Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-18705-1157/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-20
Bylos Nr.: e2-18705-1157/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14028-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Ieškovas: D. G., I. M., M. K.
Atsakovas: R. G., J. G.
Advokatai: Giedrė Gudžiūnaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-18705-1157/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14028-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Raimondai Gaidelienei,dalyvaujant ieškovių atstovei advokatei Giedrei Gudžiūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. G., I. M. ir M. K. ieškinį atsakovams R. G. ir J. G. dėl fakto, kad palikėjai turtą valdė asmenine ir bendros jungtinės nuosavybės teise nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovių D. G., I. M. ir M. K. (toliau – ir ieškovės) ieškinį atsakovams R. G. ir J. G. ( toliau – ir atsakovai), kuriame ieškovės prašo nustatyti, kad: 1) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), sutuoktiniams V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po ½ kiekvienam iš sutuoktinių; 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Sklypas 1), sutuoktiniams V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po ½ kiekvienam iš sutuoktinių; bei 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2), E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausė asmeninės nuosavybės teise.

2. Ieškinyje nurodoma, jog 1959 m. (duomenys neskelbtini) E. G. ir V. G. sudarė santuoką. 1992 m. rugsėjo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Sutuoktiniai įsigijo Butą. Butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas E. G. vardu. 1994 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-2519, pagrindu V. G. įsigijo Sklypą 1. 1995 m. lapkričio 27 d. Apskrities valdytojo sprendimu Nr. 81-4155 E. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Sklypą 2.

3. 2001 m. (duomenys neskelbtini) V. G. mirė. Po tėvo mirties sūnus A. G. kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį notarų biurą su 2001 m. spalio 5 d. pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Kiti du V. G. įpėdiniai – sutuoktinį pergyvenusi E. G. ir antrasis sūnus R. G. (ieškovo brolis) Vilniaus m. 1-ajam notarų biurui pateikė 2001 m. spalio 5 d. pareiškimą dėl jiems priklausančio palikimo po V. G. mirties atsisakymo. Daugiau įpėdinių po V. G. mirties nebuvo, todėl į jo palikimą pretendavo vienas įpėdinis – A. G..

4. 2001 m. spalio 5 d. pareiškime dėl palikimo atsisakymo mirusiojo žmona E. G. taip pat pareiškė, kad „Nuosavybės teisės liudijimo į ½ (vieną antrąją) dalį turto, įgyto santuokos metu, gauti nepageidauju“.

5. 2019 m. (duomenys neskelbtini) E. G. taip pat mirė.

6. Iki E. G. mirties V. G. paveldėjimo byla nebuvo užbaigta, t. y. V. G. įpėdiniui A. G. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į V. G. turtą. Paveldėjimo bylai užbaigti paveldėjimo bylą tvarkanti bylą notarė turėjo gauti E. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir turto, kuris įgytas santuokos metu ir Sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nuosavybės dalių nustatymo. Vis dėlto, E. G. mirė anksčiau nei pateikė minėtą pareiškimą V. G. paveldėjimo bylą tvarkančiai notarei, dėl ko Sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys liko nenustatytos ir šiuo metu yra neįmanoma užbaigti V. G. paveldėjimo bylos, kadangi V. G. paveldėjimo bylą tvarkanti notarė atsisako išduoti nuosavybės teisės liudijimus, nes E. G. įpėdinis R. G. kvestionuoja savo atsisakymą nuo tėvo V. G. palikimo. R. G. yra išreiškęs savo poziciją, kad geranoriškai nesikreips į paveldėjimo bylas tvarkančią notarę dėl V. ir E. G. paveldėjimo bylų užbaigimo. Dėl šių priežasčių (vieno iš įpėdinių ginčijamų aplinkybių) paveldėjimo bylas tvarkanti Vilniaus 34-ojo biuro notarė nurodė neišduosianti nuosavybės teisės liudijimų į Sutuoktinių turto dalis ir ieškovui nurodė kreiptis į teismą dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo, kad ji minėtus liudijimus galėtų išduoti.

7. Dėl įvardytų priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad V. G. ir E. G. įpėdinis A. G., kuris 2021 m. (duomenys neskelbtini) mirė ir po jo mirties palikimą priėmė įpėdinės – ieškovės, negali jokiomis kitomis priemonėmis ir būdais šiuo metu užbaigti palikimo priėmimo procedūrų, teikiamas šis ieškinys.

8. Remdamosi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, ieškovės nurodo, jog mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis (šiuo atveju E. G.) turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte. Notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui

Motyvuojamoji dalis

9. Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – Butas – buvo įgytas santuokos metu. Sklypas 1 įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu taip pat santuokos metu. Palikėjo V. G. sutuoktinė E. G. į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Priešingai, ji nurodė, kad nuosavybės teisės liudijimo gauti nepageidauja. Tačiau V. G. palikimo bylą tvarkanti notarė pareiškė, kad toks pergyvenusios sutuoktinės pareiškimas dėl nuosavybės teisės liudijimo į santuokoje įgytą turtą atisakymas nesukelia teisinių pasekimų ir kad V. G. palikimo bylos užbaigimui būtina nustatyti Sutuoktinių nuosavybės dalis į Butą.

10. Ieškinyje nurodoma, jog Butas įgytas ir jo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, teisinis statusas atsirado nuo 1992 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl Buto nuosavybės režimo, taikytinos 1992 m. rugsėjo 14 d. galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso ir 1969 Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) nuostatos. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pažymima ir tai, kad asmenims 1992 m. įgyjant gyvenamuosius būstus pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (privatizuojant būstus), buvo taikomas Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymas (toliau – ir Butų privatizavimo įstatymas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Dėl to Butas laikytinas priklausiusiu abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

11. Tiek remiantis SŠK 23 straipsniu, tiek CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

12. Sklypas 1 buvo įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu santuokos metu. Todėl taip pat laikytinas priklausiusiu abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise po ½ dalį.

13. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad Butas ir Sklypas 1 iki Sutuoktinių mirties buvo įgytas ir valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kiekvieno iš Sutuoktinių turto dalis buvo po ½.

14. Tuo tarpu Sklypas 2 E. G. įgytas atkūrus jos nuosavybės teises, todėl pripažintinas jos asmenine nuosavybe.

15. Atsiliepimų į ieškinį atsakovai nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog 2001 metais mirus V. G., įpėdiniais buvo žmona ir 2 sūnūs. R. G. (sūnus) ir E. G. palikimo atsisakė, taigi vieninteliu įpėdiniu liko A. G. (sūnus, ieškovių tėvas / sutuoktinis).

17. 2019 metais mirė E. G., po jos mirties įpėdiniais tapo sūnūs A. G. ir R. G. bei testamentinis įpėdinis J. G. (R. G. sūnus). Tam, kad užbaigti paveldėjimo bylas, visi įpėdiniai turėjo bendru pareiškimu kreiptis į notarą, kad atliktų tai, ko nepadarė E. G.. Tačiau atsakovai to nepadaro, nurodydami įvairias priežastis – pradžioje R. G. nurodė, jog ginčys savo atsisakymą (ginčijo, bet atsiėmė), o J. G. faktiškai gyvena Bute, nemoka mokesčių, jam taip patogu, nes skolos išieškomos iš visų įpėdinių. Ieškovių atstovė paaiškino, jog realiai skolos yra gerokai didesnės, kadangi ne visi kreditoriai jau kreipėsi į tesimą. Šiuo metu vien už šildymą susidariusi skola viršija 1 000 Eur.

18. Ieškovių atstovė paaiškino, jog ieškovės visokiais būdais bandė įkalbėti atsakovus sutvarkyti dokumentus, tačiau veltui. Ieškovės tarėsi su R. G., kad iš jo išpirks paveldimą turtą, atliktas vertinimas, bet jam netiko suma (per maža), siūlyta pačiam atlikti vertinimą, tačiau pats nedaro nieko.

19. Taip pat atstovė paaiškino, jog Butas ir Sklypas 1 įgyti iš darbo užmokesčio lėšų. Įrodymų, kad šis turtas būtų buvęs įgytas iš asmeninių kurio nors iš sutuoktinių lėšų nėra. Vieno iš sutuoktinių vardu turtas registruotas dėl tuo metu buvusios įprastos praktikos. Atstovės teigimu, V. ir E. G. kartu gyveno iki pat mirties, išsiskyrę nebuvo.

20. Ieškovų atstovė prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų.

21. Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti tinkamai, teismo posėdžio atidėti neprašė, apie neatvykimo priežastis nepranešė.

Teismas konstatuoja:

22. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovių D. G., I. M. ir M. K. ieškinį atsakovams R. G. ir J. G.. Ieškiniu ieškovės prašė nustatyti, kad 1) Butas iki V. G. ir E. G. mirties buvo įgytas santuokoje ir sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kad sutuoktinių nuosavybės teisės dalys yra lygios – po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių; 2) Sklypas 1, įgytas 1994 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-2519, pagrindu, buvo įgytas santuokoje ir sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kad sutuoktinių nuosavybės teisės dalys yra lygios – po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių; bei 3) Sklypas 2, įgytas 1995 m. lapkričio 27 d. Apskrities valdytojo sprendimu Nr. 81-4155, buvo asmeninė E. G. nuosavybė.

