Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini) srityje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkyje tekintoju-šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2019 m. balandžio 28 d. apie 10.34 valandą Šiauliuose, šviesoforo signalais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas sankryžoje į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad degant žaliam šviesoforo signalui atlikti posūkį yra saugu, nedavė kelio (duomenys neskelbtini) gatve priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiuojančiam automobiliui "Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., ir dėl to automobiliai susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Toyota Corolla" keleivei J. B. dėl krūtinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, automobilis "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), "Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 23).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti (duomenys neskelbtini) gatvių (Šiauliai) sankryžos šviesoforų išdėstymas ir jo degimo diagrama (I tomas, b. l. 145-146).

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė, tai patvirtina byloje esantis 2019-12-13 susitaikymo protokolas (II tomas, b. l. 169), kuriame kaltinamasis bei nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis atsiprašė, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, nukentėjusioji sutiko, kad kaltinamasis jai atlygintų 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 800 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji atsisakė nuo ieškinio dalies, kurioje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5000 Eur neturtinę žalą iš kaltinamojo, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dėl bylinėjimosi išlaidų pretenzijų ji neturi, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir kad kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti likusią 500 Eur neturtinės žalos sumą iki 2020-03-01, bei nukentėjusioji sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų nutrauktas, o kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius.

J. S. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (II tomas, b. l. 65), administracine tvarka nebaustas (II tomas, b. l. 74), dirbantis (II tomas, b. l. 70), charakterizuojamas teigiamai (II tomas, b. l. 131, 132, 133, 134). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir J. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nukentėjusiajai dėl krūtinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši jo veika pasireiškė tuo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ir taip sukėlė eismo įvykį. Kaip nustatyta, J. S. eismo įvykio metu buvo blaivus, yra dirbantis ir jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbe bei kasdieninėje veikloje, be to, jis nukentėjusiajai jau atlygino 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susitarė dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 300 Eur jau atlygino, įsipareigojo likusią 500 Eur neturtinės žalos sumą nukentėjusiajai sumokėti iki 2020-03-01, kas duoda pagrindą manyti, jog kaltinamajam, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, apsunkintų jo galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus, taip suvaržytų ne tik paties kaltinamojo darbinius interesus, bet ir pačios nukentėjusiosios turtines teises į patirtos žalos atlyginimą, be to, pati nukentėjusioji minėtu 2019-12-13 susitaikymo protokolu sutiko, kad J. S. nebūtų taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Tačiau, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, J. S. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Byloje pareikštas J. B. patikslintas civilinis ieškinys 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kurį prašo priteisti iš (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio reikalavimų J. S. atsisakė (II tomas, b. l. 170-173).

J. B. iš draudimo bendrovės prašo atlyginti turtinę žalą, kurios draudimo bendrovė nėra atlyginusi, t. y. už automobilio Toyota Verso sugadinimą – 504 Eur, ir neatlygintą žalos dalį pagal pateiktus su ieškiniu kvitus - 46,44 Eur. Šią dalį ji patikslino, atsižvelgdama į tai, kad suklydo pateikdama vieną (duomenys neskelbtini) kvitą - 17,98 Eur, ankstesnės datos, kaip ir buvo pastebėta civilinio atsakovo atsiliepime ir sumažino šį reikalavimą 0, 61 Eur centu, kuris grąžintas į kortelę. Su ieškiniu kvitus buvo pateikusi 80,57 Eur sumai dėl vaistų pirkimo ir automobilio transportavimo išlaidų, draudimo bendrovė iki šios dienos atlygino 34,14 Eur, likusi jai neatlyginta suma yra 27,85 Eur. Dėl automobilio sugadinimo neatlyginta žalos dalis yra 504 Eur, ji yra susidariusi todėl, kad draudimo bendrovė savo atsiliepime nurodė neteisingą 754 Eur likutinę automobilio vertę ir ją išskaičiavo iš mokamos draudimo išmokos. Automobilio vertė buvo 3690 Eur, tiek nurodė ir draudimo bendrovė, automobilis sugadintas nepataisomai. Už automobilio sugadinimą draudimo bendrovė sumokėjo 2936 Eur. Draudimo bendrovė nurodė atsiliepime, jog automobilio likutinė vertė yra 754 eur ir ją išskaičiavo iš išmokos. Automobilis buvo parduotas už likutinę jo vertę, pateikė tai patvirtinantį dokumentą ir automobilio likutinė vertė buvo 250 Eur. Bendrovė nurodė per didelę likutinę automobilio vertę, ji nepagrįstai nesutinka sumokėti visos patirtos turtinės žalos dėl nepataisomai sugadinto automobilio ir sumažino išmoką 504 Eur, toks yra likutinės automobilio vertės skirtumas tarp draudimo bendrovės, nurodytos ir realios, kuri buvo gauta pardavus automobilį. Todėl šis skirtumas yra reliai patirta ir neatlyginta turtinės žalos dalis, kurią teismo ir prašo priteisti iš draudimo bendrovės. Taip pat iš draudimo bendrovės prašo atlyginti neatlygintos turtinę žalos dalį - 46,44 Eur už vaistus. Iš viso ji prašo priteisti iš (duomenys neskelbtini) 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiosios J. B. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimais dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies, nurodant, kad bendrovė su reikalavimu priteisti turtinę žalą už automobilio sugadinimą nesutinka, su reikalavimu priteisti turtinę žalą už automobilio transportavimą ir vaistus sutinka iš dalies ir pripažįsta pareigą papildomai išmokėti nukentėjusiajai 11,41 Eur, ši suma buvo išmokėta 2020-01-06.

Ieškinys dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Kaip nustatyta iš visos bylos duomenų, pradiniame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji J. B. nurodė, kad ji sutinka su draudimo bendrovės apskaičiuota 2936 Eur automobilio sugadinimo žala, tačiau patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl papildomos 504 Eur sumos priteisimo. Šį reikalavimą nukentėjusioji grindžia tuo, kad nors ji ir sutinka su draudiko apskaičiuota automobilio verte įvykio dieną (3690 Eur), tačiau nesutinka su apskaičiuota likutine verte (754 Eur). Civilinė ieškovė prašo likutine verte laikyti sumą, nurodytą su patikslintu ieškiniu pateiktoje transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje (250 Eur), ir atitinkamai priteisti jai skirtumą tarp draudiko nustatytos liekanų vertės ir automobilio liekanų pardavimo kainos. Reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas. Kaip nustatyta, apskaičiuojant transporto priemonės likutinę vertę, (duomenys neskelbtini), gavusi pranešimą apie eismo įvykį, užvedė žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuostolius dėl automobilio sugadinimo nustatė individualiu būdu - t.y. siekdama kuo tiksliau nustatyti sugadintos transporto priemonės liekanų vertę, organizavo šios konkrečios transporto priemonės aukcioną. Kaip matyti iš pridedamų aukciono rezultatų, buvo gautas realus pasiūlymas įsigyti ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančios transporto priemonės liekanas už 754 Eur sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartyje c.b. Nr. e3K-3-81-1075/2018 pažymėjo, jog „tuo atveju, kai byloje esančių ?rodymų pagrindu nustatoma, kad transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausią įmanomą turto vertę ir nesant ?rodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonių likučių, parduotų aukciono būdu, kaina nėra reali ir protinga, ir nesant kitų įrodymų, patikimai, vadovaujantis CPK 185 straipsnio taisyklėmis, pagrindžiančių kitokią transporto priemonių likučių vertę, nėra pagrindo laikyti, kad aukciono būdu parduotų transporto priemonių likučių kaina nepagrindžia žalos atlyginimo (draudimo išmokos) dydžio". Taigi ieškovės automobilio liekanų vertė buvo nustatyta aukciono būdu, kurio metu buvo pateikti realūs pasiūlymai įsigyti šias liekanas už 754 Eur sumą, bei teismo vertinimu ieškovės automobilio liekanų vertės nustatymo būdas šiuo atveju buvo tinkamas. Tuo tarpu nukentėjusiosios nurodyta liekanų vertė (250 Eur) nepagrindžia tikrojo žalos dydžio, nes ši suma nustatyta pačios nukentėjusiosios, be to, nukentėjusioji (civilinė ieškovė), esant realiam pasiūlymui įsigyti transporto priemonės likučius už 754 Eur, tačiau nuspręsdama jas realizuoti už 250 Eur, nesilaikė CK 6.38 str. 3 d. numatytos pareigos atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti su kita šalimi.

Be to, pradiniu ieškiniu nukentėjusioji buvo pareiškusi 80,57 Eur reikalavimą kitai turtinei žalai: 30 Eur už automobilio transportavimą ir 50,57 Eur už vaistus. Patikslintu ieškiniu civilinė ieškovė sumažino savo reikalavimą 17,98 Eur suma (už (duomenys neskelbtini) kvitą, išrašytą dar iki eismo įvykio) ir 0,61 Eur suma (kuri grįžo į nukentėjusiosios kortelę). Iš pradinės reikalavimo sumos atėmus ieškovės atsisakytas sumas, likusi reikalavimo suma sudaro 61,98 Eur. Kaip nustatyta, (duomenys neskelbtini) atlygino 30 Eur transportavimo išlaidas ir 15,55 Eur už vaistus (viso 45,55 Eur). Visa ši suma jau nukentėjusiajai sumokėta. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai sutiko atlyginti 16,43 Eur sumos (iš patikslintos 61,98 Eur reikalavimo sumos atėmus draudiko pripažįstamą 45,55 Eur sumą). Kaip nustatyta, šią sumą sudarė išlaidos, skirtos įsigyti vaistą Betaserc, tačiau priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir šio vaisto įsigijimo teismas nenustatė.

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) bei 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusioji J. B. prašo iš draudimo bendrovės dar 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl šios nusikalstamos veikos patyrė labai skaudžias pasekmes, kurios buvo ir tebėra lydimos skausmo, nepatogumų, ir niekada iki galo nebus pašalintos, tai yra niekada nebebus tokia kokia buvo iki įvykio, be to, metams bėgant šis jos patirtas sužalojimas įvykio metu atsilieps tik dar labiau, dėl šios nusikalstamos veikos jos sveikata buvo pakenkta negrįžtamai, prieš tai ji buvo sveika, neturinti dabartinių sveikatos problemų, po įvykio iškentė skausmingą ir ilgą gijimo procesą, skausmas lydi ją iki šiol, vaikšto labai sunkiai, nebegali užlipti laiptais, planuojama stuburo operacija, šios pasekmės atsirado būtent po šio įvykio. Be to, dėl patirto eismo įvykio ir šių nurodytų sveikatos sužalojimų išgyvenimų atsirado važiavimo bet kokia transporto priemone baimė, važiuojant atsiranda nesaugumo jausmas, avarijos baimė. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, kurios atspindi sužalojimo mąstą, jos sveikatos būklę, kuri yra pagrįsta medicininiais dokumentais, mano tikra pagrįsta suma yra 5000 Eur suma iš draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti ir tokia suma būtų protinga bei adekvati jos patirtiems išgyvenimams. Draudimo bendrovė geranoriškai nukentėjusiajai jau yra pervedusi 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir iš draudimo bendrovės prašo priteisti jos neatlygintos žalos dydį, tai yra 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai eismo įvykio metu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010, 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015, 2K-252-677/2015 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas sprendime (1A-209-309/2016) pažymi, kad maksimali nurodyta suma priteisiama jau esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams (pvz., dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2010), o nesant liekamųjų sveikatos sužalojimo padarinių, priteisiama vidutiniškai 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti (pvz., nustačius kairio blauzdikaulio šoninio krumplio lūžį, odos nubrozdinimus ir muštines žaizdas blauzdose, muštines žaizdas dešiniame kelyje ir kairėje čiurnoje ar kt.).

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis draudimo įmonės buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiajai nustatyta piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistojo materialines galimybes. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad draudimo įmonė nagrinėdama ir spręsdama neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, ir su kaltinamuoju yra sutarta dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš viso nukentėjusiajai atlyginta ir (ar) sutarta atlyginti 2600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 3200 Eur neturtinės žalos netenkintinas, įvertinus, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai už draudiminį įvykį, susijusį su tiriamu eismo įvykiu, jau atlygino jos patirtą 1800 Eur neturtinę žalą ir ši piniginė kompensacija paskaičiuota pagrįstai, be to, su kaltinamuoju yra sutarta dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo jai, todėl papildomai neturtinė žala nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiąjai J. B. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Patvirtinti kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiosios J. B. 2019-12-13 susitaikymo protokolą (II tomas, b. l. 169) dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji sutiko, kad kaltinamasis jai atlygintų 800 Eur neturtinės žalos, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir kad kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti likusią 500 Eur neturtinės žalos sumą iki 2020-03-01.

Netenkinti J. B. civilinio ieškinio dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisimo iš (duomenys neskelbtini).

Bylos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus - CD diskus su įrašais, 2 vnt (esančius voke prie bylos I tomo galinio viršelio) palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti J. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.