Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. (A. S.) atstovo advokato Egidijaus Giedraičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš K. M. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1004,60 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš K. M. priteista A. S. 3254,05 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 16 d. apie 21.30 val. AB DFDS „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kelto „(duomenys neskelbtini)“, plaukusio su Lietuvos Respublikos vėliava Baltijos jūra iš Švedijos Karlshamn uosto į Klaipėdą, 5 denyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus konfliktui tarp jo ir UAB „A.“ apsaugos darbuotojo A. S., nustūmė nuo savęs A. S. bei susigrūmus padarė nukentėjusiajam A. S. abiejų rankų odos nubrozdinimus, smūgiuodamas rankomis pataikė į galvą ir padarė galvos sumušimą su patinimu kaktos kairėje pusėje (sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto) bei pirštu pataikė į kairę akį ir padarė kiauryminę kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizdą su rainelės iškritimu, dėl to nukentėjusysis ilgai – ilgiau nei 10 dienų – sirgo, be to, dėl pablogėjusios kairės akies regos jis prarado nedidelę dalį bendro darbingumo (daugiau nei 5 proc., bet mažiau nei 30 proc.).

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymo

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Dėl neturtinės žalos

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Dėl negautų pajamų

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

I. Dėl nuteistojo K. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą

II. Dėl nuteistojo K. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) konstatavimo

III. Dėl bausmės skyrimo nuteistajam

Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

IV. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis A. S. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 3–5, 6–24, 31–36, 58–63), kuris buvo patikslintas (t. 3, 116–118). Šiuo ieškiniu nukentėjusysis prašė iš K. M. priteisti 15 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu jam iš K. M. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. S. prašo priteisti iš K. M. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

Nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo metu sužalojus sveikatą patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, psichiniu sukrėtimu, psichologiniu stresu, fiziniu skausmu ir sužalojimais, kurie turi ir tikėtina turės didelį poveikį ateityje. Pažymėjo, kad jo regėjimas itin pablogėjo – dabar blogai mato abiem akimis. Tamsiuoju paros metu tapo itin sunku orientuotis, sunku vairuoti automobilį, įtaria, kad reikės atsisakyti hobio vairuoti motociklą, taip pat ir nardyti. Jo sveikatos būklė (regėjimas) dėl patirto sužalojimo niekada nebus sugrąžinta iki buvusios, visuomet matys itin prastai ir su laiku regėjimas tik blogės. Jo akies kamuolys yra labai stipriai sužalotas ir iki šiol nesugijo, todėl dar netraukiami akyje esantys siūlai, palikti po operacijos, nes akis gali „išbėgti“. Dėl akyje esančių siūlų patiria nuolatinį diskomfortą, nes mirksint siūlai braižo akies rainelę. Priklausomai nuo gydymo rezultatų, jam dar reikės atlikti vieną arba dvi kairės akies operacijas. Vis dėlto, jei akis gis taip blogai, tikėtinas visiškas kairės akies aklumas.

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir pridėtais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė abiejų rankų odos nubrozdinimus, galvos sumušimą su patinimu kaktos kairėje pusėje bei buvo padaryta kiauryminė kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizda su rainelės iškritimu, dėl ko jis ilgiau nei 10 dienų sirgo, o dėl pablogėjusios kairės akies regos prarado nedidelę dalį bendro darbingumo (daugiau nei 5 proc., bet mažiau nei 30 proc.). Nors nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog dėl K. M. nusikalstamų veiksmų jam buvo sužeista sveika akis, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (specialisto išvada, ekspertizės aktai, medicinos dokumentų išrašai) paneigia šiuos nukentėjusiojo teiginius. Ekspertizės aktuose konstatuota, jog iki 2016 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusiojo kairė akis nebuvo sveika, tai rodo nustatytas kairės akies ragenos ir odenos randas, likęs po anksčiau patirto kiauryminio sužalojimo, kuris plyšo pakartotinės traumos metu 2016 m. rugsėjo 16 d. Iki 2016 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusiojo regėjimo aštrumas kairės akies buvo 0,4, o dešinės akies 1,0 (nustatyta 2015 m. lapkričio 20 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) medicinos komisijos metu (t. 3, b. l. 13). 2017 m. rugsėjo 18 d. nukentėjusįjį ištyrus Lietuvos ir Vokietijos uždarojoje akcinėje bendrovėje „L.“, nustatytas sužalotos kairės akies aštrumas 0,01, t. y. akis liko visiškai akla (t. 3, b. l. 59–61). Taigi nuteistojo K. M. nusikalstamais veiksmais sukeltos ilgalaikės pasekmės, netektas regėjimas viena akimi, netektas dalinis darbingumas. Aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiojo būkle, taip pat yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog, kaip jau minėta, dėl K. M. padarytų sužalojimų nukentėjusysis sveikatos problemų patiria ir šiandien. Būtina pažymėti, jog K. M. yra atlyginęs dalį sukeltos žalos – 3 000 Eur (t. 3, b. l. 119).

