- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- eII-293-1165/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00150-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pažeidėjas
- E. N.
- Pareiškėjas
- E. N.
- Advokatai
- Aivaras Miškūnas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. N. ir jo atstovui advokato padėjėjui Aivarui Miškūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. N. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) E. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. sausio 5 d. 13.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių išvengti eismo įvykio, važiuodamas atbuline eiga, kliudė šalia stovinčią kitą transporto priemonę, ko pasėkoje, įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinta viena transporto priemonė. Šiais veiksmais E. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo E. N. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos 2025 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, E. N. skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams panaikinti arba jį sutrumpinti.
Skunde nurodoma, kad E. N. savo kaltės neneigia ir ją pripažįsta, skundžiamu nutarimu jam paskirtos baudos neskundžia. Vis dėlto, E. N. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės teises vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju, pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, E. N. administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti ją trumpesniam terminui nei straipsnio sankcijoje yra numatytas minimalus terminas.
Pažymima, kad E. N. nežinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis, judėdamas atbuline eiga, užkliudė kitą transporto priemonę ir pats išsikvietė policijos pareigūnus, nes norėjo, kad įvykis būtų įformintas, o automobilio savininko nebuvo. Akivaizdu, kad E. N. nežinojo, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jeigu būtų tai žinojęs, nebūtų skambinęs policijos pareigūnams.
Pareiškėjas, sužinojęs, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, nedelsiant nuvyko į AB „Regitra“, išklausė kursus ir atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat per savo įgaliotą atstovą kreipėsi į policiją, prašydamas atsiųsti nutarimą, kurio pagrindu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jo įteikimo duomenis. 2025 m. sausio 22 d. policijai atsiuntus nutarimą, paaiškėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones atimta 2024 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagrindu 1 mėnesio terminui dėl to, kad E. N., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliuoju telefonu. Policija pateikė duomenis, jog minėtas nutarimas E. N. buvo išsiųstas el. paštu, tačiau faktiškai E. N. jo negavo ir apie jį nežinojo. 2024 m. spalio 4 d. nutarimas buvo apskųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašant atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 12 d. nutartimi termino neatnaujino ir atsisakė priimti E. N. skundą. Pažymėtina, kad nors E. N. nežinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau atsakomybės nevengia, su jam skirta 300 Eur dydžio bauda sutinka ir šioje dalyje nutarimo neskundžia.
E. N. yra išsiskyręs, dukters P. N. gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju. E. N. privalo vežioti dukrą į (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir į jojimo pamokas. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, jis negalės pasirūpinti dukros poreikiais. Be to, E. N. turi sūnų K. N.. Nors sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su mama, tačiau E. N. sūnų vežioja į dziudo treniruotes, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, negalės pasirūpinti sūnaus poreikiais. E. N. mama K. P. N. turi specialių poreikių, jai nustatytas tik 15 proc. dalyvumo lygis, pati savimi negali pasirūpinti, todėl ja rūpinasi sūnus E. N., o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, negalės pasirūpinti sergančios mamos poreikiais.
Be kita ko, E. N. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, kadangi jis vykdo individualią veiklą – variklinių transporto priemonių remontas ir techninė priežiūra. E. N. nuolat tenka vairuoti klientų automobilius, juos testuojant po remonto, vykti pas užsakovus įsigyti automobilių dalių, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės vykdyti veiklos ir gauti pajamų dėl ko nukentės ne tik jis, tačiau ir jo nepilnamečiai vaikai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dukros gimnazija yra (duomenys neskelbtini). Dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų. Viešasis transportas į jos mokyklą važiuoja, tačiau per du sustojimus. Dukros lankomas žirgynas yra (duomenys neskelbtini). Žirgynas yra maždaug 12 kilometrų nuo namų, ten viešasis transportas nevažiuoja. Dukra užsiėmimus lanko du kartus per savaitę. Dukters mama prie dukros pareigų prisideda, ji turi teisę vairuoti. Dukros mama į jojimo pamokas ją veža, kai dukra būna pas ją, o kai dukra būna pas jį, nuvežti dukros į jojimo pamokas negali. Su dukros mama dalinasi pareigas – vieną kartą į savaitę į užsiėmimą veža dukrą jis, o antrą kartą – dukros mama. Sūnus gyvena su mama, (duomenys neskelbtini). Dėl sūnaus kiekvieną pirmadienį važiuoja į (duomenys neskelbtini), paima jį iš mokyklos, parsiveža namo, nuveža į treniruotę, po to pasiima iš treniruotės, permiega ir ryte jį nuveža į mokyklą. Taip yra kiekvieną pirmadienį. Trečiadienį nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir nuveža į treniruotę, o iš treniruotės sūnų paima mama. Sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai. Jeigu jis praras vairuotojo pažymėjimą, jis praras ryšį su vaikais ir bus blogai. Buvusi sutuoktinė sūnų į treniruotę nuvežti galėtų. Mama rūpinasi kiekvieną savaitgalį. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Mama dar galėtų pasirūpinti du broliai, tačiau vienas su mama nebendrauja 12 metų, o kitas pusę metų. Realiai jis yra vienas besirūpinantis mama. Mama yra sena, sunkiai vaikšto, į parduotuvę nenuvažiuoja. Būtų labai sudėtinga ją aprūpinti maisto prekėmis, jeigu jis negalėtų nuvažiuoti. Individualią veiklą vykdo 2 metus. Jis remontuoja automobilius. Tam yra reikalinga teisė vairuoti. Pas jį atvaro automobilius, jis juos sutvarko ir pats sutvarkytus automobilius pristato klientams. Neturės teisių, tai negalės dirbti, negalės nuvažiuoti į darbo vietą ir padėti klientams. Jis klientų mašinas testuoja. Važiuoja įsigyti reikiamų detalių. Vienas vykdo darbo veiklą. Nėra kas galėtų perimti šias funkcijas. Tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Teikia vaikui, kuris negyvena su juo, išlaikymą. Nenustatyta išlaikymo suma, tačiau kainuoja vaiką išlaikyti į mėnesį apie 400 eurų. Šeštadienį susirinko vaikus vežti pas mamą, vaikas užkalbino ir atsirėmė į kaimynų mašiną. Pamatė, kad įbrėžė ir paskambino policijai. Policija sako „jūs galit važiuoti, mes pranešime“, o vėliau perskambino ir pasakė, kad „ne, jūs negalite vairuoti, jūs neturite teisių“. Nuvežė vaikus pas mamą ir grįžo atgal. Pareigūnai leido važiuoti, sakė, kad tik grįžtų atgal. Pareigūnai pasakė, kad jam atimta teisė vairuoti. Negavo informacijos apie tai, kad jam atimta teisė vairuoti. Žiūrėjo ir „Spam“ dėžutę. Iš VMI laiškus gauna, o iš policijos laiškų negauna. Prašo arba panaikinti administracinio poveikio priemonę arba ją sutrumpinti. Prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą kuo įmanoma mažesniam terminui, jei yra galimybė iki 1 mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, jog apie skundo nagrinėjimo datą, laiką bei vietą Institucijos atstovui buvo pranešta tinkamai, nesant prieštaravimų, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. sausio 24 d. nutarimu E. N. buvo pripažintas padariusiu ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą jam ir buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, kadangi skunde keliamas tik nubaustajam šiuo atveju paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį skirti kuo įmanoma trumpesniam terminui. Atsižvelgiant į tai, teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma pareiškėjo atstovo skunde.
ANK 424 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 560 eurų. Be to, šio straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 9 mėnesių iki 1 metų.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos bei poveikio priemonės klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo, pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017). Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė 2024 m. spalio 4 d. nutarimu jam buvo atimta. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>.
Kaip nurodoma pareiškėjo atstovo skunde bei kaip paaiškino pats E. N. teismo posėdžio metu, jis transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta, kadangi nežinojo apie jam ankstesniu minėtu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismo vertinimu, tiek šie nurodyti argumentai, tiek ir priežastys, nulėmusios E. N. neteisėtą elgesį, negali būti laikomos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 4 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, E. N. buvo išsiųstas jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). ANK numato, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Pastaruoju būdu minėti dokumentai siunčiami, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu (ANK 573 straipsnio 1 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog valstybės registre nurodytas pareiškėjo elektroninio pašto adresas n(duomenys neskelbtini) nusižengimo padarymo metu būtų neveikiantis, netinkamas ar klaidingas. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir teismui teismo posėdžio metu ar teikiant skundą dėl Institucijos 2024 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla Nr. eII-262-1222/2025). Institucija, pranešimą išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, siekiant įsitikinti, jog siųstas pranešimas adresatą pasiekė, neprivalo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-262-1222/2025 esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateikto rašto, E. N. 2024 m. vasario 17 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam dalyvaujant surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinių nusižengimų registre, automatiniu būdu gautas asmens elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuris buvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole. Asmuo protokole pasirašė ir nenurodė, kad suformuotas elektroninis paštas yra nenaudojamas ar neegzistuojantis. Tuo pačiu elektroniniu paštu pareiškėjui buvo išsiųstas ir 2024 m. spalio 4 d. nutarimas. Minėtame rašte pažymėtina, kad iki 2024 m. viešuose valstybės registruose E. N. elektroninio pašto adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), o vėliau jau – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kaip buvo konstatuota ir administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-262-1222/2025 priimtoje nutartyje, konstatuotina, kad pareiškėjas pakeitimą padarė savo iniciatyva. Nors teismo posėdžio metu E. N. nurodė, kad jis negavo informacijos apie tai, kad jam atimta teisė vairuoti, nors žiūrėjo ir „Spam“ dėžutę, tačiau šie teiginiai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinio poveikio priemonės. Dėl šios priežasties kaip deklaratyvus vertintinas ir pareiškėjo teiginys apie tai, kad elektroniniu paštu gauna jam Valstybinės mokesčių inspekcijos siunčiamus laiškus, tačiau policijos siunčiamų laiškų negauna.
Šiuo atveju, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas E. N. yra sistemingai baudžiamas administracine tvarka. Pareiškėjo teigimu, jo darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu, kadangi jis remontuoja automobilius ir sutvarkytus pristato klientams, be kita ko, neturėdamas teisės vairuoti, negalės nuvažiuoti į darbo vietą, taip pat nuvykti įsigyti reikiamų detalių. Vis dėlto, teismo vertinimu, asmuo, kuriam aktualu specialiosios teisės neprarasti, turi būti itin atidus ir rūpestingas ja naudodamasis, kas šiuo atveju analizuojamos situacijos visiškai neatitinka. Pareiškėjo daromi administraciniai nusižengimai sistemingi, dalis jų tapatūs, kas sudaro pagrindą spręsti ne tik apie tai, kad jis nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, tačiau ir apie tai, jog finansinio pobūdžio administracinės nuobaudos didesnės įtakos jo elgesiui iki šiol nepadarė. Pažymėtina, kad daugumos jam skirtų administracinių nuobaudų jis nėra sumokėjęs.
Skunde nurodomos aplinkybės, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra itin svarbi darbo veikloje bei asmeniniame gyvenime, teismo vertinimu, negali būti laikomos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste.
Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis vykdo individualią veiklą, teismo vertinimu, pareiškėjas gali savo veiklą organizuoti taip, kad jo veikla būtų plėtojama ir pareiškėjui neturint teisės vairuoti transporto priemones, pavyzdžiui, pasisamdant pagalbinį darbuotoją. Netgi šią aplinkybę vertinant kaip pagrįstą, pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas ar taikomas reikšmingai trumpesnį terminą, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis veža dukrą į mokyklą bei jodinėjimo pamokas, o sūnų – į dziudo treniruotes, tačiau patvirtino ir tai, kad jam negalint to padaryti, tą galėtų padaryti jo buvusi sutuoktinė. Be kita ko, jo dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų ir nuo jos gyvenamosios vietos iki mokyklos važiuoja viešasis transportas. Atsakant į pareiškėjo argumentą dėl jo sergančios mamos, jog neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės ja pasirūpinti, o jai reikalinga nuolatinė globa, pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad mama rūpinasi kiekvieną savaitgalį, taigi, galima daryti prielaidą, kad kitomis savaitės dienomis ją rūpinasi kiti asmenys. Be to, pareiškėjas gyvena Kauno mieste, kur yra išvystas viešasis transportas, todėl savaitgalį nuvažiuoti pas sergančią mamą galima ir viešuoju transportu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Akivaizdu, kad pareiškėjo vairavimo teisės netekimas sukelia tam tikrų nepatogumų tiek pačiam pareiškėjui, tiek jo artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų jį nuvežti ir panašiai, o esant problemų su šeimos nario sveikata, kreiptis į greitąją medicinos pagalbą. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą panaikinti paskirtą poveikio priemonę, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad priešingai nei teigiama skunde, Institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjui buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda, bet ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė. Dar labiau ją švelninti, remiantis pareiškėjo atstovo skunde bei E. N. teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Teismo vertinimu, pareiškėjo šeiminės ar darbo aplinkybės, net ir įvertinus pareiškėją teigiamai apibūdinančių aplinkybių, jog jis vykdo darbo veiklą ir rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais bei mama, šiuo atveju nelaikytinomis išimtinėmis bei sudarančiomis sąlygas taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sutrumpinti institucijos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Šiuo atveju, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Teismo vertinimu, Institucija išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos bei poveikio priemonės yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad E. N. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galima būtų sutrumpinti komentuojamos administracinio poveikio priemonės terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo atstovo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. N. atstovo skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.