Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-980-595/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-22
Bylos Nr.: eI3-980-595/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02590-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: L. R.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Administracinė byla Nr. eI3-980-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02590-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos:41;55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,dalyvaujant pareiškėjui L. R.,atsakovo atstovui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėjas L. R., trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir Administracijos direktorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 21R-57(AG-241/04-2022) (toliau – Skundžiamas sprendimas)

Skunde nurodo, kad Komisijoje buvo nagrinėjamas pareiškėjo L. R. skundas Administracijai ir Administracijos direktoriui, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos 2022 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. A256-243/22(2.3.2.20E-ŽEM) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Administracijos direktorių pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Komisija Skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino.

Atsakovų vertinimu Komisija netinkamai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgta į esamą teisinį reguliavimą bei esamus teismų precedentus, kurie yra itin aktualūs nagrinėjamo ginčo kontekste. Dėl šių priežasčių Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu.

Akcentuoja, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) 2007 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1487 „Dėl sklypų Nr. 1–3 ties (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ suformuotas kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas su sąlyga, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y. sklypo naudojimo būdas suformavimo dokumentuose nebuvo nustatytas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, neparengęs Sklypo detaliojo plano ir neinicijavęs jo rengimo, 2013 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl adreso suteikimo Sklypui, kurio Administracija netenkino. Atsižvelgdamas į tai, Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2466-171/2014 pagal pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti adresus žemės sklypams, vieno iš kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skundą atmetė. Teismas nurodė,kad kaip matyti iš Adresų formavimo taisyklių 4.1 punkto, jame tiesiogiai (expressis verbis) įtvirtinta, kad adresas gali būti suteikiamas tik tiems žemės sklypams, kuriuose pastatų statyba planuojama pagal detaliojo plano sprendinius. Byloje nebuvo duomenų, kad ginčo žemės sklypams yra parengtas detalusis planas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjui priklausantys sklypai (taip pat ginčo Sklypas) pagal Adresų formavimo taisykles nėra adresų objektai. Šį teismo sprendimą pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-216-822/2015 apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčo žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro centro išrašais, nustatė, kad šiuose sklypuose (tame tarpe ir Sklype) įregistruotų statinių nėra, todėl Adresų formavimo taisyklių 4.2 papunktis šiuo atveju negali būti taikomas. Ginčo žemės sklypams nėra parengtas detalusis planas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba (Adresų formavimo taisyklių 4.2 papunktis), taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, padaryta pagrįsta išvada, kad Pareiškėjui priklausantys sklypai (tame tarpe ir Sklypas) pagal Adresų formavimo taisykles nėra adresų objektai.

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 16 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas suteikti adresą Sklypui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. A51-48083(2.14.2.12-MP8) pareiškėjas buvo informuotas, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nėra dokumentų, kurių pagrindu Sklypui įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas (nėra priimtų teritorijų planavimo dokumentų, administracijos direktoriaus sprendimo dėl žemės naudojimo būdo nustatymo) buvo kreiptasi į valstybės įmonę „Registrų centrą“ su prašymu, pateikti dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įrašyta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo naudojimo būdas. Pareiškėjas taip pat minėtu raštu buvo informuotas, kad sprendimas dėl jo prašymo suteikti adresą žemės sklypui bus priimtas tik tada, kai valstybės įmonė „Registrų centras“ pateiks minėtus dokumentus. Pareiškėjas Komisijai 2016 m. liepos 22 d. pateikė skundą dėl vilkinimo priimti administracinį sprendimą pagal 2016 m. gegužės 16 d. prašymą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nusprendė bylą nutraukti. Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės vilkinimo priimti individualų administracinį aktą, kuriuo prašo teismo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę išnagrinėti jo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą dėl adreso suteikimo Sklypui ir priimti individualų administracinį sprendimą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-9472-535/2016, 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymo ,,Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-9472-535/2016 pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-818-438/2018 priėmė naują sprendimą – apeliacinį skundą tenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino.

Teigia, kad visuose aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose konstatuota, jog ginčo Sklypas nėra adreso objektas, tačiau pareiškėjas ignoruodamas įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, be kita ko, pačius teismų procesinius sprendimus, turinčius res judicata galią, nepaisydamas tiek teismų, tiek Administracijos akcentuojamos aplinkybės dėl 2007 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-1487 „Dėl sklypų Nr. 1–3 ties (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ nustatytos konkrečios sąlygos, kad Sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą, kadangi Sklypo naudojimo būdas suformavimo dokumentuose nebuvo nustatytas, pakartotinai kreipiasi į Komisiją.

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą “Suteikti administracinę paslaugą” (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas prašė suteikti Sklypui adresą. Administracija 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. A51-131369/20(2.3.2.20E-ŽEM) į pareiškėjo Prašymą atsakė informuodama pareiškėją, kad jis 2013 m. gegužės 13 d. jau buvo pateikęs prašymą suteikti žemės sklypui adresą ir kad šio prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracija netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 16 d. raštu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 21R-78(AG-880/03-2020) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. A51-232369(2.3.2.20E-ŽEM) bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą. Be kita ko, Komisija sprendime nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo Prašymą, nes jai yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas jį nagrinėti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 21R-78(AG-880/03-2020), išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą. Administracija atsisakymą nekilnojamojo turto objektui – žemės sklypui suteikti adresą, motyvavo tuo, kad žemės sklypo suformavimo dokumentuose nebuvo nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo detalusis planas ar teritorijos planavimo dokumentai nėra parengti ir jų rengimas nėra inicijuotas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM), 2021 m. kovo 16 d. pateikė skundą Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-297(AG-235/03-2021), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Komisijos sprendimas buvo atskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 21 d. sprendimu panaikino Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 21R-297 (AG-235/03-2021) bei panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. A51-18036/20(2.3.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) gatvėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pasisakė tik dėl to, jog nagrinėjant pareiškėjo Prašymą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, t. y. sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; teismas visiškai nepasisakė dėl 2021 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. A51-18036/20(2.3.20E-ŽEM) turinio ir jame išdėstytų argumentų (ne)pagrįstumo.

Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ginčijamu Sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo Prašymas.

Komisija Skundžiamame sprendime nurodė, kad administracinis aktas – Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 nepanaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, šis aktas ir jo pagrindu patvirtinti nekilnojamojo daikto duomenys galioja ir jiems taikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Komisija pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Sklypui yra įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, todėl pareiškėjas pagrįstai reikalauja žemės sklypui nustatyti adresą.

Skunde remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu, nustatančiu, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra dokumentų, t. y. nėra priimtų teritorijų planavimo dokumentų, administracijos direktoriaus sprendimo dėl Sklypo naudojimo būdo nustatymo, kurių pagrindu Sklypui įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre minėtam žemės sklypui yra įrašyti sklypo kadastro duomenys ir nurodyta, kad sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

Administracijos nuomone, Komisija visiškai neatsižvelgė į esamus precedentus, kurie yra aktualūs nagrinėjamu atveju. Visuose minimuose teismų sprendimuose konstatuota, jog ginčo Sklypas nėra adreso objektas, tačiau pareiškėjas ignoruodamas įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, be kita ko, pačius teismų procesinius sprendimus, turinčius res judicata galią, nepaisydamas tiek teismų, tiek Administracijos akcentuojamos aplinkybės dėl 2007 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-1487 „Dėl sklypų Nr. 1–3 ties (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ nustatytos konkrečios sąlygos, kad Sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą, kadangi Sklypo naudojimo būdas suformavimo dokumentuose nebuvo nustatytas, pakartotinai kreipiasi į Komisiją.