V. Dėl turtinės žalos atlyginimo

Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis prašo priteisti 142,92 Eur gydymo išlaidas, 5161,74 Eur netekto darbo užmokesčio, 9,42 Eur kopijų darymo išlaidas, 429 Eur kursų išlaidas. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį sveikatos sužalojimo atveju, nukentėjusiam asmeniui privalo būti atlyginti patirti nuostoliai. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo teigimu 142,92 Eur gydymo išlaidas sudaro vaistų įsigijimas, medicininiai tyrimai. Po įvykio patirtiems sužalojimams gydyti turėtoms išlaidoms pagrįsti nukentėjusysis pateikė rašytinius įrodymus – kvitus, iš kurių matyti, kad 2016 m. gruodžio 21 d., 2016 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. sausio 28 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. buvo pirkti šie vaistai ir priemonės pooperacinių žaizdų priežiūrai (t. 3, b. l. 6, 36) – „Gaminamas nekompensuojamas vaistas“ – 6,85 Eur, „Metronidazolas tabletės N20“ – 3,46 Eur, „Laticort“ – 3,70 Eur, „Marlė Aras medicininė“ – 0,93 Eur, „Vata Aras“ – 0,61 Eur, „Gaminamas nekonpensuojamas vaistas“ – 8,23 Eur, „Aknefug-EL“ – 12,34 Eur,, „Offan Dexa Chlora“ – 7,09 Eur, „Uniclophen“ – 4,87 Eur, „Vita-Pos“ – 10,26 Eur, „Optive Fusion“ – 13,99 Eur, taip pat iš 2017 m. gegužės 30 d. pateikto kvito matyti, Lietuvos ir JAV UAB „R.” buvo sumokėta 68 Eur (kvite mokėjimo paskirtis žodžiais nenurodyta) (t. 3, b. l. 36), taip pat iš 2017 m. rugsėjo 18 d. kvito ir PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad Lietuvos ir Vokietijos UAB „L.“ akių klinikoje už akių gydytojo konsultaciją ir akių tyrimo komplektą sumokėta 80 Eur (t. 3, b . l. 62, 63). Duomenų, apie šių vaistų skyrimą – „Gaminamas nekompensuojamas vaistas“ – 6,85 Eur, „Metronidazolas tabletės N20“ – 3,46 Eur, „Laticort“ – 3,70 Eur, „Gaminamas nekonpensuojamas vaistas“ – 8,23 Eur, „Aknefug-EL“ – 12,34 Eur, ir rekomendacijas vartoti, nepateikta. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie 2017 m. gegužės 30 d. Lietuvos ir JAV UAB „R.” vizito būtinumą. Įvertinus po įvykio ieškovo patirtus sužalojimus, byloje esančiuose medicininių dokumentų išrašuose ir pridėtose asmens ligos istorijose esančius įrašus apie gydymo eigą, dalis išlaidų vaistams – 34,58 Eur, ir išlaidos, susijusios su apsilankymu Lietuvos ir JAV UAB „R.” – 68 Eur, pirmosios instancjos teismo pagrįstai nebuvo pripažintos būtinomis ir pagrįstomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Išlaidos pooperacinių žaizdų priežiūrai – marlei (0,93 Eur), vatai (0,61 Eur), laikytinos būtinomis dėl patirtų sužalojimų.

