- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- eI3-700-484/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01696-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius
- Kategorijos
atsakovų Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus bei trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus savivaldybės administracijos atstovei K. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo pareiškėjo L. R. skundą atsakovams Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kurį patikslino 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d., prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 21R-297 (AG-235/03-2021); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2021 m. vasario 26 d. priimtą individualų administracinį aktą Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) gatvėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl adreso suteikimo žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Vilniaus m. sav., gyvenamojoje vietovėje – Vilniaus mieste, išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2013 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste, Vilniaus miesto savivaldybėje. Žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suteikta paskirtis – kita, tačiau kitas privalomas kadastro duomuo – naudojimo būdas bei pobūdis ir adresas, nebuvo suteiktas.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste“. Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. vasario 27 d. pranešimu informavo, kad atsakovas atsisako suteikti administracinę paslaugą, t. y. suteikti jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus m. sav., gyvenamojoje vietovėje – Vilniaus mieste, adresą. Atsakovas šį atsisakymą motyvavo tuo, kad nėra priimtas vietos savivaldos institucijos sprendimas dėl vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo nustatymo ir todėl laikė, kad ginčo žemės sklypas nėra adreso objektas. Atsakovas, vadovaudamasis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, laikė, kad vien tik faktas, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ginčo žemės sklypui yra įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, nelemia jo tapimo adreso objektu.
Pareiškėjas nurodo, jog nesutikdamas su atsakovo atsisakymu suteikti administracinę paslaugą, 2021 m. kovo 15 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2021 m. balandžio 21 d. skundą tenkinti atsisakė ir jį atmetė kaip nepagrįstą. Komisija byloje Nr. AG-235/03-2021 konstatavo, kad ginčo žemės sklypas nėra adreso objektas, nes ginčo žemės sklypui nėra parengtas detalusis planas.
Pareiškėjo teigimu, atsakovo priimtas Sprendimas yra neobjektyvus ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) numatytiems principams. Visų pirma pareiškėjas skunde pažymi, kad atsakovas skundžiamame Sprendime visiškai nepasisakė dėl prašyme pateiktų argumentų, todėl mano, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovo Sprendimas nepasirašytas, Sprendime nenurodyta jo priėmimo diena, dokumento registracijos numeris.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendime nurodyta faktine aplinkybe, kad ginčo sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 30-1487 „Dėl sklypų Nr. 1-3 ties (duomenys neskelbtini) g. 70 duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo”. Pareiškėjo teigimu, ginčo žemės sklypas buvo suformuotas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 20 straipsniu, kaip grąžintinas natūra buvusio savininko paveldėtojui, žemės sklypą atskiriant nuo laisvos valstybinės žemės. Pareiškėjas pabrėžia, kad grąžintinus natūra žemės sklypus formavo apskrities viršininkas, priimdamas sprendimus pagal suderintus ir apskrities viršininko patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo teisę ir pareigą suderinti planuojamo žemės sklypo ribas ir kitus kadastro duomenis, inter alia (taip pat) suteikti nekilnojamojo turto objektui adresą. Pareiškėjo tvirtinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius šios pareigos neatliko. Pažymi, kad į atsakovą kreipėsi ne dėl žemės sklypo būdo nustatymo, o dėl adreso suteikimo nekilnojamojo turto objektui.
Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija, kurio 17 straipsnio 5 dalyje nurodyti detaliųjų planų rengimo objektai, rengiami gyvenamosios vietovės kvartalui. Todėl, pareiškėjo teigimu, atsakovas be jokio pagrindo skundžiamame Sprendime remiasi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2466-171/2014. Be to, pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas tikslu natūra grąžinti žemės sklypą buvusiems savininkams ar jų paveldėtojams, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai nuosavybės teisių atkūrimui prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, tai yra detaliesiems planams.
Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog ginčo žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje –Pavilnių regioniniame parke, kurio tvarkymo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341. Remdamasis šiuo teritorijos planavimo dokumentu, pareiškėjas tvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kuri indeksuota, kaip GRe, tai yra kurioje numatyta galimybė gyvenamojo namo su priklausiniais statyba, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus detalieji planai nerengiami inter alia (be kita ko), jeigu saugomose teritorijose gyvenamojo namo su priklausiniais statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje).
Pareiškėjas skunde pažymi, kad pagal naujai parengtą Vilniaus miesto patvirtintą bendrąjį planą, ginčo žemės sklypui yra numatyta gyvenamoji teritorija, todėl atsakovas, nagrinėdamas prašymą dėl adreso suteikimo ginčo žemės sklypui, privalėjo vadovautis naujausiais teritorijų planavimo dokumentais.
Be to, pareiškėjas skunde paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1014-492/2020 2020 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą jo nepakeisdamas. Pažymi, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota faktinė aplinkybė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra adreso objektas.
Atsakovai Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundais nesutinka, prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose nurodo, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 30-1487, kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas su sąlyga, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. sklypo naudojimo būdas suformavimo dokumentuose nustatytas nebuvo.
Atsakovai atsiliepimuose paaiškina, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 13 d. jau buvo pateikęs prašymą dėl adreso suteikimo ginčo žemės sklypui, kurio Vilniaus miesto savivaldybės administracija netenkino. Pareiškėjo skundas dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti skundą buvo atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-2466-171/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. vasario 17 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-216-822/2015) minėtą sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog pareiškėjo žemės sklype nėra įregistruotų statinių, taip pat nėra parengtas detalusis planas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles, sklypas nėra adreso objektas.
Atsakovai atsiliepimuose taip pat paaiškina, kad pareiškėjas į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo ginčo žemės sklypui su prašymu buvo kreipęsis ir 2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8), atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. raštą, atsisakė ginčo sklypui suteikti adresą, motyvuodamas tuo, kad vien tik faktas, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypui yra įregistruotas minėtas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nelemia sklypo tapimo adreso objektu.
Atsakovai atsiliepimuose pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. A51-48084/16(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėją apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registro centro Vilniaus filialą ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti dokumentus, kurių pagrindu duomenų banke buvo įrašytas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. liepos 18 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas. Analogišką dokumentą 2016 m. liepos 27 d. pateikė ir NŽT Vilniaus miesto skyrius. Minėtame sprendime nurodyta, kad tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geovisata“ matininko S. Č. 2014 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 49SFN-513-(14.49.104) pareiškėjas ir matininkas S. Č. buvo informuoti apie tai, kad sklypo kadastro duomenys nustatyti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl matininkas buvo įpareigotas iki 2015 m. birželio 1 d. pataisyti kadastro duomenų bylas ir jas pateikti dėl klaidos ištaisymo ir kadastro duomenų pakeitimo. Atsižvelgdamas į tai, kad klaidingai nustatyti sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. A51-62148/16(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas informuoti, kokie sprendimai yra priimti dėl klaidingai nustatytų sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų panaikinimo. Jeigu tokie sprendimai nepriimti, paprašyta kuo skubiau imtis veiksmų dėl klaidos ištaisymo ir informuoti apie priimtą sprendimą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. spalio 25 d. telefonu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kad 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi būdo pakeitimo be savininko sutikimo.
Atsakovų tvirtinimu, pareiškėjas ignoruoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, be kita ko, pačius teismų procesinius sprendimus, turinčius res judicata (teisės) galią, nepaiso tiek teismų, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos akcentuojamos aplinkybės dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 27 d. direktoriaus įsakyme Nr. 30-1487 „Dėl sklypų Nr. 1-3 ties (duomenys neskelbtini) g. 70 duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ nustatytos konkrečios sąlygos, kad ginčo žemės sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą, kadangi ginčo žemės sklypo naudojimo būdas suformavimo dokumentuose nebuvo nustatytas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose vadovaujasi Adresų formavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (toliau – ir Taisyklės), kurių 4 punkte nustatyta, kad adresų objektais laikomi žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais; žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas; pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas; pastatuose esančios gyvenamosios patalpos ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pabrėžia, jog Taisyklių 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad adresas gali būti suteikiamas tik tiems žemės sklypams, kuriuose pastatų statyba planuojama pagal detaliojo plano sprendinius.
Atsakovai atsiliepimuose atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pripažįsta, jog ginčo žemės sklypui detalusis planas neparengtas ir neinicijuotas jo rengimas. Ši aplinkybė, atsakovų tvirtinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui priklausantis ginčo žemės sklypas Taisyklių prasme nėra adreso objektas.
Atsakovai nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nes atsakovų tvirtinimu, 2007 m. liepos 27 d. įsakymu tik suprojektuoti laisvi (neužstatyti) sklypai (nustatytos jų ribos ir plotas), nenustatant jokių statybos reglamentų.
Atsakovai, nesutikdami su pareiškėjo skundų argumentais, jog nagrinėjamu atveju detalusis planas apskritai negali būti rengiamas, ir vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo 10 punktu, teigia, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir / ar būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymuose nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas (vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu, šios nuostatos gali būti taikomos, nustatant naudojimo būdą natūra grąžintiems žemės sklypams). Pagal galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypas yra neurbanizuojamoje teritorijoje – miškų ir miškingų teritorijų funkcinėje zonoje, todėl jam negali būti nustatytas naujų statinių statybą leidžiantis naudojimo būdas. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalį saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis.
Atsakovai atsiliepimuose taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui priklausantis ginčo žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją – Pavilnių regioninį parką. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintą Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, ginčo žemės sklypas patenka į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo rekreacinę ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo zoną, pažymėtą sutartiniu ženklu GRe. Plane taip pat nustatyta, kad visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose vykdyti statybos darbus galima tik nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus. Nagrinėjamu atveju specialusis Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo zonoje, pažymėtoje GRe, nenumato galimybės plėtoti naujas statybas, todėl naujų statinių statyba pareiškėjui priklausančiuose sklypuose apskritai negalima.
Atsakovų tvirtinimu, pareiškėjas naudojasi institucijų padaryta klaida ir siekia, jog šios klaidos pagrindu atsakovas priimtų jo atžvilgiu palankų sprendimą ir galiausiai suteiktų adresą pareiškėjo nuosavybės teise valdomam ginčo žemės sklypui. Atsakovai prašo atsižvelgti į tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pripažino, jog pareiškėjo ginčo sklypui vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdas nustatytas dėl klaidos, o tai vienareikšmiškai suponuoja, jog atsakovas negali priimti kitokį, nei ginčijamas, sprendimą. Pažymi, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas (nustatymas) yra vietos savivaldos institucijų, o ne Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, todėl pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, susiję su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo nustatymu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu net ir teoriškai negalėjo būti įrašyti. Vietos savivaldos institucija sprendimo dėl vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo nustatymo ginčo žemės sklypui nėra priėmusi.
Atsiliepimas
Atsakovai sutinka su Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendime nurodytu vertinimu, jog skundžiamas Sprendimas neapriboja pareiškėjo teisės teikti naują prašymą atsakovui dėl sklypo naudojimo būdo nustatymo pagal bendrojo plano sprendinius.
Be to, atsiliepimuose atsakovai teigia, kad tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Paaiškina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punktą, adresų suteikimas žemės sklypams yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kurią savivaldybė turi įgyvendinti pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Tokia tvarka yra nustatyta Taisyklėse, kurios nereglamentuoja savivaldybės institucijų kompetencijos klausimų, t. y. nenustato konkrečių įgaliojimų konkrečiai savivaldybės institucijai šioje srityje. Pažymi, kad šios funkcijos vykdymas nėra priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos ar mero kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalis). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. A30-1325/20 „Dėl adresų pastatams, žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą), teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus leidžiama pastatų statyba, ir numerių butams (patalpoms) suteikimo, keitimo ir panaikinimo Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo” 2 punktu nustatyta, kad dokumentus dėl adresų objektams adresų ar numerių suteikimo, keitimo ar panaikinimo nagrinėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas pavaduotojas, o Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės administravimo ir GIS poskyrio specialistai tik rengia įsakymo projektus.
Pabrėžia, kad prašomą panaikinti Sprendimą priėmė Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, kuris yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, negalintis būti savarankišku atsakovu šioje byloje ir nėra subjektas, galintis įgyti subjektinių teisių ir pareigų. Mano, jog tinkamu atsakovu byloje turi būti Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Atsakovai taip pat paaiškina, kad skundžiamas Sprendimas buvo pasirašytas ir užregistruotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemoje, tačiau dėl žmogiškosios klaidos išsiųstas jame nenurodžius registracijos numerio bei dokumento sudarymo datos. Atsakovų nuomone, tokia žmogiškoji klaida neturėjo jokios įtakos ir nesudarė jokių kliūčių pareiškėjui ginti savo galimai pažeistų teisių. Todėl ši aplinkybė, atsakovų nuomone, nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus rašto panaikinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti, nurodydama atsiliepimuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti nekilnojamojo turto objektui adresą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą “Suteikti administracinę paslaugą” (toliau – Prašymas). Pareiškėjas prašė suteikti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra (duomenys neskelbtini), adresą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. A51-131369/20(2.3.2.20E-ŽEM) į pareiškėjo Prašymą atsakė informuodama pareiškėją, kad jis 2013 m. gegužės 13 d. jau buvo pateikęs prašymą suteikti žemės sklypui adresą ir, kad šio prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracija netenkino.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 16 d. raštu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 21R-78(AG-880/03-2020) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. A51-232369(2.3.2.20E-ŽEM) bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą. Be kita ko, Komisija sprendime nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą, nes jai yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas jį nagrinėti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 21R-78(AG-880/03-2020), išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 26 d. rašte Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 30-1487, kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas su sąlyga, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakymą nekilnojamojo turto objektui – žemės sklypui suteikti adresą, motyvavo tuo, kad žemės sklypo suformavimo dokumentuose nebuvo nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo detalusis planas ar teritorijos planavimo dokumentai nėra parengti ir jų rengimas nėra inicijuotas.
Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 26 d. rašte Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) pažymėjo, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 13 d. jau buvo pateikęs prašymą dėl adreso suteikimo minėtam sklypui, kurio Vilniaus miesto savivaldybės administracija netenkino. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 26 d. rašte Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjui priklausantys sklypai pagal Adresų formavimo taisykles nėra adresų objektai (Komisijos byla Nr. AG-235/03-2021; b. l. 13-15, 81-83, 110-115, 117-121).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu, įformintu 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM), 2021 m. kovo 16 d. pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla Nr. AG-235/03-2021; b. l. 1-11).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-297 (AG-235/03-2021), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė (Komisijos byla Nr. AG-235/03-2021; b. l. 124-131).
Komisija sprendime nurodė, kad detalusis planas ar teritorijos planavimo dokumentai nėra parengti ir jų rengimas nėra inicijuotas. Pareiškėjo argumentai, kad jis neprivalo rengti detaliojo plano, yra nepagrįsti. Komisija sprendime pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 30-1487 sklypas buvo suformuotas kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra su sąlyga, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Komisijos vertinimu, pareiškėjo ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 26 d. raštas Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) neapriboja pareiškėjo teisės teikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sklypo naudojimo būdo nustatymo pagal Bendrojo plano sprendinius ir nustačius sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų laikomas adreso objektu. Komisija sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išvada, kad žemės sklypas nėra adreso objektas. Komisija pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pateiktas atsakymas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakymas yra neišsamus ar nepagrįstas.
Komisija sprendime pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai įvertino visas su pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymu susijusias aplinkybes, išsamiai paaiškino pareiškėjui esamą situaciją bei nurodė veiksmų, kuriuos privalo atlikti pareiškėjas, seką.
Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu.
Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Viena iš viešojo administravimo sričių yra administracinių paslaugų teikimas (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 punktas).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą kolegialioms ar vienasmenėms valstybės ar savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, regionų plėtros taryboms, Lietuvos bankui, Lietuvos kariuomenei viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: a) įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai; b) įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti viešojo administravimo subjektą (jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punktą, adresų suteikimas žemės sklypams yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kurią savivaldybė turi įgyvendinti pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Tokia tvarka yra nustatyta Adresų formavimo taisyklėse, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Iš šių Taisyklių matyti, kad jos nereglamentuoja savivaldybės institucijų kompetencijos klausimų, t. y. nenustato konkrečių įgaliojimų konkrečiai savivaldybės institucijai šioje srityje. Pažymėtina ir tai, kad šios funkcijos vykdymas nėra priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos ar mero kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad savivaldybės tarybai, kaip savivaldybę atstovaujančiai institucijai, nėra draudžiama šios funkcijos vykdymą perduoti savivaldybės vykdomosioms institucijoms (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 6 dalis). Priešingai, teisę perduoti įgaliojimus šioje srityje savivaldybės vykdomosioms institucijoms numato Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis.
Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį viešojo administravimo subjektas suprantamas, kaip viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Ginčui aktualios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija), (toliau – Taisyklės) 35.3. papunkčiu, į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pagal Taisyklių 38 punktą, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (- ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (- us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.
Prašymui nagrinėti taikytini Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, įskaitant įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas).
Taigi, teismas, spręsdamas dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visais atvejais turi vertinti, ar viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas jį priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitaip tariant, ar jis turi kompetenciją spręsti prašymą pareiškėjo kreipimesi nurodytu būdu.
Adresų pastatams, žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą), teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, kuriuose projektus leidžiama pastatų statyba, ir numerių butams (patalpoms) suteikimo, keitimo ir panaikinimo Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) tvarką, nustato Adresų pastatams, žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą), teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, leidžiama pastatų statyba, ir numerių butams (patalpoms) suteikimo, keitimo ir panaikinimo Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A30-1325/20, (toliau – Aprašas).
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad adresai pastatams, žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą), teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus leidžiama pastatų statyba, ir numeriai butams (patalpoms) suteikiami, keičiami ir naikinami Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto pavaduotojo įsakymu. Įsakymo prieduose (lentelėse) pateikiami visi reikiami adresų objektų duomenys. Pagal Aprašo 5 punktą fizinių ir juridinių asmenų prašymus suteikti, tikslinti, pakeisti ar panaikinti adresus pastatams, žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą), teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus leidžiama pastatų statyba, ir numerius butams (patalpoms) priima ir registruoja Klientų aptarnavimo skyrius ar Vilniaus miesto savivaldybės registravimo sistema. Užregistruotus prašymus nagrinėja Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės administravimo ir GIS poskyrio specialistai.
Aprašo 10 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto pavaduotojo įsakymų projektus dėl adresų pastatams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą), teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus leidžiama pastatų statyba, ir numerių butams (patalpoms) suteikimo, keitimo ir panaikinimo rengia Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės administravimo ir GIS poskyrio specialistai. Projektai suderinami su poskyrio vedėju, Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėju ir Klientų aptarnavimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio kalbininku.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 30-1354/19 (toliau – Nuostatai) 8.1. papunktyje nustatytas vienas iš skyriaus uždavinių – rengti ir įgyvendinti Savivaldybės politiką žemės tvarkymo, žemės naudojimo, administravimo ir valdymo, žemės reformos, geodezijos bei kartografijos ir adresų suteikimo, keitimo ar panaikinimo, žemės mokesčio administravimo klausimais.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40-636/20 patvirtinto Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo pareigybių aprašo 19 punktas nustato, kad skyriaus vedėja organizuoja, kontroliuoja adresų jų objektams ir numerių patalpoms suteikimą ir (ar) keitimą.
Taigi, iš Apraše ir Nuostatuose nustatyto kompetencijų paskirstymo akivaizdu, jog Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjas nėra kompetentingas priimti administracinį sprendimą dėl adreso nekilnojamojo turto objektui suteikimo, o tuo pačiu ir atsisakymo suteikti adresą nekilnojamojo turto objektui. Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui yra pavesta atlikti tik organizacinius darbus, nesusijusius su administracinio sprendimo priėmimu.
Aptartas teisinis reglamentavimas rodo, kad pareiškėjo prašymą dėl adreso žemės sklypui suteikimo nagrinėti bei priimti sprendimą kompetentinga buvo savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas pavaduotojas.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo priėmė ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas pavaduotojas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja, kuriai tokia teisė nesuteikta.
Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo Prašymas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo išnagrinėtas, sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos 2021 m. vasario 26 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) ,,Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) gatvėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))” yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo L. R. 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktą prašymą „Suteikti administracinę paslaugą” ir dėl jo priimti administracinį sprendimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naikintinas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 21R-297 (AG-235/03-2021).
Procesiniuose dokumentuose nurodyti kiti argumentai bylos procesinei baigčiai įtakos neturi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 21R-297 (AG-235/03-2021).
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. A51-18036/20(2.3.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) gatvėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjo L. R. 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktą prašymą „Suteikti administracinę paslaugą” ir dėl jo priimti sprendimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.