Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui S. K. dėl 2009-11-30 priedo prie 2008-06-18 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiu (nesudarytu).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.Pareiškėja J. Š. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-532-534/2014. Nurodė, kad prašo atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teigia, kad 2008-06-18 atsakovas S. K. paskolino pareiškėjai 120 000 Lt (34 754,40 Eur) ir nenorėdamas rodyti savo paskaičiuotų padidintų palūkanų, atsakovas 2009-11-30 privertė pareiškėją pasirašyti sutarties priedą, kuriame nurodoma, jog paskolinama papildoma 50 000 Lt (14 481 Eur) suma. Nurodė, kad faktiškai pasiskolinusi 120 000 Lt (34 754,40 Eur), ji S. K. yra grąžinusi 159 400 Lt (46 165,43 Eur), tačiau vis tiek per antstolio G. B. kontorą buvo parduotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas. Iš antstolio paskirstymo dokumento matyti, kad S. K. iš parduoto pareiškėjos turto pervesta 295 057,29 Lt (85 454,50 Eur). Teigia, jog S. K., paskolindamas pareiškėjai 120 000 Lt (34 754,40 Eur), gavo 454 457,29 Lt, tai yra 295 057 Lt + 159 400 Lt (131 619,93 Eur). Nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) atlikusi mokestinį pareiškėjos patikrinimą, nenustatė, kad iš atsakovo būtų gauta 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio suma pagal 2009-11-30 priedą prie 2008-06-18 paskolos sutarties. Taip pat nurodo, kad yra netiesiogiai žinoma, jog VMI atlieka ir / arba atliko atsakovo S. K. mokestinį patikrinimą, susijusį su skolinimo veikla ir skolinimu pareiškėjai, tačiau VMI šių duomenų niekam, išskyrus teismą, neteikia. Teigia, kad VMI nustatytos aplinkybės yra svarbios šios civilinės bylos faktams ir jų vertinimui, t. y., kad atliktas pareiškėjos mokestinis patikrinimas, kurio metu nenustatytas 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio sumos gavimo iš atsakovo faktas, taip pat yra atliekamas ir/arba yra atliktas atsakovo S. K. mokestinis patikrinimas dėl skolinimo veiklos ir skolinimo pareiškėjai. Teigia, jog šios aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.Suinteresuotas asmuo S. K. nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą minėtoje byloje. Nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, jog VMI nustatytos aplinkybės yra svarbios civilinės bylos faktams ir jų vertinimui yra nepagrįsti. Teigia, kad aplinkybė, jog VMI atlikusi mokestinį pareiškėjos patikrinimą nenustatė 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio sumos gavimo iš atsakovo, leidžia teigti tik tai, jog pati ieškovė neapskaitė šios ūkinės operacijos ir gautų pajamų bei nesumokėjo nustatyto dydžio gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovas nuo 2008 m. vykdė individualią veiklą. Dėl veiklos išskirtinumo, jis kartais bendraudavo su VMI - teikdavo apskaitos duomenis bei paklausimus, gaudavo konsultacijas ar mokestinius išaiškinimus, tačiau jo atžvilgiu nebuvo pradėtas mokestinis patikrinimas, arba apie tai atsakovas dar nėra informuotas. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių naujai paaiškėjusi aplinkybių pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kurios paneigtų byloje surinktus įrodymus bei teismo nustatytas aplinkybes, todėl prašo netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos J. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, jog teikiant prašymą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas dėl proceso atnaujinimo, teismui teikiamuose įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Teismas nustatė, jog pareiškėja teismui nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, egzistavusių 2014 m. sausio 3 d. sprendimo priėmimo metu, tačiau nežinomų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-532-534/2014. Teismas nurodė, jog iš esmės savo prašymą pareiškėja grindžia tik VMI atlikto pareiškėjos mokestinio patikrinimo duomenimis, darydama prielaidą, jog toks patikrinimas buvo atliktas ir S. K.. Teismas nustatė, jog aplinkybė, kad VMI nenustatė 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio sumos gavimo iš S. K., nepaneigia fakto, jog tokią sumą pareiškėja buvo gavusi, darant prielaidą, kad pareiškėja tokios sumos nebuvo tinkamai apskaičiusi. Šią aplinkybę dėl nurodytos sumos negavimo nagrinėjo ir teismas. Pareiškėjos teiginiai, jog mokestinis patikrinimas buvo atliktas suinteresuotam asmeniui S. K., yra tik prielaidos ir negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes toks faktas (patikrinimas) nenustatytas. Tokio patikrinimo atlikimo nepatvirtino ir S. K. pateiktame atsiliepime. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė bylą išspręsti kitaip, nors prieš tai byla buvo išnagrinėta teisingai, taip pat neturi būti priemonė dar kartą bandyti išspręsti ginčą ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, aplinkybė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, šalis gavo papildomą įrodymą, kuris nebuvo įvertintas, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, jog pareiškėjos prašymas negalėtų būti patenkintas, net ir atnaujinus praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą, todėl pirmos instancijos teismas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė J. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-532-534/2014; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį dėl 2009-11-30 priedo prie 2008-06-18 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiu (nesudarytu) patenkinti ir pripažinti 2009-11-30 priedą prie 2008-06-18 paskolos sutarties negaliojančiu; išduoti teismo liudijimą ir / ar išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) adresas Kalvarijų g. 269-6, Vilnius, mokestinį patikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:nurodo, jog pirmos instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neanalizavo visų bylos aplinkybių kontekste. Atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reiškia atsisakymą vykdyti teisingumą. Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą dėl S. K. mokestinio patikrinimo išreikalavimo ir / ar liudijimo išdavimo mokestiniam patikrinimui gauti, nes VMI atsisakė pareiškėjai suteikti informaciją ir / ar leisti susipažinti su mokestiniu patikrinimu vykdomu S. K. ir tuo pačiu VMI patvirtinto faktinę aplinkybę apie atliekamą ir / ar atliktą S. K. mokestinį patikrinimą. Nurodo, jog atsakovo S. K. mokestinio patikrinimo duomenys patvirtina aplinkybes apie 2009-11-30 priedo prie 2008-06-18 paskolos sutarties negaliojimą bei aplinkybes apie atsakovo S. K. matomai vykdomą neteisėtą skolinimo veiklą neturint tam licenzijos, bei netiesos sakymą davus priesaiką. Teigia, kad S. K. mokestinis patikrinimas yra svarbią teisinę reikšmę turinti naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri kartu su pareiškėjos atliktu mokestiniu patikrinimu in corpore, kardinaliai įtakoja byloje priimto sprendimo galiojimą ir naujo sprendimo byloje priėmimą. 2013 m. gruodžio mėn. 16 d. teismo posėdžio metu S. K. nesugebėjo teismui paaiškinti kada ir kur buvo sumokėta 50 000 litų, todėl vadovaujantis CPK 366 straipsnio nuostatomis procesas gali būti atnaujinamas. Mokestinio patikrinimo aplinkybė faktiškai patvirtina 50 000 Lt sumos neperdavimą ir negavimą, tokia aplinkybė yra aiški iš pareiškėjos mokestinio patikrinimo, tačiau atsakovo S. K. mokestinio patikrinimo tikslūs faktiniai duomenys nėra žinomi, nes VMI atsisako pateikti šiuos duomenis;Teismas, vykdydamas teisingumą privalėjo išsireikalauti duomenis iš VMI, ar bent pateikti užklausimą, ar tikrai buvo toks patikrinimas ir ar nebuvo nustatyta pažeidimų. Procesas privalo būti atnaujinamas, nes yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurias ji įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Nurodo, jog aplinkybė apie pinigų 50 000 Lt sumoje neperdavimą pareiškėjai egzistavo nagrinėjant bylą teisme, tačiau tuo metu nebuvo atliekamas ir / ar atliktas mokestinis patikrinimas. Aplinkybės apie mokestinį patikrinimą tapo žinomos po sprendimų byloje priėmimo ir jų įsiteisėjimo; nurodo, kad pareiškėja nėra gavusi S. K. mokestinio patikrinimo, tačiau VMI atsisakymas suteikti informaciją atspindi faktą, kad S. K. atžvilgiu yra atliekamas arba yra atliktas mokestinis patikrinimas, kas lemia, jog terminas dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas (CPK 368 straipsnis). Naujai paaiškėjusi aplinkybė yra susijusi S. K. mokestiniu patikrinimu, kuris, pareiškėjos nuomone, matomai yra susijęs su neteisėta skolinimo veikla, mokesčių vengimu bei skolinimu J. Š..Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Laikantis nurodytų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi, be kita ko, nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus (CPK 369 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-532-534/2014, ieškovės J. Š. ieškinį atmetė. Ieškovė minėtą 2014 m. sausio 3 d. sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios kaip nurodo pareiškėja jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, jog pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia VMI atlikto pareiškėjos mokestinio patikrinimo duomenimis, darydama prielaidą, jog toks patikrinimas buvo atliktas ir S. K.. Pareiškėja nurodo, jog po VMI atlikto ieškovės mokestinio patikrinimo, nepasitvirtino 50 000 Lt (14 481 Eur) sumos gavimas iš S. K. ir šios aplinkybės patvirtina faktą apie pinigų neperdavimą, kas daro 2009-11-30 priedą prie 2008-06-18 paskolos sutarties negaliojantį, todėl byloje turėjo būti priimtas kitoks sprendimas (T.III. b.l. 1-8).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad VMI atliktas mokestinis patikrinimas neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 3 punkte (toliau - Taisyklės) nustatyta, kad mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų nustatytais atvejais – kitose srityse. Aplinkybė, kad VMI nenustatė 50 000 Lt (14481 Eur) dydžio sumos gavimo iš S. K., nepaneigia fakto, jog tokią sumą pareiškėja buvo gavusi, darant prielaidą, kad pareiškėja tokios sumos nebuvo tinkamai apskaičiusi. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjos teiginiai, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas suinteresuotam asmeniui S. K., yra tik prielaidos ir negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes toks faktas (patikrinimas) nenustatytas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pareiškėja klaidingai traktuoja kartu su prašymu atnaujinti procesą teismui pateiktą VMI 2017-12-12 raštą dėl informacijos pateikimo (T.III. b.l. 9-10). Šiame VMI rašte nurodyta, jog pagal J. Š. atsakovo VMI pateiktą prašymą nėra teisinio pagrindo teikti informaciją apie S. K., tačiau šis raštas nepatvirtina pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog VMI atlieka ar atliko S. K. mokestinį patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, tai yra VMI atliktas mokestinis patikrinimas, buvo (egzistavo) ne nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, o atsirado vėliau, jos pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos objektyviai. Iš pareiškėjos teismui kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas pradėtas 2014-09-25 ir baigtas 2014-11-04, tai yra pradėtas ir baigtas jau išnagrinėjus civilinę bylą teisme (T.III. b.l. 48). Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip egzistavusi bylos nagrinėjimo metu ir naujai paaiškėjusi po civilinės bylos išnagrinėjimo.Iš bylos duomenų nustatyta, jog priimdamas 2014 m. sausio 3 d. sprendimą pirmos instancijos teismas įvertino ieškovės J. Š. argumentus dėl 50 000 Lt pinigų sumos neperdavimo, tai yra ieškovė teisme įrodinėjo, jog S. K. ieškovei realiai šios sumos neperdavė. Šias aplinkybės pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino remdamasis byloje pateiktais įrodymais. Pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje taip pat buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1695-467/2014 paliktas galioti nepakeistas. Pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė tokia negali būti laikoma, nes ji bylos šalims buvo žinoma nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Šio fakto konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punktu.Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo (T.III. b.l. 1-8) bei atskirojo skundo (T.III. b.l. 223-229) matyti, kad pareiškėja nesutinka su teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teismo padarytomis išvadomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių faktinių išnagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašymas negalėtų būti patenkintas, net ir atnaujinus praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą. (CPK 370 straipsnio 3 dalis).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) J. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.