Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1925-163/2015

2015 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. prašymą, suinteresuoti asmenys M. U., V. U., antstolė Brigita Tamkevičienė, dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir vieno iš sutuoktinių turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Išieškotojas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino. Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą.

Suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė atskirajame skunde nurodo, kad 2000-11-20 buvo išduotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas, juo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atkūrė suinteresuotam asmeniui V. U. nuosavybės teises į jos senelio turėtą 0,8 ha ploto žemę ir perdavė nuosavybėn neatlygintinai 0,51 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Ginčo žemės sklypas nebuvo sutuoktinių santuokoje įgytas turtas, o buvo perduotas pagal specialų LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, t. y. nuosavybės teisės į žemės savininko suinteresuoto asmens senelio žemę suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos kaip mirusio savininko vaikaitei, t. y. įpėdiniui pagal įstatymą, todėl šis sklypas, kaip iš senelio paveldėtas, turi būti laikomas asmenine V. U. nuosavybe. Aplinkybė, kad šis žemės sklypas įregistruotas santuokos metu, nedaro jo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pagal CK 3.88 straipsnį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tokios įstatymo prezumpcijos nustatymas, be kita ko, didina teisinį apibrėžtumą sutuoktinių turtiniuose santykiuose. Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Esant sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijai, kartu CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007). Pagal LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje įvertinus tą aplinkybę, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2000-10-20 išleido įsakymą atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) V. U. bei 2000-11-20 Klaipėdos apskrities sprendimą, kuriame nuspręsta V. U. atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,80 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turtėtajam 0,51 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijoje, Birbinčių kaime, konstatuotina, kad ši žemė priklauso V. U. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priklauso V. U. asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas neteikia duomenų, kad minėtas žemės sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad žemės sklypas, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklauso V. U. asmeninės nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai nustatė skolininko M. U. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. kad pusė žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui M. U.. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kuriais remiantis galima daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo objektas – žemės sklypas priklauso suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise, todėl negali būti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe, kurioje galima nustatyto vienam iš sutuoktinių turto dalį (CPK 667 str. 1 d.).

Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį byloje. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis keistina apeliantės nurodytu atskirojo skundo pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nustatyti, kad skolininkui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis transporto priemonių „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis skolininko sutuoktinės V. U. gaunamo darbo užmokesčio.