24. Byloje nustatyta, jog V. G. ir E. G. santuoka sudaryta 1959 m. sausio 4 d. (e. bylos 1 t., b. l. 7). 1992 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 11-6027, t. y. santuokos metu, buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas užregistruotas E. G. vardu (e. bylos 1 t., b. l. 10). 1994 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/94-2519, t. y. santuokos metu, įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sklypas 1 užregistruotas V. G. vardu (e. bylos 1 t., b. l. 11-14). Be to, 1995 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 81-4155 E. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone (e. bylos 1 t., b. l. 8-9, 15‑16).

25. V. G. mirė 2001 m. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sūnus A. G. (e. bylos 1 t., b. l. 17, 36). 2019 m. (duomenys neskelbtini) mirė E. G., palikimą priėmė sūnūs A. G. ir R. G. bei testamentinis įpėdinis J. G. (e. bylos 1 t., b. l. 18-28).

26. Taip pat nustatyta, jog po V. G. mirties pergyvenusi sutuoktinė E. G. iki pat savo mirties nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, todėl santuokoje įgytas sutuoktinių turtas liko nepadalintas, sutuoktinių nuosavybės dalys nenustatytos.

27. E. ir V. G. santuoka sudaryta 1959 metais, ginčo turtas įgytas 1992-1995 metais, t. y. santuokos metu. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22, CK 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 (toliau – ir LR CKPĮĮĮ) 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad pagal CKPĮĮĮ 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005; 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; ir kt.).

28. Taigi nors nagrinėjamoje byloje ginčo turtas įgytas 1994 m., t. y. galiojant SŠK, tačiau sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Pažymėtina, kad tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002).

30. Kaip nurodyta anksčiau, pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

31. Nagrinėjamoje byloje Butas ir Sklypas 1 sutuoktinių buvo įsigyti santuokos metu, pragyvenus kartu daugiau nei 30 metų. Ieškovių atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šis turtas sutuoktinių buvo įsigytas už bendras sutuoktinių lėšas. Duomenų, paneigiančių šią prezumpciją byloje nėra pateikta. Taigi, darytina išvada, kad tiek Butą, tiek Sklypą 1 sutuoktiniai įgijo bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kaip minėta anksčiau, vien ta aplinkybė, kad ginčo turtas buvo registruotas vieno iš sutuoktinių vardu (Butas – E. G., Sklypas 1 – V. G. vardu), savaime nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.

32. Kiekvienam iš sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio turto dalys yra nustatomos taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta. Atsakovai dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl E. G. ir V. G. santuokos metu įgytas turtas, t. y. Butas ir Sklypas 1, dalintinas lygiomis dalimis, nustatant, kad E. G. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis Buto ir ½ dalis Sklypo 1; nustatyti, kad V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis Buto ir ½ dalis Sklypo 1.

33. Kita vertus, CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 27 d. sprendimu E. G. atstatyta nuosavybės teisė į 5,36 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, bendros jungtinės nuosavybės teise su V. P..

35. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo paskirtį ir atkurtinos nuosavybės rūšį, darytina išvada, jog tokio turto nuosavybė yra asmeninio pobūdžio, nes teisė atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatsiejama nuo asmens turėtos nuosavybės iki jos nacionalizavimo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2618-553/2016). Asmeninės atkuriamosios nuosavybės teisės įregistravimas po santuokos sudarymo, nedaro tokio turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis išlieka asmenine atkurtąja sutuoktinio nuosavybe (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1925-163/2015).

36. Nagrinėjamu atveju minėtu Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu E. G. Sklypą 2 įgijo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu, todėl konstatuotina, kad ši žemė priklauso jai asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), ieškovės pateikė duomenis, jog ieškovė I. M. sumokėjo 282 Eur žyminio mokesčio (2022 m. birželio 17 d. Swedbank mokėjimo nurodymas) (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 660 Eur už teisines paslaugas (2022 m. lapkričio 29 d. Swedbank mokėjimo nurodymas) (CPK 98 straipsnis). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, ieškovių patirtos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių. Iš viso ieškovė patyrė 942 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei I. M. iš atsakovų lygiomis dalimis (po 471 Eur) priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

39. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 29,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios tenkinus ieškinį visiškai priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovių D. G., I. M. ir M. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po ½ kiekvienam iš sutuoktinių.

Nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutuoktiniams V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po ½ kiekvienam iš sutuoktinių.

Nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini), E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 942 Eur (devyni šimtai keturiasdešimt du eurai), t. y. po 471 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt vienas euras) iš kiekvieno iš atsakovų, patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 29,04 Eur (dvidešimt devyni eurai 4 ct) sumą, t. y. po 14,52 Eur (keturiolika eurų 52 ct) iš kiekvieno iš atsakovų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė