- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- AN2-328-1053/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01024-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- T. P.
- Advokatai
- Paulius Škėrys, Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.11Administracinių nusižengimų bylų teismingumas (ANK 572 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12198-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12198-2024 T. P. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje bei ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2024 m. kovo 30 d., 13.10 val., Vilniuje, Pergalės g. – Parko g., vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones bei įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Šiais savo veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkte, 73.8 punkte numatytus reikalavimus. Šiuo nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje buvo paskirta 75 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Nesutikdamas su šiuo nutarimu T. P. atstovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atstovo skundas buvo netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šią nutartį dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį panaikinti, šioje dalyje panaikinti institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną T. P. atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, skunde atstovas prašo teismo konstatuoti, kad administracinio poveikio priemonė – 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. kovo 30 d.
3.1. Skunde teigiama, kad T. P. nesutinka nei su teismo nutartimi, nei su institucijos nutarimu dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir prašo juos panaikinti, nes jis nieko nežinojo apie tai, kad jam atimta teisė vairuoti, tačiau nei institucija, nei teismas į tai neatsižvelgė. Apie tai, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis sužinojo tik tada, kai 2024 m. kovo 30 d. buvo sustabdytas policijos, jokio pranešimo apie tai jis negavo nei paprastu paštu, nei elektroniniu, nes jis pats nesinaudoja kompiuteriu, elektroniniu paštu ir kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis moka naudotis tik padedamas savo artimųjų, elektroninio pašto prieiga buvo užblokuota dėl jo nemokėjimo naudotis, dėl ko buvo užblokuota visa paskyra, todėl jokios informacijos elektroninėmis ryšio priemonėmis, kaip teigia siuntę pareigūnai, kad yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nebuvo gavęs. Tokia informacija nebuvo rasta ir atkūrus paskyrą, nes galimai į neveikiantį elektroninį paštą jokie laiškai nepatenka. Po to, kai jam buvo surašytas protokolas, pareiškėjas kreipėsi į advokatą ir buvo stengiamasi išsiaiškinti situaciją ir padėti pareiškėjui, tame tarpe atkuriant jo prisijungimą prie elektroninio pašto. Net ir tikrinant informaciją IRD portale surasti nei protokolo, nei nutarimo, kuriais pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti neįmanoma, nes portale yra pateikiama bendra informacija, bet nepateikiami dokumentai, kurių pagrindu ši informacija įvesta.
3.2. Skunde atstovas teigia, kad susidaro kuriozinė situacija, jog T. P. teismo baudžiamas už tai, kad ne tik nežinojo apie jam paskirtą draudimą, bet pareigūnai neužtikrino sąlygų, kad jis bent apie tai sužinotų. IRD portale net yra nurodyta, ką beje patvirtina ir pareigūnas skundžiamame nutarime, kad teisės vairuoti atėmimas pareiškėjui buvo taikytas nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. kovo 18 d., tai net ir matydamas šią informaciją normalus eilinis žmogus manytų, kad jokių veiksmų atlikti neturėtų, nes teisės apribojimo laikotarpis jau pasibaigęs, tačiau pasirodo, kad jis turi išklausyti kursus, kad jam formaliai būtų grąžinta teisė vairuoti, nors ji jau pasibaigė, tačiau apie tai niekur nėra jokios informacijos. Taigi pareiškėjas baudžiamas ne už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, o už tai, kad niekas ne tik neinformavo, kad tokia teisė atimta, bet ir neinformavo, kad teisės vairuoti atgavimui reikia atlikti dar kitus papildomus veiksmus. Institucijos nutarime nėra užsiminta, kad teisė vairuoti atimta 2024 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23228156784.
3.3. Atstovo teigimu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareigūnas jokių paaiškinimų neklausė, pasakė, kad turi pažiūrėti kamerų įrašus dėl važiavimo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nes pareiškėjas neigė važiavęs degant draudžiamam signalui, o tik baigęs manevrą, nes darė posūkį, o tokios informacijos byloje nebuvo ir pareiškėjas su ja susipažinti negalėjo. Pareigūnai jokių kamerų įrašų nepateikė ir teismui. Nutarimą priimančio pareigūno nedomino aplinkybė, kad T. P. nežinojo apie atimtą teisę vairuoti. Institucijos nutarimas yra nemotyvuotas nei dėl vieno, nei dėl kito pažeidimo, todėl toks nutarimas negali būti laikomas pagrįstu jau vien dėl motyvų nebuvimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai kokiu nors būdu informavo apie atimtą teisę vairuoti. Galimai institucija dokumentus siuntė į užblokuotą elektroninį adresą, pareiškėjas, nematė jokio pranešimo iš policijos, kuris galimai galėjo patekti į „SPAM“ aplanką, t. y. jokių objektyvių įrodymų, kad pranešimas įteiktas T. P. aukščiau minėtu elektroniniu paštu byloje nėra. T. P. nebuvo išreiškęs pageidavimo procesinius dokumentus gauti el. paštu, todėl jie negalėjo būti siunčiami, tuo labiau adresu, kurio priklausomybės ir naudojimo pareigūnai nustatyti neturi galimybės, tačiau teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Institucija pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas neinformuodami apie 2024 m. sausio 30 d. nutarimo priėmimą, todėl T. P. negali būti baudžiamas ir už jo nevykdymą.
3.4. Skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose. Analogiška situacija buvo išnagrinėta 2024 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024. Skunde detaliai cituodamas minėtos nutarties motyvus atstovas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktiškai surašė visus motyvus šią bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas ja nesivadovavo.
3.5. Skunde cituojant ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinės atsakomybės pagrindus ir jas aiškinančią teismų praktiką, teigiama, kad nėra objektyvių duomenų nustatant pažeidimo faktą, nes T. P. pažeidimą neigia, o skundžiamame nutarime nenurodyti jokie motyvai patvirtinantys jo kaltę. Šioje dalyje nėra įrodytas pažeidimo faktas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą, T. P. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties.
3.6. Atstovas skunde teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis prašė teismo konstatuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo T. P. pradžią, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie teisės vairuoti transporto atėmimą T. P. sužinojo 2024 m. kovo 30 d. Nuo to laiko T. P. nevairuoja jokių transporto priemonių daugiau nei 5 mėnesius ir nesikreipė į policiją, kad jam būtų grąžinta teisė vairuoti, o 2024 m. rugsėjo 30 d. jis jau bus atlikęs skirtą administracinio poveikio priemonę, todėl gali susidaryti teisingumo ir protingumo principams prieštaraujanti situacija, kai administracinio poveikio priemonės jam bus taikoma ilgesnį laiką, todėl teismas turėtų konstatuoti, kad 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo T. P. terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. kovo 30 d.
3.7. Skunde teigiama, kad T. P. patyrė atstovavimo išlaidas dėl skundo ir apeliacinio skundo surašymo, todėl prašoma šias išlaidas priteisti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucijos vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad atstovo skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Nekyla abejonių, kad T. P. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytus administracinius nusižengimus, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
4.2. Administracinio nusižengimo bylos (ROIK) 24235594611 tyrimo metu nustatyta, kad T. P. 2024 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė priimtu nutarimu Nr. 10-ANR-N-3007-2024, paskyrė nuobaudą už administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymą (ROIK) 232281156784. Jis apie jo atžvilgiu minimą bylą žinojo, kadangi administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-3026-2023 buvo surašytas jam dalyvaujant, įteikiant procesinio dokumento kopiją. Šią bylą nagrinėjusi pareigūnė priimtu nutarimu T. P. paskyrė administracinio poveikio priemonę: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesio laikotarpiui. Kadangi nebuvo gautas T. P. prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ROIK 232281156784 žodinio proceso tvarka, institucija priėmė nutarimą asmeniui nedalyvaujant ir apie priimtą procesinį sprendimą informavo ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. išsiunčiant priimto nutarimo kopiją el. paštu (duomenys neskelbtini).
4.3. Atsiliepime pažymima, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siunčiami procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje, buvo gautas iš valstybės registro, kuris naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, todėl atitiko ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu paminėti, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas administracinių nusižengimų registre, kuris turi sąsają su VĮ „Registrų centro“ informacine sistema. Šiuo el. paštu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką. Analizuojamu atveju teigti, jog procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pažeidžiant nustatytą tvarką, pagrindo nėra.
