Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2242-967/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-29
Bylos Nr.: e2A-2242-967/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00463-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
Atsakovas: J. K.
Ieškovas: V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P., M. P.

Kategorijos

2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2242-967/2025Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00463-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P. ir M. P. patikslintą ieškinį atsakovei J. K., taip pat atsakovės priešieškinį ieškovams V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P. ir M. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė miškų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P. ir M. P. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydami nustatyti 5,7546 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/613902, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dzūkijos matininkai“ 2025 m. vasario 18 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau – Planas): ieškovams V. T., E. P., A. P., S. A., A. K. ir R. P. paskirti naudotis 44758 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „C“, linijų taškų Nr. 4-5-6-7-8-4, ieškovei M. P. paskirti naudotis 9591 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „B“, linijų taškų Nr. 3-4-8-9-3, o atsakovei J. K. (toliau – atsakovė) paskirti naudotis 3197 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „A“, linijų taškų Nr. 1-2-3-9-1; UAB „Dzūkijos matininkai“ direktoriaus matininko Z. K. 2025 m. vasario 18 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą laikyti neatskiriama teismo sprendimo šioje byloje dalimi; priteisti ieškovei V. T. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovams ir atsakovei (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Ieškovams su atsakove bei ankstesne jos Žemės sklypo dalies savininke atsakovės motina B. V. nepavyko susitarti dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, tai riboja galimybes konkrečiai pasinaudoti turtu. Nenustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, kyla įvairių neaiškumų, nesutarimų. Ieškovų užsakymu buvo parengtas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos Planas, kuriame išskirtos dalys nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų, visose yra lygiavertis turtas – miškas, vyrauja pušynas, į sklypus yra privažiavimas. Tokia naudojimosi bendru sklypu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, yra racionali ir patogi, tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Nustačius prašomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, bendraturčiams būtų lengviau kiekvienam įgyvendinti savininko teises ir pareigas. Atsakovei elektroniniu paštu buvo pateiktas pasiūlymas susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sudarant sutartį pas notarą, pateiktas ieškinyje minėtas Planas, tačiau atsakymo ji nepateikė. Susitarti šiuo klausimu buvo bandyta dar 2023 m. su ankstesne savininke – J. K. motina B. V., kuri sutartu laiku neatvyko pas notarą pasirašyti sutarties, vėliau neėmė iš pašto jai siųsto pranešimo, o 2023 m. birželio mėn. savo dalį padovanojo atsakovei. Atsakovė vengia bendravimo su ieškovais dėl disponavimo bendru turtu, nepateikė savo pasiūlymo dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo bei nuomonės dėl ieškovų pasiūlytos naudojimosi tvarkos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovų ieškinį, prašydama ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad ieškovai savo reikalavimuose nenurodo tikslios prašomos nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos servituto lokacijos – posūkio taškų koordinačių LKS-94 sistemoje. Žemės sklypui nėra atlikti ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti kadastriniai matavimai, o tai neabejotinai reiškia, kad dėl to ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas taip pat yra neaiškūs bei netikslūs. Atsakovės vertinimu, esant tokiai padėčiai, šioje byloje tolesnis procesas tampa negalimas, todėl ieškovai turėtų tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir nurodyti aiškų bei tikslų faktinį pagrindą.

5. Teisme buvo gautas atsakovės priešieškinis, kuriuo atsakovė prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko A. Č. (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 2M-M-1383) parengtą 2025 m. vasario 3 d. naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą Nr. 1 (toliau – Planas 1), pagal kurį atsakovė valdo ir naudojasi Žemės sklypo 3197 kv. m ploto dalimi, Plane 1 pažymėta raide „B“ ir posūkio taškais Nr. 9-8-7-6-9, o ieškovai V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P. ir M. P. visi kartu bendrai valdo ir naudojasi Žemės sklypo 54349 kv. m ploto dalimi, Plane 1 pažymėta raide „A“ ir posūkio taškais Nr. 1-10-11-12-13-14-2-3-4-15-16-17-18-19-5-6-7-8-9-1; arba nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko A. Č. parengtą 2025 m. vasario 3 d. naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą Nr. 2 (toliau – Planas 2), pagal kurį atsakovė valdo ir naudojasi žemės sklypo 3197 kv.m ploto dalimi, Plane 2 pažymėta raide „G“ ir posūkio taškais Nr. 9-8-7-6-9, ieškovė S. A. valdo ir naudojasi Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, Plane 2 pažymėta raide „A“ ir posūkio taškais Nr. 2-3-4-15-14-2, ieškovas E. P. valdo ir naudojasi Žemės sklypo 9591 kv.m ploto dalimi, Plane 2 pažymėta raide „B“ ir posūkio taškais Nr. 13-14-15-16-13, ieškovė V. T. valdo ir naudojasi Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, Plane 2 pažymėta raide „C“ ir posūkio taškais Nr. 12-13-16-17-12; ieškovas R. P. valdo ir naudojasi Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, Plane 2 pažymėta raide „D“ ir posūkio taškais Nr. 11-12-17-18-11; ieškovė M. P. valdo ir naudojasi Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, Plane 2 pažymėta raide „E“ ir posūkio taškais Nr. 10-11-18-19-7-8-10-11; ieškovas A. K. valdo ir naudojasi Žemės sklypo 3197 kv. m ploto dalimi, Plane 2 pažymėta raide „F“ ir posūkio taškais Nr. 1-10-8-9-1; ieškovas A. P. valdo ir naudojasi Žemės sklypo 3197 kv. m ploto dalimi, Plane 2 pažymėta raide „H“ ir posūkio taškais Nr. 6-7-19-5-6; arba nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko A. Č. parengtą 2025 m. vasario 3 d. naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą Nr. 3 (toliau – Planas 3), pagal kurį atsakovė valdo ir naudojasi Žemės sklypo 3197 kv. m ploto dalimi, Plane 3 pažymėta raide „G“ ir posūkio taškais Nr. 9-8-7-6-9, pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P., M. P., kaip bendrasavininkų, sutarimą (susitarimą) ieškovė S. A. pasirinktinai valdo ir naudojasi tik Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, arba Plane 3 pažymėta raide „A“ ir posūkio taškais Nr. 2-3-4-15-14-2, arba Plane 3 pažymėta raide „B“ ir posūkio taškais Nr. 13-14-15-16-13, arba Plane 3 pažymėta raide „C“ ir posūkio taškais Nr. 12-13-16-17-12, arba Plane 3 pažymėta raide „D“ ir posūkio taškais Nr. 11-12-17-18-11, arba Plane 3 pažymėta raide „E“ ir posūkio taškais Nr. 10-11-18-19-7-8-10-11; pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P., M. P., kaip bendrasavininkų, sutarimą (susitarimą) ieškovas E. P. pasirinktinai valdo ir naudojasi tik Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, arba Plane 3 pažymėta raide „A“ ir posūkio taškais Nr. 2-3-4-15-14-2, arba Plane 3 pažymėta raide „B“ ir posūkio taškais Nr. 13-14-15-16-13, arba Plane 3 pažymėta raide „C“ ir posūkio taškais Nr. 12-13-16-17-12, arba Plane 3 pažymėta raide „D“ ir posūkio taškais Nr. 11-12-17-18-11, arba Plane 3 pažymėta raide „E“ ir posūkio taškais Nr. 10-11-18-19-7-8-10-11; pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P., M. P., kaip bendrasavininkų, sutarimą (susitarimą) ieškovė V. T. pasirinktinai valdo ir naudojasi tik Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, arba Plane 3 pažymėta raide „A“ ir posūkio taškais Nr. 2-3-4-15-14-2, arba Plane 3 pažymėta raide „B“ ir posūkio taškais Nr. 13-14-15-16-13, arba Plane 3 pažymėta raide „C“ ir posūkio taškais Nr. 12-13-16-17-12, arba Plane 3 pažymėta raide „D“ ir posūkio taškais Nr. 11-12-17-18-11, arba Plane 3 pažymėta raide „E“ ir posūkio taškais Nr. 10-11-18-19-7-8-10-11; pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P., M. P., kaip bendrasavininkų, sutarimą (susitarimą) ieškovas R. P. pasirinktinai valdo ir naudojasi tik Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, arba Plane 3 pažymėta raide „A“ ir posūkio taškais Nr. 2-3-4-15-14-2, arba Plane 3 pažymėta raide „B“ ir posūkio taškais Nr. 13-14-15-16-13, arba Plane 3 pažymėta raide „C“ ir posūkio taškais Nr. 12-13-16-17-12, arba Plane 3 pažymėta raide „D“ ir posūkio taškais Nr. 11-12-17-18-11, arba Plane 3 pažymėta raide „E“ ir posūkio taškais Nr. 10-11-18-19-7-8-10-11; pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P., M. P., kaip bendrasavininkų, sutarimą (susitarimą) ieškovė M. P. pasirinktinai valdo ir naudojasi tik Žemės sklypo 9591 kv. m ploto dalimi, arba Plane 3 pažymėta raide „A“ ir posūkio taškais Nr. 2-3-4-15-14-2, arba Plane 3 pažymėta raide „B“ ir posūkio taškais Nr. 13-14-15-16-13, arba Plane 3 pažymėta raide „C“ ir posūkio taškais Nr. 12-13-16-17-12, arba Plane 3 pažymėta raide „D“ ir posūkio taškais Nr. 11-12-17-18-11, arba Plane 3 pažymėta raide „E“ ir posūkio taškais Nr. 10-11-18-19-7-8-10-11; pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P., M. P., kaip bendrasavininkų, sutarimą (susitarimą) ieškovas A. K. pasirinktinai valdo ir naudojasi tik Žemės sklypo 3197 kv. m ploto dalimi, arba Plane 3 pažymėta raide „F“ ir posūkio taškais Nr. 1-10-8-9-1, arba Plane 3 pažymėta raide „H“ ir posūkio taškais Nr. 6-7-19-5-6; pagal ieškovų V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P., M. P., kaip bendrasavininkų, sutarimą (susitarimą) ieškovas A. P. pasirinktinai valdo ir naudojasi tik Žemės sklypo 3197 kv. m ploto dalimi, arba Plane 3 pažymėta raide „F“ ir posūkio taškais Nr. 1-10-8-9-1; arba Plane 3 pažymėta raide „H“ ir posūkio taškais Nr. 6-7-19-5-6; priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis visas bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad Žemės sklypas suformuotas pagal matininko R. Z. (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 2M-M-1658) parengtus ir nuo 2025 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus. Įvertinus Žemės sklypo esamą padėtį (esantį medelyną) ir šalių nuosavybės teisių apimtis į Žemės sklypą, taip pat siekiant tinkamo bendrasavininkų interesų užtikrinimo, atsakovės užsakymu matininkas A. Č. parengė tris alternatyvius 2025 m. vasario 3 d. naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planus. Šioje byloje ieškovai pateikė reikalavimus dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal Žemės sklypo preliminarių matavimų planą, kuris yra netikslus. Be to, atsakovės užsakymu atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypo plotas pasikeitė – padidėjo leistinumo ribose, t. y. iki 5,7546 ha (575,46 arų arba 57546 kv. m). Atsakovės užsakymu yra parengti trys alternatyvūs naudojimosi Žemės sklypu planai, pagal kuriuos nustatytinos naudojimosi tvarkos variantai geriausiai užtikrina visų šalių, kaip Žemės sklypo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus proporcingai jų turimai nuosavybei.

7. Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nesutiko su priešieškinio reikalavimais, prašė priešieškinį atmesti ir tenkinti ieškovų patikslintą ieškinį bei priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

8. Ieškovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teikiama tvarka iš esmės pažeistų bendraturčių teises ir teisėtus interesus naudotis lygiavertėmis sklypo dalimis pagal vertingumo požiūrį, nes sklypo dalys nėra lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Sklypas pagal medynų tūrio vertę skirstomas į tris zonas (sklypai 314, 319, 320), tai patvirtinta valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ pateiktais dokumentais – Miško žemės ir medynų tūrio kainos, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištrauka, VĮ „Registrų centro“ 2025 m. vasario 20 d. pažyma Nr. 42962756/138727. Žemės sklype yra trys vertės zonos: sklype 314 medynų tūrio vertė yra 463,28 Eur/ha, sklype 319 medynų tūrio vertė yra 807,54 Eur/ha, sklype 320 medynų tūrio vertė yra 905,28 Eur/ha. Šias zonas, kuriose yra skirtinga medynų tūrio vertė, UAB „Dzūkijos matininkai“ direktorius matininkas Z. K. pažymėjo parengtame Plane, į bylą šis Planas pateiktas su patikslintu ieškiniu. Iš Plano matyti, kad visiems bendraturčiams pagal ieškovų Planą proporcingai tenka ir brangiausios, ir pigiausios pagal medynų tūrio vertę Žemės sklypo dalys. Dalyse „B“ ir „C“, kurios numatytos visiems ieškovams, tenka didžiausia dalis, kuri pigiausia pagal medynų tūrio vertę – 463,28 Eur/ha. Atsakovei numatytoje dalyje „A“ tik nedidelė dalis patenka į tokios vertės sklypo zoną, tačiau didžioji dalis patenka į zoną, kurioje medynų tūrio vertė 807,54 Eur/ha. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų į bylą pateiktas Planas maksimaliai atitinka teisingumo kriterijus. Atsakovė priešieškiniu prašo paskirti jai naudotis Žemės sklypo dalį, kuri patenka tik į brangesnę zoną pagal medynų tūrio vertę, t. y. 807,54 Eur/ha bei dalis į 905,28 Eur/ha. Atsakovės siūlomi planai, kai tik ieškovams paskiriama Žemės sklypo dalis, patenkanti į pigiausią zoną pagal medynų tūrio vertę, pažeidžia kitų bendraturčių teises ir negali būti teismo patvirtinti.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu yra netinkamas kaip šalies, kadangi Žemės sklypas, kuriam siekiama nustatyti naudojimosi tvarką, yra privati nuosavybė, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, yra galimas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovų pateiktą Planą, tačiau gali būti siūlomi ir kiti variantai.

10. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba nei į patikslintą ieškinį, nei į priešieškinį atsiliepimo nepateikė, tačiau teikdama atsiliepimą į pradinį ieškovų ieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovų pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką matyti, jog Valstybinė miškų tarnyba į civilinę bylą trečiuoju asmeniu yra įtraukta be pagrindo, nes Žemės sklypas, kuriam siekiama nustatyti naudojimosi tvarką, yra privati nuosavybė ir Valstybinė miškų tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė ieškovų prašomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą Planą, t. y. ieškovams V. T., E. P., A. P., S. A., A. K., R. P. paskyrė naudotis 44758 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „C“, linijų taškų Nr. 4-5-6-7-8-4, ieškovei M. P. paskyrė naudotis 9591 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „B“, linijų taškų Nr. 3-4-8-9-3, atsakovei J. K. paskyrė naudotis 3197 kv. m. ploto sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „A“, linijų taškų Nr. 1-2-3-9-1, Plane nurodytų taškų koordinačių sistema valstybinėje LKS-94:

Taško Nr. X Y

6027419.12 548414.87

6027668.56 548455.70

6027668.12 548468.45

6027666.80 548506.77

6027665.98 548530.22

6027660.52 548687.26

6027413.70 548644.88

6027417.91 548465.96

6027418.82 548427.63;

