Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-743-643/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
2S-743-643/2020
Teisminio proceso Nr.
2-4-3-02500-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
I. Š., R. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-743-643/2019Teisminio proceso Nr. 2-4-3-02500-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų I. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š. ir I. Š. pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai I. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-206-239/2020 pagal pareiškėjų I. Š. ir R. Š. pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir atnaujinus procesą, patvirtinti pareiškėjų sudarytą 2020 m. vasario 14 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių priedą Nr. 1, nurodant: 1) kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – 226/5198 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 16831,48 Eur, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka I. Š. asmenine nuosavybe; 2) visos turtinės, neturtinės teisės į minimus žemės sklypus, bei iš to kylantys visi reikalavimai po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka I. Š. asmenine nuosavybe; 3) šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi; 4) šis priedas yra neatskiriama 2019 m. gruodžio 27 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių dalis.

2. Pareiškėjai nurodo, kad po teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. eA2-3719-960/2020 2020 m. sausio 23 d. sprendimu buvo atnaujintas civilinis procesas ir to pasėkoje pareiškėjams grįžo nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą - 226/5198 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

3. Minimoje byloje atnaujinus procesą buvo nepatvirtinta pareiškėjų ir E. Š.-M., J. M. taikos sutartis, kuria nuosavybės teisė į žemės sklypus iš pareiškėjų buvo perėjusi pareiškėjo I. Š. broliui E. Š.-M. ir J. M..

4. Kadangi taikos sutartis nebuvo teismo patvirtinta, vadinasi nuosavybės teisės į žemės sklypus grįžo pareiškėjams, taigi nuosavybės teisėms į žemės sklypus grįžus pareiškėjams, o 2020 m. sausio 16 d. sprendimui įsiteisėjus, akivaizdu, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręstas ir šių žemės sklypų nuosavybės teisių priklausymo klausimas. Byla dėl santuokos nutraukimo būtų išnagrinėta nepilnai, jeigu nėra išspręsti klausimai dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių priklausymo.

5. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklypus grįžo jau po teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjai 2020 m. vasario 14 d. sudarė sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių Priedą Nr. 1. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų I. Š. ir R. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-206-239/2020.

7. Teismas nustatė, kad byloje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjams 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo nurodyta, jog nepateikti duomenys iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie pareiškėjų vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas ar neįregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus.

8. Teismas įvertino, kad kartu su prašymu pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjų prašyme nurodomas turtas (žemės sklypai) pareiškėjams santuokos apskaitos įrašo panaikinimo metu priklausė abiems pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir dėl to turėjo būti išspręstas tokio turto padalijimo klausimas. Teismui savo iniciatyva patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus, prašyme nurodomas turtas - 226/5198 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjams priklausė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. Tuo tarpu pareiškėjai prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teismui pateikė 2019 m. lapkričio 19 d. (teisme gautas 2019 m. lapkričio 20 d.), t. y. jau po minėto turto nuosavybės teisių perėjimo naujiems savininkams.

9. Iš byloje esančios 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3719-960/2020 matyti, jog nuspręsta atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas konstatavo, kad pareiškėjai prašymą grindžia vien 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3719-960/2020, kuri negali būti pagrindu sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepridėjo jokių kitų duomenų ir nenurodė aplinkybių, kurios pareiškėjams nebuvo žinomos nagrinėjant jų pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, kurias sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir kurios turėtų esminę reikšmę, taigi nenustatė pagrindo atnaujinti procesą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Pareiškėjai pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

11. Pareiškėjai nurodo, kad jų prašymas buvo atmestas dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 s. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-3719-960/2020 nėra pagrindas pareiškėjams pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypus.

12. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad po sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, kuriuo buvo nutraukta santuoka bendru sutarimu, civilinėje byloje Nr. eA2-3719-960/2020 2020 m. sausio 23 d. nutartimi buvo atnaujintas civilinis procesas ir panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37096-545/2019 tvirtinti taikos sutartį. Ši taikos sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjų ir E. Š.-M. ir J. M., taikos sutartimi žemės sklypai buvo pripažinti ne pareiškėjams, o E. Š.-M. ir J. M.. Iki minimos taikos sutarties sudarymo žemės sklypai nuosavybės teise priklausė pareiškėjams.

13. Remiantis 2019 m. spalio 18 d. nutartimi VĮ Registrų centro NTR žemės sklypų savininkais pareiškėjai registruoti nebuvo. 2020 m. sausio 23 d. nutartimi panaikinus2019 m. spalio 18 d. nutartį, buvo nepatvirtinta taikos sutartis, o tuo pačiu panaikintas E. Š.-M. ir J. M. žemės sklypų nuosavybės įgijimo ir įregistravimo pagrindas. Taigi, po 2020 m. sausio 23 d. nutarties, žemių nuosavybės teisės grįžo pareiškėjams.

14. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai neturi nuosavybės teisės į žemės sklypus, taip pat šį motyvą nepagrįstai grindžia registracijos VĮ Registrų centre nebuvimu. Šiuo atvejus santuokos nutraukimo byloje liko neišspręstas žemių padalijimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

18. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centro NTR žemės sklypų istorinius išrašus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-37096-545/2019. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, tai yra viešai prieinami duomenys, pareiškėjų argumentai, kuriuos pagrindžia apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, buvo dėstyti ir pirmosios instancijos teisme, argumentai nėra naujai pateikiami, įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tokie įrodymai prijungiami prie civilinės bylos medžiagos.

20. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šis punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3719-960/2020 ieškovai E. Š.-M., J. M. kreipėsi su ieškiniu prašydami: 1. įpareigoti atsakovus I. Š. ir R. Š. vykdyti 2018-09-03 susitarimą dėl paskolos suteikimo, sudarytą tarp ieškovų E. Š.-M. ir J. M. bei atsakovų I. Š. ir R. Š.; 2. Pripažinti ieškovams E. Š.-M. ir J. M. nuosavybės teisę į šiuos atsakovams I. Š. ir R. Š. priklausančius nekilnojamus daiktus: a) 226/5198 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), b) ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

23. 2019 m. spalio 18 d. buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovų E. Š.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovų I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tokiomis sąlygomis: 1. Atsakovai sutinka su Ieškovų ieškiniu ir Atsakovai pripažįsta Ieškovų nuosavybės teisę į šiuos Atsakovams priklausančius nekilnojamus daiktus: 226/5198 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

24. Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-206-239/2020, kuriuo pareiškėjų I. Š. ir R. Š. prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkintas, patvirtina pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

25. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. eA2-3719-960/2020 buvo gautas pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti 2019 m. spalio 18 d. priimtą nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo bei priimti naują sprendimą - motyvuota nutartimi atsisakyti patvirtinti 2019 m. spalio 18 d. ieškovų ir atsakovų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-37096-545/2019 pagal ieškovų E. Š. – M. ir J. M. ieškinį atsakovams I.Š. ir R. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuosavybės teisės pripažinimo. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio šalys prašė patvirtinti taikos sutartį, buvo areštuotas, todėl atsakovai neturėjo teisės perleisti areštuoto nekilnojamojo turto, ir teismas negalėjo tvirtinto tokios taikos sutarties kuria šalys perleidžia areštuotą turtą. Kadangi teismo patvirtintos taikos sutarties, kuria atsakovai pripažino ieškovų nuosavybės teisę į minėtą turtą, pagrindu, nekilnojamas turtas buvo perleistas ieškovams, teismas daro išvadą, kad teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės būtinai turi būti juridiniai faktai. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008). Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad vien Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjai kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo metu nuosavybės teise valdė 226/5198 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę, teisingai nustatė, kad nurodomas turtas - 226/5198 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjams priklausė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teismui pateikė 2019 m. lapkričio 19 d. jau po minėto turto nuosavybės teisių perėjimo naujiems savininkams.

28. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį, nekilnojamojo turto registro paskirtis – registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teises bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis. Turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 139-166).

29. Iš NTR išrašo matyti, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į žemės sklypus įregistravimo pagrindas yra pirkimo-pardavimo sutartis, o išregistravimo pagrindas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37096-545/2019 nėra panaikinta, toks prokuroro prašymas kol kas tik priimtas ir atnaujintas procesas, o tokio prašymo pagrįstumas bus nagrinėjamas ir vertinamas nagrinėjant civilinę bylą iš esmės (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. gegužės 14 d.). Apeliantai nepagrįstai teigia, kad 2020 m. sausio 23 d. nutartimi buvo panaikinta 2019 m. spalio 18 d. nutartis, rezoliucinėje nutarties dalyje tas nėra nurodyta. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pareiškėjų nuosavybės teisių išregistravimo pagrindas nėra panaikintas, yra galiojantis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kreipimosi dėl santuokos nutraukimo metu priklausė pareiškėjams bei teismas, nutraukdamas santuoką, dėl šio turto turėjo pasisakyti.

30. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą nenustatęs tam pagrindų, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė