Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Tauragės r. sav., profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-09-16 apie 21.30 val. AB DFDS „Seaways“ priklausančio kelto „O. S.“, plaukusio su Lietuvos Respublikos vėliava Baltijos jūra iš Švedijos Karlshamn uosto į Klaipėdą, 5 denyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus konfliktui tarp jo ir UAB „A. K.“ apsaugos darbuotojo A. S., nustūmė nuo savęs A. S. bei susigrūmus padarė nukentėjusiajam A. S. abiejų rankų odos nubrozdinimus, smūgiuodamas rankomis pataikė į galvą ir padarė galvos sumušimą su patinimu kaktos kairėje pusėje (sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto) bei pirštu pataikė į kairę akį ir padarė kiauryminę kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizdą su rainelės iškritimu dėl ko nukentėjusiojo ilgai – ilgiau nei 10 dienų sirgo, be to, dėl pablogėjusios kairės akies regos jis prarado nedidelę dalį bendro darbingumo (daugiau nei 5 %, bet mažiau nei 30%).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis K. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė, kad 2016-09-16 apie 21.00 val. nuėjo į „DFDS Seaways“ parduotuvę. Parduotuvėje buvo daug žmonių, kitataučių, šnekančių kita kalba, su kuriais apsižodžiavo. Rusų kalba jiems pasakė, kad per juos greit Lietuvoje nebus galima nei pravažiuoti, nei praeiti. Tai išgirdęs apsaugos darbuotojas S. ištempė jį iš parduotuvės. Su kitataučiais susistumdęs nebuvo. S. išvedęs jį iš parduotuvės pradėjo jam kažką aiškinti, mėgino uždėti antrankius, o jis nuo jo mėgino pabėgti į kajutę. Eidami koridoriumi stumdėsi. Jis vis mėgino pabėgti nuo jo, bet S. laikė jį už rankos, tempė, papurškė dujas. Po to, pabėgus nuo S., užsirakino kajutėje, bet pastarasis į ją įėjo ir, panaudodamas antrankius, prirakino jį prie turėklų. Prirakintas buvo apie vieną valandą. Nurodė, kad galėjo, stumdantis su S., sužeisti jam akį, bet specialiai nedūrė. Po įvykio su S. susitikęs nebebuvo. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Atsiprašė nukentėjusiojo.

Iš K. M. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-09-17 apžiūros metu jam nustatyti galimai įvykio metu padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai: kaklo dešinės pusės ir galvos užpakalinės dalies odos nubrozdinimai, dešinio riešo sumušimas. 12.54 val. paimtame kraujo serume nustatyta 0,38 promilės alkoholio. (2 t., b. l. 79-80)

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016-09-17 09.54 val. K. M. nustatytas 0,88 promilės girtumas (2 t., b. l. 20).

Iš A. S. 2016-09-17 08.21 val. ir 09.05 val. pranešimų telefonu 112 garso įrašų matyti, kad jis praneša apie konfliktą kelte ir sužalotą akį (2 t., b. l. 8-10).

A. S. pateikė savo darytą vaizdo įrašą, kuriame matyti ir girdėti antrankiais prirakinto vyro, A. S. ir A. S. pokalbis (1 t., b. l. 21-22).

Iš 2014-09-09 darbo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. yra UAB „A. K.“ apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojo specialųjį teisinį statusą patvirtina ir 2014-09-04 apsaugos darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 25, 90).

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog K. M. įvykio dieną buvo adekvatus, elgėsi normaliai, jokios grėsmės keleiviams nekėlė, todėl A. S. nebuvo jokios priežasties išvesti K. M. iš parduotuvės. Taip pat ir iš parduotuvės patalpos vaizdo įrašų, kurie pateikti kartu su baudžiamąja byla, jokios konfliktinės situacijos, tarp K. M. ir kitataučių vilkiko vairuotojų, kurie nukentėjusiojo teigimu, ėjo link K. M., iš ko jis nusprendė, jog įvyks muštynės, nematyti. Nors A. S. ir nurodė, kad išvedus K. M. iš parduotuvės, K. M. panaudojo prieš jį fizinę jėgą, bandė savo rankomis ir kojomis padaryti jam poveikį, dūrė pirštu į kairiąją akį, K. M. patvirtino, kad jie susistumdė, tačiau byloje nėra objektyvių, neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad K. M. sužalojo A. S. būtent dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo. K. M. veika dėl A. S. sužalojimo turi būti vertinama kaip pagrindinė nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, be veiką kvalifikuojančių požymių – nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę K. M., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į tai, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas BK 11 straipsnio nuostatų pagrindu priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertinamas jo įvykdyto nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės. Be šių aplinkybių, sprendžiant K. M. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, įvertintina ir jo asmenybė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. M. nuo 2013-03-27 nebaustas administracine tvarka, neteistas, vedęs, dirba, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino dalį žalos. Be to, K. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės Sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybės ligų gydytojo paslaugos teiktos nebuvo. Individualizuojant K. M. skirtinas bausmes, įvertintinas ir jo atsakomybę lengvinančių (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat ir tai, kad veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys) bei sunkinančių aplinkybių (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos veikos padarymui) buvimas.

Teismas, įvertinęs K. M. bei jo padarytos nusikalstamos veikos charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus jam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu skiriamas įpareigojimas.

Kardomoji priemonė – registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 132-133, 135-136) K. M. dėl 1004,60 Eur, kuris pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tenkintinas.

Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. S. pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 3-5, 6-24, 31-36, 58-63), kuris buvo patikslintas (3 t., b. l. 116-118), prašydamas priteisti iš K. M. padarytos jam nusikaltimu 7011,72 Eur turtinės, kurią sudaro 420,98 Eur (iš jų 281,06 Eur – patirtos išlaidos kurui, 142,92 Eur – patirtos gydymo išlaidos (įvairiems medikamentams įsigyti, medicininiams tyrimams atlikti), 9,42 Eur – patirtos išlaidos dėl bylos dokumentų kopijų darymo), 429 Eur (patirtos išlaidos už kursus), 1000 Eur (patirtos bylinėjimosi išlaidos), 5161,74 Eur (vidutinis darbo užmokestis, kurio dėl patirtos traumos negavo), ir 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje nukentėjusiojo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad nukentėjusysis nuo 2014-09-09 iki 2017-05-12 dirbo apsaugos darbuotoju UAB „A. K.“. 2016-09-16 įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužalota sveikata, t. y. kiauryminė kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizda su rainelės iškritimu dėl ko nukentėjusysis sirgo ilgiau nei 10 dienų, be to, dėl pablogėjusios kairės akies regos jis prarado nedidelę dalį bendro darbingumo (daugiau nei 5 %, bet mažiau nei 30%).

Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263, 6.283, 6.250 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, dėl 2016-09-16 įvykusio įvykio kaltinamasis K. M. pripažintas kaltu.

Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis prašo priteisti 22012 Eur žalą, t. y. 142,92 Eur gydymo išlaidas, 5161,74 Eur netekto darbo užmokesčio, 281,06 Eur kuro/kelionių išlaidas, 9,42 Eur kopijų darymo išlaidas, 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, 429 Eur kursų išlaidas, 15000 Eur neturtinę žalą.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį sveikatos sužalojimo atveju, nukentėjusiajam asmeniui privalo būti atlyginti patirti nuostoliai ir neturinė žala. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.).

Ieškovo teigimu 142,92 Eur gydymo išlaidas sudaro vaistų įsigijimas, medicininiai tyrimai. Po įvykio patirtiems sužalojimams gydyti turėtoms išlaidoms pagrįsti nukentėjusysis pateikė rašytinius įrodymus – kvitus, iš kurių matyti, kad 2016-12-21, 2016-09-28, 2017-01-28 ir 2017-05-31 buvo pirkti šie vaistai ir priemonės pooperacinių žaizdų priežiūrai (3 t., b. l. 6, 36) – „Gaminamas nekompensuojamas vaistas“ – 6,85 Eur, „Metronidazolas tabletės N20“ – 3,46 Eur, „Laticort“ – 3,70 Eur, „Marlė Aras medicininė“ – 0,93 Eur, „Vata Aras“ – 0,61 Eur, „Gaminamas nekonpensuojamas vaistas“ – 8,23 Eur, „Aknefug-EL“ – 12,34 Eur,, „Offan Dexa Chlora“ – 7,09 Eur, „Uniclophen“ – 4,87 Eur, „Vita-Pos“ – 10,26 Eur, „Optive Fusion“ – 13,99 Eur, taip pat iš 2017-05-30 pateikto kvito matyti, Lietuvos ir JAV UAB “R.” buvo sumokėta 68 Eur (kvite mokėjimo paskirtis žodžiais nenurodyta) (3 t., b. l. 36), taip pat iš 2017-09-18 kvito ir PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad Lietuvos ir Vokietijos UAB „Limera“ akių klinikoje už akių gydytojo konsultaciją ir akių tyrimo komplektą sumokėta 80 Eur (3 t., b .l. 62, 63). Duomenų, apie šių vaistų skyrimą – „Gaminamas nekompensuojamas vaistas“ – 6,85 Eur, „Metronidazolas tabletės N20“ – 3,46 Eur, „Laticort“ – 3,70 Eur, „Gaminamas nekonpensuojamas vaistas“ – 8,23 Eur, „Aknefug-EL“ – 12,34 Eur, ir rekomendacijas vartoti, nepateikta. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie 2017-05-30 Lietuvos ir JAV UAB “R.” vizito būtinumą. Įvertinus po įvykio ieškovo patirtus sužalojimus, byloje esančiuose medicininių dokumentų išrašuose ir prijungtose asmens ligos istorijose įrašus apie gydymo eigą, dalis išlaidų vaistams – 34,58 Eur, ir išlaidos, susijusios su Lietuvos ir JAV UAB “R.” – 68 Eur, nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 178, 185 straipsniai). Išlaidos pooperacinių žaizdų priežiūrai – marlei (0,93 Eur), vatai (0,61 Eur), laikytinos būtinos ryšium su patirtais sužalojimais.

Įvertinus nurodytas nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad gydymui patyrė 117,75 Eur išlaidas.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, iki sveikatos sužalojimo ieškovo mėnesines pajamas sudarė darbo užmokestis, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu – socialinio draudimo mokama ligos pašalpa, todėl apskaičiuojant dėl negautų pajamų patirtą žalą būtina nustatyti ieškovo praradimus. Pirmiausia, ar dėl sveikatos sužalojimo mokėtos socialinio draudimo išmokos padengia galimai atsiradusią žalą, t. y. kompensuoja prarastą darbo užmokesčio dalį.

Nukentėjusysis laiko, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2016-09-17 iki 2018-01-16 – patikslinto ieškinio padavimo teisme dienos – neteko 5161,74 Eur darbo užmokesčio. Sprendžiant klausimą dėl priteistino negautų pajamų dydžio, pirmiausia, būtina nustatyti, ar ieškovas tinkamai paskaičiavo savo negautas pajamas. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad remiantis darbdavio 2017-06-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo darbo užmokestis atitinkamai didėjo: 2016 m. rugsėjo mėn. – 491,60 Eur, spalio mėn. – 629,17 Eur, lapkričio mėn. – 547,05 Eur, gruodžio mėnesį – 602,19 Eur; 2017 m. sausio mėn. – 673,11 Eur, vasario mėn. – 640,7 Eur, kovo mėn. – 661,22 Eur, balandžio mėn. – 916 Eur, iš viso už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017-05-01 būtų gavęs vidutinį 5161,74 Eur darbo užmokestį, kurio dėl patirtos traumos negavo, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti, minėtos pažymos, patvirtinančios netekto darbo užmokesčio, nepateikė. Tačiau byloje esanti 2017-01-16 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad iki įvykio nukentėjusiajam mokėtas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 454 Eur, t. y. pagal 2016 m. liepos-rugsėjo mėn., mokėtą darbo užmokestį (3 t., b. l. 21). Nukentėjusiajam nedarbingumo laikotarpiu, duomenys pateikti tik nuo 2016-09-01 iki 2017-03-13, išmokėtos 1746,27 Eur socialinio draudimo išmokos, atskaičius mokesčius, (ligos pašalpa) (2016 m. rugsėjo mėn. – 155,92 Eur, spalio mėn. – 327,42 Eur, lapkričio mėn. – 327,42 Eur, gruodžio mėn. – 327,44 Eur, 2017 m. sausio mėn. – 343,02 Eur, vasario mėn. – 265,05 Eur (3 t., b. l. 22-23).

Įvertinus tai, pripažintina, kad nuo 2016-09-01 iki 2017-03-13, tik toks laikotarpis pagrįstas rašytiniais dokumentais, skirtumas tarp gautų pajamų ir nedarbingumo laikotarpiu kompensuotų pajamų galėjo būti 843,72 Eur (454 Eur x 6 mėn.) – (1746,27 Eur + 134,01), t. y. socialinio draudimo išmoka nepadengė prarastą darbo užmokesčio dalį. Taigi, prarastos pajamos, susijusios su darbo santykiais, nebuvo kompensuotos socialinio draudimo išmokomis (ligos pašalpa), todėl atlygintinos.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 281,06 Eur kelionės (kuro) išlaidas, patirtas laikotarpiu nuo 2016-09-27 iki 2017-05-17 vykstant į gydymo įstaigas, pagrįstumo CK 6.283 straipsnio prasme, būtina nustatyti tokių išlaidų būtinumą bei ryšį su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Bylos duomenimis ir prijungtais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ambulatoriškai buvo gydomas 2016-09-17 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, 2016-10-20 Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikoje (toliau – VšĮ Kauno klinika), 2016-10-20, 2016-12-15, 2017-02-02, 2017-04-03, 2017-04-20 vyko į konsultacijas VšĮ Kauno kliniką, taip pat stacionariai buvo gydomas nuo 2016-09-17 iki 2016-09-27 VšĮ Kauno klinikoje (1 t., b. l. , 50, 70, 71, 135; 2 t., b. l. 156; 3. t., b. l. 10, 11, 12, 14, 32). Nukentėjusysis taip pat pateikė kvitus, kad 2016-12-31, 2017-01-24, 2017-01-25, 2017-04-10, 2017-05-17 vyko pas gydytojus, Klaipėdos m., ir patyrė kuro išlaidas, tačiau nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, jog aukščiau nurodytomis dienomis, ar sekančią dieną, buvo vykstama į gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į byloje esančius rašytinius įrodymus (prijungtus prie bylos medicininius dokumentus), kurie patvirtina tik dalį nukentėjusiojo nurodytas kuro (kelionės) įsigijimo išlaidas, pripažintina, kad nukentėjusysis išleido kurui (kelionei) vykstant į gydymo įstaigas (grįžtant iš jų) 283,16 Eur.

Nukentėjusysis prašo atlyginti 9,42 Eur kopijų darymo išlaidas. Byloje pateiktas kasų pajamų orderis, todėl laikytina, kad išlaidos pagrįstos ir įrodytos (3 t., b. l. 9).

Taip pat nukentėjusysis prašo atlyginti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Tokiu būdu, nukentėjusiojo reikalavimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Nukentėjusysis laiko, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nebeturės leidimo dirbti keltuose ir jo patirtos 429 Eur išlaidos už kursus neatsipirks. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tam, jog nukentėjusysis turėtų teisę dirbti keltuose, jis 2014 m. Lietuvos Aukštojoje Jūreivystės mokykloje baigė kursus ir gavo specialius sertifikatus (3 t., b. l. 14-20). Įvykis, kurio metu buvo patirti sužalojimai, įvyko 2016-09-16, t. y. apytiksliai po dvejų metų. Be to, įvertinus ir tiek liudytojų, tiek nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo duotus parodymus, nukentėjusysis keltuose dirbo seniai, dirbo keliuose keltuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmesti.

Nukentėjusysis nurodė, kad eismo įvykio metu sužalojus sveikatą patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, psichiniu sukrėtimu, psichologiniu stresu, fiziniu skausmu ir sužalojimais, kurie turi ir tikėtina turės didelį poveikį ateityje. Pažymėjo, kad jo regėjimas itin pablogėjo - dabar blogai mato abiem akimis. Tamsiuoju paros metu tapo itin sunku orientuotis, sunku vairuoti automobilį, įtaria, kad reikės atsisakyti hobio vairuoti motociklą, taip pat ir nardyti. Jo sveikatos būklė (regėjimas) dėl patirto sužalojimo niekada nebus atstatyta iki buvusios, visuomet matys itin prastai ir su laiku regėjimas tik blogės. Jo akies kamuolys yra labai stipriai sužalotas ir ligi šiol neatsistatė, todėl ligi šiol netraukiami akyje esantys siūlai, palikti po operacijos, nes akis gali „išbėgti“. Dėl akyje esančių siūlų patiria nuolatinį diskomfortą, nes mirksint siūlai nuolat braižo akies rainelę. Priklausomai nuo gydymo rezultatų jam dar bus reikalinga atlikti vieną arba dvi kairės akies operacijas, bet, pagal dabartines prognozes, jei akis gis taip blogai ir akies kamuolys nesuaugs, išmirs ląstelės ir tikėtinas visiškas kairės akies aklumas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais duomenimis ir prijungtais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė abiejų rankų odos nubrozdinimus, galvos sumušimą su patinimu kaktos kairėje pusėje (sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto) bei kiauryminės kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizdą su rainelės iškritimu, dėl ko jis ilgiau nei 10 dienų sirgo, o dėl pablogėjusios kairės akies regos jis prarado nedidelę dalį bendro darbingumo (daugiau nei 5 %, bet mažiau nei 30%). Nors nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jam buvo sužeista sveika akis, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (specialisto išvada, ekspertizės aktai, medicinos dokumentų išrašai) paneigia šiuos nukentėjusiojo teiginius. Ekspertizės aktuose konstatuota, jog iki 2016-09-16 nukentėjusiojo kairė akis nebuvo sveika, į ką rodo nustatytas kairės akies ragenos ir odenos randas, likęs po seniau patirto kiauryminio sužalojimo, kuris plyšo pakartotinos traumos metu 2016-09-16. Iki 2016-09-16 nukentėjusiojo regėjimo aštrumas buvo kairės akies 0,4, o dešinės akies 1,0 (nustatyta 2015-11-20 Jūrinės medicininės komisijos metu (3 t., b. l. 13). 2017-09-18 nukentėjusįjį ištyrus Lietuvos ir Vokietijos UAB „L.“, nustatytas sužalotos kairės akies aštrumas 0,01, t. y. akis liko visiškai akla. Pripažintina, kad nukentėjusysis jautė skausmą, turi išvaizdos nepatogumų, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, į tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaltinamasis K. M. padarė nesunkų nusikaltimą, jo nusikalstamais veiksmais sukeltos ilgalaikės pasekmės, netektas regėjimas viena akimi, taip pat netektas dalinis darbingumas. Taip pat buvo atsižvelgta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.

Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis 2017-09-22 atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, t. y. 3000 Eur (3 t., b. l.119). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintini iš dalies, t. y. 1254,05 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, laikytina, kad kaltinamasis turtinę žalą nukentėjusiajam yra atlyginęs, o likusi suma – 1745,95 Eur (3000-1254,05) įskaitytina į neturtinės žalos atlyginimą. Esant nurodytam, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 3254,05 Eur (5000-1745,95).

Dėl daiktinių įrodymų

Skaitmenines laikmenas su vaizdo, garso įrašais (3 vnt.), pateiktus teismui kartu su baudžiamąja byla (esančios 2-ojo tomo gale), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš K. M. Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1004,60 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. M. A. S. (A. S.) naudai 3254,05 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skaitmenines laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.