Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1384-562/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-11
Bylos Nr.: e2A-1384-562/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16347-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“
Ieškovas: V. B. G.
Trečiasis asmuo: R. Š.

Kategorijos

2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1384-562/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16347-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ dėl daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – R. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B. G. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2022 m. birželio 23 d. butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą neįvykusiu ir panaikinti minėto susirinkimo protokole nurodytus sprendimus; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Florinus“ bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal pasirašytą panaudos sutartį naudoja ir valdo jos sūnus A. G.. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai yra pasirašę 2016 m. gegužės 25 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Be ieškovei priklausančio buto, dviem butais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise disponuoja atsakovė UAB „Florinus“, o butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. Š. Namas stovi suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Sklypas). Naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta, pats sklypas nėra priskirtas namui, o sklype taip pat yra kiti pastatai – garažai, sandėliukai. Sklype yra 10 savarankiškų nekilnojamojo turto objektų (minėti 4 butai name ir 6 garažai), priklausančių 8 savininkams. 2021 m. gegužės mėn. viduryje atsakovė savavališkai, neturėdama sklypo bendraturčių sutikimo, sklype pastatė didelę stacionarią metalinę saugyklą (konteinerį), o 2021 m. birželio 11 d. – antrą tokią metalinę saugyklą (konteinerį). Taip pat atsakovė, neturėdama sklypo bendraturčių sutikimo, sklype sumontavo įrenginius – keturis didelius oro kondicionierių išorinius blokus. Be to, atsakovė savavališkai, neturėdama sklypo bendraturčių sutikimo, 2021 m. spalio mėn. atliko griovimo darbus – pašalino betono ir metalo konstrukcijų tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini) sklypus. Ieškovė ir ieškovės atstovas A. G. 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Florinus“ su pretenzija, kuria pareikalavo pašalinti dvi metalines saugyklas (konteinerius) bei oro kondicionierių išorinius blokus iš sklypo. 2022 m. gegužės 4 d. atsakovės atstovas atsiuntė ieškovės atstovui A. G. el. laišką kartu su pranešimu butų savininkams (duomenys neskelbtini), apie tai, kad 2022 m. gegužės 18 d. 16.30 val. yra šaukiamas daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas. Iš minėto pranešimo matyti, jog susirinkimo darbotvarkėje numatyti svarstyti klausimai, susiję su metalinių konteinerių ir kondicionierių sklype buvimu ir kita. Ieškovės atstovas A. G. nurodė, jog kartu su susirinkimo darbotvarke nėra pateikti siūlomų priimti sprendimų projektai, pats pranešimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o balsavimas negali būti laikomas teisėtu, o susirinkimo darbotvarkėje numatyti klausimai nėra namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo diskusijų ir balsavimo objektas. 2022 m. gegužės 17 d. ieškovės atstovas A. G. iš trečiojo asmens R. Š. sužinojo, kad 2022 m. gegužės 18 d. susirinkimas neįvyks, nes atsakovės atsakingi asmenys yra išvykę į užsienį. Atsakovė atsiuntė pranešimą, kad 2022 m. birželio 9 d. 17.30 val. yra šaukiamas (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas. Ieškovė pažymėjo, kad nurodytu atveju buvo pažeistas ir informavimo apie šaukiamą susirinkimą prieš dvi savaites terminas. Nė vienas iš siūlomos darbotvarkės klausimų nėra namo butų savininkų susirinkimo kompetencijoje. Daugiau jokia informacija apie bet kokį naujai šaukiamą namo butų ir kitų patalpų savininkų, sklypo savininkų ar kitokį susirinkimą jokia forma nebuvo teikiama nei ieškovei, nei jos atstovui A. G. Nebuvo atsiųstas ir kokio nors susirinkimo, net jeigu jis ir vyko, su kuo ieškovė nesutinka, protokolas.

3. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė kitoje civilinėje byloje pateikė tariamai 2022 m. birželio 23 d. įvykusio butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą Nr. 1. R. Š. užpildytame balsavimo biuletenyje nurodyta, kad buvo balsuojama penkiais klausimais ir ties kiekvienu iš siūlomų sprendimų yra R. Š. vardas ir pavardė bei parašas. Protokole taip pat nurodyta susirinkimo darbotvarkė, kuri susijusi su klausimais, kurie galėtų būti sprendžiami nebent tik sklypo bendraturčių (patikėtinių) susirinkime, o ne namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime: 1) dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių metalinių konteinerių; 2) dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių kondicionierių; 3) dėl svetimame sklype savavališkai pastatytos tvoros nugriovimo ir griovimo išlaidų atlyginimo; 4) dėl tvoros tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) sutvarkymo; 5) dėl vėliavų stiebų montavimo sklype (duomenys neskelbtini). Pirmuoju klausimu protokole namo įgaliotinis prašo „sutikimo naudoti du laikinuosius konteinerius“, tuo tarpu minėtame R. Š. užpildytame balsavimo biuletenyje nurodyta, kad balsuojama dėl pritarimo „laikinam konteinerių pastatymui“. Antruoju klausimu protokole prašoma „sutikimo naudoti pastatytus ties UAB „Florinus“ nuosavybės teise priklausančio namo dalies sienos perimetru oro kondicionierius. Trečiuoju klausimu siūloma pritarti tvoros nugriovimui ir išlaidų paskirstymui (atlyginimui), nors tiek protokole, tiek R. Š. užpildytame balsavimo biuletenyje nurodyta, kad atsakovė tvorą jau nugriovė. Ketvirtuoju klausimu atsakovė“ nutarė siūlyti priimti sprendimą dėl objekto (tvoros remonto), dėl kurio sprendimas galimas tik nustačius naudojimosi sklypu tvarką tarp bendraturčių. Penktuoju klausimu atsakovė iš esmės siekė išspręsti su savo vykdomos ekonominės veiklos geografinės teritorijos apibūdinimu susijusį klausimą (atsakovės dukterinių įmonių veikla Latvijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje), kuris visiškai nėra susijęs su kitų namo ir kitų patalpų savininkų interesais, ir, juo labiau, turėtų būti sprendžiamas bendru sklypo, o ne namo butų ir kitų patalpų savininkų sutarimu. Protokole nurodoma, kad „vėliavų stiebai būtų montuojami išimtinai UAB „Florinus“ teritorijoje“, nors sklype naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Ieškovės atstovas A. G. iki ginčijamo susirinkimo atsakovės UAB „Florinus“ atstovo visada būdavo bent jau informuojamas el. paštu apie organizuojamą susirinkimą, tačiau, dėl nežinomų priežasčių, šį kartą atsakovė apie šaukiamą susirinkimą A. G. el. paštu neinformavo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, laikantis visų įstatymo reikalavimų, susijusių tiek susirinkimo sušaukimo terminais, tiek šalių informavimo apie susirinkimą procedūromis, todėl vyko teisėtai ir jo priimti sprendimai yra teisėti. Ieškovei, jos atstovui A. G., trečiajam asmeniui , pranešimas apie šaukiamą susirinkimą buvo išsiųstas, kaip to ir reikalauja norminiai aktai, registruotu laišku. Atsakovės nuomone, susirinkimas negali būti pripažintas neteisėtu dėl jame sprendžiamų klausimų pobūdžio ar kitų dalykų, nes susirinkimas gali būti pripažintinas neteisėtu tik dėl procedūrinių dalykų – susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymo, kvorumo nebuvimo ir panašiai. Tuo tarpu, ar susirinkime svarstyti klausimai gali būti pripažinti neteisėtais, spręstina dėl kiekvieno iš klausimų atskirai. Atsakovės nuomone, ieškovė privalėjo ginčyti kiekvieno, jos nuomone, negalimo susirinkime svarstyti klausimo teisėtumą atskirai, tokiu būdu eliminuoti klausimą iš susirinkimo darbotvarkės.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovės atstovas A. G. du kartus pateikė komentarus dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Po pirmojo A. G. išsamaus atsakymo į 2022 m. gegužės 4 d. atsiųstą laišką su pranešimu su nurodytais procesiniais pažeidimais, 2022 m. gegužės 26 d. antrą kartą buvo atsiųstas visiškai tokio pat turinio pranešimas apie šaukiamą susirinkimą, su tais pačiais esminiais procesiniais pažeidimais, niekaip neatsižvelgus į A. G. pateiktus komentarus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pateikė ir nurodytas aplinkybes tariamai patvirtinančius siuntimo dokumentus (vokus), nors iš jų niekaip negalima identifikuoti siuntos išsiuntimo datos. Pridedamas vokas (siuntos grąžinimo pašto spaudas datuojamas 2022 m. liepos 2 d., vokas be jokių jo turinio įrodymų) yra adresuotas A. G., R. G. ir V. B. G., t. y., tai reiškia, jog atsakovė šiems trims adresatams tariamai siuntė šios bylos nagrinėjimo dalyku nesantį ir atsakovės iki pat šio dubliko pateikimo dienos nepateiktą 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo protokolą, o ne, kaip atsakovė teigia, „pranešimą apie 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo sušaukimą, jo darbotvarkę, balsavimo raštu biuletenį“. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė puikiai žino, kad ieškovė bei A. G. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, minėtas butas yra nuomojamas kitiems asmenims, todėl, ieškovės nuomone, atsakovė sąmoningai stengėsi apsunkinti ieškovei informacijos gavimą ar padaryti jį neįmanomu.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė iš esmės tapačius argumentus, kaip ir teiktame atsiliepime į ieškinį. Atsakovė triplike papildomai pažymėjo, kad ieškovės atstovo pateikiami komentarai dėl susirinkimo sušaukimo ir jame numatytų klausimų svarstymo pagrįstumas, negali būti pagrindas susirinkimo nešaukti. Atsakovės nuomone, ieškovės atstovo komentarai laikytini jo asmenine nuomone su kuria galima tiek sutikti, tiek ir nesutikti, kuri, akivaizdu, nėra įpareigojanti atsakovę. Ieškovės, kaip ir jos atstovo, teisė yra šaukiamame susirinkime dalyvauti, jame išdėstyti savo argumentus ir, jeigu į juos nėra atsižvelgiama, susirinkimo sprendimus, ar jame svarstytus atskirus klausimus, skųsti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu, ieškovės atstovo išankstinis pasakymas, jog susirinkimo sušaukimas ir jame svarstomi klausimai neteisėti, yra niekinis ir visiškai neteisėtas savo prasme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1102-1019/2023 ieškovės ieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino 2022 m. birželio 23 d. butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą neįvykusiu ir panaikino minėto susirinkimo protokole nurodytus sprendimus; 2) priteisė iš atsakovės UAB „Florinus“ ieškovei V. B. G. 4 929,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kilus ginčui dėl patalpų savininkų tinkamo informavimo apie šaukiamą susirinkimą (šiuo atveju ieškovei teigiant, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie 2022 m. birželio 23 d. susirinkimą) ir šiuo pagrindu ginčijant susirinkimo teisėtumą, susirinkimą organizavusiems asmenims tenka procesinė pareiga įrodyti, jog apie susirinkimą buvo pranešta laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, o šių aplinkybių neįrodžius, jiems tenka neigiamų pasekmių atsiradimo rizika, susijusi su susirinkime priimtų sprendimų teisėtumu. Teismo vertinimu, iš byloje pateikto voko, kuris neva patvirtino, jog 2022 m. birželio 9 d. pranešimas dėl susirinkimo kartu su balsavimo raštu biuleteniu buvo išsiųstas paštu ieškovei, jos atstovui A. G. ir R. G., nėra galimybės nustatyti siuntos išsiuntimo datos.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad komunikacija tarp namo butų savininkų iki ginčo susirinkimo vyko elektroniniu paštu. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybės, jog jai buvo žinoma, kad ieškovė faktiškai jai priklausančiame bute negyvena. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, organizuodama susirinkimą, atsakovė turėjo ir galėjo suprasti, jog mažai tikėtina, kad pranešimo siuntimas vien paštu (neinformuojant pagal susiklosčiusią praktiką elektroniniu paštu) užtikrins realų ieškovės informavimą apie susirinkimą.

11. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog atsakovė šioje byloje ieškovės tinkamą informavimą apie 2022 m. birželio 23 d. susirinkimą paštu grindžia pateikto voko, adresuoto A. G., R. G. ir V. G. kopija, kuri, kaip matyti iš Liteko duomenų, civilinėje byloje Nr. e2-3515-545/2023 tarp tų pačių šalių dėl 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo sprendimų pripažinimo neteisėtais, atsakovės pateikta grindžiant aplinkybes, kad juo buvo siųstas 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo protokolas.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tinkamai neinformavus ieškovės apie organizuojamą susirinkimą, jame spręstinus klausimus, iš ieškovės buvo atimta teisė ne tik spręsti darbotvarkėje numatytus klausimus, tačiau ir teisė žinoti apie priimtus sprendimus ir juos apskųsti. Apribojus ieškovei galimybę žinoti apie organizuojamą susirinkimą, kartu buvo apribota jos teisė pasisakyti dėl susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų, teikti susirinkimui svarstyti alternatyvius nutarimų projektus ir pasiūlymus, ginčyti susirinkimo metu priimtus sprendimus ir naudotis kitomis butų ir kitų patalpų savininko teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą; apeliacinį skundą atmetus, sumažinti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

13.1. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš argumentų, kodėl ieškovų ieškinys tenkintas, nurodo tai, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie šaukiamą susirinkimą, tačiau, atsakovės nuomone, toks teismo pateikiamas pagrindas yra formalus ir negali būti laikomas pagrįstu. Teigia, jog procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei, jos atstovui A. G., R. G. pranešimas apie šaukiamą susirinkimą buvo išsiųstas, kaip to ir reikalauja norminiai aktai, registruotu laišku. Išsiuntimo faktą ir datą patvirtina vokas su pašto antspaudais, kuriuose yra nurodoma ir siuntimo data. Šiuo atveju, adresatai elgėsi akivaizdžiai aplaidžiai, nerūpestingai ir siuntos neatsiėmė, todėl susirinkimas įvyko jame dalyvaujant 3 iš 4 bendraturčių ir jame priimti sprendimai yra teisėti.

13.2. Atsakovė pažymi, jog taip pat formalus yra ir pirmosios instancijos teismo argumentas, jog šaukiant bendraturčių susirinkimą buvo neva padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentą, kad kiekvienas iš name esančių butų turi savo laiptinę ir bendrų laiptinių, kaip tokių nėra, todėl nėra ir bendrų skelbimų lentų. Todėl atsakovė pasirinko šioje situacijoje optimaliausią, protingiausią ir sąžiningiausią informavimo būdą, kuris neprieštarauja įstatymo normoms – pranešimą registruotu laišku.

13.3. Atsakovės nuomone, argumentas, jog pranešimas ieškovei buvo išsiųstas pavėlavus, yra visiškai formalus. Ieškovės ir jos atstovo galimybės susipažinti su susirinkimo medžiaga, darbotvarkės klausimais, siūlomais sprendimais, nebuvo esminiai, tuo atveju, jeigu ieškovė būtų registruotą laišką priėmusi 14 dienų terminas yra protingai pakankamas, kad susidaryti nuomonę dėl kiekvieno iš darbotvarkės klausimų.

13.4. Atsakovė nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovei nustatyto dydžio bylinėjimosi išlaidas, labai formaliai ir vienpusiškai vertino jų pagrįstumą. Teismas vertino tik atliktus procesinius veiksmus, tačiau nesilaikė Rekomendacijų 2 punkte išvardintų kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti priimant sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovės teiginiai, neva ieškovė buvo tinkamai informuota apie šaukiamą susirinkimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra jokio pagrindo su jais sutikti jau vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas ne vienoje byloje nustatė minėtų aplinkybių neatitikimą tikrovei, o pati atsakovė tuos pačius įrodymus teikia skirtingoms aplinkybėms įrodinėti skirtingose bylose – atsakovė tuo pačiu teikiamu įrodymu (minėtos pašto siuntos voku su 2022 m. liepos 2 d. grąžinimo antspaudu) įrodinėjo kito – 2022 m. vasario 24 d. vykusio daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, protokolo siuntimo ieškovei (kartu ir A. G. bei R. G.) aplinkybę.

14.2. Ieškovė akcentuoja, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė, nuo pat atsiliepimo į ieškinį pateikimo momento, ne tik teikė melagingus paaiškinimus ir pašto siuntos (voko) kopiją, tariamai patvirtinančią, jog protokolą siuntė ieškovei (kartu ir A. G. bei R. G.), bet ir teikė klaidinančius paaiškinimus 2023 m. vasario 7 d. teismo posėdyje. Žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismas ne kartą uždavė patikslinančius klausimus atsakovės atstovui, kuriuo laišku buvo siunčiamas 2022 m. vasario 24 d. protokolas, į ką atsakovės atstovas atsakė, jog tariamai laišku, adresuotu tik A. G.

14.3. Ieškovė pažymi, jog tik civilinėje byloje Nr. e2-17678-466/2022 ieškovė sužinojo apie jau įvykusį susirinkimą ir susipažino su į minėtą bylą pateiktu protokolu, o iki tol nei ieškovė, nei jos atstovas A. G. jokio registruoto laiško ar elektroninio pranešimo apie 2022 m. birželio 23 d. organizuojamą susirinkimą negavo.

14.4. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad name nesant bendrų laiptinių ir todėl nesant skelbimo lentos, ji pasirinko optimaliausią, protingiausią ir sąžiningiausią informavimo būdą, kuris neprieštarauja įstatymo normoms – pranešimą registruotu laišku. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir bylos žodinio nagrinėjimo teismo posėdyje metu niekada neakcentavo, jog paskelbimas apie šaukiamą susirinkimą arba jame priimti sprendimai turėjo būti atsakovės paskelbti „bendroje laiptinėje“ esančioje skelbimų lentoje ar panašiai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo atsakyti į ieškovės atstovo klausimą, kokiame procesiniame dokumente ieškovė remiasi šiuo argumentu ir apskritai pamini „bendrą laiptinę“, tačiau atsakovė šį argumentą vėl nepagrįstai iškelia apeliaciniame skunde. Ieškovė visada nuosekliai laikėsi vienos pozicijos, jog atsakovė turėjo informuoti ieškovę (ieškovės atstovą A. G.) elektroniniu paštu, nes toks informavimo būdas tarp šalių buvo nusistovėjęs.

14.5. Ieškovė akcentuoja, jog dėl apeliaciniame skunde išreikšto atsakovės nesutikimo su tuo, jog ji nesilaikė susirinkimo sušaukimo termino (informavimo apie šaukiamą susirinkimą prieš dvi savaites termino), pažymėtina, jog šis pažeidimas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, nėra tik formalus ar nereikšmingas. 14 dienų terminą aiškiai numato teisės aktų imperatyvios nuostatos, todėl jų privalu laikytis. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, jog „14 dienų terminas yra protingai pakankamas, kad susidaryti nuomonę dėl kiekvieno iš darbotvarkės klausimų“ yra teisingas tik tada, kai iš tiesų pranešimas yra įteikiamas (paskelbiamas) ir kai jis įteikiamas (paskelbiamas) pilnai išlaikant 14 dienų terminą, o nagrinėjimu atveju nebuvo išpildyta nei viena šių sąlygų.

14.6. Ieškovės nuomone, atsakovė tik abstrakčiai savo apeliaciniame skunde išdėsto nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovės naudai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir apeliacinio skundo atmetimo atveju, apeliacinės instancijos teismo prašo iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti. Tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas aiškiai neįvardijo, kad vadovaujasi Rekomendacijų 2 punkto nuostatose įtvirtintais kriterijais, visiškai nereiškia, jog minėtas nurodytais kriterijais nesivadovavo ir neįvertino bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų ar atsakovės pageidaujamo įvertinti bylos sudėtingumo kriterijaus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo visiškai tenkintas ieškovės ieškinys dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Dėl susirinkimo pripažinimo neįvykusiu

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo sprendimų teisėtumo, ieškovei prašant susirinkimą pripažinti neįvykusiu, o susirinkime priimtus sprendimus panaikinti. Ieškovė minėtą reikalavimą motyvavo tuo, kad buvo netinkamai informuota apie šaukiamą susirinkimą – informacija apie bet kokį naujai šaukiamą namo butų ir kitų patalpų savininkų, sklypo savininkų ar kitokį susirinkimą jokia forma nebuvo teikiama nei ieškovei, nei jos atstovui A. G. Ieškovės nuomone, buvo pažeistas ir informavimo apie šaukiamą susirinkimą prieš dvi savaites terminas, o nė vienas iš siūlomos darbotvarkės klausimų apskritai nėra namo butų savininkų susirinkimo kompetencijoje. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, pritarė ieškovės pozicijai ir atitinkamai sprendė, jog atsakovė tinkamai neinformavo nei ieškovės, nei ieškovės atstovo apie šaukiamą butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentas, kad ieškovė apie šaukiamą susirinkimą buvo informuota tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos argumentais.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

21. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

22. Remiantis civilinės bylos duomenimis, nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai yra pasirašę 2016 m. gegužės 25 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos sutartyje butų ir kitų patalpų savininkai susitarė veikti bendrai, įgyvendinant daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais; sutartyje, be bendrųjų CK nustatytų teisių ir pareigų, sutarties dalyviams suteikiama teisė teikti pasiūlymus kitiems sutarties dalyviams ir patalpų savininkams sutarties įgyvendinimo veiklos klausimais, nepažeidžiant sutarties tikslo bei teisė susipažinti su bendrųjų reikalų tvarkymo dokumentais (5.1 ir 5.2 punktas); sutartis taip pat numato, kad susirinkimai šaukiami, sprendimai priimami ir skelbiami vadovaujantis CK 4.85 straipsniu ir Butų ir kitų patalpų susirinkimo šaukimo, jo darbotvarkės sudarymo priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina aplinkos ministras arba organizuojant patalpų savininkų balsavimą raštu, vadovaujantis Butų ir kitų patalpų susirinkimo šaukimo, jo darbotvarkės sudarymo priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina aplinkos ministras (10 punktas).

23. CK 4.85 straipsnio 1–7 dalyse ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta teisės normų visuma užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį. Esminiai šiose normose įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo reikalavimai yra susiję su sprendimų priėmimo iniciatyvos teisės, pareigos pateikti bendraturčiams atitinkamą informaciją (įskaitant informacijos apie balsavimą suteikimą, balsavimo biuletenių įteikimą, viešo protokolo paskelbimą ir kt.), kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos daugumos reguliavimu. Šių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikšminga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija, atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, įtvirtina išimtį iš bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą. Tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visą reikiamą informaciją bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visą reikiamą informaciją, galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę, esant poreikiui, tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan. Todėl, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

24. CK 4.85 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.

25. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo 4 punktas numato, jog pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos Susirinkimo organizatoriaus interneto svetainėje (jeigu tokia yra), daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ir įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Jei butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), į pašto dėžutę įdedamas vienas pranešimas, adresuotas visiems buto ar kitos patalpos bendraturčiams. To paties aprašo 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai buto ar kitos patalpos savininkas yra informavęs namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją apie jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitos patalpos išnuomojimą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba apie laikiną išvykimą ir yra nurodęs savo ar įgalioto asmens gyvenamosios vietos adresą ar el. pašto adresą, susirinkimo organizatorius pranešimą apie butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą išsiunčia nurodytu adresu buto ar kitos patalpos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui registruotu laišku arba el. paštu.

26. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tiek įstatymai, tiek CK, tiek ir minėta 2016 m. gegužės 25 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis aiškiai reglamentuoja šaukiamo susirinkimo pranešimo terminą bei patvirtina, kad būtent susirinkimą šaukiantis asmuo yra atsakingas už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų tinkamą sušaukimą, organizavimą ir susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimą. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu susirinkimo iniciatorius turi pareigą ne tik raštu pranešti apie susirinkimo vietą, datą ir laiką, paskelbti susirinkimo darbotvarkę, tačiau turi nurodyti ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, o šių taisyklių nesilaikymas negali būti formalus. Šiuo atveju atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, jog, priešingai nei nurodė ieškovė bei nustatė pirmosios instancijos teismas, informavimo pareigą įgyvendino tinkamai.

27. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

28. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Todėl kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Atsižvelgiant į aptartas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kilus ginčui dėl patalpų savininkų tinkamo informavimo apie šaukiamą susirinkimą, o būtent ieškovei nurodžius, jog nei jai, nei jos atstovui A. G. nebuvo tinkamai pranešta apie 2022 m. birželio 23 d. šaukiamą susirinkimą bei šiuo argumentu grindžiant susirinkimo neteisėtumą, būtent atsakovei, kaip susirinkimą organizavusiam asmeniui, teko procesinė pareiga įrodyti, jog apie susirinkimą buvo pranešta tinkamai.

29. Nustatyta, jog atsakovė aplinkybei, jog apie šaukiamą susirinkimą ieškovė buvo informuota tinkamai, patvirtinti pateikė 2022 m. birželio 9 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai yra kviečiami į 2022 m. birželio 23 susirinkimą. Atsakovės teigimu, šis pranešimas buvo išsiųstas A. G. ir R. G., adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat pateikė voką, kuris, atsakovės nuomone, patvirtina pranešimo išsiuntimo faktą. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šie atsakovės nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios, kad pripažinti, jog apie susirinkimą ieškovė arba jos atstovas A. G. buvo informuoti tinkamai – iš voko antspaudo (nurodyta data 2022 m. liepos 2 d.) neįmanoma nustatyti laiško įteikimo pašto skyriui datos, o tai suponuoja, jog šis įrodymas nepatvirtina, kad buvo laikomasi įstatyme bei CK nustatyto 14 dienų informavimo termino. Pagrįstų abejonių dėl šių atsakovės teiginių kelia ir tai, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, įprastai informaciją dėl planuojamų susirinkimų bei kitą informaciją atsakovės atstovas A. M. ieškovės atstovui bei trečiajam asmeniui R. Š. siųsdavo elektroniniu paštu, t.y. iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 4 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovės atstovas apie šaukiamą susirinkimą pranešimą siuntė elektroniniu paštu; iš pateikto 2022 m. gegužės 26 – 27 d. laiško matyti, jog atsakovės atstovas teiravosi ieškovės atstovo dėl tinkamos susirinkimui datos bei elektroniniu paštu pateikė pranešimą dėl susirinkimo. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, tuo pačiu įrodymu (minėtu voku) atsakovė Vilniaus miesto civilinėje byloje civilinėje byloje įrodinėjo kitą faktinę aplinkybę, o būtent, jog ieškovė per nustatytą terminą neatsiėmė 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo protokolo (CPK 178 straipsnis).

30. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas įrodymų vertinimo taisykles, sprendžia, jog šioje byloje atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė ir/arba jos atstovas buvo tinkamai informuoti apie susirinkimą, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrėstai nustatė, jog ieškovė apie šaukiamą susirinkimą tinkamai informuota nebuvo.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. Kasacinio teismo vertinimu, vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

33. Nagrinėjamoje byloje, iniciavusi susirinkimą, atsakovė pažeidė pareigą suteikti bendraturčiams visą reikiamą informaciją, o būtent, informuoti apie šaukiamą susirinkimą, tam, kad jie, gavę informaciją, galėtų įgyvendinti savo teises susirinkime. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teisė dalyvauti susirinkime ir pareikšti savo nuomonę galėjo būti įgyvendinta tik ją tinkamai informavus apie šaukiamą susirinkimą, siūlomų sprendimų projektus, o jų tinkamo pateikimo atsakovė neįrodė, todėl laikytina, jog susirinkimas bei susirinkime priimti sprendimai pagrėstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti negaliojančiais (CPK 178 straipsnis).

34. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir darydamas išvadas, nenukrypo nuo išvardintų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų, ginčą tarp šalių sprendė remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė ir, tenkindamas ieškovės ieškinį, iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

35. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos 4 929,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei nustatyto dydžio bylinėjimosi išlaidas, labai formaliai ir vienpusiškai vertino jų pagrįstumą. Teismas vertino tik atliktus procesinius veiksmus, tačiau nesilaikė Rekomendacijų 2 punkte išvardintų kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti priimant sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis)

37. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

38. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2023 m. vasario 6 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įrodymus (sąskaitas ir ataskaitas) dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 779,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Prašyme nurodyta, jog advokato pagalbos išlaidas sudaro: teisinės konsultacijos, ieškinio parengimas; dubliko parengimas; atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (prieštaravimų) parengimas; prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimas (0,5 val.); pasirengimas teismo posėdžiui (1,5 val.) ir atstovavimas jame (1,5 val.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vertinant nurodytų teisinių paslaugų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie EPP rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikytini sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020 56 punktą). Atitinkamai, už tokias paslaugas kaip teisinės konsultacijos bei pasirengimas teismo posėdžiui atskirai nepriteisiama, nes šios paslaugos laikytinos sudėtine pagrindinės paslaugos dalimi. Sprendžiant dėl maksimalios galimos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, vadovaujantis Rekomendacijomis, nustatyta, jog už ieškinio parengimą maksimali galima priteisti suma buvo 4 497,5 Eur (1 799 Eur (2022 m. III ketvirčio VDU x 2,5).; už dubliką – 2 985,75 Eur (1 990,5 Eur (2022 m. IV ketvirčio VDU) x 1,5); už atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą – 783,96 Eur (1959,9 Eur (2023 m. I ketvirčio VDU) x 0,4 (Rekomendacijų 8,16 punktas)); už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą – 783,96 Eur (1959,9 Eur (2023 m. I ketvirčio VDU) x 0,4 (Rekomendacijų 8,16 punktas)); už atstovavimą teismo posėdyje – 391,98 Eur (1 959,9 Eur (2023 m. I ketvirčio VDU) x 0,2 (Rekomendacijų 8.17 punktas). Viso maksimali bylinėjimosi išlaidų suma, kurią pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti ieškovei – 9 443,15 Eur, todėl priteista suma neviršija nurodyto dydžio. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė būtų piktnaudžiavusi ar kaip nors kitaip netinkamai įgyvendinus savo procesines teises ir pareigas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei visas jos realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos baigties

39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovė, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių bei tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Kaip jau minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017).

43. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai viso 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu ieškovė pateikė ir 2023 m. gegužės 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. CON-23-084, kurioje detalizuota, jog šias išlaidas sudaro patarimų suteikimas, susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Rekomendacijų 8.11. punktas nustato, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimui taikomas 1,5 koeficientas, todėl prašoma priteisti suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, kuri yra 2 939,85 Eur (1 959,9 Eur (2023 m. I ketvirčio VDU) x 1,5). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiama 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“, juridinio asmens kodas 303169364, 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jadvyga MardosevičRosita PatackienėDainius Rinkevičius