Kauno apygardos teismo nutartis

2025-05-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-143-928/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-21
Bylos Nr.
eAN2-143-928/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-143-928/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01077-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10; (S) 21.11.11
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. N. Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22304-2024, pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 11 d. 17.40 val. vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kelyje kuriame ta pačia važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, keisdamas važiavimo kryptį (t. y. persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą), neįsitikino, kad tai daryti saugu, neatsižvelgė į gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusio automobilio greitį, nedavė kelio antra eismo juosta važiavusiai transporto priemonei. Toliau tęsdamas savo važiavimą persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro. Kai priekyje nebuvo jokio kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, keitė važiavimo krytį, nedavė kelio greta važiavusios transporto priemonės vairuotojui, dėl ko pastarasis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti galimo susidūrimo, spaudė vairuotoją prie antros eismo juostos važiuojamosios dalies krašto, ko pasėkoje pastarasis artėdamas prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo, kuri atskiria eismo juostas, persirikiavo važiuodamas nukreipimo salele. Tokius pavojingus manevrus vairuotojas atliko tyčia iš chuliganiškų paskatų. Be jokios aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 81, 84, 101, 104. 3 pr. 1.15 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos vyresniojo tyrėjo jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda T. N. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuris 2025 m. kovo 20 d. nutartimi jo skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22304-2024 (ROIK: 24249281213) ir T. N. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimties) Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta T. N. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad T. N. veikė tyčia ir chuliganiškai. Tai yra teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad jam inkriminuotais veiksmais T. N. siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad T. N., vairuodamas transporto priemonę, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai perkvalifikavus veiką, iš naujo sprendė nuobaudos skyrimo T. N. klausimą, t. y. atsižvelgė į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. N. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucijos viršininkė A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-22304-2024 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas dėl chuliganiškų paskatų buvimo išskirtinai rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, jiems suteikdamas didesnę reikšmę nei byloje esantiems įrodymams, asmens paaiškinimų nesugretinant su bylos duomenimis. Institucija laikosi pozicijos, kad vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.

3.2. Atkreipė dėmesį, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal gautą pranešimą. Su pareiškimu buvo pateikti ir du vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės, vaizdo įrašai yra geros kokybės, juose aiškiai matosi visos aplinkybės. Vaizdo įrašų turinys patvirtina, kaip T. N. vairuojamas automobilis Mercedes-Benz iš eismo juostos, kuria galima sukti tik į dešinę, važiuoja tiesiai, pažeisdamas kelio ženklo ir ženklinimo reikalavimus, taip sukeldamas avarinę situaciją kito eismo dalyvio atžvilgiu, kuris priverstas keisti judėjimo kryptį. Toliau vaizdo įraše matyti, kad T. N. kelyje vairuoja transporto priemonę itin agresyviai, nerodo įspėjamojo posūkio signalo, blokuoja kitą transporto priemonę įvažiuodamas į kitos transporto priemonės judėjimui skirtą eismo juostą, kitos transporto priemonės vairuotojas yra tiesiog stumiamas nuo kelio, bei yra priverstas važiuoti dalinai kelkraščiu. Akivaizdu, kad esant šiai situacijai kilo ypač didelis pavojus kito vairuotojo sveikatai, gyvybei, tokie veiksmai negali būti vertinami nei kaip atsitiktiniai, nei kaip netyčiniai, kadangi asmuo sukėlęs pavojų kitam eismo dalyviui, jis toliau tęsė savo niekinamo požiūrio demonstravimą į nustatytų taisyklių laikymąsi prieš kitus dalyvius, įvažiavo į kelią kirsdamas ištisinę liniją ir nukreipimo salelę. Taigi T. N. tyčią veikti priešingai įrodo jo veiksmų intensyvumas ir pavojingumas, kurie gali būti padaromi tik tyčia. Šiuo atveju asmeniui nebuvo nei jokių kliūčių kelyje, nei jokio būtinumo elgtis kelyje taip kaip yra užfiksuota vaizdo įrašuose, asmens veiksmai negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis.

3.3. Institucijos skunde dėstoma pozicija, jog byloje esančiame vaizdo įraše atsispindi, kad T. N. akivaizdžiai demonstravo savo viršenybę, išskirtinumą kito vairuotojo atžvilgiu ir tai buvo daroma ne netyčia, o iš chuliganiškų paskatų, kurios būtent pasireiškė visišku eismo saugumo ir kitų eismo dalyvių saugumo ignoravimu, siekiu parodyti savo išskirtinumą, viršenybę. T. N. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, jo veiksmai buvo ne pavieniai ir neatsitiktinio pobūdžio, jis pažeidė eilę KET reikalavimų, rodydamas nepagarbą kitam eismo dalyviui jį tiesiog stūmė nuo kelio, darė kitus šiurkščius KET pažeidimus, daromų pažeidimų trukmė ir aplinkybės įrodo, kad asmuo negerbia nei kitų eismo dalyvių saugumo, nei apskritai yra suinteresuotas laikytis Kelių eismo taisyklių. Analizuojant vaizdo įrašus akivaizdu, kad asmuo siekė tokio transporto priemonės manevravimo ir tokie asmens veiksmai vertinami kaip atlikti tyčia.

3.4. Skunde pažymėta, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra įrodytas pilnai. Institucijai nekyla jokių abejonių, jog analizuojamu atveju T. N. padaryta eilė KET pažeidimų tai yra važiavimas iš eismo juostos tiesiai, kuria galima važiuoti tik į dešinę, nedavimas kelio savo eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei, kuri priversta stabdyti, keisti važiavimo kryptį, nerodymas įspėjamųjų posūkio signalų, vėl nedavimas kelio kitai transporto priemonei važiuojančiai savo eismo juosta, stūmimas ją nuo kelio, įvažiavimas į kelią per nukreipimo salelę akivaizdžiai buvo nulemti T. N. tyčinių veiksmų ir parodo asmens tyčia vairuoti chuliganiškai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. N. prašo Institucijos skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodo, jog priešingai Institucijos apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai, teismas priimdamas nutartį, rėmėsi visais byloje esančiais duomenimis, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes. Būtent byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga. Vien Institucijos nesutikimas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo padaryta ANK normų pažeidimų.

4.2. Pabrėžia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog T. N. veikė dėl chuliganiškų paskatų. Dar kartą pažymi, jog jis nesiekė pasirodyti prieš aplinkinius ir pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai perkvalifikavo T. N. veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, darydamas išvadas nepagrįstai rėmėsi vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, todėl skundžiamu nutarimu nepagrįstai T. N. veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių Institucija siekia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta ir paliktas galioti Institucijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimu ir bylos medžiaga, peržiūrėjęs ir išsamiai bei kompleksiškai išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, taip pat pateiktus vaizdo įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje byloje surinktų įrodymų visumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, jog T. N. veiksmuose esą nenustatytos chuliganiškos paskatos, kurios yra būtinos norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje jo veiksmus nepagrįstai perkvalifikavo. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

7. Byloje nekyla jokių abejonių, kad Institucijos nutarime įvardintus konkrečius automobilio manevravimo kelyje veiksmus, prieštaraujančius Kelių eismo taisyklių reikalavimams atliko būtent T. N.. Tai yra jis 2024 m. liepos 11 d. 17.40 val. vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kelyje kuriame ta pačia važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, keisdamas važiavimo kryptį (t. y. persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą), neįsitikino, kad tai daryti saugu, neatsižvelgė į gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusio automobilio greitį, nedavė kelio antra eismo juosta važiavusiai transporto priemonei. Toliau tęsdamas savo važiavimą persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro. Kai priekyje nebuvo jokio kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, keitė važiavimo kryptį, nedavė kelio greta važiavusios transporto priemonės vairuotojui, dėl ko pastarasis buvo priverstas keisti važiavimo krytį, siekiant išvengti galimo susidūrimo, spaudė vairuotoją prie antros eismo juostos važiuojamosios dalies krašto, dėl ko pastarasis artėdamas prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo, kuri atskiria eismo juostas, persirikiavo važiuodamas nukreipimo salele. Šias aplinkybes iš dalies pripažįsta ir pats T. N., tačiau pabrėždamas, kad toks jo vairavimas buvo įtakotas pašalinių veiksnių (vaizdo registratoriumi fiksavusios transporto priemonės vairuotojo geranoriškumo nebuvimu, blogomis oro sąlygomis, ribotu matomumu, vairavimu nežinomame mieste). Visgi, apygardos teismo vertinimu, tokia T. N. pozicija kategoriškai paneigiama byloje surinktais įrodymais ir jų kompleksiniu, o ne selektyviu vertinimu, kaip tai padarė žemesnysis teismas.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

9. Esminis ginčo klausimas nagrinėjamoje byloje, kuris keliamas ir apeliaciniame skunde, susijęs su chuliganiškų paskatų konstatavimu T. N. atliktuose veiksmuose vairuojant automobilį. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

10. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

11. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad T. N. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, todėl jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu kategoriškai nesutinka.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu T. N. veiksmai neabejotinai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kuriuos be kitos bylos medžiagos patikimai patvirtina bylos medžiagoje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, kuriuose yra kokybiškai užfiksuotos iš esmės visos 2024 m. liepos 11 d. įvykio aplinkybės. Vaizdo įrašuose užfiksuota situacija, kurioje T. N. veiksmai aiškiai paneigia jo duotus paaiškinimus apie tai, jog esant blogoms oro sąlygoms, manevravimas nepažįstamame mieste jam buvo sudėtingas, dėl to jis buvo sutrikęs. Asmuo, vairuojantis didesnių gabaritų transporto priemonę, nei lengvasis automobilis, jam nežinomame mieste, esant blogoms oro sąlygoms, smarkiai lyjant lietui, neabejotinai rinktųsi atsargesnį, nuolankesnį vairavimo būdą, nei šiuo atveju vaizdo įrašuose užfiksuotas T. N.. Iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad T. N. vairavimo maniera akivaizdžiai nerodo jokio jo sutrikimo ar pasimetimo, priešingai, matyti itin energingas, staigus, įžūlus jo vairavimo stilius. T. N. vairuojamas automobilis Mercedes-Benz iš eismo juostos, kuria galima sukti tik į dešinę, važiuoja tiesiai, pažeisdamas kelio ženklo ir ženklinimo reikalavimus, o pačioje sankryžoje agresyviai rikiuojasi į kitą eismo juostą, kuria važiavo asmuo pateikęs vaizdo registratoriaus įrašą, taip neabejotinai sukeldamas avarinę situaciją šio eismo dalyvio atžvilgiu, kuris buvo priverstas ne tik paspausti garsinį signalą, bet ir keisti judėjimo kryptį. Vėliau, T. N. kelyje toliau vairuoja transporto priemonę itin agresyviai, nerodo įspėjamojo posūkio signalo persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, o asmeniui važiuojančiam antra eismo juosta ir siekiančiam aplenkti T. N. automobilį, pastarasis tokiems veiksmas sąmoningai ėmė kliudyti, t. y. blokuoti kitą transporto priemonę įvažiuodamas į kitos transporto priemonės judėjimui skirtą eismo juostą, kuomet kitos transporto priemonės vairuotojas yra tiesiog stumiamas nuo kelio, bei yra priverstas važiuoti dalinai kelkraščiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad esant aptariamai situacijai kilo ypač didelis pavojus kito vairuotojo sveikatai, gyvybei, tokie veiksmai negali būti vertinami nei kaip atsitiktiniai, nei kaip netyčiniai, neabejotinai tokiu būdu T. N. tenkindamas savo interesus, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitam eismo dalyviui. Šią išvadą dar labiau sustiprina tai, kad T. N. demonstruojamas išskirtinumas ir nepagarba kitiems eismo dalyviams tęsėsi ir toliau, kuomet jis važiuodamas važiuojamosios dalies susiaurėjimo juosta, lenkdamas visas transporto priemones ir didindamas greitį įvažiavo į intensyvaus eismo kelią kirsdamas ištisinę liniją ir nukreipimo salelę bei iškart įvažiuodamas į antrą eismo juostą, realiai priversdamas kitas transporto priemones stabtelti ir jį užleisti, priešingu atveju, grėstų susidūrimas. Tokie manevravimo ypatumai, negali būti suderinami su jokiomis nustatytomis ir priimtinomis elgesio normomis ir šioje konkrečioje situacijoje dar kuo nors pateisinami, nes tai prieštarauja elementariai logikai. Visa tai tik patvirtina, T. N. siekį pademonstruoti, kad jam negalioja Kelių eismo taisyklės ir elementari, nusistovėjusi kelių eismo dalyvių bendravimo kultūra, pagrįsta kitų asmenų pagarba ir tenkinimu ne tik savo interesų, tačiau ir kitų asmenų teisėtų lūkesčių į saugią aplinką, saugų eismą užtikrinimu. Teismo nuomone, tokiu būdu T. N. be jokios realios priežasties visiškai akivaizdžiai rodė savo tariamą išskirtinumą prieš kitus asmenis, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Dėl to Institucija T. N. padarytą administracinį nusižengimą tinkamai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

13. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą apie T. N. tyčinę kaltę ir aiškias chuliganiškas paskatas priėmus sprendimą vairuoti automobilį pirmiau nurodytu būdu. Įvertinus tai, kad T. N. yra pakankamai įgūdžių turintis vairuotojas, dėl to teigti, kad jis buvo pasimetęs esamoje situacijoje, yra nelogiška. Konkrečioje situacijoje nebuvo jokios objektyvios priežasties tokiam asmens patraukto administracinėn atsakomybėn elgesiui išskyrus vien jo chuliganiškas paskatas, nulemtas aiškiai subjektyvių aplinkybių iš esmės tokiu elgesiu siekiant pasirodyti pranašesniu eismo dalyviu.

14. Tai, kad analizuojamo įvykio metu dėl T. N. atliktų veiksmų vairuojant automobilį tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo padarinių, nepaneigia, T. N. chuliganiškų paskatų buvimo. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo pavojingų padarinių kilimas nėra būtinas sudėties požymis. Be to, ne hipotetinės, o byloje realiai susiklosčiusios aplinkybės rodo tai, kad pavojingas T. N. manevravimas sukėlė aplinkinių reakciją (kitų transporto priemonių vairuotojai buvo priversti stabdyti, keisti savo važiavimo kryptį, apie įvykį buvo pranešta policijai).

15. Taigi konstatuotina, kad visų aplinkybių kontekste T. N. ignoruodamas saugų vairavimą, pavojingai manevruodamas ir dėl to keldamas pavojų, tačiau to nepaisydamas, akivaizdžiai demonstravo tokį elgesį aplinkiniams nesant tam jokios objektyvios priežasties. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis) ir priėmė neteisingą bei visiškai nepagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų yra naikinama ir paliekamas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. spalio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22304-2024, kuriuo T. N. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 500 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantui paskirta vidutinio dydžio bauda ir vidutinės trukmės administracinio poveikio priemonė neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, teisingumo, protingumo bei atsakomybės individualizavimo principų. Kaip matyti, Institucija priimdama nutarimą tinkamai įvertino T. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bylos duomenys patvirtina, kad T. N. 2023 m. lapkričio 10 d. baustas už greičio viršijimą ir nepraėjus metams laiko padarė naują administracinį nusižengimą. Be to, Įtariamųjų, nuteistųjų ir kaltinamų registro duomenimis nustatyta, kad T. N. 2012 m. baustas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų užsienio valstybėje. Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog T. N. yra drausmingas vairuotojas. Todėl konstatuotina, kad T. N. paskirta nuobauda yra proporcinga pažeidėjo padarytam administraciniam nusižengimui, jo asmenybei ir nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22304-2024 nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Odeta Gruodienė