Pabrėžia, jog Adresų formavimo taisyklesyklių 4.1 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad adresas gali būti suteikiamas tik tiems žemės sklypams, kuriuose pastatų statyba planuojama pagal detaliojo plano sprendinius. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ginčo Sklypui būtų parengtas detalusis planas arba būtų inicijuotas jo rengimas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjui priklausantis Sklypas Adresų formavimo taisyklių prasme nėra adresų objektas. Pažymi, kad nurodytuose teismų sprendimuose konstatuota nenuginčyta aplinkybė, o būtent, kad ginčo Sklype nėra įregistruotų statinių , taip pat neparengtas detalusis planas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba, todėl pagal Taisykles sklypas nėra adreso objektas. Pabrėžia, jog šios faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios ir šios bylos nagrinėjimo metu.

Akcentuoja, kad pareiškėjas prašymą dėl adreso suteikimo pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuris 2021 m. birželio 8 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, registracijos Nr. T00086338, ir įsigaliojo kitą dieną po registracijos. Teigia, kad pareikėjo Prašymo pateikimo metu naujasis bendrasis planas dar nebuvo patvirtintas, todėl Administracijos atstovai Prašymą turėjo nagrinėti pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. turėjo būti vadovaujamasi, be kita ko, ir bendruoju planu, galiojusiu iki naujojo bendrojo plano, t. y. taikytinas Bendrasis planas iki 2015, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 . Pagal pareiškėjo Prašymo ir Sprendimo pateikimo metu galiojusio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius Sklypas yra neurbanizuojamoje teritorijoje – miškų ir miškingų teritorijų funkcinėje zonoje, todėl jam negali būti nustatytas naujų statinių statybą leidžiantis naudojimo būdas (ši aplinkybė taip pat ne kartą konstatuota minėtuose teismų sprendimuose).

Akcentuoja, kad pareiškėjas naudojasi institucijų padaryta klaida ir siekia, jog šios klaidos pagrindu Administracija priimtų jo atžvilgiu palankų sprendimą ir galiausiai suteiktų adresą pareiškėjo nuosavybės teise valdomam Sklypui.

Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrius pripažino, jog pareiškėjo ginčo Sklypui vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdas nustatytas dėl klaidos, o tai vienareikšmiškai suponuoja, jog Administracija negali priimti kitokio, nei šioje byloje ginčijamo sprendimo, dėl pareiškėjo prašymo suteikti adresą ginčo žemės Sklypui.

Prašo įvertinti, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra priimto vietos savivaldos institucijos sprendimo dėl vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo nustatymo, laikytina, kad Sklypas nėra adreso objektas ir vien tik faktas, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre sklypui klaidos pagrindu žemės sklypui yra įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, nelemia jo tapimo adreso objektu.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į skundą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime teigia, kad atstovas skunde nenurodo ginčijamo Skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, tai yra nenurodo, kad Skundžiamą sprendimą priėmė neįgaliotas subjektas arba Skundžiamas sprendimas yra netinkamos teisinės formos arba prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skunde nurodyta teisės norma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 27 p., kad adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą, pobūdį) yra klaidinga, nes žemės sklypui kadastro domuo – žemės sklypo naudojimo pobūdis nebetaikomas ir šio įstatymo straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 nuo 2014-05-28 nebegalioja ir įstatyme nustatyta, kad adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą).

Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 27 p. nustato pareigą Vilniaus miesto savivaldybei adresus suteikti esant dviem atvejais tai yra, kai nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas turi privalomąjį išviešintą kadastro duomenį kur pagal naudojimo paskirtį (būdą) leidžiama pastatų statyba ir kai pagal teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba. Tai yra įstatymo leidėjas numatė du atvejus, kai suteikimi žemės sklypui adresai.

Pažymi, kad 2014-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro bendras 2013-12-11 įsakymas Nr. 3D-830/D1-920 Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo, kurio 1 punktu patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas. Šio aprašo V skirsnio Kitos paskirties žemės 16 punkte, kur nurodomas žemės sklypo naudojimo būdas Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos dalyje Žemės sklypų naudojimo būdo turinys yra nustatyta, kad žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimas Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ įgyvendina ne tik Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 27 p., bet ir 2001-01-01 įsigaliojusio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., kur nustatoma, kad kadastro objektas yra žemės sklypas, o jo 6 str. 3 d. nustato, kad įrašant nekilnojamojo daikto (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir numeris). Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovo teisinis argumentas, kad Skundžiamas sprendimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimui Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ yra nepagrįstas.

Akcentuoja, kad skundo 31, 33, 43 ir 44 punktuose nurodyti teisės aktai susiję su žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymu ir keitimu neturi teisinės reikšmės, nes ginčas vyksta ne dėl žemės sklypo būdo nustatymo, o dėl atsakovės galimos neįvykdytos pareigos nustatyti privalomąjį kadastro duomenį – adresą.

Šalies argumentai

Teigia, kad visi skundo argumentai yra susiję su teisės aktų aiškinimais ir subjektyviu jų vertinimu, todėl pasisakyti dėl atstovo pateikto skundo dėl Skundžiamo sprendimo nepagrįstumo nėra pagrindo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei atsakovas mano, jog jo prašoma ginti teisė neegzistuoja arba jos atsiradimo pagrindas yra defektinis, gali ginčyti pareikšdamas skundą ir įrodinėdamas prejudicinę galią turinčiais teismo sprendimais, tačiau skunde minimose administracinėse bylose faktinė aplinkybė ir jos atsiradimas tuo metu esančiame administraciniame ginče ir teismo pateikti išaiškinimai yra teisiškai nepagrįsti, nes aukščiau minėtų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių.

Teigia, kad teismas nagrinėjo administracinį ginčą dėl atsisakymo suteikti administracinę paslaugą – adresą žemės sklypui ir nustatė, kad ginčo kilimo momentu 2013-05-13 žemės sklypas nebuvo adreso objektu, nes nėra žemės sklypui parengto detaliojo plano. Galimybė rengti atskiriems žemės sklypams detaliuosius planus tuo metu nustatė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, tačiau nuo 2014-01-01 įsigaliojo nauja redakcija Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, kur 17 str. 5 d., nurodyti detalių planų rengimo objektai ir tarp jų atskiras žemės sklypas nėra nurodytas, kaip detaliojo plano objektas su šia faktine aplinkybe sutiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas civilinėje byloje Nr. e2-46110-905/2016, kur dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Taip pat svarbi faktinė aplinkybė, kad 2014-01-03 įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-9 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-263 „Dėl apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir juos keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ buvo pripažinta netekusi galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės ir vėlesnės jų redakcijos, kurių 7.3. punkte buvo nurodyta, kad detaliojo plano objektas yra žemės sklypas ir sklypų grupė. Taigi šiame kilusiame administraciniame ginče nesutampa aplinkybė, kuri buvo nustatyta administracinėje byloje Nr. I-2466-171/2014 ar Nr. eA-216-822/2015, nes pasikeitė teisinis reguliavimas, kai nuo 2014-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 str. 1 d. 27 p. redakcija, kur nurodoma, kad adresų suteikimas žemės sklypams galimas, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) leidžiama pastatų statyba ir panaikintas nuo 2014-01-03 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymas Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“.

Pažymi, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

Nurodo, kad 2018-03-05 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas priėmė sprendimą Nr. VILKS-837, kuriuo atsisakė suteikti viešąsias paslaugas, nes kitos paskirties ir būdo - vienbučių ir dvibučių teritorijos žemės sklypas yra adreso objektas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka šiam nekilnojamajam daiktui adresas nėra suteiktas, o Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 139.9 punktas numato, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašomi tik tie adresai, kurie įregistruoti Adresų registre. Sprendimas priimtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 2 p. pagrindu. Nesutikęs su VĮ registrų centro sprendimu ir ikiteisminio ginčo išsprendimu padavė skundą Vilniaus apygardos administracinio teismui. 2018-11-27 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3471-535/2018 priėmė sprendimą skundą atmesti. 2020-08-26 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1014-492/2020 priėmė nutartį, kuria jo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-11-27 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), todėl žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra adreso objektas ir šis sprendimas turi prejudicinę galią šiam administraciniam ginčui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškina aplinkybes susijusias su kadastro duomenų rengimu Sklypui. Nurodo, kad Vilniaus miesto skyrius, atstovaudamas Nacionalinės žemės tarnybos interesams bei atsižvelgdamas į tai, kad yra reikalinga ištaisyti klaidą ir pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre ir kadastre be savininko L. R. sutikimo, 2016-10-25 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas suderinti Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą be L. R. sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-58-905/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-39205-2016-7, 2018-08-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018 Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, 2019-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-866-430/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018 paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos nurodytos teisminės bylos, tiek atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-06-17 skunde nurodytos teisminės bylos iki šiol neišsprendė ginčo tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjo L. R., o pareiškėjas, nuo 2013-05-21 būdamas Žemės sklypo savininku, neparengė teritorijų planavimo dokumento, kuris buvo nurodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-27 įsakyme Nr. 30-1487 „Dėl sklypų Nr. 1-3 ties (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“, ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-01-17 sprendimu Nr. 2.4-01-5589 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. K.“. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, pareiškėjas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos klaida, siekia išvengti teritorijų planavimo dokumento parengimo ir inicijuoja vis naujas teismines bylas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. A256-243/22(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl atsisakymo suteikti adresą žemės sklypui (duomenys neskelbtini))“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą suteikti Sklypui adresą, teisėtumo bei pagrįstumo. Atsakovė skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 21R-57(AG-241/04-2022).

Iš rašytinės bylos medžiagos bei teismui pateiktos Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG-241/04-2022 (toliau – ir Komisijos byla) medžiagos nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/1041310 nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas žemės sklypui nesuteiktas, žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, šis būdas nustatytas administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 (Komisijos byla, b. l. 35-36).

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu Administracijai pateikė Prašymą suteikti administracinę paslaugą - suteikti Žemės sklypui, kuris yra Vilniaus mieste, adresą (Komisijos byla, b. 1. 87-88).

Administracija 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. A51- 131369/20(2.3.2.20E-ŽEM, b. 1. 91) į pareiškėjo Prašymą atsakė informuodama Pareiškėją, kad jis 2013 m. gegužės 13 d. jau buvo pateikęs prašymą suteikti Žemės sklypui adresą ir, kad šio prašymo Administracija netenkino. Kadangi Pareiškėjas nenurodė naujų prašymą pagrindžiančių aplinkybių, nurodė, kad pateikto prašymo nenagrinės (Komisijos byla, b. 1. 94).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2020 m. spalio 16 d. raštu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 21R-78(AG-880/03-2020) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Administracijos 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. A51-232369(2.3.2.20E-ŽEM) bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. Prašymą. Be kita ko, LAGK sprendime nurodė, jog Administracija nepagrįstai atsisakė nagrinėti Pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. Prašymą, nes jai yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas jį nagrinėti.

Administracija, vykdydama Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 21R-78(AG-880/03- 2020), išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Administracija šiame rašte nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas Administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu, kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas su sąlyga, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracija atsisakymą nekilnojamojo turto objektui - Žemės sklypui suteikti adresą, motyvavo tuo, kad Žemės sklypo suformavimo dokumentuose nebuvo nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas, Žemės sklypo detalusis planas ar teritorijos planavimo dokumentai nėra parengti ir jų rengimas nėra inicijuotas. Be to, Administracija 2021 m. vasario 26 d. rašte Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E- ŽEM) nurodė aplinkybes dėl pareiškėjo 2013 m. gegužės 13 d. prašymo suteikti adresą minėtam sklypui, paaiškino, kad tuo metu prašymas jau buvo netenkintas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2466-171/2014 pareiškėjo skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-216-822/2015 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad Žemės sklype nėra įregistruotų statinių, taip pat nėra parengtas detalusis planas ar žemės valdos projektas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba, todėl pagal Adresų formavimo taisykles sklypas nėra adreso objektas. Konstatuota, kad pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai pagal Adresų formavimo taisykles nėra adresų objektai. Nurodė, kad nėra gavusi pareiškėjo ar buvusio sklypo savininko prašymo dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo pagal Bendrojo plano sprendinius. Pagal Prašymo pateikimo metu galiojusius (aktualius) Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, sklypas yra neurbanizuojamoje teritorijoje - miškų ir miškingų teritorijų funkcinėje zonoje, todėl jam negali būti nustatytas naujų statinių statybą leidžiantis naudojimo būdas. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra įrašyti sklypo kadastro duomenys ir nurodyta, kad sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Atsižvelgiant į tai, kad Administracija neturi dokumentų, kurių pagrindu sklypui galėjo būti įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas (nėra patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir priimto Administracijos direktoriaus sprendimo dėl žemės naudojimo būdo nustatymo), paaiškino aplinkybes dėl Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyto Žemės sklypo naudojimo būdo. Pastebėjo, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagal šią nuostatą pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas (nustatymas) yra vietos savivaldos institucijų, o ne Tarnybos kompetencija, todėl pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, susiję su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo nustatymu minėtam Žemės sklypui Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu negalėjo būti įrašyti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra priimto vietos savivaldos institucijos sprendimo dėl vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo nustatymo, vertino, kad Žemės sklypas nėra adreso objektas. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, vien tik faktas, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre sklypui yra įregistruotas minėtas naudojimo būdas, nelemia jo tapimo adreso objektu, todėl vertino, kad tenkinti pareiškėjo Prašymą dėl adreso suteikimo nėra pagrindo. (Komisijos byla, b. 1. 96-101).

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Administracijos sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-297(AG-235/03- 2021), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Komisija sprendime nurodė, kad detalusis planas ar teritorijos planavimo dokumentai nėra parengti ir jų rengimas nėra inicijuotas. Pareiškėjo argumentus, kad jis neprivalo rengti detaliojo plano, vertino kaip nepagrįstus. Komisija sprendime pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Žemės sklypas buvo suformuotas kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra su sąlyga, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Komisija vertino, kad pareiškėjo ginčijamas 2021 m. vasario 26 d. raštas neapriboja jo teisės teikti prašymą Administracijai dėl sklypo naudojimo būdo nustatymo pagal Bendrojo plano sprendinius ir nustačius sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas būtų laikomas adreso objektu. Komisija sutiko su Administracijos išvada, kad Žemės sklypas nėra adreso objektas. Komisija pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pateiktas atsakymas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakymas yra neišsamus ar nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-700-484/2022 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 2IR- 297 (AG- 235/03-2021) ir Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. A51-18036/20(2.3.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini))“ bei įpareigojo Administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjo elektroniniu būdu Administracijai pateiktą prašymą „Suteikti administracinę paslaugą” ir dėl jo priimti sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo priėmė ne Administracijos direktorius ar jo įgaliotas pavaduotojas, o Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja, kuriai tokia teisė nesuteikta.

Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-700-484/2022, Administracijos direktorius Sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir jo netenkino. Sprendime išdėstyti tie patys argumentai kaip ir Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. vasario 6 d. sprendime Nr. A51-18036/20(2.3.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini))“.(Komisijos byla, b. 1. 25-27).

Pareiškėjas nesutikdamas su Administracijos direktoriaus Sprendimu pateikė skundą Komisijai.

Komisija Skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Administracijos direktoriaus Sprendimą. Komisija padarė išvadą, kad Administracijos direktorius pagal jam suteiktą kompetenciją, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, neužtikrino objektyvios Prašymo nagrinėjimo procedūros, Sprendime neįvardijo konkrečių nustatytų faktinių aplinkybių ir jų nesusiejo su Prašymo nagrinėjimu, nenurodė konkretaus teisinio pagrindo. Atsakovės vertinimą, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu negalėjo būti įrašyti duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, laikė teisiškai nepagrįstu argumentu. Atsakovės pozicija dėl padarytos klaidos, atsižvelgus į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, t. y. įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo, principus, nesat pateiktų duomenų dėl galimo klaidos ištaisymo Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka, laikė teisiškai nepagrįsta. Pabrėžė, kad atsakovė, nagrinėdama Prašymą, turėjo susieti visumą aplinkybių, nustatytų nagrinėtuose teisminiuose ginčuose dėl Žemės sklypo statuso, Komisija tokio vertinimo šioje byloje už atsakovę negali atlikti. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, liko nevertinami vėlesni teismų sprendimai ir atitinkamai pasikeitusi teisinė aplinka bei ginčo faktinės aplinkybės. Teismų sprendimuose buvo vertintos tokios aplinkybės, kurios buvo tų prašymų teikimo metu, bet ne Prašymo nagrinėjimo metu. Tai rodo, kad selektyviai pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, o pateiktos teisinės išvados, atsižvelgus į esminę aplinkybę, kad nėra duomenų apie nuginčytus įrašus, rodo, kad nurodytas netinkamas Sprendimo teisinis pagrindas. Tai vertinta kaip subjektyvi atsakovės pozicija, remiantis jos pateiktu vertinimu dėl galimos klaidos. Atsakovė gali veikti tik taikydama ginčo santykį reguliuojančius teisės aktus, t. y. Viešojo administravimo įstatymą, Adresų suteikimo taisykles ir Aprašą, apibrėždama tiksliai, ar Žemės sklypas yra adreso objektas. Tokiam vertinimui pagrįsti reikia atlikti tiek faktinių aplinkybių tyrimą, tiek ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti sprendimą. Tai vertino kaip esminius Sprendimo trūkumus.

Atsakovai nesutikdami su Skundžiamu sprendimu pateikė skundą teismui, nurodydami, kad Komisija netinkamai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės. Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgta į esamą teisinį reguliavimą bei esamus teismų precedentus, kurie yra itin aktualūs nagrinėjamo ginčo kontekste.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje yra apibrėžta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad vienas iš viešojo administravimo principų yra išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Pažymėtina, jog individualiems administraciniams aktams yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Teismas pažymi, kad nagrinėjant sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tik esant konkretiems sprendimo priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal Viešojo administravimo įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007; LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su Prašymu atlikti administracinę procedūrą – suteikti adresą, jam nuosavybės teise priklausančiam Sklypui.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punkte nustatyta viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų - adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas laikytinas bendruoju teisės aktu, įtvirtinančiu bendrą savivaldybės funkciją suteikti adresus, tačiau šios funkcijos realizavimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. pagal Adresų formavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl Adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių redakcijos galiojusios nuo 2004-06-13 iki 2021-12-21 4.1 punkte buvo nustatyta, kad adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais.

Aktualios Taisyklių redakcijos galiojančios nuo 2021-12-21 3.1. punktas nustatyta, kad adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba.

Teismas, įvertinęs Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti adresą pareiškėjo Sklypui, turinį, nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-7 punktų reikalavimų.

Ginčo atveju nustatyta, kad Administracijos direktorius Sprendime išimtinai remiasi aplinkybe, kad nėra priimto Administracijos sprendimo dėl pareiškėjui priklausančiam Sklypui nustatytos žemės naudojimo paskirties - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nustatymo.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje.

Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šis būdas nustatytas administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016. Pažymėtina, kad minėtas administracinis aktas nėra nuginčytas, nėra panaikintas.

Teismas pažymi, kad kol administracinis aktas – NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ nepanaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, šis aktas ir jo pagrindu patvirtinti nekilnojamojo daikto duomenys galioja ir jiems taikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata - visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad visi atsakovų argumentai susiję su Sklypo naudojimo būdo nustatymu, jų vertinimas, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu negalėjo būti įrašyti duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, laikytini teisiškai nepagrįstais. Atsakovų pozicija dėl padarytos klaidos, atsižvelgus į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, t. y. įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo, principus, nesat pateiktų duomenų dėl galimo klaidos ištaisymo Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka, laikytini teisiškai nepagrįstais bei nereikšmingais šio ginčo išsprendimui.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu.

Atsakovas remiasi aplinkybėmis susijusiomis su tuo, kad dar 2013 metais buvo nagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl adreso Sklypui suteikimo.

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas jau 2013 metais buvo kreipęsis į atsakovą, prašydamas suteikti Sklypui adresą bei toks prašymas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundus dėl sprendimo panaikinimo atmetė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad situacijai esant iš esmės pasikeitusiai – tiek teisiniam reglamentavimui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurio 17 straipsnio 5 dalyje nurodyti detalių planų rengimo objektai, tarpe kurių nėra nurodyti žemės sklypai, kaip detaliojo plano objektai), tiek Nekilnojamojo turto registre, esant išviešintam Sklypo naudojimo būdui, atsakovas negali išimtinai vadovautis buvusia situacija bei konstatuoti, kad Sklypas nėra adreso objektas.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos padaryta išvada, kad esant situacijai, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Žemės sklypui yra įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, todėl pareiškėjas pagrįstai reikalauja Žemės sklypui nustatyti adresą. Atsakovės bei trečio suinteresuoto asmens pareiga šiuo atveju išspręsti kausimą dėl šio Žemės sklypui nustatyto naudojimo būdo teisėtumo. Tiek atsakovei, tiek NŽT teigiant, jog pareiškėjo Žemės sklypui per klaidą nustatytas netinkamas naudojimo būdas, atsakingi viešojo administravimo subjektai privalo, kaip minėta, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka šią klaidą ištaisyti duomenis. Tačiau kaip nustatyta dar 2014 m. birželio 3 d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ nėra pripažintas neteisėtu bei negaliojančiu, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenys laikytini teisingais bei išsamiais. Todėl atitinkamai pagal Taisyklių 3.1. punkto nuostatas pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas laikytinas adreso objektu.

Teismas laiko pagrįstais Komisijos argumentus, kad atsakovo diskrecija yra netenkinti pareiškėjo Prašymo suteikti administracinę paslaugą, tačiau atsakovei kyla pareiga Sprendimą pagrįsti tiek aiškiomis nustatytomis individualiomis prašymui nagrinėti aplinkybėmis, tiek ir aiškiu teisiniu pagrindimu.

Komisija pagrįstai vertino, kad atsiliepime pateikti argumentai negali būti vertinami kaip skundžiamo akto motyvuojamoji dalis ir negali daryti įtakos nemotyvuoto ginčijamo akto pripažinimui teisėtu (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015 ir kt.). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjos teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011 ir kt.). Taigi, kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, jį priėmęs subjektas ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ir (ar) teisme negali nurodyti priimto akto motyvų (jei aktas buvo be motyvų), papildyti ar pakeisti akte nurodytus motyvus (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313- 146/2016).

Administracijos direktorius pagal jam suteiktą kompetenciją, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, neužtikrino objektyvios Prašymo nagrinėjimo procedūros, Sprendime neįvardijo konkrečių nustatytų faktinių aplinkybių ir jų nesusiejo su Prašymo nagrinėjimu, nenurodė konkretaus teisinio pagrindo. Sprendime selektyviai pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, o pateiktos teisinės išvados, atsižvelgus į esminę aplinkybę, kad nėra duomenų apie nuginčytus įrašus, rodo, kad nurodytas netinkamas Sprendimo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Teismas ištyręs ir įvertinęs Komisijos sprendimą, konstatuoja, kad Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas. Komisija nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino ginčo situaciją teisinio reglamentavimo kontekste. Todėl atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė