Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto ir skundą padavusio T. P. atstovui advokatui M. P., nedalyvaujant T. P. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12198-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12198-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) T. P. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje bei ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2024 m. kovo 30 d., 13.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones bei įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkte, 73.8 punkte numatytus reikalavimus.

Minėtu procesiniu sprendimu pastarajam, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, o už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams (b. l. 16-19).

II. Skundo argumentai

Praktiškai visiškai analogiška, o gal net dar Pareiškėjui nepalankesnė situacija, nes jis jam paskirtą baudą netgi sumokėjo, situacija buvo išnagrinėta 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 ir suformuota pakankamai aiški kasacinio teismo praktika šiuo klausimu. LAT šioje nutartyje nurodė: „10. Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT- 9-976/2020).“

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižvengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižvengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ANK 569 straipsnio l dalimi įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį nurodoma, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis (duomenys neskelbtini) 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Taigi, šioje dalyje nėra įrodytas pažeidimo faktas, todėl mano, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties.

III. Atsiliepimo argumentai

ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, - per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti“. Svarbu paminėti, kad elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“, buvo nurodytas administracinių nusižengimų registre, kuris turi sąsają su VĮ „Registrų centro“ informacine sistema. Šiuo elektroniniu paštu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką. Analizuojamu atveju teigti, jog procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pažeidžiant nustatytą tvarką, pagrindo nėra.

Negalima daryti išvados, kad Pareiškėjas būtų atsakingai naudojęsis procesinėmis teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą, susipažinti su siunčiamais procesiniais dokumentais, todėl toks elgesys vertintinas kaip Pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kuris nulėmė byloje priimtą sprendimą ir atitinkamas neigiamas pasekmes Pareiškėjui.

IV. Byloje surinkti įrodymai

IV. Teismo išvados

T. P. atstovo advokato M. P. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už minėto straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d., 10.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešine ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone telefonu, todėl šiais savo veiksmais pažeidė KET 20 punkte numatytus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Pastebėtina, kad Pareiškėjas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) žinojo, kadangi administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 12-ANR_P-3026-2023 surašytas jam dalyvaujant. Taip pat pažymėtina, kad su procesiniu dokumentu pastarasis buvo susipažindintas bei jam paaiškinta ANK 577 straipsnyje nustatytos jo teises ir pareigos. Pareiškėjas minėtas aplinkybes patvirtino savo parašu, jam įteikta minėto procesinio dokumento kopija.

Taigi, Pareiškėjo atstovo advokato cituojama LAT 2024 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2AT-20-719/2024, o būtent – , kad „<...> asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. <...>“ , šioje dalyje nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

Aptartame protokole, už padarytą administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 3 dalimi, Pareiškėjui siūloma iki 2024 m. sausio 2 d. sumokėti 60 Eur baudą, o iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Aptariamame protokole taip pat nurodoma, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2024 m. sausio 30 d., 09.00 val. Bylų nagrinėjimas vyksta asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka, proceso šalys ir dalyviai į bylos nagrinėjimą nekviečiami. Tačiau byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pateikus reikalavimą elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ ar raštu Vilniaus apskrities VOK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, - per penkiolika kalendorinių dienų nuo ANK 610 straipsnio l dalyje nurodytų terminų pabaigos. Per nustatytą terminą nepateikus reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba pateikus reikalavimą, tačiau neatvykus į žodinį bylos nagrinėjimą, byla bus nagrinėjama nedalyvaujant atsakomybėm traukiamam asmeniui rašytinio proceso tvarka.

Taigi, vadovaujantis aptartu, nustatytina, kad Institucija įvykdė jai kilusią pareigą ir tinkamai pranešė Pareiškėjui apie specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Šis dokumentas buvo išsiųstas tinkamu, aktyviu ir Pareiškėjo naudojamu elektroninio pašto adresu, todėl jo gynėjo skunde išsakyti argumentai, kad Pareiškėjas „<...> nieko nežinojo apie tai, kad jam atimta teisė vairuoti. Apie tai jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones jis sužinojo tik tada, kai 2024 m. kovo 30 d. buvo sustabdytas policijos, jokio pranešimo apie tai jis negavo nei paprastu paštu, nei elektroniniu, nes jis pats nesinaudoja kompiuteriu, elektroniniu paštu ir kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis moka naudotis tik padedamas savo artimųjų <...>“, o taip pat „<...> „šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu“, tačiau tokio pageidavimo Pareiškėjas nebuvo išreiškęs, todėl jam procesiniai dokumentai elektroniniu paštu negalėjo būti siunčiami, tuo labiau adresu, kurio priklausomybės ir naudojimo pareigūnai nustatyti neturi galimybės“, vertintini, kaip deklaratyvus ir nepagrįsti .

Kaip matyti iš Institucijos pateiktų duomenų, 2023 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo Pareiškėjui buvo surašytas administracinis nurodymas, paskiriant 60 Eur baudą, jo priėmimo dieną buvo įteiktas pačiam Pareiškėjui. Minėto procesinio dokumento skiltyje „Kontaktiniai duomenys“ buvo nurodytas vienintelis duomuo, t. y. elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“. Kartotina paminėtina ir tai, kad pats Pareiškėjas parašu patvirtino, jog su protokolu bei jame nurodomais duomenimis susipažino ir tokiu būdu išreiškė pageidavimą procesinius dokumentus šioje administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) gauti nurodytu elektroniniu paštu.

Institucija, savo atsiliepime į pateiktą skundą taip pat pažymėjo, kad minėtas elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodytas ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kuris naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, todėl atitiko ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, viešajame registre nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo elektroniniu paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti elektroninį paštą, kad pageidautini gauti elektroniniai laiškai nebūtų filtruojami ir patektų į „brukalų“ (SPAM) katalogą, taip pat rūpintis, kad elektroninio pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl ko elektroniniai laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, yra laisvas pasirinkti elektroninio pašto paslaugos tiekėją. Asmuo, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-91-919/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-188-1053/2023).

Taigi, Pareiškėjo atstovo advokato skunde nurodomi argumentai „<...> elektroninio pašto prieiga buvo užblokuota dėl jo nesugebėjimo naudotis, dėl ko buvo užblokuota visa paskyra, todėl jokios informacijos elektroninėmis ryšio priemonėmis, kaip teigia siuntę pareigūnai, kad yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nebuvo gavęs. Tokia informacija nebuvo rasta ir atkūrus paskyrą, nes galimai į neveikiantį elektroninį paštą jokie laiškai nepatenka“, taip pat vertintina skeptiškai.

Institucija, 2024 m. sausio 30 d. išsiųsdama nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriame, be kita ko, buvo pranešama ir apie specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, Pareiškėjo protokole nurodytu bei patvirtintu, o taip pat ir valstybės registruose deklaruotu elektroniniu pašto adresu „(duomenys neskelbtini)”, tinkamai jį informavo, tačiau jeigu Pareiškėjas su juo nesusipažino dėl aplaidumo ar nerūpestingumo, turi patirti jo nevykdymo pasekmes.

Taip pat pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jei Pareiškėjo elektroninio pašto prieiga būtų buvusi užblokuota ir minėto nutarimo, kuriame pranešama ir apie specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, nebūtų gavęs „<....> asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus bei rūpestingas ir apie tai pranešti valstybės institucijoms, o to nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus“ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-278-365/2023). Todėl šiuo atveju teismas sutinka ir su Institucijos atsiliepime nurodomu argumentu, kad negalima daryti išvados, kad Pareiškėjas būtų atsakingai naudojęsis procesinėmis teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą, susipažinti su siunčiamais procesiniais dokumentais, todėl toks elgesys vertintinas kaip Pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kuris nulėmė byloje priimtą sprendimą ir atitinkamas neigiamas pasekmes Pareiškėjui.

Pažymėtina, jog šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis). Kadangi šioje byloje buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam Pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą vienam mėnesiui – jis apie tai turėjo žinojo, konstatuotina, kad jo veikoje nustatytinas subjektyviosios pusės požymis ir administracinio nusižengimo sudėtis kaip visuma.

Teismas kritiškai vertina ir Pareiškėjo atstovo advokato nurodytus argumentus, kad „teisė vairuoti atėmimas Pareiškėjui buvo taikytas nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. kovo 18 d., tai net ir matydamas šią informaciją normalus eilinis žmogus manytų, kad jokių veiksmų atlikti neturėtų, nes teisės apribojimo laikotarpis jau pasibaigęs, tačiau pasirodo, kad jis turi išklausyti kursus, kad jam formaliai būtų grąžinta teisė vairuoti, nors ji jau pasibaigė, tačiau apie tai niekur nėra jokios informacijos. Taigi, Pareiškėjas baudžiamas ne už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, o už tai, kad niekas ne tik neinformavo, kad tokia teisė atimta, bet ir neinformavo, kad teisės vairuoti atgavimui reikia atlikti dar kitus papildomus veiksmus“.

ANK 686 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka (toliau – ir SEAKĮ).

ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Be to, pastebėtina, kad dar 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Akivaizdu, kad Pareiškėjas įgijęs aptariamą specialiąją teisę, turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis nežinojo, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios).

Pareiškėjo atstovo advokato pateiktame skunde cituojant LAT 2024 m. balandžio 9 d. nutartį Nr. 2AT-20-719/2024, taip pat nurodoma, kad „praktiškai visiškai analogiška, o gal net dar Pareiškėjui nepalankesnė situacija, nes jis jam paskirtą baudą netgi sumokėjo, situacija buvo išnagrinėta 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje LAT administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024“, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad „vien ta aplinkybė, kad J. J. sumokėjo jam administraciniu nurodymu skirtą baudą, nepatvirtina, kad jam taip pat buvo žinoma ir apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams.<...>, kad J. J. pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą gavo iš VMI, tačiau nėra jokių duomenų, kad VMI būtų pranešusi apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą“.

Pirmiausiai pastebėtina, kad vertindamas Pareiškėjo atstovo advokato nurodytą teismų praktiką teismas pažymi, kad pastarojo pateiktame skunde minimo teismo sprendimas besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Antra, cituojama situacija, kuri buvo išnagrinėta 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje LAT administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, mūsų aptariamu atveju nėra aktuali, kadangi Pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3007-2024, jam paskirtą 90 Eur baudą sumokėjo tik 2024 m. balandžio 26 d. (b. l. 33), t. y. jau žinodamas, kad jam buvo atimta speciali teisė (teisė vairuoti transporto priemones), nes pastarojo atstovo advokato pateiktame skunde nedviprasmiškai nurodoma, kad „apie tai jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones jis sužinojo tik tada, kai 2024 m. kovo 30 d. buvo sustabdytas policijos <...>“ (b. l. 3-8). Taigi, šiuo atveju paskirtos baudos sumokėjimas už 2023 m. gruodžio 18 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalimi, veikiausiai laikytinas pačio asmens prisipažinimas dėl padaryto nusižengimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad Institucija priimdama skundžiamą Nutarimą pagrįstai Pareiškėjo veiksmuose konstatavo ANK 424 straipsnio 3 dalies sudėtį. Nors Pareiškėjas savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta, teigdamas, jog nežinojo apie jam skirtą administracinio poveikio priemonę, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo teiginiai yra aiškiai paneigti byloje surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Todėl skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog Pareiškėjo kaltė įrodyta, o Institucijos nutarimas priimtas tinkamai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Įvertinus aptartą, Institucijos Nutarimas dalyje dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paliktinas nepakeistu.

Dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje

ANK 417 straipsnio 4 dalyje yra numatytas draudimas važiuoti esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

KET 73.8 punktas nustato, kad kartu įjungti geltonas ir raudonas šviesoforo signalai draudžia eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas žalias signalas.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pritarti anksčiau išvardintiems Pareiškėjo atstovo advokato skunde pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas, nes neįrodyta administracinio nusižengimo sudėtis, todėl naikintinas arba grąžintas nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame Pareiškėjo atstovo advokato skunde nurodoma, kad „<...> Pareiškėjas savo kaltės nepripažįsta ir nurodo, kad atlikinėjo posūkį, buvo įvažiavęs į sankryžą ir baiginėjo manevrą, todėl pareigūnams galėjo pasirodyti, kad tai buvo atlikta jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau KET nedraudžia pabaigti manevro, ką Pareiškėjas ir padarė. <...> pareigūnas nenurodė, kodėl jis nutarė, kad Pareiškėjas važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą, savo sprendimo visai nemotyvavo, nenurodė jokios informacijos ar buvo gauti policijos kamerų įrašai, nes nagrinėjimo metu tokių nebuvo ir pareigūnas juos žadėjo gauti, peržiūrėti ir priimti nutarimą, tačiau akivaizdžiai to nepadarė, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo jei nebus nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties“.

Teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo atstovo advokato paaiškinimas nepanaikina Pareiškėjo administracinės atsakomybės ir vertintinas kaip gynybinė pozicija.

ANK 569 straipsnyje nurodoma, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmiausiai pastebėtina, kad Pareiškėjo atstovo advokato nurodomas argumentas, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauti policijos kamerų įrašai, neįrodo Pareiškėjo nekaltumo, kadangi įstatymas vaizdo įrašams nesuteikia prioritetinės reikšmės prieš kitus duomenis, galinčius būti pripažintais įrodymais, šiuo nagrinėjamu atveju prieš tyrėjo E. T., betarpiškai mačiusio nagrinėjamą įvykį, 2023 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, užfiksuotus duomenys. Pastarajame tyrėjo pranešime nurodoma, kad „kad 2024 m. kovo 30 d. dirbant kartu su tyrėju A. Z., (duomenys neskelbtini) gatvių reguliuojamojoje sankryžoje apie 13.10 val. pastebėjo, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir pravažiavo. Dėl minėto pažeidimo buvo sustabdytas automobilis. Priėjus prie automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo T. P., kuris jų reikalavimu pateikė vairuotojo pažymėjimą ir paaiškino, kad kartu su tėvais skubėjo į bažnyčią, dėl ko pažeidė KET, tačiau su pažeidimu sutinka. <...> Vairuotojui surašytas administracinis nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), paskirta bylos nagrinėjimo data, laikas bei vieta. Pažeidėjas su surašytu protokolu sutiko, jį pasirašė bei paėmė jam įteiktą protokolo kopiją“ (b. l. 24).

Teismas netikėti minėtame tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis neturi pagrindo. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai iki įvykio būtų pažinoję Pareiškėją, su juo palaikę kokius nors santykius ir turėtų pagrindą jį neteisingai apkalbėti. Pareiškėjo atstovas advokatas teismui pateiktame skunde taip pat nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad Pareiškėjas iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusius policijos pareigūnus, kad šie būtų dėl ko nors suinteresuoti apkalbėti jį ar nepagrįstai kaltinti administracinių nusižengimų padarymu.

Antra, remiantis ankščiau nurodytu, Pareiškėjas skubėjo, todėl į sankryžą įvažiavo dar vis degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip kaip tai yra nurodoma ir KET 73.8 punkte: „kartu įjungti geltonas ir raudonas šviesoforo signalai draudžia eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas žalias signalas“, nors pateiktame Pareiškėjo atstovo advokato skunde, šioje vietoje taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po bylos nagrinėjimo, kurios metu buvo nustatyta, kad, veikiausiai, nėra nagrinėjamą įvykį užfiksavusio vaizdo įrašo, nurodoma priešingai, kad neva Pareiškėjas „atlikinėjo posūkį, buvo įvažiavęs į sankryžą ir baiginėjo manevrą, todėl pareigūnams galėjo pasirodyti, kad tai buvo atlikta jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau kelių eismo taisyklės nedraudžia pabaigti manevro, ką Pareiškėjas ir padarė“. Su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjo argumentais negalima sutikti.

Kaip matyti, iš administracinio nusižengimo byloje esančio protokolo Nr. 10-ANR_P-14787-2024 (b. l. 22), Pareiškėjas savo kaltės neneigė, bet priešinai – sutiko su padarytu administraciniu pažeidimu numatytu ANK 417 straipsnio 4 dalyje, o savo sutikima patvirtino protokole esančioje skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ žodžiu „Sutinku“, bei savo parašais. Šia aplinkybę patvirtina ir minėtame tyrėjo E. T. 2023 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodomi duomenys, o būtent – „Priėjus prie automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo T. P., kuris jų reikalavimu pateikė vairuotojo pažymėjimą ir paaiškino, kad kartu su tėvais skubėjo į bažnyčią, dėl ko pažeidė KET, tačiau su pažeidimu sutinka. <...> Vairuotojui surašytas administracinis nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), paskirta bylos nagrinėjimo data, laikas bei vieta. Pažeidėjas su surašytu protokolu sutiko, jį pasirašė bei paėmė jam įteiktą protokolo kopiją“ (b. l. 24).

Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, Pareiškėjo atstovo advokato pateiktas skundas grindžiamas tik pastarojo nurodoma įvykio versija.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad Pareiškėjo kaltė įrodyta, o Institucijos Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų bei nustačius aptariamo administracinio nusižengimo sudėtį. Įvertinus aptartą, Institucijos Nutarimas dalyje dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, paliktinas nepakeistu.

V. Dėl procesinių išlaidų

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo atstovas advokatas pateiktame skunde, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmiausia pažymėtina, jog tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų pastarasis nepateikė. Be to, ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti „mutatis mutandis“ taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju nepatenkinus Pareiškėjo atstovo advokato skundo ir konstatavus, kad Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje bei ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, Institucijos Nutarimas paliekamas galioti, taigi administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu nėra nutraukiama. Dėl to nėra pagrindo spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N-12198-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. atstovo advokato M. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.