UAB „Dzūkijos matininkai“ direktoriaus matininko Z. K. 2025 m. vasario 18 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:2000 teismas nusprendė laikyti neatskiriama teismo sprendimo šioje byloje dalimi; atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė ieškovei V. T. iš atsakovės 709 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai ir atsakovė pateikė skirtingus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, teismas pažymėjo, jog sprendžiant šalių ginčą savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovai kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Dzūkijos matininkai“ 2025 m. vasario 18 d. sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą, kuriame pažymėtos medynų tūrio vertės zonos, iš kurio matyti, jog Žemės sklypas pagal medynų tūrio vertę yra suskirstytas į tris zonas: 314, 319 ir 320. VĮ „Registrų centro“ pateiktais dokumentais patvirtinama, kad sklype Nr. 314 medynų tūrio vertė 463,28 Eur/ha, sklype Nr. 319 medynų tūrio vertė 807,54 Eur/ha, sklype Nr. 320 medynų tūrio vertė 905,28 Eur/ha. Teismas pažymėjo, kad iš UAB „Dzūkijos matininkai“ sudaryto Plano matyti, jog visiems bendraturčiams proporcingai tenka ir brangiausios, ir pigiausios pagal medynų tūrio vertę Žemės sklypo dalys. Dalyse „B“ ir „C“, kurios numatytos visiems ieškovams, tenka didžiausia dalis, kuri pigiausia pagal medynų tūrio vertę – 463,28 Eur/ha. Atsakovei numatytoje dalyje „A“ tik nedidelė dalis patenka į tokios vertės zoną, tačiau didžioji dalis patenka į zoną, kurioje medynų tūrio vertė yra 807,54 Eur/ha.

Šalies argumentai

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė priešieškiniu prašo paskirti jai naudotis Žemės sklypo dalį, kuri patenka tik į brangesnę zoną pagal medynų tūrio vertę (t. y. 807,54 Eur/ha ir 905,28 Eur/ha). Atsakovės siūlomi planai dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, kai tik kitiems bendrasavininkams, t. y. ieškovams, išskyrus atsakovę, paskiriama sklypo dalis, patenkanti į pigiausią zoną pagal medynų tūrio vertę.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas vertino, kad ieškovų pateiktame Plane racionaliau išdėstyti priskirtini bendraturčiams naudojimui Žemė sklypo plotai. Ieškovų pateiktas Planas yra tinkamesnis, racionalesnis, jame išdėstyti bendraturčiams priskirtini Žemės sklypo plotai iš esmės lokalizuoti vienoje vietoje, stačiakampio formos Žemės sklypo dalys, visiems bendrasavininkams proporcingai tenka ir brangiausios, ir pigiausios pagal medynų tūrio vertę sklypo dalys. Atsakovės pateikti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planai parengti neatsižvelgiant į skirtingas sklypo zonas pagal medynų tūrio vertę. Teismas vertino, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka, nors ir esant didesniam bendram naudojimui priskirtinam plotui, visiems bendraturčiams užtikrintų patogesnį žemės naudojimą, atitiktų teisingumo, sąžiningumo principus, teismų praktikoje nustatytus teisėtumo, efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių proporcingumo, stabilumo kriterijus.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teikiami planai, kuriuose ieškovams priskirtina naudotis Žemės sklypo dalis, pažeistų ieškovų interesus, nes nebūtų užtikrinti teisingumo, patogaus naudojimo, vertingumo ir kt. principai bei kriterijai. Atsakovės siūloma ieškovams sklypo dalis, lyginant su atsakovei suprojektuota Žemės sklypo dalimi, sumažintų ieškovams tenkančio naudotis sklypo vertingumą, nes atsakovei tektų sklypo dalis, kuri patenka tik į brangesnę zoną pagal medynų tūrio vertę, o kitiems bendrasavininkams, t. y. ieškovams, išskyrus atsakovę, tektų sklypo dalis, kuri patenka į pigiausią zoną pagal medynų tūrio vertę. Ieškovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka, teismo vertinimu, yra teisingesnė, proporcingesnė, iš esmės atitinkanti visų bendraturčių interesų užtikrinimą. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad ieškovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių nurodytų sklypo dalių vertę, pati atsakovė bei jos atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovų pateiktas sklypo dalių pagal medynų tūrio vertes.

17. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovų Planą atsakovei numatyta Žemės sklypo dalis ribojasi tik su vienu bendrasavininku, taigi atsakovės sklypo dalis būtų visiškai atribota nuo likusio sklypo, tokiu būdu jo dalių naudojimas būtų paprastesnis, kai tuo tarpu pagal atsakovės planus jos dalis ribotųsi su trimis bendrasavininkais, įeitų į sklypą ne krašte, o įsiterptų tarp kitų dviejų dalių, prieidama prie trečios ribos, o tai ateityje keltų problemų derinant kylančius klausimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Atsakovė J. K. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, arba pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnį, reglamentuojantį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Ieškovų pateiktoje naudojimosi tvarkoje nėra numatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti Žemės sklypo dalis, nevertino aplinkybės, kad bet kokio miškų ūkio ar žemės ūkio paskirties žemės sklype jo atskirų dalių vertingumą nulemia ne formaliai sudaryti žemės sklypo verčių žemėlapiai, kuriais naudojasi matininkai (žemėtvarkininkai), o pačiame žemės sklype ar atskirose jo dalyse esantis medelynas (miškas, medžiai).

Atsiliepimas

18.2. Atsakovės iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta Valstybinė miškų tarnyba, kuri atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį bei išvados nepateikė. Byloje jokių duomenų apie šalims tenkančių naudotis Žemės sklypo dalių vertingumą Žemės sklype ar jo dalyse faktiškai esančio medelyno (miško; medžių) apimtyje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovams uždavus klausimą, ieškovai tik paaiškino, kad jokių duomenų apie Žemės sklype esantį faktinį medelyną ir jo kiekį neturi bei Žemės sklype esančių medžių skaičiuoti neketina. Šios bylos atveju teisiškai reikšmingi Žemės sklype esančio faktinio medelyno apimtys ir kiekiai, o, nesant tokių duomenų, spręsti šioje byloje apie naudojimui priskirtinų Žemės sklypo dalių vertingumą nebuvo pagrindo.

