Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Larisos Kašicynos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo nukentėjusiosios Danutės Aleksandros Balčiūnienės bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas. Larisa Kašicyna nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda. Patenkintas nukentėjusiosios Danutės Aleksandros Balčiūnienės civilinis ieškinys ir jai priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 375,89 Lt turtinei žalai ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistosios Larisos Kašicynos - 6547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu Larisa Kašicyna išteisinta vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėjos, prašiusios patenkinti kasacinį skundą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nuteisė L. Kašicyną pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Tokį savo sprendimą kolegija motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl L. Kašicynos, nepilnai išdėstė įrodymų įvertinimo motyvus, iš esmės rėmėsi tik L. Kašicynai palankiais liudytojų parodymais, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamosios išteisinimo. Kolegija nusprendė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių L. Kašicynos kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Būtent, tai, kad L. Kašicyna padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, įrodyta nukentėjusiosios D. A. Balčiūnienės, liudytojų A. Jarmalkovičiaus, P. R. Petronienės parodymais, iš dalies pačios kaltinamosios L. Kašicynos bei su ja kartu automobilyje važiavusios liudytojos R. Mačiukienės parodymais, 2008 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio plane užfiksuota informacija, patvirtinančia, kad eismo įvykis įvyko būtent nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad nors automobilio „VW Golf“ išorinių sugadinimo požymių nėra, tačiau ant automobilio liko pėdsakų, t.y. nubrauktas purvas nuo priekinio sparno dešinės pusės, specialisto išvada, kuri patvirtina, kad D. A. Balčiūnienei padarytas dešinio žastikaulio lūžis su išnirimu kietu buku daiktu, tikėtina aplinkybėse nurodytu laiku. Kolegija taip pat laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ant nukentėjusiosios kūno nenustatyta sužalojimų, kurie patvirtintų buvus kontaktą su automobilio priekiu. Bylos duomenys neabejotinai patvirtino, kad nukentėjusioji buvo partrenkta automobilio, nes liudytojai girdėjo partrenkimo garsą, o iškart atsisukę, pamatė krentančią nukentėjusiąją, o sužalojimai jai galėjo atsirasti jau nukritus ant kelio važiuojamosios dalies. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtino, jog L. Kašicyna neįsitikino, kad visi pėstieji saugiai perėjo per perėją, nes iš bylos duomenų matyti, kad ji vairuodama automobilį žvalgėsi. Pati kaltinamoji parodė, kad norėjo automobilį priparkuoti, todėl akivaizdu, kad dėl savo neapdairumo L. Kašicyna savo automobilio dešiniu priekiniu sparnu kliudė nespėjusią pereiti gatvę nukentėjusiąją, kuri buvo nublokšta ant kelio važiuojamosios dalies ir sužalota. Kolegijos nuomone, tarp L. Kašicynos padarytų Kelių eismo saugumo taisyklių 75 punkto reikalavimo pažeidimo ir atsiradusių pasekmių – pėsčiosios D. A. Balčiūnienės nesunkaus sveikatos sutrukdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl L. Kašicyna privalo atsakyti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniu skundu nuteistoji L. Kašicyna prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė esminių BPK pažeidimų. Neįrodžius pavojingos veikos bei priežastinio ryšio buvimo jos veiksmuose, L. Kašicyna mano esanti neteisėtai bei nepagrįstai nuteista už nusikaltimą, kurio iš tiesų nepadarė. Esminės įvykio aplinkybės bei jos kaltė padarius minėtą KET pažeidimą, priešingai nei pirmosios instancijos teismo proceso metu, buvo nustatytos remiantis vien prielaidomis bei spėliojimais, savo esme neleidžiančiais logiškai daryti tokių išvadų, kurios, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo padarytos. Apeliacinės instancijos teismas, kasatorės nuomone, nepanaikino byloje prieštaravimų, kurie akivaizdžiai paneigia jos kaltę. Teismas nesilaikė BPK 1 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje jos kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką pripažino formaliai, nemotyvuotai atmesdamas jos naudai bylojančius įrodymus ir nesistengdamas pašalinti dėl jos kaltės kylančių abejonių. Kasatorė teigia, kad liudytojų J. Zabulienės ir R. Mačiukienės duoti L. Kašicyną teisinantys parodymai šališkais bei nepatikimais apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinti nepagrįstai. Šių liudytojų parodymai atitiko kasatorės, liudytojų P. R. Petronienės bei A. Jarmalkovičiaus parodymus, todėl jais netikėti nebuvo pagrindo. Nuteistoji mano, kad tiek nukentėjusiajai D. A. Balčiūnienei padarytų sužalojimų pobūdis, tiek akivaizdžiai sąlyginė ir kategoriška specialisto A. Bečelio išvada Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismui leido teisingai konstatuoti, jog jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad D. A. Balčiūnienei padaryti sužalojimai atsirado būtent dėl jos partrenkimo L. Kašicynos automobiliu, nėra. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo pašalinti visus prieštaravimus arba, vadovaudamasis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje numatytu asmens nekaltumo prezumpcijos principu, visas abejones bei prielaidas vertinti ne nukentėjusiosios D. A. Balčiūnienės, o jos naudai. L. Kašicyna teigia, kad apeliacinės instancijos teismo jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios Larisos Kašicynos kasacinis skundas atmestinas.

Kasaciniame skunde teisingai išdėstyta nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, esmė, tačiau ginčijami nusikaltimo objektyvieji požymiai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu.

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę, kai asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyksta eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu L. Kašicyna nuteista pagal BK 281 straipsnio1 dalį už tai, kad vairuodama automobilį „VW Golf“ pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 75 punktą ir dėl to ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo partrenkta pėsčioji D. A. Balčiūnienė ir nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Iš to, kas išdėstyta teismo nuosprendyje, matyti, kad L. Kašicynos veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra materialinės nusikaltimo sudėties požymiai, o būtent: veika, padariniai ir priežastinis ryšys.

L. Kašicyna savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punktą, kuriame nustatyta, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. A. Balčiūnienė buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje automobiliu, vairuojamu L. Kašicynos.

Kasatorė neigia šį faktą ir tuo pagrindu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasaciniame skunde ginčijamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, o ne BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo teisėtumas, kaip nurodyta kasaciniame skunde. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, o teisės taikymo aspektu BK 281 straipsnio 1 dalis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pritaikyta tinkamai.

D. A. Balčiūnienė dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo, padaryto L. Kašicynos vairuojant automobilį, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tai yra susieta priežastiniu ryšiu. Padariniai, numatyti BK 281 straipsnio 1 dalyje, atsirado todėl, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimai. Tai, kad kasatorė neigia savo kaltę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindas pripažinti, jog baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų vykdymo

Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Kasatorė nors ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, tačiau neatskleidžia šių pažeidimų turinio, tenkinasi bendro pobūdžio nuorodomis į tai, kad bylos aplinkybės nustatytos prielaidomis ir spėjimais.

Prielaidomis ir spėjimais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinta jų visuma. Tuo tarpu kasatorė analizuoja kiekvieną įrodymą atsietai vienas nuo kito ir daro išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nebuvimo, t. y. jų neįrodytumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, t. y. teisėtais būdais gautais duomenimis. Kasaciniame skunde įrodymų leistinumas neginčijamas, tačiau kasatorė nesutinka su jų įvertinimu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. išteisinamasis nuosprendis apeliacine tvarka panaikintas dėl netinkamo įrodymų įvertinimo ir priimtas naujas nuosprendis – apkaltinamasis. Tai numato BPK 329 straipsnio 2 punktas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad vertinant įrodymus šioje byloje Vilniaus apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažeidė BPK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys). Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.

Pagal kasacinio skundo motyvus teisėjų kolegija nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios Larisos Kašicynos kasacinį skundą atmesti.