- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- e2FB-995-793/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00361-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- E. D., akcinė bendrovė „SEB“
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
- Kategorijos
- 3.4.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo M. D. atstovui bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ įgaliotam asmeniui Antanui Markšaičiui ir advokatui Eligijui Karbauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys E. D., akcinė bendrovė „SEB“ bankas, SIA B2Kapital, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi M. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“.
2015 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančio M. D. mokumo atkūrimo planas. Minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. kovo 1 d. gautas pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ prašymas spręsti klausimą dėl M. D. patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto 2015-2018 m. tvirtinimo. Nurodo, kad kreditoriai antrą kartą nepritarė patikslinto plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjo M. D. bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ įgaliotas atstovas Antanas Markšaitis teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad kreditorius AB „SEB“ bankas klaidina teismą, teigdamas, jog iš M. D. gaunamų pajamų nebuvo pervesti 4 111,09 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ši pinigų suma kreditoriams buvo pervesta. Nesutinka su kreditoriaus argumentu, kad dalis bankroto administravimo išlaidų, sumokėtų bankroto administratoriui, turėtų būti grąžinama ir paskirstoma kreditoriams, kadangi mokumo atkūrimo plane buvo aiškiai numatyta, kad bankroto administravimo išlaidoms bus skiriami 4 procentai nuo M. D. parduoto turto vertės.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog patvirtinus pakeistą mokumo atkūrimo planą kreditoriai gaus didesnę pinigų sumą, negu tuo atveju, jei būtų vykdomas pirminis mokumo atkūrimo planas. Pažymėjo, kad šiuo metu patvirtintame mokumo atkūrimo plane nebuvo numatyta jokių periodinių mokėjimų. Kadangi pareiškėjo gaunamų pajamų pakakdavo tik būtinųjų poreikių tenkinimui ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl pinigų kreditorių reikalavimų tenkinimui iš esmės nelikdavo. Pareiškėjas per atitinkamą laikotarpį gavo premijų prie darbo užmokesčio, todėl šią sumą – 4 111,09 Eur skyrė kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas, pakeistas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi M. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“. 2015 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas (toliau – ir Planas), įsiteisėjęs 2015 m. balandžio 1 d.
Pareiškėjo bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano, patvirtinto 2015 m. sausio 29 d. nutartimi, tvirtinimo. Iš pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad keičiama Plano įgyvendinimo trukmė – 3 metai (36 mėnesiai), skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas priėmimo dienos, kai tuo tarpu 2015 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo nustatyta 5 metų Plano įgyvendinimo trukmė. Keičiama Plano dalis dėl lėšų, reikalingų kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, iš kurios matyti, kad per mėnesį maistui bus skiriama 100,00 Eur, transportui 30,00 Eur, telefonui-internetui 10,00 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms 60,00 Eur, iš viso 200,00 Eur, taip pat reikalinga pinigų suma, susijusi su gyvenamosios vietos išlaikymu – iki 100,00 Eur būsto nuomai ir faktiškai patiriamos išlaidos pagal komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitas. Atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ir būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą sumą kreditorių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį bus skiriama 300,00 Eur (iki 2018 m. kovo 31 d., kadangi po 2018 m. balandžio 1 d. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai bus nurašomi).
2018 m. vasario 27 d. vyko pakartotinis kreditorių susirinkimas dėl patikslinto M. D. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kurio metu kreditorius AB „SEB“ bankas, turintis 56,54 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų – 137 294,35 Eur, nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui. Nurodė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė teismo nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, gaunamas lėšas naudojo savo poreikiams, nesiekia teisingo skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kreditorių reikalavimo tenkinimui nepervedė 4 111,09 Eur sumos. AB „SEB“ banko nuomone, bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas tik tose dalyse, kuriose iš esmės keičiasi tam tikros sąlygos, punktai ar piniginių lėšų sumos, tačiau nesutinka, kad Plano įgyvendinimo trukmė būtų trumpinama iki trijų metų. Be to, pažymi, jog patvirtintame mokumo atkūrimo Plane buvo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos visam penkių metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Šias išlaidas bankroto administratorius pasidengė anksčiau laiko, iš piniginių lėšų, gautų realizavus M. D. priklausiusį turtą. Tuo tarpu, patikslintame Plane nepasisakyta dėl dalies nepanaudotų bankroto administravimo išlaidų grąžinimo atsižvelgiant į tai, kad siekiama sutrumpinti Plano įgyvendinimo terminą.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Taigi jei kreditorių susirinkimas nepritarė planui, teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 str. 13 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad esminis pareiškėjo patikslintame mokumo atkūrimo plane numatomas pakeitimas yra susijęs su plano įgyvendinimo termino sutrumpinimu, t. y. iki 2018 m. balandžio 1 d. Šį pakeitimą pareiškėjas sieja su pasikeitusiu fizinių asmenų bankroto proceso teisiniu reglamentavimu dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino trukmės. Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas neturi pareigos kiekvienu atveju trumpinti plano įgyvendinimo trukmę. Tai reiškia, kad, įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, paisydamas skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 25 punktas). Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas turi ne tik formaliai atitikti FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, bet jame turi būti nurodytos tokios priemonės, kurios užtikrintų fizinio asmens bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-418-695/2016, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankrutuojantis fizinis asmuo, siekiantis plano pakeitimo (jo įgyvendinimo trukmės sutrumpinimo), privalo įrodyti, kad ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 36 punktas).
Įvertinęs aptartas teisinio reguliavimo nuostatas bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju turi būti vertinama, ar sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą bus užtikrinta skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, jog nuo teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties (įsiteisėjo 2015 m. balandžio 1 d.), kuria patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas, iki kreipimosi į teismą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos M. D. įgyvendino esminę priemonę, skirtą atkurti fizinio asmens mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, t. y. parduotas visas M. D. priklausęs nekilnojamasis turtas – 0,6300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už 4 170,53 Eur; butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 132 000,00 Eur ir 1,800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) už 7 939,00 Eur. Atskaičius bankroto administravimo išlaidas, likusi suma, pardavus aptariamą turtą, buvo pervesta kreditorinių reikalavimų tenkinimui, dėl ko M. D. skolinių įsipareigojimų suma sumažėjo 138 212,16 Eur – nuo 381 024,41 Eur iki 242 812,25 Eur, t. y. pareiškėjas patenkino 36,27 procentus visų kreditorinių reikalavimų sumos. Teismo vertinimu aplinkybė, kad įgyvendinus 2015 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytą pagrindinę M. D. mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais priemonę (pardavus visą bankrutuojančio asmens turtą) kreditoriaus AB „SEB“ banko reikalavimas nebus patenkintas pilna apimtimi, kreditoriui turėjo būti žinoma ir suprantama, t. y. pagal 2015 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma turėjo tiesiogiai priklausyti nuo lėšų, gautų pardavus M. D. nekilnojamąjį turtą.
Teismas nesutinka su AB „SEB“ banko argumentu, jog bankrutuojantis asmuo kreditorinių reikalavimų tenkinimui nepervedė 4 111,09 Eur sumos. Tiek iš teismo posėdžio metu duotų bankroto administratoriaus paaiškinimų, tiek rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. vykusio M. D. kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorius informavo, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. M. D. gautas pajamas, kurios viršijo Plane patvirtintą būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą (už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. ir nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.), t. y. 4 111,09 Eur, pervedė į depozitinę sąskaitą, kurios buvo paskirstytos ir pervestos kreditorių reikalavimų tenkinimui. Iš minėtos 4 111,09 Eur sumos kreditoriui AB „SEB“ bankui pervesti 2 324,00 Eur.
Esant nustatytoms šioms faktinėms bylos aplinkybėms teismas nesutinka su kreditoriaus AB „SEB“ banko argumentais, jog M. D. netinkamai vykdo mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl negali būti trumpinamas Plano įgyvendinimo terminas, kadangi civilinėje byloje esantys įrodymai paneigia šiuos AB „SEB“ banko teiginius. Pabrėžtina, jog 2015 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtinus bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, jo gaunamos pajamos sudarė 434,43 Eur bei priklausomai nuo darbo rezultatų pareiškėjui mokamos premijos, o būtiniesiems poreikiams buvo reikalinga skirti 376,51 Eur ir 144,81 Eur dukros išlaikymui (iš viso 521,32 Eur), todėl iš esmės kreditorinių reikalavimų tenkinimui piniginių lėšų nebelikdavo. Atsižvelgiant į tai, kaip jau minėta, pagrindinė M. D. mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais priemonė Plane buvo numatyta parduoti bankrutuojančiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kas ir buvo padaryta. Aplinkybę, kad M. D. veikė sąžiningai ir maksimaliai stengėsi gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimu, patvirtina ir tai, jog 4 111,09 Eur sumą, kuri viršijo būtiniesiems poreikiams tenkinti būtinas lėšas, M. D. pervedė kreditoriams, tokiu būdu dar atitinkama dalimi sumažindamas savo skolinius įsipareigojimus ir įvykdydamas Plano 6 punktą. Tuo tarpu, iš patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad M. D. gaunamos pajamos išaugo iki 703,22 Eur, iš kurių kreditorių reikalavimų tenkinimui M. D. kas mėnesį ketina skirti 300,00 Eur, t. y. 42,66 procentus gaunamų pajamų, o savo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą sumažindamas iki 200,00 Eur (neskaitant nepilnamečiui vaikui reikalingų lėšų bei būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams). Tokiu būdu iki 2018 m. balandžio 1 d. kreditoriaus AB „SEB“ banko kreditorinių reikalavimų tenkinimui būtų skirti 339,24 Eur. Kito galimo parduoti kilnojamojo turto, akcijų ar vertybinių popierių M. D. neturi. Taip pat pažymėtina, kad Plano pakeitime nurodyta, jog fizinio asmens sukauptos lėšos, kurios nebūtų panaudotos fizinio asmens poreikiams tenkinti (viršijančios būtinąsias išlaidas) ar pavykus papildomai sutaupyti, būtų paskirstytos kreditoriams proporcingai jų turimo kreditorinio reikalavimo dydžiui, laikantis FABĮ 29 straipsnyje nustatytos eiliškumo tvarkos. Sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano termino sutrumpinimo iki trijų metų taip pat įvertintina aplinkybė, kad 2018 m. vasario 27 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, kiti kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 43,05 procentus patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui pritarė.
Atsižvelgiant į šiuo metu M. D. gaunamų pajamų dydį, būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, kreditorinių reikalavimų sumą darytina išvada, kad jog nesutrumpintus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino patenkinta kreditorių reikalavimų dalis neleistų reikšmingai sumažinti skolinių įsipareigojimų kreditoriams dydžio. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo paskirtis – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įvertinus fizinio asmens ir kreditorių interesus pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju M. D. interesai nukentėtų labiau nei būtų patenkinami kreditorių finansiniai interesai.
Kreditoriaus AB „SEB“ banko teigimu, patvirtintame Plane buvo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos visam penkių metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Šias išlaidas bankroto administratorius pasidengė anksčiau laiko, iš piniginių lėšų, gautų realizavus M. D. priklausiusį turtą. Tuo tarpu, patikslintame Plane nepasisakyta dėl dalies nepanaudotų bankroto administravimo išlaidų grąžinimo atsižvelgiant į tai, kad siekiama sutrumpinti Plano įgyvendinimo terminą.
Pagal FABĮ 22 straipsnį 5 dalį bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. 2015 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, kad pardavus įkeistą turtą 4 procentai gautų lėšų sumos bus skirti bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, už laikotarpį nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto pabaigos. Pateiktame patikslintame Plane nurodyta, kad administravimo išlaidos sumokėtos. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikto Plano 2 punktas, kuriame nurodyta, kad pardavus bankrutuojančio asmens turtą, pirmiausia atskaičiuotos administravimo išlaidos, o likusi dalis pervesta kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, bei atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad bankroto administratorius teisėtai ir pagrįstai realizavus M. D. priklausantį turtą, dalį gautų pajamų skyrė administravimo išlaidų padengimui, todėl AB „SEB“ banko argumentas, kad patikslintame Plane nėra aptartas nepanaudotų piniginių lėšų grąžinimo klausimas atmestinas.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Minėta teisės norma leidžia teigti, jog fizinių asmenų bankroto procesas nėra susijęs vien su kreditorių reikalavimų ir jų interesų tenkinimu, bet ir su fizinio asmens mokumo atkūrimu, išlaikant bankrutuojančio asmens bei kreditorių interesų pusiausvyrą.
Iš pateikto mokumo atkūrimo plano pakeitimo matyti, kad Plane yra aptartos ir išanalizuotos galimybės realiai jį įvykdyti, pagal esamą padėtį, mokumo atkūrimo plane nurodyta kiekvieną mėnesį būtiniems pareiškėjų poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama suma, atsižvelgiant į skirtumą tarp pareiškėjų gaunamų pajamų ir būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos. Teismo vertinimu, bankrutuojantis fizinis asmuo, siekiantis plano pakeitimo (jo įgyvendinimo trukmės sutrumpinimo), įrodė, kad ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, šiuo atveju su kreditoriais atsiskaityta pakankamai didele dalimi, todėl realiai yra pasiekti mokumo atkūrimo plano tikslai, t. y. realizuotas visas bankrutuojančio asmens M. D. turtas.
Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog parengtas ir teismui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriuo sutrumpinama Plano įgyvendinimo trukmė iki 2018 m. balandžio 1 d. atitinka tiek pareiškėjo, tiek kreditorių teisėtus interesus, todėl tvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Patvirtinti pareiškėjo M. D. teismui pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.