18.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai siekė naudojimosi tvarkos nustatymo pagal Žemės sklypo preliminarius matavimus, kurie nėra tikslūs, o bylos nagrinėjimo metu atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovai atsisakė (dėl ko šioje byloje būtent atsakovė atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus). Ieškovai neįrodė šalims priskirtinų Žemės sklypo dalių lygiavertiškumo, bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai ignoravo šias aplinkybe ir, nenustatęs naudojimosi Žemės sklypų dalyse faktiškai esančio medelyno, visiškai nepagrįstai iš esmės sprendė, kad nei vienas iš atsakovės siūlomų trijų naudojimosi tvarkos variantų neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros bei kartu neatitiktų adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, teisėtumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų.

18.4. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teismas turėjo šioje byloje ištirti ir nustatyti (arba paneigti) aplinkybes dėl atsakovės siūlomų ir šalims naudojimui priskirtinų Žemės sklypo dalių nelygiavertiškumo (lygiavertiškumo); faktiškai esančio medelyno (miško; medžių) kiekio ir apimčių bei jo lokacijos kiekviename šalims tenkančio naudotis Žemės sklypo plote; būtinybės kiekvienai šaliai paskirti naudotis vienodo vertingumo Žemės sklypo plotus šioje dalyje faktiškai esančio medelyno (miško; medžių) kontekste; dėl galimybės teismui spręsti ir kartu ex officio nustatyti teisingos, t. y. pakankamos (nepakankamos), piniginės kompensacijos dydį nustačius atsakovei naudojimuisi tenkančią galimai vertingesnę Žemės sklypo dalį; dėl galimybės nukrypti nuo taisyklės, kad naudojimui tenkančios daikto dalys turi kaip įmanoma atitikti turimas idealiąsias dalis motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą ir kt.

18.5. Ieškovė M. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Šiuo metu ieškovė M. P. dėl senyvo amžiaus yra Socialinės globos paslaugų teikimo namuose „Pasitinkant senatvę“, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl ko kyla logiškas klausimas dėl šios ieškovės tiek materialinio, tiek procesinio veiksnumo. Tokios abejonės dėl ieškovės M. P. byloje nėra pašalintos, todėl kyla abejonių ir dėl ieškovei M. P. priskirtinos Žemės sklypo dalies faktinio naudojimosi.

18.6. Atsakovei kyla abejonių dėl matininko (žemėtvarkininko) kompetencijos spręsti dėl Žemės sklypo ir kartu dėl Žemės sklype faktiškai esančio medelyno (miško; medžių) kiekio ir apimčių ekonominių verčių, dėl naudojimuisi priskirtinų (tenkančių) Žemės sklypų dalių vertingumo nustatymo metodo suteikiant prioritetą matininko nurodytam verčių žemėlapiui, o ne faktinei padėčiai, t. y. faktiniam medelyno (miško; medžių) kiekiui (skaičiui) kiekvienoje naudojimui tenkančioje Žemės sklypo dalyje, privalomo Valstybinės miškų tarnybos dalyvavimo pripažinimo arba dėl būtinumo pateikti išvadą dėl Žemės sklype esančio medelyno (miško; medžių) kiekio (skaičiaus), taip pat dėl galimybės ir (ar) siūlymo šalims inicijuoti ekspertizę dėl Žemės sklypo ir jame faktiškai esančio medelyno (miško; medžių) įvertinimo.

18.7. Tik ištyrus atsakovės nurodytas aplinkybes būtų atskleista bylos esmė ir būtų pagrindas spręsti dėl šalių, kaip Žemės sklypo bendrasavininkių, teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo bei užtikrinimo.

18.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 4 dalis, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, o tai turėjo esminės įtakos neteisingo ir nepagrįsto sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priėmimui. Šios bylos atveju būtent ieškovai atsisakė atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl ko juos atliko atsakovė, kuri dėl to patyrė išlaidas. Proporcingai turimai nuosavybei ieškovai, pasinaudoję atsakovės užsakymu atliktais Žemės sklypo kadastriniais matavimais, turi atlyginti su tuo susijusias išlaidas. Šioje byloje netinkamas ieškovų procesinis elgesys prisidėjo prie esminio atsakovės teisių pažeidimo tiek dar iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, tiek nagrinėjant šią bylą teisme, o tai turėjo esminės įtakos šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymui.

19. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydami apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovų atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Visuose atsakovės pateiktuose trijuose planuose jai numatomos naudotis Žemės sklypo dalies vieta yra ta pati, keičiamos tik ieškovams skirtinų naudotis dalių vietos.

19.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų pateiktame Plane racionaliau išdėstyti priskirtini bendraturčiams naudojimui Žemės sklypo plotai. Ieškovų pateiktas Planas teismo įvertintas kaip tinkamesnis, racionalesnis, jame išdėstyti bendraturčiams priskirtini Žemės sklypo plotai iš esmės lokalizuoti vienoje vietoje, suformuotos stačiakampio formos Žemės sklypo dalys, visiems bendrasavininkams proporcingai tenka ir brangiausios, ir pigiausios pagal medynų tūrio vertę sklypo dalys. Atsakovės pateikti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planai parengti neatsižvelgiant į skirtingas sklypo zonas pagal medynų tūrio vertę, proporcingumo principą.

19.3. Prasidėjus procesui atsakovė reikalavo Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie nėra būtini, tačiau teismas sudarė jai sąlygas atlikti sklypo kadastrinius matavimus. Iš bylos dokumentų matyti, kad atlikus kadastrinius sklypo matavimus, sklypo dydis pakito nežymiai: 2025 m. vasario 13 d. VĮ „Registrų centre“ buvo įregistruoti sklypo kadastriniai matavimai, duomenys palyginus su ankstesniais preliminarais matavimais pasikeitė nežymiai (buvo 5,7000 ha plotas, o po kadastrinių matavimų – 5,7546 ha).

19.4. Naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą atsakovė turėjo nuo 2023 m. gegužės 4 d., kuomet 2023 m. gegužės 18 d. 10:30 val. buvo organizuojamas bendrasavininkų susitarimo dėl naudojimosi sklypu tvarkos pasirašymas pas notarą (kvietimas buvo išsiųstas į atsakovės elektroninį paštą). Tuo metu atsakovės dalis dar priklausė jos motinai B. V., kurios nurodymu dokumentai elektroniniu paštu buvo siunčiami atsakovei. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui neteikė jokių pastabų, savo varianto dėl naudojimosi tvarkos, nekontaktavo, slėpė nuo ieškovų savo kontaktus (buvo žinomas tik jos elektroninis paštas, bet atsakymų ji nerašė), o pateikus ieškinį užsiėmė tik nepagrįsta kritika. Apeliaciniame skunde be teorinių samprotavimų galima surasti tik vieną konkrečią aplinkybę – tai, kad sklype nesuskaičiuoti medžiai. Nuo 2023 m. gegužės 4 d., kuomet atsakovei buvo nusiųstas naudojimosi tvarkos planas, kuris iš esmės atitinka teismo patvirtintą, atsakovė galėjo suskaičiuoti ne tik medžius, bet ir šakas.

19.5. Apeliaciniame skunde iškreiptai aiškinamos aplinkybės dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tai atsakovė reikalavo, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka būtų nustatoma tik remiantis kadastriniais matavimais, nors toks reikalavimas buvo perteklinis. Tiek ieškovai, tiek Nacionalinė žemės tarnyba teikė aiškinimus, kad naudojimosi sklypu tvarka gali būti nustatoma pagal preliminarius sklypo matavimus, kad jokie teisės aktai nenumato reikalavimo dėl kadastrinių matavimų.

19.6. Atsakovė savo pozicija piktnaudžiauja teise, trukdo bendraturčiams disponuoti savo turto dalimis. Atsakovė nepagrįstai kelia klausimą dėl ieškovės M. P. veiksnumo. Nors M. P. gyvena (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini), būna ir pas sūnų J. P. (duomenys neskelbtini) kaime, ji yra veiksni ir 2023 m. gegužės 18 d. buvo atvykusi pas notarą, bet neatvykus bendrasavininkei B. V. (atsakovės motinai) ir dėl to nesudarius sandorio, visi (įskaitant M. P.) pagal notaro išrašytus kvitus sumokėjo notarui po 7 eurus 2 ct. Nei B. V., nei atsakovė nesiteikė informuoti, kad neatvyks pas notarą, nors žinojo, kad bendraturčiai atvyks iš įvairių Lietuvos vietovių. Iš notaro kontoros visi bendraturčiai atvyko pas advokatę, sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurią visi asmeniškai pasirašė, taip pat ir M. P.. Atsakovės spėlionės dėl ieškovės M. P. veiksnumo yra nepagrįstos ir įžeidžiančios.

19.7. Teismas nustatydamas naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą Planą vadovavosi patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais, visiems bendraturčiams suprojektuotos sklypo dalys atitinka jų nuosavybės dalis, prie visų sklypo dalių yra privažiavimas, sklypų dalys paskirstytos proporcingai pagal medynų vertę. Ieškovų užsakymu parengtame Plane numatytos dalys nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų, visose yra lygiavertis turtas – miškas, vyrauja pušynas.

19.8. Teismas, tenkindamas ieškinį, pagrįstai priteisė ieškovų naudai 709 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Ieškovai įrodė, kad byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas.

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovų pateiktame 2025 m. vasario 18 d. Žemės sklypo Plane racionaliau išdėstyti priskirtini bendraturčiams naudojimui Žemės sklypo plotai, ieškovų pateiktas Planas yra tinkamesnis, racionalesnis, jame išdėstyti bendraturčiams priskirtini Žemės sklypo plotai iš esmės lokalizuoti vienoje vietoje, stačiakampio formos dalys, visiems bendrasavininkams proporcingai tenka ir brangiausios, ir pigiausios pagal medynų tūrio vertę sklypo dalys, o atsakovės pateikti planai parengti neatsižvelgiant į skirtingas sklypo zonas pagal medynų tūrio vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

23. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, o priešieškinis – atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ginčo Žemės sklypas, t. y. 5,7546 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/613902, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovei tokiomis dalimis: 1/18 dalis priklauso atsakovei J. K.; 95/570 dalys – ieškovui E. P.; 1/18 dalis – ieškovui A. P.; 95/570 dalys – ieškovei S. A.; 1/18 dalis – ieškovui A. K.; 95/570 dalys – ieškovui R. P.; 95/570 dalys – ieškovei M. P.; 95/570 dalys – ieškovei V. T.. Žemės sklypas suformuotas pagal matininko R. Z. parengtus ir nuo 2025 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus.

25. Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos – ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašydami nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ direktoriaus matininko Z. K. 2025 m. vasario 18 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą, pagal kurį ieškovams V. T., E. P., A. P., S. A., A. K. ir R. P. paskirta naudotis 44758 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „C“, linijų taškų Nr. 4-5-6-7-8-4, ieškovei M. P. paskirta naudotis 9591 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „B“, linijų taškų Nr. 3-4-8-9-3, o atsakovei J. K. paskirta naudotis 3197 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta raide „A“, linijų taškų Nr. 1-2-3-9-1.

26. Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal vieną iš pateiktų trijų alternatyvių 2025 m. vasario 3 d. matininko A. Č. sudarytų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, vertino, kad ieškovų kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas Planas yra racionaliausias, jame išdėstyti bendraturčiams priskirtini Žemės sklypo plotai iš esmės lokalizuoti vienoje vietoje, priskirtos naudotis Žemės sklypo dalys yra stačiakampio formos, visiems bendraturčiams proporcingai tenka ir brangiausios, ir pigiausios pagal medynų tūrio vertę sklypo dalys, o atsakovės pateikti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planai parengti neatsižvelgiant į skirtingas sklypo zonas pagal medynų tūrio vertę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

28. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, o priešieškinį atmesdamas, nepagrįstai sprendė, jog pagal ieškovų siūlomą Planą ieškovams ir atsakovei tenka naudotis lygiavertės pagal naudingumą Žemės sklypo dalys. Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų apie Žemės sklype esančio faktinio medelyno (miško, medžių) apimtis ir kiekius, todėl nėra pagrindo spręsti apie naudojimui priskirtų Žemės sklypo dalių vertingumą.

30. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

31. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

32. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

33. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

34. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

35. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

37. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

38. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ieškovai kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Dzūkijos matininkai“ direktoriaus matininko Z. K. 2025 m. vasario 18 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Planą, o atsakovė kartu su priešieškiniu – tris alternatyvius 2025 m. vasario 3 d. matininko A. Č. sudarytus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus. Palyginusi ginčo šalių į bylą pateiktus naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planus ir įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašomas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos Planas labiausiai iš visų teismui pateiktų planų atitinka naudojimosi daiktu racionalumo, efektyvumo, bendraturčių interesų derinimo ir kitus kasacinio teismo praktikoje suformuotus principus.

41. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, esminis motyvas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, yra tai, kad byloje nėra duomenų apie faktinį medelyną bendraturčiams priskirtuose naudotis Žemės sklypo plotuose, todėl, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog pagal ieškovų prašomą patvirtinti Planą visiems bendrasavininkams proporcingai tenka ir brangiausios, ir pigiausios pagal medynų tūrio vertę Žemės sklypo dalys. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl bendraturčiams priskirtų naudotis Žemės sklypo dalių naudingumo, rėmėsi į bylą ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais – iš VĮ „Registrų centro“ gautais dokumentais: Miško žemės ir medynų tūrio kainos žemėlapiu, Miško žemės ir medynų tūrio verte, Miško žemėlapio fragmentu. Iš paminėtų dokumentų matyti, kad į ginčo Žemės sklypą patenka Miško žemėlapyje pavaizduoti plotai Nr. 314, Nr. 319 ir Nr. 329. Miško žemėlapyje pavaizduotame plote Nr. 314 medynų tūrio vertė yra 463,28 Eur/ha, plote Nr. 319 medynų tūrio vertė 807,54 Eur/ha, o plote Nr. 320 medynų tūrio vertė yra 905,28 Eur/ha. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal ieškovų pateiktą patvirtinti Planą visiems bendraturčiams iš esmės proporcingai naudojimuisi priskirtos ir brangiausios, ir pigiausios pagal medynų tūrio vertę Žemės sklypo dalys. Pastebėtina, kad ieškovų Plane atsakovei numatytoje dalyje, pažymėtoje „A“, tik nedidelė dalis sklypo patenka į Miškų žemėlapyje pavaizduotą plotą, kuriame medynų tūrio vertė yra mažiausia, t. y. 463,28 Eur/ha, o didžioji dalis atsakovei priskirto naudotis sklypo patenka į antrąją pagal medynų tūrio vertę zoną (807,54 Eur/ha). Nors tiems ieškovams, kuriems priskirta naudotis raide „C“ pažymėta Žemės sklypo dalimi, priskirta naudotis ir vertingiausiu medyno plotu (905,28 Eur/ha), didžioji dalis mažiausią vertę (463,28 Eur/ha) turinčio medyno plotų taip pat yra priskirta naudotis ieškovams („B“ ir „C“ raidėmis pažymėtų dalių naudotojams). Lyginant ieškovų Plane pavaizduotą paskirstymą vertės aspektu su atsakovės pateiktais Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planais, matyti, kad visuose atsakovės pateiktuose planuose atsakovei naudotis paskirta tik Žemės sklypo dalis, kuri patenka į antrąjį pagal medynų tūrio vertingumą plotą (807,54 Eur/ha) bei į patį vertingiausią plotą (905,28 Eur/ha), tačiau visas plotas, kuriame medynų tūrio vertė yra mažiausia (463,28 Eur/ha) ir kuris sudaro beveik ketvirtadalį viso ginčo Žemės sklypo, atsakovės planuose yra priskirtas naudotis tik ieškovams. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nė vieno iš atsakovės pateiktų planų patvirtinimas šiuo atveju nebūtų teisingas ir neužtikrintų bendraturčių interesų, kadangi atsakovės pateiktuose naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planuose būtent atsakovei suteikiama pirmenybė pasirinkti naudotis jos norima vien į naudingiausius plotus pagal medynų tūrio vertę patenkančia Žemės sklypo dalimi.

42. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovų Plane nurodytomis medynų vertėmis atitinkamuose plotuose, nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų iš VĮ „Registrų centro“ gautuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotą informaciją, kuria rėmėsi ieškovai, o pateikė tik abstrakčius argumentus, išreiškiančius abejonę apie galimai kitokią faktinio medyno vertę. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taigi atsakovė, siekdama paneigti ieškovų nurodytus teiginius, turėjo pareigą pateikti atitinkamus įrodymus. Vien subjektyvaus pobūdžio atsakovės argumentai, nepateikus jokių konkrečių apskaičiavimų ar kitų įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytomis vertėmis, nepaneigia ieškovų pateiktų duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, teisingumo ir atitinkamai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovų Plane bendraturčiams naudotis priskirtų Žemės sklypo dalių proporcingumo medynų tūrio vertės aspektu (CPK 178 straipsnis).

43. Vertinant ieškovų ir atsakovės siūlomas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkas, pažymėtina, ir tai, kad ieškovų Plane visų bendraturčių naudojamos Žemės sklypo dalys atitinka jų nuosavybės dalis, prie visų sklypo dalių yra privažiavimas. Be to, priešingai nei ieškovų pateiktame Plane, kuriame bendraturčiams priskirtos naudotis atskiros viena po kitos esančios Žemės sklypo dalys, o atsakovei numatyta sklypo dalis ribojasi tik su vieno bendraturčio dalimi, atsakovės pateiktuose planuose atsakovei priskirta naudotis dalis yra tarsi įterpta tarp kitiems trims bendraturčiams priskirtų naudotis Žemės sklypo dalių ir su jomis ribojasi. Ieškovų Plane pavaizduotas suskirstymas, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, užtikrintų racionalesnį ir paprastesnį naudojimąsi atsakovei skirta Žemės sklypo dalimi nei atsakovės pateiktuose planuose pavaizduotas suskirstymas, kadangi remiantis ieškovų Planu ginčai dėl atsakovei priskirtos dalies naudojimo galėtų kilti tik tarp jos ir kito atitinkamo bendraturčio, su kuriam priskirta dalimi ribotųsi atsakovei priskirta dalis, o ne trijų kitų bendraturčių, kuriems pagal atsakovės pateiktus planus priskirtos naudotis gretimos Žemės sklypo dalys. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatoma naudojimosi tvarka, be kita ko, turi būti ne tik tokia, kuria užtikrinama bendraturčių interesų pusiausvyra, bet ir užtikrinanti, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti principai optimaliausiai užtikrinti ieškovų pateiktame Plane, kuriame pavaizduota naudojimosi Žemės sklypu tvarka dėl jau nurodytų priežasčių bendraturčiams būtų patogesnė ir padėtų geriau bei efektyviau valdyti bendrąją nuosavybę. Apeliaciniame skunde atsakovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų taip pat nepaneigė, o tai tik dar labiau sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą dėl apeliaciniame skunde pateiktų argumentų nepagrįstumo.

44. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovei V. T. priteistos 709 Eur bylinėjimosi išlaidos, nurodydama, kad netinkamas ieškovų procesinis elgesys jiems atsisakius atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus nulėmė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje susidarymą, kadangi atsakovei atlikus kadastrinius matavimus, ieškovai jais remdamiesi šioje byloje pateikė patikslintą ieškinį.

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

47. Vis dėlto CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pavyzdžiui, aiškiai įvardinti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

49. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodyti argumentai, kad jos lėšomis buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kad ieškovai jų pagrindu pateikė patikslintą ieškinį, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti apie netinkamą ieškovų procesinį elgesį. Kaip matyti iš pradinio ir patikslinto ieškinio, ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka atsakovei inicijavus kadastrinių matavimų atlikimą iš esmės nepakito, kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateiktas patikslintas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos Planas, kuriame pagal naujai atliktus matavimus nežymiai patikslintas bendras ginčo Žemės sklypo plotas (iš 5,7000 ha ploto jis pakeistas į 5,7546 ha plotą). Jokių kitų argumentų ar įrodymų apie netinkamą ieškovų procesinį elgesį atsakovė nepateikė, todėl paminėti apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

50. Kaip niekuo nepagrįstos ir neturinčios jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui vertintinos abstraktaus pobūdžio apeliantės abejonės dėl ieškovės M. P. neveiksnumo vien vertinant jos amžių, todėl dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Atsakovės apeliacinį skundą atmestus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos, o spręstinas ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė V. T. pateikė duomenis apie turėtas 300 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos ieškovei V. T. iš atsakovės.

55. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. T., (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė