Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui L. R., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei Renatai Jašinskienei, atsakovei R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui ir R. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106, 106¹ punktais ir teigia, kad tuo atveju, kai yra formuojami laisvi (neužstatyti) natūra grąžinti žemės sklypai (šiuo atveju pareiškėjo nuosavybės teise valdomi sklypai buvo suformuoti kaip laisvi (neužstatyti) grąžintini natūra), detalieji planai nėra rengiami, tik suprojektuojamos žemės sklypo ribos, nustatomas plotas, atliekami kadastriniai matavimai, kurių pagrindu parengiamas ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinamas žemės sklypo planas. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą buvo suprojektuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Administracijos direktoriaus 2012-02-06 įsakyme Nr. 30-262 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ nurodyta, kad žemės sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą. Administracijos direktoriaus 2007-07-27 įsakyme Nr. 30-1487 „Dėl sklypų Nr. 1-3 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ nustatyta, kad sklypo naudojimo būdas ir pobūdis bus nustatomas detaliuoju planu, kuris turi būti parengtas vadovaujantis patvirtinto Pavilnių regioninio parko tvarkomojo plano sprendiniais. Taigi nurodyti įsakymai ir jais patvirtinti žemės sklypo planai nelaikytini detaliaisiais planais ar žemės sklypų planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nes jų pagrindu nebuvo ir negalėjo būti nustatomi statybos reglamentai.

Teismo posėdyje atsakovė R. R. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar neparengus pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, numatančio naujų statinių statybą, yra pagrindas suteikti šiems sklypams adresus.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 4 dalį gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sistemiškai įvertinęs aptartų teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pareiga išnagrinėti prašymą suteikti (keisti, panaikinti) adresus žemės sklypams nustatyta Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Geodezijos ir kartografijos poskyriui. Išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad adresas yra suteiktinas (keistinas / naikintinas), Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Geodezijos ir kartografijos poskyris parengia Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projektą. Nustačius, kad adresas nesuteiktinas, įsakymo projektas nerengiamas. Tokiu atveju priimamas sprendimas nesuteikti adreso, kaip nagrinėjamu atveju ir buvo.

Iš išdėstytų nuostatų teismas daro išvadą, kad byloje ginčijamą sprendimą nesuteikti adreso pareiškėjo sklypams teisėtai ir pagrįstai pasirašė Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja R. R.. Dėl nurodytų priežasčių atmestinas pareiškėjo argumentas, kad sprendimą pasirašė nekompetentingas subjektas.

Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų 2002-12-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 2092, 4 punkte nustatyta, kas laikoma adresų objektais, t. y.: žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais (4.1 punktas), žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas (4.2 punktas), pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.3 punktas) ir pastatuose esančios gyvenamosios patalpos ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centro išrašais, nustatė, kad šiuose sklypuose įregistruotų statinių nėra, todėl Adresų formavimo taisyklių 4.2 punktas šiuo atveju negali būti taikomas.

Kaip matyti iš Adresų formavimo taisyklių 4.1 punkto, jame tiesiogiai (expressis verbis) įtvirtinta, kad adresas gali būti suteikiamas tik tiems žemės sklypams, kuriuose pastatų statyba planuojama pagal detaliojo plano sprendinius. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad žemės sklypams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra parengtas detalusis planas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui priklausantys sklypai pagal Adresų formavimo taisykles nėra adresų objektai.

Pareiškėjas mano, kad apskritai nėra būtina parengti detalųjį planą, ir vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 27 p., Teritorijų planavimo įstatymo 21 str., 2 d., 22 str., 3 d. 6 ir 7 p., aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-341 ir kt. teisės aktais.

Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 27 punkte nustatyta viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą, pobūdį) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Taigi Vietos savivaldos įstatymas laikytinas bendruoju teisės aktu, įtvirtinančiu bendrą savivaldybės funkciją suteikti adresus, tačiau šios funkcijos realizavimas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. pagal Adresų formavimo taisykles, kurios įtvirtina reikalavimą būti parengus detalųjį planą žemės sklypui.

Be to, pažymėtina, kad ginčo sklypai buvo suformuoti kaip laisvi (neužstatyti) ir grąžinti nuosavybėn natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į iškilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui priklausančių sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas ir pobūdis nenustatyti. Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas nustatytas ir žemės sklypo planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-06 įsakymu Nr. 30-262 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, kuriame įtvirtinta, kad savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitas sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas, jo ribos ir plotas patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-27 įsakymu Nr. 30-1487 „Dėl sklypų Nr. 1-3 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“, kuriame taip pat įtvirtinta, kad sklypo naudojimo būdas ir pobūdis bus nustatomas detaliuoju planu, kuris turi būti parengtas vadovaujantis patvirtinto Pavilnių regioninio parko tvarkomojo plano sprendiniais.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, atmeta pareiškėjo teiginį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punktą nereikia rengti detaliojo plano.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 21 str. 2 d. nustatyta, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos įgyvendinimo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2011-04-24 iki 2013-12-31) 106 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Nurodytos tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti detalųjį planą.

Šiuo atveju, kaip jau minėta, 2012-02-06 ir 2007-07-27 įsakymuose aiškiai nurodyta, kad, ketindamas plėtoti veiklą sklypuose, pareiškėjas privalo parengti detalųjį planą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atmestinas pareiškėjo teiginys, kad, grąžinant natūra žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kadangi 2012-02-06 ir 2007-07-27 įsakymais tik suprojektuoti laisvi (neužstatyti) sklypai (nustatytos jų ribos ir plotas), įsakymų pagrindu nenustatyti jokie statybos reglamentai. Taigi minėti įsakymai ir jais patvirtinti žemės sklypų planai nagrinėjamoje situacijoje nelaikytini detaliaisiais planais ar detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilygintais dokumentais.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad detalieji planai rengiami teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalį saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui priklausantys sklypai patenka į saugomą teritoriją – Pavilnių regioninį parką. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-34 patvirtintą Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą ginčo žemės sklypai patenka į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo rekreacinę ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo zoną, pažymėtą sutartiniu ženklu GRe. Plane taip pat nustatyta, kad visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus galima vykdyti statybos darbus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 26.1 punktas nustato, kad ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, propaguojama tradicinė gyvensena, kultūrinio kraštovaizdžio tvarkymo tradicijos, vykdomos priemonės (daugiausia renovacijos), padedančios gerinti poilsio sąlygas, kaimuose skatinama sodybas pertvarkyti į kaimo turizmo sodybas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad į rekreacinio ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo zoną patenkančiuose sklypuose apskritai nenumatoma naujų statybų plėtra. Šiuo atveju specialusis Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo zonoje, pažymėtoje GRe, nenumato galimybės plėtoti naujas statybas, todėl naujų statinių statyba pareiškėjui priklausančiuose sklypuose negalima.

Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, nustatė, kad pareiškėjo sklypai patenka į neurbanizuojamas teritorijų Miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nurodyta, kad neurbanizuojamose teritorijose (miškų ir miškingų teritorijų funkcinėje zonoje) naujų urbanistinių vienetų kūrimas nenumatomas, nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netaršią atveju.

Byloje nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklypai yra priskirtini esamų namų valdų žemės sklypams, todėl pareiškėjo teiginys, kad pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius be detaliojo plano galima vystyti statybas naujame sklype, neviršijant užstatymo intensyvumo – 0,2 ir užstatymo ploto – 300 kv. m, atmestinas.

Tai, kad SĮ „Vilniaus planas“ viešai pristatomo portalo paieškos sistema „Vilniaus teminiai žemėlapiai“ (adresas: http://pams.vplanas.lt/aplinka/) nurodo pareiškėjui priklausantiems sklypams adresus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, jog jo prašymas turėjo būti patenkintas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1–3 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Pareiškėjo ginčijamas Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos R. R. pasirašytas 2013-09-16 sprendimas Nr. A51-91832 (2.14.2.12-MP8) pagrįstas objektyviais duomenimis (iš pareiškėjo pridėtų įrodymų padaryta išvada, kad sklypams neparengtas detalusis planas), teisės aktų nuostatomis (Adresų formavimo taisyklėmis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymu, Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo tvarka, Teritorijų planavimo įstatymu), atsisakymas suteikti adresus motyvuotas, apskundimo tvarka nurodyta, sprendimą, kaip minėta, pasirašė kompetentingas subjektas. Dėl nurodytų argumentų teismas atmeta pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti adresus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), p. 109–124).

Pareiškėjas skundžia Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos R. R. pasirašytą 2013-09-16 sprendimą Nr. A51-91832 (2.14.2.12-MP8) ir prašo įpareigoti išnagrinėti iš naujo jo 2013-07-18 prašymą suteikti adresus žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip minėta, R. R. pareiškėjo ginčijamą sprendimą pasirašė atlikdama jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir vykdydama pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėjas nenurodo, kad R. R. asmeniškai, o ne kaip Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, būtų pažeidusi jo teises ir interesus, jokių jos neteisėtų veiksmų nenustatyta, taigi laikytina, kad ji yra netinkama atsakovė byloje.

Pažymėtina, kad teismas gali atmesti skundą, jei jis pareikštas netinkamam atsakovui, o pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu pagal ABTĮ 54 str. galima tik pareiškėjui sutikus (pvz., LVAT nutartis adm. byloje Nr. A146-1105/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas, būdamas aktyvus ir įstatymo įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), skundo priėmimo stadijoje 2013-10-21 nutartimi Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoją R. R. pašalino iš atsakovių, teismo posėdyje nurodė išsamius motyvus, kodėl R. R. netrauktina kaip atsakovė, tačiau pareiškėjas nesutiko ir pateikė patikslintą skundą, kuriame atsakovais nurodė Miesto plėtros departamentą ir R. R.. Teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai reikalavimas nukreiptas R. R..

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjui nesutikus keisti atsakovą ir nepareiškus savarankiškų materialinių reikalavimų R. R., skundo dalis šios atsakovės atžvilgiu atmestina (žr. LVAT 2013-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-688/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nesutiko ir su teismo 2013-10-21 nutartyje patikslintu kitu atsakovu (teismas atsakovu vietoje Miesto plėtros departamento nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-01 įsakymo Nr. 40-541 2 punktą Miesto plėtros departamentas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, jis atskiro teisinio subjektiškumo neturi, taigi, teismo vertinimu, taip pat yra netinkamas atsakovas byloje. Taigi ir dėl šios priežasties pareiškėjo skundas Miesto plėtros departamentui atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.