipsnis), nuteistajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu ir J. A. skirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.

13. J. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad nėra aišku, kokios aplinkybės užkerta pirmosios instancijos teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė bei nepateikė BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo motyvų, nors, vadovaujantis BK 75 straipsnio 8 dalimi, privalėjo tai padaryti. Todėl sprendžiama, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje nėra motyvuotas, kartu ir pagrįstas.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

15. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija, svarstydama dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam bei vertindama, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgia į pirmiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus ir vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe. Nagrinėjamu atveju byloje iš šiame nuosprendyje 9-10 punktuose aprašytų nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių, atkreipiamas dėmesys į kai kurias iš jų: padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos sunkios pasekmės nekilo, jis iki šios veikos padarymo buvo neteistas, nustatytos nuteistojo dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be šių aplinkybių, atsižvelgiama ir į tai, kad iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 12 d. charakteristikos nustatyta, kad J. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2021 m. liepos 27 d., jis pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, planuoti ir organizuoti savo darbą, dirbti komandoje. J. A. apibūdinamas kaip puikiai išmanantis statybos sektorių, statybos darbus, dirba nepriekaištingai, kaip žmogus yra komunikabilus, draugiškas, atviras, nuoširdus, jis yra pareigingas, imlus naujovėms bei pasiūlymams (5 t., b. l. 53). Nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad turi sveikatos problemų, aukštas spaudimas, pasitaiko sąmonės praradimo momentų, Azerbaidžano Respublikoje gyvena vaikas, apeliantas rūpinasi jo išlaikymu, siunčia pinigus. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau kaip du metus, kas reiškia, jog jį sieja glaudūs darbiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, turi socialinius ryšius laisvėje. Įvertinus aplinkybių visetą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti J. A. skiriant arešto bausmę, tačiau taikant BK 75 straipsnyje numatytą arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidedant arešto bausmės vykdymą bei skiriant nuteistajam draudimus bei įpareigojimus, esant nuolatinei probacijos pareigūnų stebėsenai, pagalbai ir kontrolei, gali turėti teigiamą įtaką jo elgesio korekcijai ir integracijai į visuomenę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama išimtinai neigiamai, jam anksčiau nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, todėl šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti nuteistajam skiriant bausmės vykdymo atidėjimą 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Atsižvelgiant į tai, jog J. A. nusikalstamas veikas daro vakaro metu, nusikalstamas elgesys pasireiškia tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, nuteistasis yra dirbantis, turintis vaiką, kuriam teikia išlaikymą, tikslinga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nebendrauti su nukentėjusiąja I. I.. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įpareigojimai teigiamai paveiks nuteistojo elgesį bei sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas J. A. nepagrįstai nustatė didesnį arešto bausmės dydį nei BK numatytas arešto bausmės vidurkis bei nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu, dėl to, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl J. A. paskirtos bausmės.

J. A., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, punktu, J. A. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant J. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nebendrauti su nukentėjusiąja I. I..

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.