4.4. Atsiliepime teigiama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo el. paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti el. paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti el. paštą, kad pageidautini gauti el. laiškai nebūtų filtruojami ir patektų į „brukalų“ (SPAM) katalogą, taip pat rūpintis, kad el. pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl ko el. laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo el. pašto adresą, yra laisvas pasirinkti el. pašto paslaugos tiekėją. Apeliantas, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir el. pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-91-919/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-188-1053/2023, Nr. AN2-240-497/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-35-511/2024). Institucija, išsiųsdama 2024 m. sausio 30 d. administracinio nusižengimo protokolą T. P. deklaruotu valstybės registruose el. paštu, tinkamai jį informavo apie jam inkriminuotą KET pažeidimą, jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, o jei T. P. su juo nesusipažino dėl aplaidumo ar nerūpestingumo, turi patirti jos nevykdymo pasekmes. Negalima daryti išvados, kad T. P. būtų atsakingai naudojęsis procesinėmis teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą, susipažinti su siunčiamais procesiniais dokumentais, todėl toks elgesys vertintinas kaip jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kuris nulėmė byloje priimtą sprendimą ir atitinkamas neigiamas pasekmes.
4.5. Institucijos nuomone, teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir atstovo skunde nurodytą prašymą, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
7. Visų pirma, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atstovas skundu prašo panaikinti institucijos nutarimo dalį, kuria T. P. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad T. P. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Aukštesnysis teismas šią atstovo skunde padarytą klaidą laiko rašymo apsirikimu ir laiko, jog apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti institucijos nutarimo dalį, kuria T. P. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
8. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra teiginys, kad T. P. institucija netinkamai įteikė (neįteikė) 2024 m. sausio 30 d. nutarimą, kuriuo T. P. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesio laikotarpiui, apie šią administracinio poveikio priemonę T. P. nežinojo, todėl jo veiksmuose nėra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Atstovas skunde teigia, jog minėtas institucijos nutarimas galimai buvo išsiųstas T. P. el. paštu (duomenys neskelbtini), kurio paskyra buvo užblokuota, todėl T. P. el. laiško su siunčiamu nutarimu negavo. Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje yra duomenų, kurie šiuos skundo teiginius paneigia.
9. Iš 2024 m. sausio 30 d. nutarimo (b. l. 9) matyti, kad jis buvo priimtas nedalyvaujant T. P.. Iš byloje pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 43) matyti, kad 2024 m. sausio 30 d. nutarimas T. P. buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 30 d. 14:04 val. Šiame išraše taip pat nurodoma, jog minėtas nutarimas buvo ne tik išsiųstas minėtu laiku, tačiau ir pristatytas. Nors minėtų duomenų savaime nepakanka išvadai, jog T. P. šį nutarimą gavo, tačiau tokią išvadą aukštesnysis teismas daro gretindamas toliau nurodomus bylos duomenis.
10. Nors skundžiamas 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas (b. l. 16) buvo priimtas dalyvaujant T. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui (b. l. 34), tačiau iš analogiško administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 21) matyti, jog šis nutarimas taip pat buvo siunčiamas T. P. ir jo atstovui el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abiejuose administracinių nusižengimų registro išrašuose (b. l. 21, 43) (tiek dėl 2024 m. sausio 30 d. nutarimo, tiek dėl 2024 m. gegužės 3 d.) siunčiamo nutarimo būsena nurodoma analogiškai – tiek išsiųstas, tiek ir pristatytas. Kaip matyti iš T. P. atstovo skundo apylinkės teismui, prie šio skundo yra pridėta 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo kopija, taigi matyti, jog pagal 2024 m. balandžio 5 d. sutartį (b. l. 11) T. P. atstovaujančioje advokatų profesinėje bendrijoje nutarimo kopija buvo gauta. Ši aplinkybė aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, jog administracinių nusižengimų registro išraše nurodoma nutarimo (ar kito dokumento) būsena „dokumentas pristatytas“ ir prie jos nurodomas laikas iš esmės patvirtina, jog siunčiamas el. laiškas adresatui buvo ne tik išsiųstas, bet ir pristatytas. Pažymėtina ir tai, jog iš apeliacinio skundo teiginių seka, jog aptariama T. P. el. pašto paskyra po atstovavimo sutarties pasirašymo buvo sutvarkyta ir yra veikianti – skunde nurodoma, jog atkūrus paskyrą joje nebuvo rasta gautų institucijos siųstų el. laiškų. Tačiau minėtų administracinių nusižengimų registro išrašuose siunčiamo dokumento (nutarimo) būsena „dokumentas pristatytas“ yra atvaizduojama analogiškai – nurodomas faktinis el. laiško pristatymo laikas. Tokia aplinkybė iš esmės paneigia, kad T. P. el. pašto paskyra 2024 m. sausio 30 d. nutarimo pristatymo metu buvo neveikianti.
11. Aptartos aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, jog 2024 m. sausio 30 d. nutarimą institucija siuntė ir jį T. P. gavo el. paštu (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 30 d. 14:04 val., o apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai apie tai, kad šiuo laikotarpiu T. P. el. pašto paskyra buvo užblokuota (neveikė) yra nepagrįsti.
12. Pažymėtina ir tai, kad iš 2023 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu (b. l. 72-73) matyti, jog T. P. dalyvavo jį surašant. Šiame protokole yra nurodoma, jog už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių, taip pat nurodoma ir bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Šios aplinkybės patvirtina, jog T. P. žinojo, jog jam gali būti paskirta administracinio poveikio priemonė ir kada toks sprendimas gali būti priimtas, tačiau jo atžvilgiu vykstančiu procesu nesidomėjo.
13. Nors 2024 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 24) yra nurodoma, kad T. P. teigė nežinojęs apie tai, kad jo teisė vairuoti yra atimta, tačiau 2024 m. kovo 30 d. protokole, kuriame tiek žodžiais aprašant nusižengimo esmę, tiek ir nurodant nusižengimą kvalifikuojančią ANK normą (424 straipsnio 3 dalis), T. P. ranka įrašė, jog su pažeidimu sutinka ir pasirašė. Tai yra, T. P. sutiko su tuo, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti.
14. Skunde atstovas teigia, jog apylinkės teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-20-719/2024 pateiktais išaiškinimais. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nėra aktualūs, kadangi bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, teismas pažymėjo, jog „institucija pateikė kopiją (nuotrauką) iš Administracinių nusižengimų registro apie administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo duomenis, kur nurodyta, kad dokumentas sugeneruotas 2020 m. lapkričio 30 d. 18.37 val. ir 18.39 val. išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau sutiktina su prašyme išdėstytais argumentais, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu gavo. Vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jo gavimo fakto.“ Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, yra duomenų apie tai, kad T. P. institucijos nutarimą gavo – kaip minėta, siunčiamo dokumento (nutarimo) būsenoje „dokumentas pristatytas“ nurodomas pristatymo laikas.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-20-719/2024 taip pat konstatavo, jog nebuvo nustatyta kada, kur, kokiomis aplinkybėmis elektroninių ryšių rekvizitai pateko į atitinkamus registrus, taip pat nenustatyta ar el. pašto adresas, kuriuo išsiųsti procesiniai dokumentai, buvo aktyvus ir pažeidėjo naudojamas el. pašto adresas, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo išreiškęs sutikimo gauti ir siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog yra galimybė, kad elektroninių ryšių rekvizitai į Administracinių nusižengimų registrą galėjo patekti ne pačiam asmeniui, o mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (pavyzdžiui, darbdaviui) pateikus juos Mokesčių mokėtojų registrui.
16. Atsižvelgdamas į minėtus išaiškinimus aukštesnysis teismas pažymi, jog šioje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog el. paštu (duomenys neskelbtini) T. P. nesinaudojo. Priešingai, apeliaciniame skunde teigiama, kad T. P. savo el. pašto paskyra negalėjo naudotis tik laikinai. Iš byloje pateikto 2024 m. balandžio 10 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 25) matyti, jog T. P. pageidavo protokolo kopiją gauti el. paštu (duomenys neskelbtini). Šis el. pašto adresas yra nurodomas 2023 m. gruodžio 18 d. protokole (b. l. 72) ir 2024 . kovo 30 d. protokole (b. l. 22). Šie protokolai surašyti dalyvaujant T. P. ir jo pasirašyti. Bylos medžiagoje taip pat yra ir administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 20), kuriame nurodoma, jog el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Aukštesnysis teismas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje susipažino su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1647-861/2024, kurioje nurodoma, jog T. P. UAB „P“ įregistruota 1997 m. spalio 24 d., o jos vadovas ir akcininkas nuo 1997 m. spalio 24 d. yra T. P.. Iš SODRA duomenų išrašo apie T. P. matyti, kad nuo 1997 m. spalio 24 d. T. P. jokių kitų darbo santykių neturėjo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog net Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2AT-20-719/2024 akcentuojamos aplinkybės, jog elektroninių ryšių rekvizitai į Administracinių nusižengimų registrą galėjo patekti juos darbdaviui nurodžius Mokesčių mokėtojų registrui, šiuo atveju nėra aktualios, kadangi pats T. P. buvo vienintelio jo darbdavio vadovas nuo 1997 m. Taigi tokie duomenys į valstybės registrus galėjo patekti tik su paties T. P. žinia.
17. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
18. Iš aptartos teisės normos seka, jog asmens pageidavimas gauti procesinius dokumentus el. paštu yra būtinas tik tais atvejais, kai asmenys el. pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Šiuo atveju byloje pateikti ir anksčiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad savo el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) T. P. nurodė minėtose valstybės informacinėse sistemose ar registruose, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad institucija 2024 m. sausio 30 d. nutarimą T. P. siųsdama el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
19. Kaip teisingai atsiliepime pažymi institucija, asmuo viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo el. paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti el. paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti el. paštą, kad pageidautini gauti el. laiškai nebūtų filtruojami ir patektų į „brukalų“ (SPAM) katalogą, taip pat rūpintis, kad el. pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl ko el. laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo el. pašto adresą, yra laisvas pasirinkti el. pašto paslaugos tiekėją. Asmuo, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir el. pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.
20. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog T. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto, ANK 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. Atstovo skunde nurodoma aplinkybė, jog T. P. nebuvo žinoma atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka, jo atsakomybė taip pat nešalina, kadangi ANK 2 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Todėl T. P. atstovo apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.
21. Atstovas skundu prašo teismo konstatuoti, kad administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. kovo 30 d. Atstovas skunde teigia, jog nuo to laiko T. P. nevairuoja jokių transporto priemonių. ANK 668 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, turi būti vykdomi suėjus jų apskundimo terminui. Apskundus nutarimą, jis turi būti vykdomas įsiteisėjus teismo nutarčiai, jei šis nutarimas nebuvo panaikintas. Iš šios normos seka, jog gali būti vykdomi tik įsiteisėję nutarimai, o nutarimo įsiteisėjimas siejamas su teismo nutarties įsiteisėjimu tais atvejais, kai nutarimas buvo apskųstas. Taigi šiuo atveju aukštesniajam teismui netenkinus T. P. atstovo apeliacinio skundo, institucijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas įsiteisės šios nutarties priėmimo dieną ir bus vykdomas tik po jos.
22. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog atstovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog T. P. nevairuoja transporto priemonių nuo 2024 m. kovo 30 d. Lieka neaišku ir tai, ar T. P. teisę vairuoti transporto priemones susigražino įstatymų numatyta tvarka, po to kai baigėsi 2024 m. sausio 30 d. institucijos nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemonė, kas iš esmės sąlygotų išvadą, kad T. P. transporto priemonių vairuoti negali ne dėl savo valinio apsisprendimo. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas T. P. apeliacinio skundo netenkina ir šioje dalyje.
23. Atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašo atlyginti išlaidas, kurias T. P. patyrė už atstovavimą, skundo apylinkės teismui ir apeliacinio skundo surašymą. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Šia nutartimi T. P. atstovo apeliacinis skundas yra netenkinamas, todėl įsiteisėja institucijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas, kuriuo T. P. buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Todėl teisinio pagrindo tenkinti šį atstovo prašymą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-928-865/2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti.
Netenkinti atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato Mindaugo Paukštės prašymo atlyginti T. P. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.