Įvertinus nurodytas nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nukentėjusysis A. S. gydymui patyrė 117,75 Eur išlaidas.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, iki sveikatos sužalojimo ieškovo mėnesines pajamas sudarė darbo užmokestis, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu – socialinio draudimo mokama ligos pašalpa, todėl apskaičiuojant dėl negautų pajamų patirtą žalą būtina nustatyti ieškovo praradimus. Pirmiausia, ar dėl sveikatos sužalojimo mokėtos socialinio draudimo išmokos padengia galbūt atsiradusią žalą, t. y. kompensuoja prarastą darbo užmokesčio dalį.

Nukentėjusiojo nuomone, jis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. sausio 16 d. – patikslinto ieškinio padavimo teisme dienos – neteko 5 161,74 Eur darbo užmokesčio. Sprendžiant klausimą dėl priteistino negautų pajamų dydžio, pirmiausia, būtina nustatyti, ar ieškovas tinkamai paskaičiavo savo negautas pajamas. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad, remiantis darbdavio 2017 m. birželio 8 d. pažyma Nr. 20117-01748, nukentėjusiojo darbo užmokestis atitinkamai didėjo: 2016 m. rugsėjo mėn. – 491,60 Eur, spalio mėn. – 629,17 Eur, lapkričio mėn. – 547,05 Eur, gruodžio mėnesį – 602,19 Eur, 2017 m. sausio mėn. – 673,11 Eur, vasario mėn. – 640,7 Eur, kovo mėn. – 661,22 Eur, balandžio mėn. – 916 Eur, iš viso už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. gegužės 1 d. būtų gavęs vidutinį 5 161,74 Eur darbo užmokestį, kurio dėl patirtos traumos negavo. Tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nukentėjusysis minėtos pažymos, patvirtinančios netekto darbo užmokesčio dydį, nepateikė. Byloje esanti 2017 m. sausio 16 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad iki įvykio nukentėjusiajam mokėtas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 454 Eur, t. y. pagal 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. mokėtą darbo užmokestį (t. 3, b. l. 21). Nukentėjusiajam nedarbingumo laikotarpiu, duomenys pateikti tik nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 13 d., išmokėtos 1 746,27 Eur socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa), atskaičius mokesčius, 2016 m. rugsėjo mėn. – 155,92 Eur, spalio mėn. – 327,42 Eur, lapkričio mėn. – 327,42 Eur, gruodžio mėn. – 327,44 Eur, 2017 m. sausio mėn. – 343,02 Eur, vasario mėn. – 265,05 Eur (t. 3, b. l. 22–23).

Įvertinus tai, pripažintina, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 13 d., tik toks laikotarpis pagrįstas rašytiniais dokumentais, skirtumas tarp gautų pajamų ir nedarbingumo laikotarpiu kompensuotų pajamų galėjo būti 843,72 Eur (454 Eur x 6 mėn.) – (1746,27 Eur + 134,01), t. y. socialinio draudimo išmoka nepadengė prarastos darbo užmokesčio dalies. Taigi, prarastos pajamos, susijusios su darbo santykiais, nebuvo kompensuotos socialinio draudimo išmokomis (ligos pašalpa), todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai priteistos.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 281,06 Eur kelionės (kuro) išlaidas, patirtas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. vykstant į gydymo įstaigas, pagrįstumo CK 6.283 straipsnio prasme, būtina nustatyti tokių išlaidų būtinumą bei ryšį su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Remiantis bylos duomenimis ir pridėtais medicininiais dokumentais, nustatyta, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ambulatoriškai buvo gydomas 2016 m. rugsėjo 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, 2016 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose (toliau – VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos), 2016 m. spalio 20 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 20 d. vyko į konsultacijas VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose, taip pat stacionariai buvo gydomas nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose (t. 1, b. l. 50, 70, 71, 135; t. 2, b. l. 156; t. 3, b. l. 10, 11, 12, 14, 32). Nukentėjusysis taip pat pateikė kvitus, kad 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. gegužės 27 d. vyko pas gydytojus (duomenys neskelbtini) m., ir patyrė kuro išlaidas, tačiau nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, jog anksčiau nurodytomis dienomis ar kitą dieną buvo vykstama į gydymo įstaigas. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, į byloje esančius rašytinius įrodymus (pridėtus prie bylos medicininius dokumentus), kurie patvirtina tik dalį nukentėjusiojo nurodytų kuro (kelionės) įsigijimo išlaidų, apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis išleido kurui (kelionei) vykdamas į gydymo įstaigas (grįždamas iš jų) 283,16 Eur. Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto kelionių išlaidų atlyginimo dydžio pakartotinai nebekeliamas.

Nukentėjusysis prašė atlyginti 9,42 Eur kopijų darymo išlaidas. Byloje pateiktas kasos pajamų orderis, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išlaidos pagrįstos ir įrodytos (t. 3, b. l. 9).

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nebeturės leidimo dirbti keltuose ir jo patirtos 429 Eur išlaidos už kursus neatsipirks. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tam, jog nukentėjusysis turėtų teisę dirbti keltuose, jis 2014 m. (duomenys neskelbtini) mokykloje baigė kursus ir gavo specialius sertifikatus (t. 3, b. l. 17–20). Įvykis, kurio metu buvo patirti sužalojimai, įvyko 2016 m. rugsėjo 16 d., t. y. apytiksliai po dvejų metų. Be to, įvertinus tiek liudytojų, tiek nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo duotus parodymus, nukentėjusysis keltuose dirbo seniai, dirbo keliuose keltuose. Taigi gautais sertifikatais dar iki įvykio nukentėjusysis A. S. netrumpą laiką galėjo naudotis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai atmetė.

Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad nuteistasis K. M. 2017 m. rugsėjo 22 d. atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, t. y. 3000 Eur (t. 3, b. l. 119). Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 1 254,05 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, laiko, kad nuteistasis turtinę žalą nukentėjusiajam yra atlyginęs, o likusi suma – 1 745,95 Eur (3 000-1 254,05) tinkamai įskaityta į neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė 3 254,05 Eur (5000-1745,95) neturtinės žalos atlyginimo.

VI. Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis prašė atlyginti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taigi pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009,2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nukentėjusysis prašė iš K. M. priteisti 1 000 Eur advokato R. Jakšto atstovavimo paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. S. patyrė 500 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apmokėti (t. 4, b. l. 27–28). Būtent tokią sumą priteisti prašo ir advokatas E. Giedraitis apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 4, b. l. 24). Nukentėjusysis A. S. 500 Eur užmokestį advokatui R. Jakštui sumokėjo už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi šiuo metu byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys minėtas išlaidas, apygardos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo turėtos 500 Eur išlaidos sumokant atstovui už paslaugas yra pagrįstos, todėl išieškotinos iš nuteistojo.

Byloje yra pateikti prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo, sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas, kurie patvirtina, jog nukentėjusysis A. S. advokatui E. Giedraičiui už apeliacinio skundo parengimą ir teisinius patarimus sumokėjo 700 Eur (t. 4, b. l. 24, 25, 26). Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui pateikė nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas E. Giedraitis. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo keičiama, apygardos teismas nusprendžia prašymą dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti tenkinti iš dalies ir sumažinti prašomą priteisti iš nuteistojo 700 Eur sumą iki 350 Eur proceso išlaidų sumos A. S. advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo surengtas vienas posėdis (2018 m. rugsėjo 6 d. – trukmė 22 min.), kuriame nukentėjusiojo atstovas advokatas E. Giedraitis nedalyvavo. Nukentėjusiojo atstovas parengė išsamų ir pagrįstą apeliacinį skundą, jame detaliai aptardamas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) yra nepagrįstos. Taigi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeitimo, apygardos teismas vertina, jog būtent 350 Eur suma advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nukentėjusiojo A. S. (A. S.) atstovo advokato Egidijaus Giedraičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendį:

perkvalifikuoti K. M. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir paskirti jam 1 metų (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymą K. M. atidėti 1 metams (vieneriems metams), įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies konstatuotą nuteistojo K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš K. M. nukentėjusiajam A. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato išlaidoms už atstovavimą pirmosios instancijos teisme padengti ir 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme padengti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.