Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. bei jo atstovui pagal pavedimą advokatui V. K.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigęs (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta laisvėje - (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje), teistas:

1) Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigęs (duomenys neskelbtini), dirbęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta laisvėje - (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 6 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų areštą;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu skirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartimi pakeista ir neatlikta 90 parų arešto bausme bei nustatė subendrintą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas 1 metus 6 mėnesius;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatyta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatė galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas 2 metus;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatė galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas 2 metus.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. birželio 29 d., panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą;

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigusi (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

yra kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

E. B., manydamas, kad nukentėjusysis A. M. neketina pervesti 300 € už jam perkamą indukcinę viryklę, kurios vertė 469 € (pritaikius nuolaidą, 20-39 € mažiau), ir jausdamasis apgautas, veikdamas bendrininkų grupėje su L. T. ir S. S., 2022 m. birželio 15 d. apie 15⁰⁰ val. įsiviliojo nukentėjusįjį A. M. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). L. T. tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. rankomis ir kojomis 7 smūgius į galvą ir kaklą bei reikalavo sumokėti tariamą skolą, nes nežinojo, kad nukentėjusysis A. M., prieš ateidamas į svečius, į E. B. vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 € už indukcinę viryklę, kurios vertė 469 € (pritaikius nuolaidą, 20-39 € mažiau). E. B. tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. rankomis ir kojomis 5 smūgius į galvą, nes nežinojo, kad nukentėjusysis A. M., prieš ateidamas į svečius, į jo vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 € už indukcinę viryklę, kurios vertė 469 € (pritaikius nuolaidą, 20-39 € mažiau). Nukentėjusiojo A. M. mobiliojo ryšio telefone pamačiusi mokėjimo nurodymą, kad nukentėjusysis A. M. į E. B. vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra pervedęs 300 € už indukcinę viryklę, kurios vertė 469 € (pritaikius nuolaidą, 20-39 € mažiau), ir nežinodama arba tinkamai nesupratusi visų E. B. ir nukentėjusiojo A. M. susitarimo dėl indukcinės viryklės pirkimo sąlygų, S. S. liepė nukentėjusiajam A. M. pervesti į E. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, už indukcinę viryklę, kurios vertė 469 € (pritaikius nuolaidą, 20-39 € mažiau), kitą, jos nuomone, dalį skolos - 100 €. Nukentėjusysis A. M. 2022 m. birželio 15 d. 15:29:53 val. į E. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, pervedė dar 100 €. E. B., peržengdamas susitarimo su nukentėjusiuoju A. M. dėl indukcinės viryklės pirkimo ribas ir susitarimo su L. T., S. S. dėl padėjimo jam atgauti skolą ribas, liepė nukentėjusiajam A. M. į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, pervesti visus likusius pinigus - 269 €. Nukentėjusiajam A. M. nepavyko to padaryti dėl išgąsčio, sumušimo ir šoko. Norėdamas patikrinti, ar nukentėjusysis A. M. pervedė 300 € už indukcinę viryklę, kurios vertė 469 € (pritaikius nuolaidą, 20-39 € mažiau), E. B. paėmė iš nukentėjusiojo A. M. jo mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir liepė pasakyti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Nukentėjusiajam A. M. nepavyko to padaryti dėl išgąsčio, sumušimo ir šoko. E. B. nurodymu L. T. ir S. S. vedė nukentėjusįjį A. M. iki bendro naudojimo patalpų nusiprausti, bet jis išsilaisvino ir pabėgo. E. B. pasivijo nukentėjusįjį A. M. lauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir vėl panaudojo fizinį smurtą prieš jį: griebė nukentėjusįjį A. M. už drabužių ties kaklu ir tempė; tyčia rankomis pastūmė į krūtinę, dėl ko šis nugriuvo ant nugaros ant šaligatvio bortelio; tyčia spyrė 2 kartus į galvą. Tokiais bendrais tyčiniais veiksmais E. B. ir L. T. padarė nukentėjusiajam A. M. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto - nosies srityje, nosies nugarėlės srityje, dešinės ausies srityje, kaklo priekinio paviršiaus dešinėje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens dešinėje; odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies dešinėje, kaktos dešinėje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje; muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje; dešinio kaktinio sinuso priekinės plokštelės, dešinio žandinio sinuso viršutinės, užpakalinės, ir vidinės sienelių, dešinės akiduobės išorinės ir vidinės sienelių, kairio žandinio sinuso viršutinės ir užpakalinės sienelių, kairio skruostikaulio lanko ir nosikaulių lūžius, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. t. y. E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje; L. T. ir S. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. sausio 27 d. kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino (iš dalies, nes neigė pagrobęs nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną) ir paaiškino, kad tai, ką sakė kaltinamoji S. S., yra absoliutus šmeižtas. Dienos neatsimena, bet įvykis buvo pas jį bute adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ryte mieste jis susitiko su nukentėjusiuoju. (Kaltinamasis E. B.) sakė nukentėjusiajam, kad turi „socialinių“ pinigų, už kuriuos gali nupirkti jam indukcinę viryklę. Nukentėjusiajam patiko toks pasiūlymas. Kaltinamasis E. B. sakė: „Darom taip: aš tau nupirksiu ją už 469 €, o tu man pervesi grynais 300 €, nu, tiesiog paduosi.“ Nukentėjusysis sutiko.

Tą (įvykio) dieną jie nuvyko į parduotuvę, nukentėjusysis išsirinko (prekę). Iš parduotuvės (kaltinamasis E. B.) paėmė sąskaitą faktūrą ir ėjo į savivaldybę, o jis (nukentėjusysis) tuo metu nuėjo pas kaimynę ir sakė, kad ten padarys pavedimą. Bet viskas (pervedimas), vilkosi, vilkosi (užtruko).

Jau buvo pietūs. Grįžęs į butą, kaltinamasis E. B. skambinėjo (nukentėjusiajam) ir klausinėjo, ar tas jau padarė pavedimą. Jis (nukentėjusysis) sakė, kad tuoj, tuoj padarys pavedimą. Kaltinamasis E. B. pasakė (nukentėjusiajam), kad gavo viryklės dokumentus ir norėtų, jog jis (nukentėjusysis) ateitų pas jį (kaltinamąjį E. B.) į butą jų atsiimti, nes viryklė priklauso jam (nukentėjusiajam). Nukentėjusysis žadėjo atvykti.

Jis (nukentėjusysis) atvyko pas kaltinamąjį E. B. į butą. Kaltinamasis E. B. pasiūlė jam arbatos ar kavos. Išėjo į virtuvę, užėjo pas kaimynę ir pasakė L. su S., kad atėjo „pusbrolis“. L. pasakė, kad ateitų padėti sutvarkyti vieną dalyką, ir nuėjo į virtuvę užkaisti virdulio. S. S. su L. T. nuėjo į kambarį (butą, kuriame gyveno kaltinamasis E. B.).

Grįžęs kaltinamasis E. B. (bute) rado A. M., S. S. ir L. T.. L. T. sėdėjo šalia A. M., o S. S. buvo atsirėmusi prie spintos arba stovėjo net šalia. Kaltinamasis E. B. taipogi stovėjo šalia S. S.. Kaltinamasis E. B. paklausė jo (nukentėjusiojo), ar žino, kas čia vyksta; kodėl jis neperveda jam (kaltinamajam E. B.) pinigų, kas yra. Aišku, buvo necenzūriniai žodžiai. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad dabar (tiksliai neatsimena, minėjo ar neminėjo) jau pervedė. (Nukentėjusysis) kažkam parodė ar pasakė, kad pervedė pinigus (300 €). Niekas neminėjo (nereikalavo pervesti dar ir) 100 €. Jis (nukentėjusysis) mėtėsi tarp žodžių ar kažką bandė daryti telefone. Sulaukęs iš L. T. vieno smūgio plaštaka į žandą, (nukentėjusysis) patyrė šoką ir bandė pervesti pinigus. Buvo pasakyta, kad suma jau pervesta. Net iki dabar kaltinamasis E. B. atsimena S. S. žodžius: „Tau jau pervedė 300 (€).“ Kaltinamasis E. B. nuėjo pasitikrinti telefono (sąskaitos per telefoną). (Jo vardu atidaryta) sąskaita buvo tuščia. Įvykio dieną jis gal 4-5 kartus tikrino telefoną (savo vardu atidarytą sąskaitą), ar pinigai pervesti.

Po L. smūgio iš karto ėjo kaltinamojo E. B. smūgis, nes jis buvo įpykęs, kad jis (nukentėjusysis) nori apgauti jį. Po smūgio A. M. pasipylė kraujas iš nosies. S. S., kaip minėjo, nieko nedarė. Ji vartojo daug necenzūrinių žodžių, pvz.: „(duomenys neskelbtini), iškruvinai patalynę.“ Kaltinamasis E. B. nenumetė (nukentėjusiojo) kaip šuns. S. S. šaukė, rėkė, kad jis (nukentėjusysis) pereitų (nuo lovos) ant šuns guolio (nes iškruvino patalynę). Jis (nukentėjusysis) buvo įsmigęs (žiūrėjo) į telefoną. Buvo dar vienas L. smūgis ranka į (nukentėjusiojo) veidą. Po to buvo kaltinamojo E. B. smūgiai.

Kaltinamasis E. B. užmatė, kad pas jį (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje) yra dar pinigų, ir pasakė pervesti tuos pinigus. Užtikrino, kad nenorėjo pasipelnyti. Tiesiog jautėsi apgautas. A. žinojo, kad įvykio nebūtų buvę, jeigu kai jis (kaltinamasis E. B.) jam (nukentėjusiajam) skambino, būtų atsiliepęs ir pasakęs, jog padarė pavedimą, ir atsiuntęs pavedimo nuotrauką, nes jis (kaltinamasis E. B.) savivaldybėje pateikė dokumentus dėl apmokėjimo už indukcinę viryklę. Už indukcinę viryklę buvo apmokėta iš kaltinamojo E. B. „socialinių“ pinigų. (Nupirkęs nukentėjusiajam indukcinę viryklę), kaltinamasis E. B. prarado („socialinius“) pinigus. Ne iš pykčio, ne iš keršto, ne norėdamas pasipelnyti kaltinamasis E. B. (reikalavo iš nukentėjusiojo pervesti pinigus). Jis galvojo, kad jis (nukentėjusysis) supras ir perves pinigus gražiuoju.

Kaltinamasis E. B. neatsimena, kuris - jis ar kažkuris kitas - pasakė, kad nuvestų jį (nukentėjusįjį) nusiprausti. S. S. minėjo, kad butas buvo užrakintas. Ji klysta: butas buvo neužrakintas. Kas norėjo įeiti, tas galėjo įeiti. Kas norėjo išeiti, galėjo išeiti ir nė vienas nebuvo nei įkaitas, nei priverstas (būti bute). Galėjo visai tame įvykyje nedalyvauti – jis (kaltinamasis E. B.) nė vieno nevertė.

(Vedamas nusiprausti) nukentėjusysis išsilaisvino iš L. T. ir S. S.. S. S. atbėgo ir pasakė kaltinamajam E. B., kad (nukentėjusysis) pabėgo. Iš garsų, riksmų laiptinėje jis suprato, kad (nukentėjusysis) pabėgo. Kaltinamasis E. B. apsimovė batus ir pasivijo nukentėjusįjį. Paėmė jį už „čiuprynos“ ir pasakė: „Nedaryk nesąmonių. Einam pas mane atgal. Viską susitvarkysim, nes tu palikai telefoną pas mane. Pasiimk.“ Kaltinamasis E. B. norėjo, kad jis (nukentėjusysis) grįžtų pas jį namo ir pasiimtų telefoną. Iš išgąsčio jis (nukentėjusysis) stūmė kaltinamąjį E. B., kaip ir priešinosi. Kaltinamasis E. B. nesuprato, kas vyko, bet buvo suduoti dar du smūgiai.

Kaltinamasis E. B. pamatė, kad ateina L. Liudininkė irgi matė (kaltinamąjį L. T.). (Liudininkė yra) ne kaimynė, o pašalinis žmogus. (Liudininkė) sakė: „Aš jums policiją iškviesiu.“ Kaltinamasis E. B. nusikeikė ir pasakė: „Ai, gerai, nebesvaik.“

Jiems (su kaltinamuoju L. T.) pareinant, buvo S. S.. Ji minėjo, kad nebuvo išėjusi į lauką. (Tačiau) ji buvo (duomenys neskelbtini) kieme, lauke ir matė juos pareinančius.

Visi grįžo į butą. Kaltinamasis E. B. išėjo į miestą susitvarkyti reikalų, atsiimti iš lombardo kompiuterį. Grįžęs į butą, telefone pastebėjo, kad pervesti 369 € (100 € + 269 €).

Atsakinėdamas į teisėjos klausimus, kaltinamasis E. B. nurodė, kad pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam 3 smūgius. Kiek atsimena, buvo vienas (smūgis) koja (kai nukentėjusysis sėdėjo) ant lovos; (vienas smūgis) ranka ar koja, tiksliai nepasakys, kai (nukentėjusysis) buvo prie šuns guolio. S. S. minėjo, kad L. T. sudavė (nukentėjusiajam) 4-5 smūgius. Taip tikrai nebuvo, buvo daug mažiau. L. T. nukentėjusiajam sudavė 3-4 smūgius, gal net du. Kelis (L. T. smūgius) jis tikrai atsimena, o daugiau negali nei paneigti, nei patvirtinti. L. T. sudavė nukentėjusiajam 3-4 smūgius, o jis - 3. Tiksliai nepasakys žodis į žodį, bet nukentėjusysis lyg minėjo, kad perves (pinigus už indukcinę viryklę), kai kaltinamasis E. B. paklausė, kodėl jis nepervedė pinigų. Kai jis (nukentėjusysis) pasakė, kad pervedė, kaltinamasis E. B. pažiūrėjo telefone (patikrino sąskaitą per telefoną). Pinigai į jo (vardu atidarytą sąskaitą) kol kas nebuvo pervesti. Iš to pačio banko (pinigai pervedami) per 15 min. Jei kaltinamasis E. B. neklysta, pas jį (nukentėjusiojo vardu atidaryta sąskaita) „(duomenys neskelbtini)“, AB. Pas jį (kaltinamojo E. B. vardu atidaryta sąskaita) „(duomenys neskelbtini)“, AB. Jis (nukentėjusysis) sakė, kad jau pervedė. Dar prieš įvykį jie kalbėjosi. Kaltinamasis E. B. kaskart tikrino sąskaitą. Įvykio metu nebuvo (sąskaitoje pervestų pinigų). Tik po įvykio, kai jis (nukentėjusysis) pabėgo, kai greitoji jį pasitiko, kaltinamasis E. B. pažiūrėjo telefone (ir matė), kad yra pervesti pinigai. Nukentėjusysis rodė S. S. pavedimą, kai (nukentėjusysis) sėdėjo ant lovos. S. buvo priešais jį (kaltinamąjį E. B.). Tiksliai neatsimena, ką sakė S., kai (nukentėjusysis) rodė pavedimą. Neatsakė, ar ji (kaltinamoji S. S.) klausė: „Kodėl tiek daug?“ L. pirmą kartą sudavė (nukentėjusiajam) plaštaka į veidą ir sakė: „Pervesk pinigus.“ L. neminėjo konkrečios sumos. L. nežinojo, kiek nukentėjusysis turi pervesti. Kai nukentėjusysis gavo iš L. pirmą smūgį, jis persigando ir kažką spaudinėjo telefone. Tik tada (nukentėjusysis) pasakė, kad jau pervesta. Kaltinamasis E. B. suprato, kad jis (nukentėjusysis) visą laiką, kol buvo bute, iki pirmo smūgio melavo, jog pinigai buvo pervesti. Jis pervedė pinigus po pirmo smūgio.

Kaltinamasis E. B. akies krašteliu lyg užmatė, kad nukentėjusysis po pirmo smūgio buvo internete, savo „(duomenys neskelbtini)“, AB programėlėje ir pervedinėjo pinigus. Nors (nukentėjusysis) minėjo, kad jis rodė S. S., jog pervesta, kaltinamasis E. B. negali pasakyti, ką jis (nukentėjusysis) iš tikrųjų rodė (kaltinamajai S. S.). Tuo metu kaltinamasis E. B. telefone pasitikrino (savo vardu atidarytą sąskaitą) ir (pinigų) dar nebuvo. S. S. pasakius, kad jau yra pervesta 300 (€), kaltinamasis E. B. suprato, kad pinigai tą pačią minutę neateina, reikėjo šiek tiek laiko.

Kaltinamoji S. S. reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, bet kaltinamasis E. B. nepasakė, kada reikalavo (pervesti pinigus): kai kaltinamasis E. B. parėjo ar „biški“ vėliau. Ji klausė, kur skola, ir buvo kažkoks necenzūrinis žodis. (Kaltinamoji S. S.) minėjo, kad nieko (neteisėto) nedarė nukentėjusiajam. Taip nėra, nes jei žmogus nieko (neteisėto) nebūtų daręs, tai jis nebūtų buvęs bute. S. buvo bute, nes kaltinamasis E. B. ją pakvietė. Nesakė S. S. ateiti, nes atėjo jo pusbrolis, reikia to ir to. Konkrečiai nenurodė kam ateiti, tiesiog pasakė, kad pas jį atėjo pusbrolis. Negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl pasakė, kad atėjo „pusbrolis“ (jeigu iš tikrųjų nukentėjusysis nėra jo pusbrolis). Gal ji norėjo su juo susipažinti, gal dar kažką?

Kaltinamasis E. B. nepasakė, ar S. S. žinojo apie indukcinės viryklės pirkimą. Šitas įvykis prasidėjo nuo ryto, todėl, mano, kad ji turėjo žinoti. Gal ir kalbėjo, neatsimena, nes po įvykio praėjo ilgas laiko tarpas. Iki įvykio L. nieko nepasakojo apie indukcinės viryklės pirkimą.

Kaltinamasis E. B. pamatė, kad jo (nukentėjusiojo vardu atidarytoje) sąskaitoje yra (daugiau) pinigų, jei neklysta, - 160 kažkeli ar 200 (€), kai jis (nukentėjusysis) buvo ant šuns guolio. Tada kaltinamasis E. B. nežinojo, kad jo (vardu atidarytoje) sąskaitoje įkrito tie (nukentėjusiojo anksčiau pervesti) 300 ar 365 (€). Pasakė, kad (nukentėjusysis) pervestų likusius (pinigus). Jeigu nukentėjusysis būtų pervedęs visus likusius pinigus, kaltinamasis E. B. būtų gavęs daugiau, nei kainavo indukcinė viryklė. Negali paaiškinti, kodėl reikalavo (pervesti daugiau negu indukcinės viryklės kaina), nes tuo metu buvo neblaivaus proto ir nesuprato, kas vyksta. Čia gal iš inercijos, gal iš adrenalino, gal iš pykčio buvo padaryta. Tą kartą kaltinamasis E. B. ir L. T. buvo neblaivūs. Negalėjo pasakyti, ar S. S. buvo blaivi. Nematė, kad ji būtų gėrusi alkoholinius gėrimus, kai jie buvo per kaimynę iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) buto.

Atsakinėdamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis E. B. nurodė, kad su juo (nukentėjusiuoju) kalbėjo, jog nueis su juo ir paims sutartį. Jis sakė, kad nueis ar pas kaimynę į svečius ir perves pinigus. Kaltinamasis E. B. kartas nuo karto paskambino nukentėjusiajam, laukdamas paduoti dokumentus, kai buvo prie savivaldybės, nes kai ėjo kartu, buvo pietų pertrauka.

Kaltinamasis E. B. žadėjo paimti (nukentėjusiajam) indukcinę viryklę už 469 (€). 300 € būtų buvę (sumokėti jam) grynais, būtų pervesti į jo (vardu atidarytą) sąskaitą. Sutarė, kad nukentėjusysis sumokės (kaltinamajam E. B.) 300 (€), nes jis negalėjo padengti visos sumos. Taip, jis (nukentėjusysis) žadėjo sumokėti tik 300 € už viryklę, nes (sumokėti 469 €) jam buvo per didelė suma. Kaltinamasis E. B. sutiko sumažinti (skolą) iki 300 (€). Negali teigti, kad pridavė dokumentus savivaldybėje dėl indukcinės viryklės.

Kaltinamasis E. B. sudavė nukentėjusiajam lauke du smūgius koja į burną ar į nosį.

S. S. du kartus reikalavo iš A. M. pinigų. S. S. reikalavo pinigų, prieš suduodant smūgį, jei kaltinamasis E. B. gerai atsimena, ir veiksmo viduryje. Ji pasakė: „Pervedi, (duomenys neskelbtini), pinigus.“ Nepasakė konkrečios pinigų sumos. Kai S. S. reikalavo pervesti pinigus, tie 300 € dar nebuvo pervesti (į kaltinamojo E. B. vardu atidarytą sąskaitą). Čia (pavedimas) buvo (padarytas) jau po įvykio (mušimo). Kaltinamasis E. B. į telefoną gavo SMS pranešimą, kad yra pervesti pinigai.

S. S. sakė, kad (per įvykį) buvo išsigandusi. Ji tikrai nebuvo išsigandusi. Ji taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, plūdo jį (nukentėjusįjį) necenzūriniais žodžiais, kad iškruvino tą, iškruvino aną. Tikrai ten nebuvo kraujo balų. Buvo kraujo lašai ant sienos, patalynės ir gal keli ant žemės.

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu teisingai teigė, kad po to, kai į jo (vardu atidarytą) sąskaitą įkrito 300 €, S. liepė A. pervesti dar 100 €. Ji žinojo visą situaciją dėl indukcinės viryklės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. B. negalėjo patvirtinti, kad sakė A. M., jog jis nebandytų bėgti. Sutinka su tuo, kad L. A. sakė, jog jis nebandytų bėgti. A. sakė, kad nebėgs.

Kaltinamasis E. B. neišplėšė telefono iš A. M. rankų. Po kažkurio smūgio jam ar iš rankų iškrito (telefonas). Atsimena, kad kai jį (nukentėjusįjį) vedė praustis, telefonas buvo ant lovos, prie pat tos vietos, kur jis sėdėjo.

Vienas vedė (nukentėjusįjį praustis) laikydamas už vienos rankos, kitas - už kitos rankos, kad nesipriešintų, nepabėgtų. S. S. irgi laikė, paėmusi už rankos. Ar laikė, ar prilaikė - mano, kad tas pats. Ji (kaltinamoji S. S.) stengiasi išsisukti.

Koridoriuje buvo balsai, kad pabėgo. Kaltinamasis E. B. suprato, kad A. M. pabėgo. Po to kažkuris – L. ar S. - grįžo į kambarį (ir pasakė, kad nukentėjusysis pabėgo). S. šaukė, kad A. M. bėga. Ji sakė: „Tas velnias pabėgo.“

Ji (kaltinamoji S. S.) minėjo, kad išėjo pas kaimynus ar į tualetą. (Per įvykį) iš buto nė vienas nebuvo išėjęs.

(Nukentėjusiojo) telefonas liko bute. Kaip S. S. minėjo, jis buvo spintelėje, įkištas apatiniame stalčiuje. Kaltinamasis E. B. ten padėjo nukentėjusiojo telefoną.

Buvo minėta apie telefono dovanojimą. Tai nebūtų buvusi dovana ar dar kažkas, nes kaltinamasis E. B. turėjo tikslą atiduoti (nukentėjusiajam) telefoną, o ne pasisavinti. Jis sakė S.: „Ar nori telefono?“, „Turėsiu tau telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ar „Bus tau „(duomenys neskelbtini)“, nors iš tikrųjų neturėjo tikslo padovanoti jai (nukentėjusiojo telefoną), tiesiog paerzino. Tuo metu judviejų santykiai buvo ne iš geriausių. Kai kaltinamasis E. B. sakė S., kad turės jai telefoną, telefonas „(duomenys neskelbtini)“ buvo padėtas į apačią spintelėje. Ji (kaltinamoji S. S.) matė, kur buvo padėtas telefonas. Ji sakė, kaip tas telefonas atsirado pas pareigūnus: pareigūnai atėjo daryti kratą; (kaimynė) S. R. kaip tyčia, tarsi žinodama, paėmė spintelės apatinį stalčių, patraukė ir iškrito telefonas.

Atsakinėdamas į savo gynėjos advokatės S. K. klausimus, kaltinamasis E. B. nurodė, kad jis nenorėjo pasisavinti nukentėjusiojo telefono, norėjo jį grąžinti. Pripažįsta, kad neturėjo teisės suduoti smūgius dėl pinigų. Pripažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi. Nepripažįsta tik dėl telefono (plėšimo).

Papildomai 2023 m. birželio 16 d. apklaustas kaltinamasis E. B. paaiškino, kad (2022 m. birželio 15 d.) iki 13⁰⁰ val., gal netgi iki 14⁰⁰ val. laukė prie savivaldybės, kol nukentėjusysis perves jam pinigus. Jis vis skambinėjo nukentėjusiajam ir klausinėjo, ar pastarasis padarė pavedimą. Nesulaukęs pavedimo, grįžo namo. Namuose irgi skambino nukentėjusiajam, bet šis nekėlė telefono ragelio, atmetinėjo. Grįžęs kaltinamasis E. B. visą laiką buvo namuose. Kartas nuo karto vis bandydavo prisiskambinti nukentėjusiajam, tikrino (savo vardu atidarytą) sąskaitą, ar pervedė pinigų. Jeigu (nukentėjusysis) būtų pasakęs, kad pervedė pinigus, kaltinamasis E. B. būtų palaukęs, kol baigsis pietų pertrauka ir būtų nuėjęs į savivaldybę. Kadangi pavedimo nesulaukė, galvojo (dar svarstė), gal jis (nukentėjusysis) paskambinęs paprašys palaukti, pasiūlys susitikti ir nueiti (į savivaldybę priduoti dokumentus), bet nieko.

Kaltinamasis E. B. gavo tas žinutes (PUSH pranešimus iš „(duomenys neskelbtini)“, AB) po įvykio. Jo telefonas toks posenis, ne visada gauna SMS. Po įvykio įsijungė internetą ir tik tada parėjo SMS (su PUSH pranešimais iš „(duomenys neskelbtini)“, AB). Po kiek laiko atėjo (žinia), kad (į kaltinamojo E. B. vardu atidarytą sąskaitą) pervesta 300 ir 100 (€).

Grįžęs namo (iš savivaldybės), kaltinamasis E. B. bendravo su L. ir S., kol atvyko nukentėjusysis. Su jais bendravo pas kaimynę, buto numerio neprisimena. Kalbėjosi ne apie nusikaltimą, taip „nesąmones“ (šnekėjo), vartojo alkoholį, ir tiek. Prieš ateidamas pas kaimynę kaltinamasis E. B. nebuvo pakvietęs nukentusiojo į svečius, vėliau pakvietė. Kaltinamasis E. B. grįžo (nuo savivaldybės) į butą, buvo namuose vienas, kiti kaltinamieji buvo pas kaimynę. Pakvietė nukentėjusįjį ateiti ir grįžo atgal pas tą kaimynę toliau išgėrinėti. Neatsimena, kuriam iš kaltinamųjų sakė, kad „atėjo pusbrolis.“ Bijo sumeluoti, prieš ateidamas (pas kaimynę antrą kartą) ar jau atėjęs paprašė kaltinamųjų pagalbos („atgauti skolą“).

Kai atėjo nukentėjusysis, kaltinamasis E. B. paliko jį vieną, pasakęs, kad eina padaryti kavos. Gali būti, kad tada paprašė kitų kaltinamųjų pagalbos („atgauti skolą“).

Kai nukentėjusysis (parodė kaltinamajai S. S.) ir pasakė, kad, prieš ateidamas, pervedė kaltinamajam 300 €, kaltinamasis E. B. nelabai patikėjo, nes tikrino sąskaitą ir nieko (pervestų 300 €) nebuvo. Dar kelis kartus patikrino internetą - nebuvo jokios žinutės, jokio (PUSH) pranešimo. SMS atėjo po įvykio. Tada suprato, kad žmogus tikrai buvo pervedęs pinigus (prieš ateidamas), tik tie pinigai atėjo (įkrito į kaltinamojo E. B. vardu atidarytą sąskaitą) po laiko.

Kaltinamasis E. B. nelabai atsimena, kodėl paėmė iš nukentėjusiojo jo telefoną. Norėjo patikrinti, ar tikrai jis padarė pavedimą. Kaltinamasis E. B. neturėjo tikslo pavogti telefoną nei persivesti likusių pinigų (269 €). Viskas vyko „ant karšto, ant emocijų“, dar alkoholis veikė. Nukentėjusysis žino, kad viskas būtų buvę kitaip, jeigu jis būtų pasiūlęs susitikti ar padaręs pavedimą. O gavosi, kaip gavosi... Nors ir kiti kaltinamieji padarė klaidų. Jis (nukentėjusysis) gerai žino, koks žmogus yra kaltinamasis E. B., t. y. karšto būdo, todėl nereikėjo jam taip daryti. Kaltinamasis E. B. skambino nukentėjusiajam, o jis sako: „Ai, palauk, palauk“, „Nėra laiko“, dar kažką. Kaltinamasis E. B. - ne mažas vaikas, kad žaistų ir lauktų kažko. (Nukentėjusysis) nenorėjo (laiku pervesti pinigų, todėl), pats kaltas.

Ne pirmą kartą kaltinamasis E. B. turėjo su nukentėjusiuoju pinginių reikalų. Kai jis buvo gydymo įstaigoje, pervesdavo nukentėjusiajam pinigų, o šis nueidavo į parduotuvę (ko nors nupirkti kaltinamajam E. B.). Tada problemų nebūdavo: ką reikėdavo, viską sutvarkydavo. Anksčiau, iki įvykio, nukentėjusysis nebuvo skolingas kaltinamajam E. B. už prekes ir/ar paslaugas (išskyrus už indukcinę viryklę).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 16 d. apklaustas įtariamuoju E. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino (2 t., b. l. 193-195), kad A. M. pažįsta maždaug 6-7 metus. A. M. laiko „netikru pusbroliu“. Jokių konfliktų tarp jų niekada nebuvo. Kaltinamajam E. B. kaip globotiniui skirta 3 000 € įsikūrimo kompensacija. Ją reikia išnaudoti iki (jam sueis) (duomenys neskelbtini) metai. Maždaug prieš 1-2 savaites (iki įvykio) kaltinamasis E. B. sudaužė televizorių. A. reikėjo naujos indukcinės viryklės. Kaltinamasis E. B. ir A. M. 2022 m. birželį susitarė, jog už jam (įtariamajam E. B.) kaip globotiniui skirtus pinigus jis (įtariamasis E. B.) nupirks A. M. indukcinę viryklę, o šis (nukentėjusysis) atiduos jam (įtariamajam E. B.) pinigus.

2022 m. birželio 15 d. apie 11-12 val. jis (įtariamasis E. B.) ir A. M. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje A. M. išsirinko 460 € vertės indukcinę viryklę. Buvo išrašyta sąskaita faktūra. Po to jie nuėjo į savivaldybę, norėjo priduoti dokumentus dėl indukcinės viryklės, tačiau jų nepriėmė per pietų pertrauką. Apie 13⁰⁰ val. įtariamasis E. B. nunešė sąskaitą faktūrą į savivaldybę, ji buvo priimta.

Vėliau jis (įtariamasis E. B.) su S. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Sutiko kaimyną L. Nuėjo „baliavot“. Visą laiką po to, kai matė A. paskutinį kartą, (įtariamasis E. B.) šnekėjo su juo telefonu, susirašinėjo ir nuolat klausinėjo, ar jis (nukentėjusysis) perves pinigus.

Apie 15 val. jis (įtariamasis E. B.) pasikvietė A. M. į namus, nes norėjo perduoti sąskaitos faktūros dėl indukcinės viryklės išrašą. Buvo sutarę, kad kai įtariamasis E. B. pateiks sąskaitą faktūrą, jis (nukentėjusysis) iškart perves pinigus. A. sakė, kad grįš namo ir atliks pavedimą. Įtariamasis E. B. pradėjo pykti, kad jis (nukentėjusysis) vis neperveda pinigų. S. nebuvo. Atėjo L. L. žinojo situaciją dėl indukcinės viryklės, t. y. kad A. neperveda pinigų, ir taip pat buvo supykęs. L. paklausė: „Čia tas pats, kuris neperveda?“, ir puolė ant A.: užsimojo suduoti, bet labiau norėjo pagąsdinti. Įtariamasis E. B. norėjo sugriebti už L. rankos, tačiau gavosi taip, kad griūdamas vieną kartą sudavė kumščiu A. į kairę veido pusę. A. „įlindo“ į telefoną, norėdamas pervesti pinigus, nors tuo metu jo neprašė to (daryti). Kairė A. veido pusė paraudo. Jis kažką darė telefone. Įtariamasis E. B. prašė A. atrakinti telefoną ir parodyti, ką jis daro, kad jo neapgaudinėtų. L. rėkė ir šaukė ant A. A. išsigando. L. norėjo suduoti antrą kartą. A. staigiai pakilo nuo lovos ir išbėgo iš kambario. L. pirmas išbėgo paskui A., įtariamasis E. B. - iš paskos. L. nubėgo tik iki (penkto) aukšto įėjimo, o įtariamasis E. B. bėgo paskui A. toliau ir pasivijo jį lauke kitoje gatvėje, kuri yra šalia (duomenys neskelbtini). Įtariamasis E. B. paklausė, ką A. daro. Kažkokia moteris šaukė, kad mušamas žmogus. Įtariamasis E. B. nuramino, kad niekas nieko nemuša, ir parėjo namo. Grįžęs ant savo lovos pamatė A. telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Nenorėjo pasisavinti A. telefono. Nežino, ar gavo (iš nukentėjusiojo) 100 €. Jei gavo, gali juos atiduoti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 19 d. apklaustas įtariamuoju E. B. kaltu prisipažino ir paaiškino (3 t., b. l. 12-13), kad ankstesni paaiškinimai neteisingi nuo to momento, kai pasakojo, kas nutiko bute. Kai A. M. atėjo į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo tik dviese. Įtariamasis E. B. pasakė, kad nueis užkaisti vandens. Jis nuėjo pas kaimynę, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, ir pasakė S. neiti į butą, nes atėjo „pusbrolis“. S. išgėrė stiklinę alaus ir iškart nuėjo į 104 butą. Įtariamasis E. B. nuėjo iki virtuvės užkaisti vandens. Kambaryje jo nebuvo 3 minutes. Eidamas į virtuvę, girdėjo S. sakant: „Nu, ką, žertva? Kiek E. pervedei?“ A. atsakė „300“. Kai įtariamasis E. B. parėjo į butą, jame buvo S., L. T. ir A. Nežino, kas ir kada jį (įtariamąjį L. T.) pakvietė ateiti į butą. L. ir A. sėdėjo ant lovos, o įtariamasis E. B. su S. stovėjo priešais juos. S. buvo įsiaudrinusi ir pasakė, kad į įtariamojo E. B. (vardu atidarytą) banko sąskaitą yra pervesti 300 €, liepė pasitikrinti. Įtariamojo E. B. (vardu atidarytoje) banko sąskaitoje buvo 300 €. Nežino, kas juos pervedė. S. liepė A. pervesti dar 100 €. S. reikalavo iš A. pinigų, nes žinojo situaciją dėl indukcinės viryklės. Kadangi pervedimas truko ilgai, L. vieną kartą kairės rankos delnu sudavė A. per dešinį žandą. A. nenukrito, bet jam iškrito telefonas. S. paėmė telefoną ir pamatė, po to pamatė ir įtariamasis E. B., kad A. (vardu atidarytoje) banko sąskaitoje buvo, jeigu gerai atsimena, 138 €. S. pasakė, kad A. gali pervesti likusius pinigus. Po to ji pasakė, kad A. pervestų likusius pinigus. Įtariamasis E. B. sakė S., kad nereikia, jog A. pervestų (likusius) pinigus. L. keikė A. necenzūriniais žodžiais. A. sakė, kad reikia pervesti pinigų. S. grąžino A. telefoną, bet jis nesugebėjo pervesti pinigų. L. vėl susinervino ir vieną kartą sudavė delnu A. per veidą. Įtariamasis E. B. irgi susinervino dėl ginčų ir spyrė vieną kartą A. į veidą. Gavosi taip, kad kojų pirštų galais palietė nukentėjusiojo žandikaulį. A. atsigulė ant lovos. Jam iš nosies bėgo kraujas. A. pūtė kraują ant patalynės. S. susinervino dėl to ir sakė: „Žertva, lipi lauk nuo lovos nekraujavęs.“ L. liepė atsistoti nuo lovos. S. liepė nukentėjusiajam eiti į kambario kampą, kuriame yra šuns guolis. A. nuėjo iki guolio. S. liepė A. dar kartą pervesti pinigus. A. bandė pervesti, tačiau nesėkmingai. L. susinervino ir kairės rankos delnu sudavė vieną kartą į A. dešinį žandą. A. vis bandė pervesti pinigus, bet nepavyko. L. liepė A. atsistoti ir eiti nusiprausti veidą, kad būtų galima normaliai pasišnekėti. L. pasakė A., kad jis nebandytų bėgti. A. pasakė, kad nebėgs. Įtariamasis E. B. nuėjo prie lango parūkyti, pasiėmė savo telefoną ir pamatė, kad į jo (vardu atidarytą) sąskaitą pervesti 300 ir 100 €.

L. suėmė A. už rankos ir vedė jį link bendros prausyklos. S. ėjo su L. ir A. Įtariamasis E. B. išgirdo, kaip S. šaukė „bėga“. Jis nesuprato, kas vyksta. L. ir S. bandė vytis (nukentėjusįjį), bet jiems nepavyko. S. grįžo į butą ir pasakė: „Tas velnias pabėgo.“ Įtariamasis E. B. numetė cigaretę, iš „tapkių“ šoko į raudonus sportbačius ir pradėjo vytis A. A. pasivijo toje vietoje, kurioje jį vėliau rado medikai. Pasivijęs A., įtariamasis E. B. pasakė, ko jis vaidina, ko jis bėga, kad paliko jo bute savo telefoną. A. pasakė: „Nereikia, paleisk mane.“ Įtariamasis E. B. pasakė A. eiti pasiimti telefono, kad niekas nepripaišytų jam vagystės. A. atsakė: „Turėk telefoną.“ Kalbėdamas įtariamasis E. B. laikė A. už drabužių ties pečiais. A. muistėsi, išlaisvino ir pradėjo bėgti. A. nematė, kad yra bortelis, užkliuvo ir griuvo veidu ant žolės. Tuo metu atbėgo L.. Jis sakė: „Laikyk tą velnią, nepaleisk!“ Įtariamasis E. B. kaire koja 3 kartus spyrė A. į veido sritį. A. judėjo, sėdosi, sakė: „ai“, „oi“. Įtariamasis E. B. ir L. bandė kelti A., tačiau jis šnekėjo kažką, muistėsi, tai paliko jį ant žolės.

Priėjo kažkokia moteris. Ji liepė nepalikti A. Įtariamasis E. B. pasakė, kad jis (nukentėjusysis) yra prisigėręs ir „vartaliojosi“ laiptinėje. Moteris nurodė iškviesianti policiją. Įtariamasis E. B. ir A. (turėtų būti – L. T.) ėjo link bendrabučių. S. tuo metu buvo lauke, netoli bendrabučio. Įvykį provokavo S. Įtariamasis E. B. gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. sausio 27 d. kaltinamasis L. T. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tikslios datos nepamena (įvykio dieną) jis išgėrinėjo pas kaimynę. Buvo apgirtęs, daug. Atėjo E. B. ir pakvietė pas save. Pas jį (kaltinamąjį E. B.) buvo atėjęs jo pusbrolis, nukentėjusysis. Viskas įvyko dėl skolos. Kaltinamasis L. T. liepė nukentėjusiajam grąžinti E. skolą, t. y. pervesti į sąskaitą pinigus. Tiksliai nepamena, lyg 3-4 kartus trenkė. Po to atsisėdo ant palangės ir toliau išgėrinėjo. Kiek atsimena, jis (nukentėjusysis) bandė bėgti. Kaltinamasis L. T. vijosi jį iki laiptinės durų. Jis (nukentėjusysis) pabėgo. Kaltinamasis L. T. grįžo atgal ir pasakė E., kad (nukentėjusysis) pabėgo. E. jį nusivijo. Tada kaltinamasis L. T. dar kartą bėgo iš paskos. Lauke pamatė, kad jis (nukentėjusysis) guli ant žemės. Šalia stovėjo E. Daugiau smurto nematė. Kaltinamasis L. T. pasakė „einam“ ir parėjo pas E., ir viskas.

Atsakinėdamas į teisėjos klausimus, kaltinamasis L. T. nurodė, kad E. pakvietė jį iš kaimynės. E. pasakė: „Einam. Atėjo pusbrolis. Padėsi tvarkyti reikalus“, kažką tokio, tiksliai nepasakys. Kaltinamasis L. T. buvo neblaivus, bet žinojo, apie kokį reikalą E. B. kalba, kad yra skola. Žino, kad (kaltinamasis E. B.) paėmė jam (nukentėjusiajam) kažkokį daiktą ir jis turėjo sumokėti už tai 300 ar 400 €. Jis (nukentėjusysis) nesumokėjo, tai teko „negražiuoju“ susitarti.

(Kai kaltinamasis L. T. atėjo) pas E. bute sėdėjo jo pusbrolis. Tiksliai nepamena, lyg kaltinamasis L. T. sakė (nukentėjusiajam), kad pervestų pinigus, grąžintų skolą, kažkas tokio, bet konkrečios sumos nenurodė. Nepamena, ar nukentėjusysis pripažino, kad yra skolingas (kaltinamajam E. B.), ar sutiko pervesti (kaltinamajam E. B.) pinigus.

Kaltinamasis L. T. sudavė nukentėjusiajam 3-4 kartus rankomis turbūt į veidą. Nukentėjusysis tylėjo, nieko nesakė. Jis nesigynė, nenugriuvo (nuo jo suduotų smūgių), sėdėjo ant lovos. Kaltinamasis L. T. nematė, ar E. B. sudavė smūgių nukentėjusiajam.

Kiek kaltinamasis L. T. žino, nukentėjusysis pervedė pinigus, bet jis nematė, kad nukentėjusysis vestų (pinigus), kažką darytų (įvykio vietoje). Per apklausą iš tyrėjos sužinojo, kad nukentėjusysis pervedė (pinigų įvykio vietoje).

Nukentėjusysis bėgo (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriumi nuo E. B. buto iki išėjimo į laiptinę. Kaltinamasis L. T. sustojo, o nukentėjusysis toliau bėgo į apačią, į lauką. Grįžęs pasakė E., kad (nukentėjusysis) pabėgo, ir viskas.

Kai kaltinamasis L. T. išbėgo į lauką, jis (nukentėjusysis) gulėjo ant žemės, ant šaligatvio. Kaltinamasis L. T. nematė, ar jis (nukentėjusysis) griuvo, kas ten buvo. Šalia stovėjo E. Kaltinamasis L. T. pasakė E. „einam“ ir nuėjo atgal. Viskas. Lauke žmonių nebuvo.

Tarpais gal ir buvo kažkur S. S.. Atrodo, ji buvo (bute), bet nieko nedarė, sėdėjo ant lovos pas E. Kaltinamasis L. T. nesakė, kad S. nebuvo, lygtai nebuvo. Gal buvo, o gal nebuvo. Atrodo, kad ji buvo prieš tai, kai kaltinamasis L. T. buvo pas kaimynę. Taip, nuo pat įvykio pradžios S. S. buvo (kaltinamojo E. B.) bute. Tas butas yra (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Tai yra vieno kambario butas, tiksliau - bendrabučio tipo kambarys.

Kai paliko nukentėjusįjį gulėti ant žemės, nuėjo pas E. į butą. Pabuvo gal pusvalandį ar valandą ir išėjo į miestą. Pasivaikščioję mieste, grįžo atgal: kaltinamasis L. T. - namo ir jis (kaltinamasis E. B.) - namo, išsiskirstė.

Po įvykio kaltinamasis L. T. nebendravo su E. B., S. S. apie įvykį. Nuo (2022 m.) liepos 14 d. kaltinamasis L. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsakinėdamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis L. T. nurodė, kad nepamena, ar kambaryje, kai buvo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, jam bėgo kraujas. Neatsimena, ar nukentėjusysis ėjo praustis. Žino, kad kaltinamasis L. T. grįžo atgal, ir viskas. Kai jis (nukentėjusysis) bėgo link laiptinės, jis išėjo pro duris, o kaltinamasis L. T. grįžo pas E., nebėgo paskui. Lauke nesudavė jam smūgių.

Prieš tai kaltinamasis L. T. nieko nežinojo apie telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Sužinojo, kai pasakė S. ar E. Ji(s) sakė, kad policija atvažiavo ir pasiėmė. Kaltinamasis L. T. nematė, kad telefonas buvo paimtas (iš nukentėjusiojo).

Atsakinėdamas į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovo pagal pavedimą advokato V. K. klausimus, kaltinamasis L. T. nurodė, kad nebuvo pasakyta: „Pervesk 100 €“. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad pervestų pinigus, ir viskas. Nesutinka su ieškiniu dėl 3 600 € neturtinės žalos atlyginimo, nes jis per didelis. Ieškinys nebūtų per didelis, jei nukentėjusysis prašytų grąžinti jam tuos pinigus, kuriuos pervedė (kaltinamajam E. B.), ir viskas. Gal reikėtų atlyginti kažkiek neturtinę žalą, bet tikrai ne tiek. Nežino kiek.

Atsakinėdamas į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. klausimus, kaltinamasis L. T. nurodė, kad blogai jaučiasi sudavęs jam smūgius, bet nemano, kad smūgiai buvo „mirtini“. Atsiprašė nukentėjusiojo.

Atsakinėdamas į savo gynėjo advokato M. Š. klausimus, kaltinamasis L. T. nurodė, kad gailisi. Mano, kad blogai pasielgė. Jam nerūpėjo pinigai. Jis buvo išgėręs. Gal norėjo pasirodyti ar dar kažką ir taip gavosi.

Atsakinėdamas į kaltinamosios S. S. gynėjo advokato S. S. klausimus, kaltinamasis L. T. nurodė, kad negirdėjo, kad S. S. reikalautų iš nukentėjusiojo pervesti pinigų. Nežino, ar ji reikalavo, ar nereikalavo (iš nukentėjusiojo). Kaltinamasis L. T. mano, kad S. S. neatliko jokių (neteisėtų) veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Negali tvirtinti, nes buvo apgirtęs, įvykis buvo senokai. Nematė, kad ji kažką (neteisėto) darytų. Kai kaltinamasis L. T. išbėgo (į lauką), nukentėjusysis gulėjo. S. S. nebuvo lauke, nepamena.

Papildomai 2023 m. birželio 16 d. apklaustas kaltinamasis L. T. paaiškino, kad įvykio dieną jis išgėrinėjo pas kaimynę. (Be jo ir kaimynės), ten buvo dar vienas kaimynas, S. ir E. B.. Kaltinamasis L. T. buvo apsvaigęs, bet, jam atrodo, kad vienu metu labai trumpai su jais kartu nebuvo E. B.. Kaltinamasis L. T. žinojo situaciją apie indukcinės viryklės pirkimą (kaltinamojo E. B. vardu nukentėjusiojo naudai). Tarp jų buvo kažkoks susitarimas, ir viskas. Tą pačią (įvykio) dieną, kai viskas įvyko, kaltinamasis L. T. sužinojo, kad iškilo problemų dėl atsiskaitymo už indukcinę viryklę. Jis (kaltinamasis E. B.) pasikvietė kaltinamąjį padėti sutvarkyti reikalus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas įtariamuoju L. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino (3t., b. l. 112-113), kad 2022 m. birželio 15 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo (duomenys neskelbtini). Galėjo būti (duomenys neskelbtini) bute, kai pas jį atėjo E. B.. E. B. paprašė pašnekėti su jo pusbroliu ir padėti susigrąžinti pinigus. Įtariamasis L. T. žinojo, kad išėjęs iš (duomenys neskelbtini) E. gavo pinigų. Jis gali naudotis tais pinigais tik pirkdamas prekes su kažkokiu lapu, t. y. negali išgryninti pinigų. Atsimena, kad jis (įtariamasis E. B.) turėjo nupirkti pusbroliui kažkokios buitinės technikos. Įtariamasis L. T. sutiko padėti E.

Jiedu nuėjo į jo (įtariamojo E. B.) butą, buto numerio neprisimena. Kambaryje buvo, kaip suprato, E. pusbrolis. Šį žmogų matė gal antrą kartą. Neprisimena, ar kambaryje buvo S. S.. Tik įėjęs į kambarį įtariamasis L. T. šaukė ant E. pusbrolio: „Kad būtų „bapkės“. Skolas reikia grąžinti“, bet jam negrasino. Nebuvo jokio tikslo sužaloti E. pusbrolį. E. pusbrolis išsigando ir pasakė, kad tuoj perves pinigus. Įtariamasis L. T. atsisėdo ant palangės. Jei gerai atsimena, E. pusbrolis sėdėjo ant lovos, o E. stovėjo priešais jį. Negali pasakyti, ką jie bendravo, tik atsimena, kad užsirašinėjo kažkokias sąskaitas. Atrodo, kad tuo metu buvo pervedami pinigai, nes po to ėjo į parduotuvę. Įtariamasis L. T. ne visą laiką stebėjo E. ir jo pusbrolį.

Prisimena, kad E. pusbrolis išbėgo iš buto. Įtariamasis L. T. puolė jį vytis. Vijosi tik bendrabučio koridoriumi. Kai E. pusbrolis priėjo prie bendrabučio laiptinės laiptų, įtariamasis L. T. nustojo vytis ir grįžo į E. butą. Tada E. pradėjo vytis savo pusbrolį. Įtariamasis L. T. išgėrė gurkšnį alaus. Jo sutuoktinė L. galėjo pasakyti, kad pasivytų E., jog jam nieko nenutiktų. Įtariamasis L. T. išbėgo vytis E.

Nuo bendrabučio maždaug per 100 metrų prie gatvės pamatė E. Priėjo prie E. Jo pusbrolis gulėjo ant gatvės, ant pievos kruvinu veidu. Nematė, kad E. būtų sudavęs ar spyręs. Įtariamasis L. T. pasakė E., kad jis nebelįstų prie savo pusbrolio, ir jie nuėjo į E. butą. Neprisimena, kad moteris būtų šaukusi ant jų.

Grįžę į bendrabutį, įtariamasis L. T. pabaigė savo alų. E. pasakė, kad reikia eiti į miestą. E. paėmė alaus. Kažko sustojo S. į lombardą. Grįžę iš miesto, ėjo į E. butą. Tuo metu S. buvo bute. Nepasakys, kiek laiko praėjo, kai atvyko pareigūnai. Jie sulaikė E. ir jį išsivežė.

Įtariamasis L. T. grįžo į savo butą. Neatsimena, ar dar kažkur matė kraujo. Apie telefoną kalbėjo, jeigu gerai atsimena, kitą dieną arba dar kitą dieną. Buvo minėta, kad per kratą rado telefoną. Įtariamasis L. T. nesudavė nukentėjusiajam smūgių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 20 d. apklaustas įtariamuoju L. T. kaltu neprisipažino ir nurodė (t. 3, b. l. 131-132), kad pasilieka prie anksčiau duotų paaiškinimų. Prisimena, kad įvykio dieną S. buvo kambaryje. Neatsimena, ką S. kambaryje sakė ar darė. Atsimena, kad nukentėjusysis pabėgo iš kambario. Įtariamasis L. T. nukentėjusiojo nevedė praustis, bet jį vijosi. Nežino, kur tuo metu buvo S. Kadangi įvykio dieną buvo girtas, įtariamasis L. T. neatsimena, ar matė, kad nukentėjusysis su savimi turėjo telefoną.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. sausio 27 d. kaltinamoji S. S. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, jog E. B. pasiėmęs „čainiką“. Kiek jis minėjo, nueidamas į virtuvę prisipilti vandens, praeidamas į kambarį (mintis nutrūkusi, sakinys nebaigtas, kalba stilistiškai netaisyta)... E. B.... Kaltinamoji S. S. buvo su L. T. pas kaimynę, jos buto tiksliai neatsimena. (Kaltinamasis E. B.) pasikvietė, sako: „Pareik, padėsi (čia L. sakė), vieną reikalą sutvarkyti.“ Jie abudu parėjo į kambarį.

E. stovėjo prie sekcijos, spintos. L. atsisėdo šalia A. Iš pradžių E. klausė (nukentėjusiojo), kiek esi skolingas. Viskas prasidėjo, kiek sužinojo, dėl indukcinės dujinės. Jis (nukentėjusysis) norėjo pasidaryti lengvų pinigų. L. sako: „Grąžink pinigus ir viskas bus išspręsta.“ Nežino, ar A. M. sureagavo (į kaltinamojo L. T. raginimą). L. T. sudavė (nukentėjusiajam) smūgį tiesiai į nosį. A. M. drebančiomis rankomis, susijaudinęs parodė kaltinamajai S. S., kad buvo padarytas pavedimas į E. B. (vardu atidarytą) sąskaitą. Jeigu dabar gerai prisimena, (nukentėjusysis pervedė) 265 €. E. B., stovėdamas prie spintos, spyrė (nukentėjusiajam) į veido sritį. Jis (nukentėjusysis) nukrito nuo lovos ant žemės, tiesiog persivertė. Jam (nukentėjusiajam) be galo bėgo kraujas. Jis (kaltinamasis E. B.) sakė: „Pervedi pinigus.“ Jis (nukentėjusysis) pasakė „tuoj, tuoj“. Jį metė ant žemės. Nebežinodamas ką daryti, A. susigūžė kampe, kur gulėjo šuniukas (šuns guolyje), o jį toliau daužė. L. žodžiai buvo: „Vesk pinigus, nes, (duomenys neskelbtini), išpisiu“. E. juokėsi, sudavė jam (nukentėjusiajam) smūgį į sprandą ir sakė: „Arba tu vedi pinigus, arba pasibaigs bloguoju.“ Iš pradžių liepė pervesti 100 €. Jis (nukentėjusysis) nepervedė, nes visas drebėjo. (Kažkas) pamatė, kiek pinigų pas jį (nukentėjusįjį) sąskaitoje liko, ir pasakė: „(duomenys neskelbtini), pervedi visus likusius.“

L. atsisėdo ant palangės. E. toliau tęsė smūgių laviną. E. B. kaltinamajai S. S. ir L. T. liepė nuvesti (nukentėjusįjį) į bendros patalpos prausyklą nuprausti. Jis (nukentėjusysis) išsinėręs iš jų rankų ir išbėgo į laiptinę. Kaltinamoji S. S. nesivijo. L. pamatė, kad (nukentėjusysis) pabėgo į laiptinę, į lauką. L. pasakė E. „pabėgo“. Jis (kaltinamasis E. B.) užsimovė batus ir nusivijo A. M.. Nebežino, kas buvo toliau.

(Iš lauko) pas E. grįžo abudu (kaltinamieji L. T. ir E. B.). Ant raudonų „(duomenys neskelbtini)“ batų matė kraujo. (Kaltinamojo E. B.) namuose buvo pilna kraujo. Jis (kaltinamasis E. B.) pasakė, kad išeina į miestą, grįš už 2-3 valandų. Kaltinamoji S. S. sakė „gerai“, nes tuo metu jie buvo pora. Jis (kaltinamasis E. B.) išėjo.

Po 2-3 valandų atvažiavo policija, ieškojo, klausė, kur E. Kaltinamoji S. S. sakė, kad nežino, išėjo į miestą. Vakare apie 21-22 val. vėl atvažiavo ekipažas, bet jis (kaltinamasis E. B.) jau buvo namuose, ir jį išsivežė.

Kaltinamoji S. S. nuvyko į komisariatą ir nuvežė jam švarką. Policijos komisariate kaltinamosios S. S. paklausė, kur yra telefonas. Apie šitą telefoną ji nieko nežinojo. Policijos ekipažas parvežė ją namo ir, padarę kratą, rado A. M. telefoną.

E. sudavė tikrai daugiau nei, kaip jis minėjo, 5 smūgius.

Atsakinėdama į teisėjos klausimus, kaltinamoji S. S. nurodė, kad nukentėjusysis jai parodė, jog padarė pavedimą, kai (kažkas) paprašė, kad pervestų 100 €. Jis rodė iš susijaudinimo. Rodė savo bankininkystės elektroninį išrašą, kad buvo padaryta (pavedimas) į E. B. (vardu atidarytą) sąskaitą. Kaltinamosios S. S. paklausė, kodėl tiek daug. (Kažkas) jai pasakė, kad indukcinė dujinė kainavo 4 (šimtus €) su „biškiu“, ir kad (nukentėjusysis) turi susimokėti. Ji nieko nesakė, nuėjo šalin. Dabar neatsimena, ko – L. ar E. B. - kaltinamoji S. S. paklausė, kodėl tiek daug už indukcinę dujinę. Ji nežinojo, kad čia yra dėl indukcinės viryklės. Jis (kaltinamasis E. B.) jiems pranešė, kai atėjo pas kaimynę su virduliu, vandens prisipylęs, kad ateitų, bet jai kaip moteriai nebuvo jokio „tolko“ ką ten padėti. Jie dviese... Ne, kaltinamoji S. S. nežinojo, kad reikalas yra susijęs su indukcine virykle. Kai ji paklausė: „Kodėl tiek daug?“, tik tada (kažkas) pateikė (paaiškino), kad (reikalas susijęs) dėl indukcinės viryklės. Nors tuo metu kaltinamoji S. S. su E. B. buvo pora, ji nieko nežinojo apie susitarimą tarp E. B. ir nukentėjusiojo dėl indukcinės viryklės. Jis jai visiškai nieko nepasakodavo.

(Kažkas) pasakė: „Pervesk pinigus“. Kaltinamoji S. S. paklausė, kodėl tiek daug. Jai kažkada minėjo, pasakojo, jei gerai atsimena, kad nukentėjusysis dar iš vieno žmogaus paėmė, pasisavino nemažą sumą, tikrai nemenką, buvo tokia skola. Kažkas tarp jų neišspręsta, kažko neprimokėjo, kažko nedavė. Šneka apie A. M. ir E., kad pas juos buvo susitarimas.

L., atrodo, pirmas pasakė: „Pervedi pinigus.“ Kai E. paklausė (nukentėjusiojo), kur 100 €, kaltinamoji S. S. pamatė ir pasakė: „Kodėl tiek daug?“ Jie reikalavo: „Nu, gerai, 365 € pervesti, dar (reikia) 100 €.“ Kodėl jam (kaltinamajam E. B.) tiek daug reikia? Dėl indukcinės dujinės. Kaltinamoji S. S. tada apie ją visiškai nieko nežinojo. Nežinojo apie susitarimą tarp nukentėjusiojo ir E. E. reikalavo iš nukentėjusiojo 100 €, nes jis pirmas pradėjo šitą temą. Tą patį gali paliudyti ir nukentėjusysis.

L. jau buvo sudavęs nukentėjusiajam į nosį, kai E. reikalavo iš nukentėjusiojo 100 €. Pirmiausia L. T. pasakė „pervedi“, tada kaltinamoji S. S. nežino, ar jis pasimetė, ar kas buvo, kad trenkė į veido sritį. E., stovėdamas prie spintos, pasakė: „(duomenys neskelbtini), pervedi“. (Nukentėjusysis) pasimetė: „Gerai, gerai“.

Nukentėjusysis E. bute bandė pervesti jam pinigus, bet neišėjo. E. matė, kad (nukentėjusysis) buvo susigūžęs ant šuns guolio į kampą ir pervedinėjo. Kaltinamoji S. S. nežino, ar E. matė, kiek ten (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje) yra pinigų. Tikslios sumos (kaltinamasis E. B.) nepasakė. Pasakė: „Pervedi visus likusius (pinigus).“

(Nukentėjusysis E. B.) nepervedė 100 €. Jis reikalavo, aišku, to 100 €. Atsiprašant, kaip šunį paguldė, pametė ant grindų nukentėjusįjį ir liepė pervesti 100 €. Žmogus visas kraujuoja, veidą valosi. (Kaltinamasis E. B.) pamatė, kiek yra pinigų (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje), ir pasakė „vedi“. O jis, žmogus (nukentėjusysis), atsisėdęs, ką jis perves. Sutrenkė dar kelis smūgius ir pasakė nuvesti nusiprausti. E. sutrenkė dar kelis smūgius į sprandą ir į galvą. Jai atrodo, sutrenkė vieną ar pora smūgių koja į sprandą, o kitas smūgis buvo su ranka, su „kuloku“. Tiksliai nepasakys, bet bute galėjo būti (suduota nukentėjusiajam) 10 smūgių. L. (sudavė) apytiksliai 3-4 smūgius, kiek ji matė, po to nebelindo. Visą laiką prie jo (nukentėjusiojo) „buvo prisikabinęs: E. (reikalaudamas): „vedi“, „vedi“. Likę 6-7 smūgiai (iš bute suduotų 10) buvo E. Kaltinamoji S. S. nė pirštu nelietė, nemušė (nukentėjusiojo), nereikalavo (pervesti pinigų). Ji stovėjo ir nebegalėjo pakomentuoti, kas čia vyksta, nes gavo šoką, šunį laikė. Perėjimas iš miegamojo į tokią mažą, mini virtuvėlę. Stovėjo, šuniuką pasiėmusi. Nebesuprato, kas, iš kur smūgiai. E. mėtė (nukentėjusįjį), atsiprašant, kaip š... Kaip galėjo, taip mėtė po kambarį. Buvo pilna kraujo.

Kaltinamoji S. S. su L. vedė nukentėjusįjį nusprausti. Vedė jį už rankos, L., aišku, stipriau laikė, kad jis (nukentėjusysis) nepabėgtų, bet jis išsinėrė. Nu, aišku, kaltinamoji S. S. jį laikė, gal prilaikė. Labiau L. jį vedė. Jis (nukentėjusysis) išsinėrė, ranką patraukė, ir viskas. Buvo durys iš bendrų patalpų į laiptinę. Durys pradarytos, tai jis (nukentėjusysis) ir pabėgo. Vedė nusiprausti jį į bendro naudojimo virtuvę. Kaltinamoji S. S. nepasakė, koks atstumas nuo buto iki bendro naudojimo virtuvės, gal per 3-4 butus.

Kai kaltinamoji S. S. su L. vedė nukentėjusįjį nusiprausti, jo telefonas buvo pas E. B.. Jis (kaltinamasis E. B.) išplėšė (telefoną) iš (nukentėjusiojo) rankų, kai šis sėdėjo, ir liepė pasakyti prisijungimų PIN kodus. Nukentėjusysis nekomentavo, tik prašė „baikit, baikit“. Nukentėjusysis nepasakė PIN kodų, bent ji negirdėjo, kad būtų sakęs.

Kai nukentėjusysis pabėgo, L. parėjo pas E. į butą ir pasakė, kad jis pabėgo. Kaltinamoji S. S. nebėjo į apačią, pasiliko bendrose patalpose. E. jį nusivijo, duris paliko plačiai atidarytas. Kambaryje buvo paliktas A. telefonas. L. buvo su kaltinamąja S. S., bet išėjo ar į lauką, ar nusivijo paskui E. Negali pakomentuoti, nes nematė.

Grįžo gal po 15 minučių. Jie kažką aptarinėjo. E. buvo labai laimingas: juokėsi, dabar tiksliai nepasakys, bet pas jį buvo žodis „matei“, daugiau kaltinamoji S. S. nebeišgirdo, (kaltinamasis E. B.) juokėsi, klausė L. T., ar matei, o ką matė - nekomentavo.

Kaltinamoji S. S. nematė, kas vyko lauke, nebuvo priėjusi arčiau. Ji net nėjo iš bendrų patalpų, liko (duomenys neskelbtini) aukšte. Ji su L. buvo (duomenys neskelbtini) aukšte bendrose patalpose kurį laiką, po to L. nusivijo (nukentėjusįjį) į apačią, bet jis buvo labai išgėręs, pas kaimynę gėrė. E. irgi buvo neblaivus. Jis (kaltinamasis L. T.) pastovėjo su kaltinamąja S. S. gal kokias 2-3 minutes ir bėgo apačią. Nežino, ką apačioje darė. Kaimynė matė praeidama. Ji paskambino kaltinamajai S. S. ir paklausė, kas čia vyksta. Kaltinamoji S. S. sakė, kad nieko nežino, lai ji nekomentuoja, nes ji (kaltinamoji S. S.) nežino. (Kaimynė) pasakė, kad matė nukentėjusįjį, kai jis išbėgo visas kraujuotas ir E. B. jį nusivijo, kad matė L. prie laiptinės, prie „sklepo“ durų. Kaltinamoji S. S. kalbėjo apie tai su kaimyne S. R., ji gyvena prieš L. T.. Kaltinamoji S. S. buvo blaivi.

Po to, kai jie grįžo, jau vakare, gal kokią 21-22 val., kambaryje buvo kaltinamoji S. S., E., (L. T.) ir jo žmona L. su vaiku. Pas juos buvo „atsigėrinėjimas“. Jie gėrė alaus skardines. Žodžiu, E. nuėjo miegoti ir atvažiavo policija. Jį išsivežė, o jie visi išsiskirstė. Policijos pareigūnai rado mobiliojo ryšio telefoną, nes, kaip kaltinamoji S. S. minėjo, kai E. sulaikė, ji nuvežė švarką. Policijos pareigūnai jos klausė, kur yra telefonas. Pasakė, kad nežino. Po to atėjo pareigūnė ir pasakė: „Palauk, parveš ekipažas. Reikia patikrinti namus.“ Ir rado telefoną kambaryje. Prie durų buvo tokia spintelė. (Nukentėjusiojo telefonas) buvo pakištas apatiniame stalčiuje.

Kai E. su L. grįžo iš lauko, nė vienas nesakė apie telefoną. Kaltinamoji S. S. nepasakė, kada E. jai pasakė: „Va, turiu tau „(duomenys neskelbtini).“ To „(duomenys neskelbtini)“ jai nerodė. Kai pareigūnai atvažiavo paimti telefoną, kaltinamoji S. S. suprato, apie kokį telefoną (kaltinamasis E. B.) šnekėjo, nes iš pradžių, prieš išeidamas pusei valandos į miestą, jis jai melavo, kad tą telefoną įkišo nukentėjusiajam į kišenę. (Kaltinamasis E. B.) sakė: „Turiu (duomenys neskelbtini).“ Jis juokėsi. Kaltinamoji S. S. paklausė kokį. (Kaltinamasis E. B.) sakė, kad įkišo A. į kišenę, ir išėjo su telefonu. Kai pareigūnai atvažiavo apie 21-22 val., kaltinamoji S. S. suprato, kad (kaltinamasis E. B. kalbėjo apie) A. M. telefoną. Pasirodo, jis jai visą laiką melavo.

Kambaryje (buvo užrakinti) 15 min., jo (nukentėjusiojo) neišleido. Jeigu kaltinamoji S. S. neklysta, ji sakė, kad einu į tualetą ir durys buvo paliktos atrakintos. Jai davė raktus, ji atsirakino ir išėjo. Po to jiems pasakė vesti (nukentėjusįjį) nusiprausti ir žiūrėti, kad nepabėgtų. Kaltinamoji S. S. su L. jį (nukentėjusįjį) paleido. Jam (nukentėjusiajam) tereikėjo pasimuistyti ir jis ištrūko iš rankų, pabėgo, o E. vijosi, bet nesusigaudė nei ji, nei L.

Kaltinamosios S. S. manymu, E. (iš nusikaltimo) norėjo pasipelnyti, nes tuo metu jis niekur nedirbo. Pristatė ir kalbėjo, kad (nukentėjusysis) yra jo pusbrolis, bet, pasirodo, jis yra visiškai „niekas“, jie - ne pusbroliai, visiškai neturi giminystės ryšių. Iš pradžių kaltinamoji S. S. taip galvojo, nes visą laiką jai (kaltinamasis E. B.) sakydavo „mano pusbrolis“, bet pasirodo, kad nėra (giminystės ryšio). Bute prie jo, nukentėjusiojo, (kaltinamasis E. B.) nesakė, kad tai (nukentėjusysis) yra „mano pusbrolis“. Kai kaltinamoji S. S. būdavo dviese ar su L. bendrose patalpose, (kaltinamasis E. B.) visąlaik gerdavo balkone ir būdavo (sakydavo) „pusbrolis“, „pusbrolis“. „Pusbroliu“ jis vadino A. M.. Jis (kaltinamasis E. B.) turi labai daug „pusbrolių“, bet, pasirodo, meluoja. Vyras (kaltinamasis E. B.) ne tų pakraipų: jam patinka ir vyrai, ir moterys. Kaltinamoji S. S. išsiaiškino, kad jis visus taip („pusbroliais“) vadina. Jis (nukentėjusysis) neprisistatė. Kaltinamoji S. S. nežinojo, kad nukentėjusysis yra E. B. vadinamasis „pusbrolis“. Kaip kaltinamoji S. S. prieš tai minėjo, E. visą laiką (sako kad) važiuoja pas A., pas dar vieną žmogų. Minėjo, kad važiuoja „pas pusbrolį“. Jei ji neklysta, jis kažkam sakė, kad (nukentėjusysis yra jo) pusbrolis, bet tikrai ne jai. Viskas prasidėjo nuo to, kad kaltinamoji S. S. nesuprato, ar čia pusbrolis, ar ne pusbrolis. Po to išsiaiškino, kad tai (nukentėjusysis) yra draugas, ne pusbrolis. Iš matymo gal ir pasakytų, nes pas jį (kaltinamąjį E. B.) yra du pusbroliai, kažkokie du A. Galima jo (kaltinamojo E. B.) paklausti, kiek pas jį (yra pusbrolių vardu) A.

Po to įvykio (kaltinamasis E. B.) parodė A. M. profilio nuotrauką. Rodė tą pačią (įvykio) dieną socialiniame tinkle „Facebook“. (Nukentėjusysis) buvo įdomiai užsirašęs (pasivadinęs). Kaltinamoji S. S. nežino, kokiu tikslu jis (kaltinamasis E. B.) rodė jai nuotrauką. Gal jam atrodė, kad jai įdomu, kas jis (nukentėjusysis) yra. Kaltinamoji S. S. paklausė, ar tai turi reikšmės.

L. irgi turėjo matyti (nukentėjusiojo profilio nuotrauką), nes jis tuo metu buvo namuose pas E. B.. (Kaltinamasis E. B.) rodė, kai grįžo iš lauko. Buvo likę pusę valandos iki išėjimo į miestą, čia tame tarpe. Praėjo 45-50 min. nuo tada, kai E. B. su L. T. grįžo iš lauko ir išėjo į miestą.

Po kiek laiko, kai jie (kaltinamieji E. B. ir L. T.) pasišalino, atvažiavo policija. Gal teisėja ne taip suprato? Jis (kaltinamasis E. B.) su L. T. išėjo, išvažiavo į miestą. Tada atvažiavo pareigūnai. Kai jie (kaltinamieji E. B. ir L. T.) grįžo iš lauko, (policija) neatvažiavo. Policija atvažiavo, praėjus 15 min. po jų išėjimo. Kai atvažiavo ekipažas ir dar du pažįstami pareigūnai, kaltinamoji S. S. rūkė su S. R.. (Pareigūnai) sako: „Ką tu čia su tuo veiki? Kur jis yra?“ Kaltinamoji S. S. pasakė, kad nežino. Po kiek laiko vakare (policija) atvažiavo ir rado jį (kaltinamąjį E. B.) miegantį. Jis (kaltinamasis E. B.) liepė filmuoti, ką su juo daro, kaip iš lovos meta.

Kai E. su L. išėjo į miestą, kaltinamoji S. S. buvo pas kaimynę S. R.. Apsitvarkė iš pradžių, kai tik jie išėjo, nes E. į visas pakampes numėtė rūbus. Kaltinamoji S. S. susitvarkė ir išėjo į bendras patalpas gerti kavos. Parūkė ir su (kaimyne) S. grįžo. Kai parėjo, atvažiavo policija. Kaltinamoji S. S. tik spėjo įeiti į kambarį ir užsirakinti duris, kai prisistatė policijos ekipažas. Kaltinamoji S. S. neminėjo, kad valė kraują. Sakė, kad rūbai buvo išmėtyti. Ji sutvarkė rūbus. Kai policijos pareigūnai atvažiavo pirmą kartą, viskas jau buvo išplauta ir sutvarkyta, nes E., prieš išeidamas, pasiėmė ir su „škurliais“ apvalė (kraują). Kas ten yra su drėgnomis servetėlėmis pavalyti žemę, grindis; pakeisti patalynę?

Policijos pareigūnai, aišku, rado kraujo ant lovos, čiužinio. Nebuvo taip, kad nieko (smurto žymių) nerado. Rado už kambario. Už „laukinių“ durų rado kraujuotą skudurą. Taigi jie (pareigūnai) viską rado, viską matė, stebėjo įsijungę su žibintuvėliu. Dar klausė: „Ko meluoji, kad tu nieko nematei, kas čia buvo?“ Kaltinamoji S. S. pasakė, kad daugiau nieko nekomentuos, kad jei jie ieško kaltinamojo (E. B.), tai jo ir klausia. Paaiškėjo, kad kaltinamosios S. S. tame įvykyje su L. T. nebuvo. Tik vėliau (baudžiamajame procese jiedu) atsirado, pradėjo dalyvauti (figūruoti). Tyrėja davė kaltinamajai S. S. paskaityti E. B. parodymus. Tada kaltinamoji S. S. sužinojo, kas juos (su kaltinamuoju L. T.) įkišo, kas pasakė, kad ir jiedu buvo per įvykį. Ne A. M. (išdavė).

Iš pradžių kaltinamoji S. S. pasakė, kad nieko nežino, kaip iš giedro dangaus. Nu, gerai, (kaltinamoji S. S.) buvo, buvo (dalyvavo įvykyje), bet sakė, kaip įdomu, jog jų (su kaltinamuoju L. T.) nesulaikė, tik E. Kiek pareigūnė sakė, tai padaryta „iš keršto“. Nors jis (kaltinamasis E. B.) pasakė per akistatą, kad kaltinamoji S. S. reikalavo (iš nukentėjusiojo pervesti pinigus), ji nieko nereikalavo, net pirštu nelietė. Primelavęs, pribuvęs. Jis (kaltinamasis E. B.) keršija jai, nes ji, būdama su juo, susirado naują draugą ir pasakė, kad su juo (kaltinamuoju E. B.) nebegyvens. Jis žadėjo su dideliu akmeniu, kaltinamoji S. S. nesakys su kuo, susimušė, kai parėjo... (mintis nutrūkusi, sakinys nebaigtas, kalba stilistiškai netaisyta) Neprognozuojamas, su dideliu akmeniu. Jis - tai E. Po to įvykio praėjo kelios dienos ir kaltinamoji S. S. pasakė, kad nebenori su juo būti. Jis norėjo atsiprašinėti, pinigų iš kažkur gavo, gėlių pripirko. Kaltinamoji S. S. sakė: „Atleisk, bet nebenoriu būti su tavim.“ Jis viską pradėjo iš keršto daryti, viską. Pirma byla, už kurią kaltinamoji S. S. gavo laisvės apribojimą, ta mergina visiškai nieko nežinojo apie ją. Kaltinamoji S. S. mieste sutiko nukentėjusiąją. Ji sakė, kad E. sakė, jog viską darė jai iš keršto. Sakė, kad policiją iškvietė. Ar čia nėra vadinama kerštu? Iš keršto. Nors kaltinamoji S. S. nenužudė, jis pripaišys, kad ji žmogų nužudė. Tai čia juo tikėti? Jo parodymai tas pats kaip... visi žino. Tą patį gali L. pasakyti, bet jis nesakys, nepaprieštaraus. Jis galėtų už melagingus tokią knygą prirašyti, kad... Kaltinamoji S. S. sakė E., kad nebenori būti kartu. Jis klausė kas (nutiko). Jai viskas atsibodo. Jis pradėjo verkti. Gėrė su L., kokių tik nesąmonių žadėjo prisidaryti. Ačiū Dievui, kad kaltinamoji S. S. išsiskyrė su juo. Mažiau problemų turi per tokį. Praėjus 4 dienoms nuo įvykio, kaltinamoji S. S. išsikraustė gyventi su dabartiniu draugu į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tada jis (kaltinamasis E. B.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis įsidarbino po įvykio; (per įvykį) pinigų neturėjo, (o paskui) turi iš kažkur. Nu, aišku, iš A. M.. Dar sąskaitoje turėjo iš kažkur 800 €. Įsidarbino, padirbo gal 2-3 d., apsivogė darbe. Nu, kam reikia tų nemalonumų, kad keltų problemų. Jam (kaltinamajam E. B.) tas labai nepatiko. Kaltinamoji S. S. ateidinėjo su savo nauju draugu pas E. kaimynę S. Jis (kaltinamasis E. B.) gerdavo. Ko tik nebuvo: ir muštynių, ir viso kito. Ačiū Dievui, kad kaltinamoji S. S. išsiskyrė, nes nežino, kuo būtų pasibaigę. Jis jai tiek problemų pridarė. Kai Kaltinamoji S. S. išsikraustė, E. B. jai neskambino, nesiekė susitikti. Jie visiškai nebendravome. Kaltinamoji S. S. užblokavo jį visur, kur tik galėjo, ir pradėjo gyventi kitą gyvenimą.

Kai kaltinamoji S. S. išėjo pas kaimynę S., ji neužrakino kambario. Pas ją (kambario durys) visą laiką atrakintos, nerakindavo. Kaltinamoji S. S. ir pas kaimynes eidavo, ir dienos metu durys visą laiką buvo atrakintos, naktį ekstra atveju užrakindavo. Buto raktas buvo kambaryje. Kaltinamoji S. S. rakto nesinešioja, jo jai nereikia. Vienas raktas buvo pas kaltinamąją S. S., kitas - pas E. E. pasiėmė (savo) raktus, o jos raktas kaip ir buvo ant komodos. Taip ir buvo. Įvykio metu (kambario) durys buvo užrakintos.

Kaltinamoji S. S. negalėjo atsirakinti kambario durų savo raktu, nes nebuvo įmanoma prieiti prie jų. Jei būtų galėjusi, būtų kaip nors ranką ištiesusi. Ten visas dėmesys ne tik į jį (nukentėjusįjį). Ne, kaltinamoji S. S. nebuvo namuose kaip įkaitė. Kaimynai jai skambinėjo; po įvykio skambino, sako: „Aha, nepasisekė?“ O kas nepasisekė – kaltinamoji S. S. nežino. Gal ir kaltinamoji S. S. būtų taip pat buvus, gal dar baisiau būtų buvę. Nežinia, kaip čia su juo. Turi neįgalumą, prieš save rankas kilnoja. Ką jam reiškia ranką pakelti prieš svetimą žmogų, jeigu prieš save kelia. E. kelia prieš save ranką. Kiek kartų ligonėje gulėjo dėl supjaustytų venų. Pas jį kokie randai, išrašai pas jį namuose. Nuotraukas siuntė, kad susipjaustė. Jis atsiuntė kaltinamajai S. S. (nuotraukas) per praeitų ar užpraeitų metų Kūčias. Sako: „Tu su manim nebūni, tai aš susipjaustysiu venas.“ Kaltinamosios S. S. mama tą patį žino. Jis pas jos mamą Kūčias, Kalėdas šventė.

Po įvykio kaltinamoji S. S. nebendravo su E. B.. Jis labai norėjo būti su ja, bet ji pasakė ne. Jai policiją ne vieną kartą iškvietė. Jis norėjo būti su kaltinamąja S. S. ne vieną, ne du, ne tris kartus. Jai su tokiu draugauti, nežino. Baimėje gyvendavo su juo. Jam užplaukia ir pradeda valgyti vaistus. Visi stebėjosi. Sako: „Džiaukis, kad vyras, o ne tu nukentėjai. Tada būtų užmušęs.“ Ar kaltinamoji S. S. gali prisišnekėti? Ne. Ji yra visiškai rami, nes turi vyrą, kuris ją apgins. Gali samdyti žmones ir visa kita. Jei tas vyras su saule negyvens, tai reiškia, kad taip buvo lemta. Jis jai gali daryti ką nori - dar ne tokių matė. Pagavo kaltinamąją S. S. draugeliai PC „(duomenys neskelbtini)“ ir sako: „(duomenys neskelbtini), išožinai.“ Kaltinamoji S. S. sako: „Ką aš „ožinau“? Nu, tai E. Gerai, nepalies jos. Žinos, dėl ko ir kas pasiuntė. Dar prie vieno žmogaus jo draugai sustojo ir gąsdino. Jis galvoja, kad, ten sėdėdamas, pasiųs ir kas nors nutiks jai. Kaltinamoji S. S. žinos, ką kaltinti. Ir jos dabartinis draugas tą patį sako. Jis žino, kas jis (kaltinamasis E. B.) toks yra.

Jis (nukentėjusysis) įėjo į „savo (elektroninę) bankininkystę“ ir paspaudė ar išrašą. Jai rodė (elektroninę) „bankininkystę“. Kaltinamoji S. S. nematė, kokią pavedimo paskirtį nurodė. Pas jį ten buvo, kaip paprastai darai pavedimą per elektroninę bankininkystę. Pas jį buvo nustatyta visa suma, kas ir kam siuntė, paskirtis ir suma, bet jis atvertė, kas akivaizdžiai matėsi. Paskirties neatsimena. Jis jai rodė drebančiomis rankomis. Nebuvo įmanoma įžiūrėti paskirtį, už ką (nukentėjusysis) pervedė (pinigų). E. B. nieko neatsakė, kai kaltinamoji S. S. paklausė, kodėl tiek daug. Ji (per įvykį) pirmą kartą girdėjo apie indukcinę viryklę. (Anksčiau) apie tai nežinojo. Gal reikėtų nukentėjusiojo paklausti, nes ji nežino, ką jie tarėsi. Nukentėjusysis buvo ant šuns guolio. Jis ir sėdėjo, ir gulsčias buvo, kaip tik nebuvo. E. stovėjo šalia, jos nematė, nes ji toliau pasitraukė. Nukentėjusysis sėdėjo ant šuns guolio, kai E. B. numetė jį kaip šunį. Numetė A. M. ant žemės ir paprašė padaryti 100 € pavedimą. Jis pamatė, kiek iš viso yra pinigų (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje), bet kaltinamoji S. S. nežino, nematė (likučio nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje). Sakė: „Vedi visus.“ Kaltinamoji S. S. nežino, ar (nukentėjusysis) pervedė. Tiksliai matė, kad buvo pervesta (pinigų) prieš tai. Reikalavo pervesti pinigus, kai jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant lovos, bet jis nepervedė. L. T. prašė pervesti pinigus. E. pradėjo reikalauti. Nukentėjusysis nepervedė ir prasidėjo smūgių lavina. E. numetė (nukentėjusįjį) kaip šunį ant žemės ir jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant šuns guolio. E. pasakė: „Vedi 100 €.“ Jis (nukentėjusysis) susigūžė, pečius įtraukė (ir sako:) „Gerai, gerai.“ Jis užmatė ar (nukentėjusysis) parodė, tiksliai kaltinamoji S. S. nežino, kiek yra (likę pinigų nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje). Pasakė: „Suvedi (iš pradžių) 100 (€)“, po to – „visus“, kai pamatė, kiek yra. Kaltinamoji S. S. nežino, ar (nukentėjusysis) pervedė. Daugiau ji nesiaiškino ir nematė. Nukentėjusysis parodė jai pavedimą iš pat pradžių, kai tik jie atėjo. L. sėdėjo. E. prie spintos ir sako: „Pervedi pinigus.“ L. sakė: „Pervedi pinigus.“ Jis (nukentėjusysis) nepervedė. E. stovėjo ir sako: „Pervesk 100 €.“ A. M. nereagavo. Jai parodė, kad yra pervesta, ir prasidėjo smūgių lavina, nes nepervedė pinigų. E. pamatė, kad neveda, kad yra padarytas pavedimas iš pradžių, ir dar reikalavo 100 €. Jis (nukentėjusysis) nevedė ir prasidėjo smūgiai. Tada numetė ant žemės ir reikalavo, kad pervestų 100 €. Abudu reikalavo: iš pradžių L. sakė pinigus pervesti ir E. - 100 €. L. neminėjo sumos. E. reikia klausti, kodėl jis reikalavo tiek mažai (100 €), kaltinamoji S. S. nežino. Kas žino apie tą įvykį, visiems kyla klausimas, kodėl (reikalavo pervesti) ne 300 €, kodėl tik 100 €. Po to pamatė, kiek yra, pradėjo reikalauti daugiau. Matyt, apsiskaičiavo, kad gali neužtekti ar kad 50 € pervestų. Čia nukentėjusysis galėtų labiau pakomentuoti.

(Nukentėjusysis parodė jai, kad pervedė pinigus) po smūgio. L. reikalavo ir trenkė. Kaip minėjo, jis (kaltinamasis L. T.) jau buvo sudavęs jam (nukentėjusiajam) smūgį ir tada jis (nukentėjusysis) parodė kaltinamajai S. S., kad yra (pervesta). Jam (nukentėjusiajam) iš nosies bėgo kraujas. Visas drebėjo ir toliau jį kankina, 100 € reikalauja. Galėjo paprašyti pinigų kaltinamosios S. S. – ji duos, jei taip yra. Tą patį ir nukentėjusysis gali pasakyti. Paprašė, davė ir šoką gavo, visas drebantis. E. „dar ant viršaus“ reikalauja pervesti. Faktas, kad žmogus pasimes, nebežinos, kam rodyti. Iš L. (nukentėjusysis) gavo 1-2 smūgius. Buvo jau gavęs (mušti), kai parodė (kaltinamajai S. S. pervedimą). Tada E. koja liepė dar pervesti. Jis (nukentėjusysis) pakrito ant lovos. Ir prasidėjo viskas toliau, kaip ir papasakojo. Negali atsakyti, ar nukentėjusysis pervedė 100 €, nes nematė. Jis (nukentėjusysis) sakė: „Gerai, gerai“. Iš pradžių jis sakė: „Gerai, gerai“, ir po to, kai perėjo. Tai kur jis perves, visas šaukė: „Baik, E., baik.“ L. pradžioje sako: „(duomenys neskelbtini) tave arba „pervesk“. Va taip buvo. Jis ir pervedė, ačiū Dievui, nes būtų pasinaudoję žmogumi.

Likusius smūgius L. sudavė parodęs, kai jis, tiksliai nepasakys, numetė (nukentėjusįjį) ant žemės ar gulėjo lovoje (mintis nutrūkusi, sakinys nebaigtas, kalba stilistiškai netaisyta). Nukentėjusysis rodė mokėjimo pavedimą sėdėdamas ant lovos šalia L. Visą laiką nuo tada, kai su L. įėjo, jis (nukentėjusysis) prasėdėjo ant tos vietos (lovoje), nebuvo pasitraukęs, net neperėjo į kitą vietą, kol jo nenumetė ant žemės.

Atsakinėdama į prokuroro klausimus, kaltinamoji S. S. nurodė, kad L. T. laikė nukentėjusįjį už rankos. Paėmė ranką, kad neišsprūstų, nepabėgtų. Kaltinamoji S. S. matė, kad jis (kaltinamasis L. T.) laikė, jog (nukentėjusysis) nepabėgtų, nes E., prieš nuvedant (nukentėjusįjį praustis), sakė laikyti, kad nepabėgtų. Nežino, kad būtų vykę po to, kai (nukentėjusysis) būtų nusiprausęs.

L. T. gyvena tame pačiame bendrabutyje ir žino patalpą (išdėstymą).

Kaltinamoji S. S. žadėjo pasakyti kaimynei, kad iškviestų policiją, nes dar viena kaimynė prašė iškviesti policiją. Kaltinamoji S. S. negali to padaryti, nes pas E. buvo jos mobilus (telefonas). E. B. sutrukdė kaltinamajai S. S. iškviesti policiją, nes jei pas jį nebūtų jos telefonas, ji būtų iškvietusi (policiją). Kaltinamoji S. S. nepasakė, ką sakė, kai atvyko policija. Gali būti, kad sakė, jog įvykio nematė ir nežino apie nusikaltimą. Faktas, tas, kad ji norėjo iškviesti, bet kreipėsi į kaimynes, kad jos iškviestų. Gal ne taip suprato (pareigūnų klausimą)? Per pirmą apklausą kaltinamoji S. S. išsigando policijos pareigūnų, todėl sakė, kad nieko (įvykio) nematė.

Kaltinamoji S. S. matė, kaip E. B. atėmė (iš nukentėjusiojo jo) telefoną. A. M. telefonas turėjo būti jai dovanų, nes kažkada kaltinamoji S. S. norėjo įsigyti (telefoną) „(duomenys neskelbtini)“. Jis (kaltinamasis E. B.) jai sako: „Va, bus dovanų.“ Gal prokuroras ne taip suprato? Kaltinamoji S. S. minėjo (telefoną) „(duomenys neskelbtini)“, bet nesuprato, koks „(duomenys neskelbtini)“, nes jis (kaltinamasis E. B.) teigė, kad (telefoną) „(duomenys neskelbtini)“ įkišo A. M. į kišenę. Taip, kaltinamoji S. S. sakė, kad E. B. žadėjo jai padovanoti „(duomenys neskelbtini)“ telefoną, kurį atėmė (iš nukentėjusiojo). Ji iš pradžių nesuprato, kad buvo tas A. M. telefonas, kol neatvažiavo policijos ekipažas ir nepasakė, kad tai yra tas telefonas, kurio jie ieško.

Po įvykio E. su L. išėjo į miestą. Nebuvo nė 3 (val. po pietų), kai jie išėjo. O gal ir buvo 3 (val. po pietų), tiksliai neprisimena. Kaimynės neiškvietė policijos. Jiems (kaltinamiesiems E. B. ir L. T.) išėjus, praėjo gal 15 min. ar daugiau, kai atvažiavo policija atvažiavo ir tiesiai pas juos į butą; (pareigūnai) sakė, kad E. ieško.

Kaltinamoji S. S. pasakė, kad jo (kaltinamojo E. B.) nėra namuose. (Pareigūnai) klausė kur (jis yra). Kaltinamoji S. S. sakė, kad į miestą išėjo. kaltinamoji S. S. niekam (policijai apie įvykį) nepranešė, nes galvojo, kad jau yra pranešta. Kiek dabar šnekėjo (su drauge ir klausė), ar ji kažkam skambino, (draugė) sakė, kad buvo pranešta.

(Kai atvyko policija), bute kraujo nebebuvo, nes kaltinamoji S. S. sutvarkė. Jie (policijos pareigūnai) žiūrėjo, švietė, galvojo, kad dar ras įkalčių. (Policija) ieškojo (atvyko), kai jie (kaltinamieji E. B. ir L. T.) išėjo į miestą. Taip, kaltinamoji S. S. įleido policijos pareigūnus, nu, jie duris daužė. Policija paklausė, kur E., ar gali užeiti. Kaltinamoji S. S. pasakė, kad E. išėjo į miestą. (Pareigūnai) klausė su kuo. Kaltinamoji S. S. pasakė, kad (kaltinamasis E. B. išėjo) su kaimynu. (Pareigūnai) apžiūrėjo namus, atidarinėjo spintos duris ir nerado to telefono, net neminėjo apie tą telefoną. Vakare, kai kaltinamoji S. S. nuvyko pas E. į „(duomenys neskelbtini)“ (PK), jos paklausė, ar nematė telefono.

Kaltinamosios S. S. santykiai su E. B. yra jokie. Jie išsiskyrė. Piktuoju. Ką gali pasakyti? Tas pyktis... Nieko nepadarysi, jei žmogus toks yra. Žmogaus nepakeisi. Gali pykti arba nepykti. E. tikrai ne iš gerųjų. Tuo metu kaltinamoji S. S. gyveno tame bute kartu apie pora mėnesių. Ne, ne ji pasakė, kad A. M. pabėgo, - L. pasakė. Gali būti, kad ne taip surašė. Buvo pranešta, kad L. Gal tyrėja ne taip suprato, nes E. vos ne viskam prieštaravo, jis kišosi, kad tik paprieštarautų. Prieštaravo kaltinamosios S. S. parodymams. Jis sėdėjo, juokėsi ir bandė prieštarauti.

Kai bute mušė A. M., kaltinamoji S. S. nieko nedarė - tiesiog stovėjo, pasiėmus ant rankų šunį. Nebandė sudrausminti L. ar E., nes gavo šoką, jos rankos drebėjo. Kaltinamoji S. S. nepasakiau nė vieno žodžio, tik paklausė: „Kodėl tiek daug?“ Jo (kaltinamojo E. B.) neįmanoma sustabdyti. Jis yra labai problematiškas žmogus. Buvo dar toks įvykis. Nežino, kuo būtų baigęsi, jeigu kaltinamoji S. S. būtų įsikišusi. Ir ji būtų gavusi. Jis neprognozuojamas, jei su akmenimis...

Kaltinamoji S. S. negali pasakyti, kodėl tada (per įvykį) neišėjo iš buto. Taip, ji galėjo išeiti iš buto. Lydėjo nukentėjusįjį, kai L. vedė jį nusiprausti. Šnekėjo, kad E. jį užrakino. Kiek atsimena, raktai buvo rasti pas E. kišenėje. Kaltinamoji S. S. darė viską, kad (nukentėjusysis) pabėgtų. Jis turėjo progą ir ištrūko. Ačiū Dievui, kad (nukentėjusysis) ištrūko, nes nežinia, kas būtų buvę, jei E. būtų atėjęs į virtuvę, nes jis buvo įsiaudrinęs, vos ne „(duomenys neskelbtini), užmušiu“, atsiprašant.

Taip, įvykio metu kaltinamoji S. S. buvo išėjusi į tualetą, kai jis (nukentėjusysis) buvo ant žemės. E. užrakino. Kaltinamoji S. S. grįžo iš tualeto ir (kaltinamasis E. B.) liepė vesti (nukentėjusįjį) prausti, bet jai jau grįžus iš tualeto į kambarį. Kai kaltinamoji S. S. grįžo, jis (nukentėjusysis) buvo mušamas toliau. Kai kaltinamoji S. S. išėjo į tualetą, neturėjo prie savęs telefono. Ką tos senutės kaimynės gali padaryti? Viena kaimynė E. prisibijo. Kaltinamoji S. S. pasakė (pasiūlė), kad iškviesti policiją E. Jos (senutės) purtosi. S. išėjo. Kaltinamoji S. S. jai pasakė: „Kviesk policiją.“ Ji išėjo į lauką ir po įvykio grįžo. Kaltinamoji S. S. nėjo prašyti pagalbos, kai išėjo į tualetą. Kai po įvykio kaltinamoji S. S. tvarkė namus, nėjo kviesti policijos, nes per langą matė, kad (policija) jau lauke buvo. Prie jo (nukentėjusiojo) stovėjo greitoji ir policijos ekipažas. Tiek liudininkų matė (įvykį), vis tiek kažkas būtų pamatęs.

A. M. vieną kartą rodė jai, kad yra padarytas pavedimas. Po to ant žemės ar pervesti norėjo, ar ką daryti. E. viską matė. Antrą kartą (padaryto pervedimo) kaltinamoji S. S. nematė. Matė tik vieną kartą, kaip buvo padarytas pavedimas. Nematė, kiek ten pas jį (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje) yra (pinigų). (Nukentėjusysis) parodė, kad buvo pervesta 365 (€). Daugiau kaltinamoji S. S. nieko nebematė. Prieš parodant, L. sudavė (nukentėjusiajam) smūgį veido sritį, atrodo, į nosį, nes jam iš nosies kraujas bėgo, ar į lūpą jam sudavė vieną, pora (kartų)? Jam (nukentėjusiajam) bėgo kraujas ir jis parodė telefoną (padarytą pavedimą telefone). Tada E. pasakė: „Vedi 100 €“, ir koja į nosies sritį.

Pasak kaltinamosios S. S., tuo metu ((duomenys neskelbtini), kai buvo liudytoja N. R.), jos ten nebuvo. Turbūt ji (liudytoja N. R.) kažką maišo, nes jos gatvėje nebuvo, kai ten kažkas vyko. Kaltinamoji S. S. buvo namuose, kai E. B. su L. T. parbėgo. Jis persirengė ir išlėkė pro duris.

Atsakinėdama į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovo pagal pavedimą advokato V. K. klausimus, kaltinamoji S. S. nurodė, kad dabar santykiai su E. yra nelabai kokie. Čia yra visiška tiesa, ką pasakojo apie E. Nukentėjusysis telefone rodė savo banko (sąskaitos) išrašą. Kaltinamoji S. S. matė, kad į E. (vardu atidarytą) sąskaitą buvo pervesta 365 €, jei neklysta. Tiksliai nepamena, bet turbūt bus ta suma. Jei neklysta, matė, kad pervesta 365 €. Kai ta suma buvo pervesta, jis jau buvo atėjęs pas ją ir jie su L. sėdėjo. Atrodo, iš ryto darytas pavedimas, nes E. sėdėjo ir susirašinėjo su kažkuo, nepaleido telefono iš rankų. Ir jis (nukentėjusysis) iš to „strioko“ (sakė): „Va, va, pervesta.“ Taip, tos pačios dienos pervedimas. Ir dar reikalavo 100 €. (Kaltinamasis E. B.) pamatė, kiek iš viso yra (pinigų nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje), ir visų (likusių pinigų) reikalavo. Tiksliai nepasakys, kiek iš viso buvo pinigų (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje), nežino, nematė. Jis (nukentėjusysis) jai rodė telefoną atkišęs (ir sakė): „Žiūrėk!“, bet kaltinamoji S. S. nepastebėjo, kiek sąskaitoje buvo (pinigų). Norėtų, kad civilinis ieškinys (nukentėjusiojo reikalavimai) būtų sumažintas. Šiuo metu kaltinamoji S. S. laukiasi. Tikrai yra išlaidų. Nežino, kokia galėtų būti (reikalavimo atlyginti neturtinę žalą suma), nes šiais laikais yra brangu vaiką išauginti. Po 1 200 € (neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam kaltinamajam) galima sutikti.

Atsakinėdama į savo gynėjo advokato S. S. klausimus, kaltinamoji S. S. nurodė, kad nei reikalavo (iš nukentėjusiojo pervesti pinigų), nei mušė jį. Niekuo neprisidėjo (prie inkriminuotos nusikalstamos veikos). Kaltės nepripažįsta, nes ji nieko (neteisėto) nedarė. Ar paskui nebus taip, kad kaltinamoji S. S. nesutiks (su civiliniu ieškiniu) ir vis tiek priskirs, ateis, t. y. teismas bus padarytas „jai už nugaros“? Jei ne, tada kaltinamoji S. S. nesutinka nei su civiliniu ieškiniu, nei su niekuo (kalte dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos).

Atsakinėdama į kaltinamojo E. B. gynėjos advokatės S. K. klausimus, kaltinamoji S. S. nurodė, kad neapkalba E. B.. Čia yra visiška teisybė, nes jis vienintelis iš jų buvo audringas, vienintelis smūgius, va, kas pirmas sudavė. Pas mus yra piktasis. Jos ir jo (santykiai) - asmeninis reikalas, bet kas susiję su šita tema, jis (kaltinamasis E. B.) yra pagrindinis veikėjas šioje byloje. Kaltinamoji S. S. nekerštauja (kaltinamajam E. B.).

Atsakinėdama į kaltinamojo L. T. gynėjo advokato M. Š. klausimus, kaltinamoji S. S. nurodė, kad nežino kodėl nukentėjusysis būtent jai parodė bankinį pavedimą. Gal todėl, kad bijojo, kad prigąsdino, kai L. pirmą smūgį įvažiavo jam į nosį? Nežino, kodėl būtent jai jis parodė, o ne E. arba L. T.. Rodė jai (nukentėjusysis) jau po smūgio, kai L. įtrenkė į nosies sritį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 17 d. apklausta įtariamąja S. S. kalta neprisipažino ir paaiškino (3 t., b. l. 165-166), kad 2022 m. birželio 15 d. ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Nedalyvavo ir nematė, kaip buvo sumuštas A. M.. [...]

Grįžusi namo, matė kraują bute ant grindų prie lovos, ant grindų prie spintos, ant patalynės, ant šuns guolio ir bendrabučio koridoriuje. [...] Apie 20⁰⁰-21⁰⁰ val. namo grįžo E. ir L., jo pavardės nežino. Abu buvo girti. Įtariamoji S. S. klausė E., kodėl bute pilna kraujo. Jis nieko neatsakė, matėsi, kad kažką nutyli. Ant jo raudonų batų „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo kraują. Jie (įtariamieji E. B. ir L. T.) tarpusavyje kažką šnekėjo: „Išsigando velnias, taip ir reikia.“ [...] E. vaikščiojo po butą, kažko ieškojo; sakė, kad turi jai „(duomenys neskelbtini)“ telefoną. [...]

Po kažkiek laiko atvyko pareigūnai, pažadino E. ir išsivežė jį. [...]

Tarp apatinio stalčiaus ir spintelės įtariamoji S. S. rado „(duomenys neskelbtini)“ telefoną. Pareigūnų klausė, ar jie ieško šito telefono. Pareigūnai pasakė, kad ieško šito telefono, ir pasiėmė jį. Įtariamoji S. S. A. realiai nematė.

Papildomai 2023 m. birželio 16 d. apklausta kaltinamoji S. S. paaiškino, kad ji įvykio dieną su kaimyne buvo kaltinamojo E. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Nors jie gyveno kartu (kaip pora), tie namai kaltinamojo E. B.. Po pietų namuose buvo E. B. ir L., bet trumpam. Toliau išėjo pas kaimynę. (Pas kaimynę) E. ir L. išgėrinėjo, o kaltinamoji S. S. sėdėjo, alkoholio nevartojo. Pas kaimynę praleido gal valandą. E. lakstė pirmyn atgal, nežinia kur ir kokiais tarpais: tai būna namuose, tai nebūna. Po kurio laiko atėjęs (kaltinamasis E. B.) pasakė, kad turi ateiti jo „pusbrolis“ A. M., paskui pasakė, kad turi ateiti A. M.. Kaltinamoji S. S. iki įvykio nepažinojo A. M., tik iš kalbų (girdėjo), jog jis yra jo (kaltinamojo E. B.) pusbrolis. Nelabai kreipė dėmesio į kaltinamojo E. B. pasakymą. L. atsisėdęs snūduriavo, beveik miegojo (girtas). E. pradarė duris su arbatinuku rankose ir, pasišaukęs L., sakė: „Einam, padėsi man.“ Ji su L. nuėjo pas E. B. į kambarį. L. T. pirmas pradėjo mušti nukentėjusįjį. Nukentėjusįjį vis tiek mušė, nors kaltinamoji S. S. matė, kad jis padarė 300 € pavedimą. Ji neliepė nukentėjusiajam pervesti 100 €.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 3 d. įtariamieji E. B. ir S. S. buvo suvesti į akistatą (3 t., b. l. 27-30). Įtariamasis E. B. teigė, kad 2022 m. birželio 15 d. jis susitarė su A. M., jog jis (nukentėjusysis) ateitų pas jį į butą adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pasiimti dokumentų dėl indukcinės dujinės. Įtariamasis E. B. minėjo S., kad A. M. ateis. Iš pradžių su A. buvo dviese. Įtariamasis E. B. išėjo užkaisti vandens. Kai grįžo į butą, čia buvo A., L. ir S. S. stovėjo priešais A., L. sėdėjo ant lovos šalia A., o įtariamasis E. B. stovėjo šalia spintos. S. sakė, kad A. arba jau pervedė, arba tuoj perves 300 € į jo (vardu atidarytą) banko sąskaitą. Pinigai dar nebuvo pervesti. A. nenorėjo pervesti pinigų, nors jie tarėsi, kad įtariamasis E. B. paims jam indukcinę orkaitę už 465 €, o jis (nukentėjusysis) perves jam (įtariamajam E. B.) 300 €. Visa tai jis pasakė S. A. norėjo pervesti pinigus du kartus. Jis pervedė 300 €. Įtariamasis E. B. užmatė, kad pas A. (jo vardu atidarytoje) sąskaitoje buvo (daugiau) pinigų - 197 €. Neprisimena, kas pradėjo reikalauti pervesti tuos (likusius) pinigus. Visi įsiaudrino, nes A. nesugebėjo pervesti pinigų. L. sudavė vieną smūgį, kad viskas vyktų greičiau. Įtariamasis E. B. kelis kartus spyrė A. į veidą. S. rėkė ant A. necenzūriniais žodžiais, nes susinervino, kad A. apgavo įtariamąjį E. B.. S. visą laiką buvo kambaryje, matė, kas nutiko A., bet nieko nedarė. Bemušant A., iškrito jo telefonas. A. pradėjo bėgti kraujas ir jis iškruvino patalynę. L. pervedė A. prie šuns guolio. Tuo metu buvo pervesti 400 €. Įtariamasis E. B. prašė pervesti likusius pinigus. S. buvo kambaryje, bet nieko nesakė. L. sudavė dar vieną smūgį ir vedė A. nusiprausti. A. išsinėrė ir pabėgo. L. su S. bandė vytis A., tačiau nepagavo. S. grįžo į kambarį ir pasakė, kad A. pabėgo. Įtariamasis E. B. vienas vijosi A. ir pagavo jį ten, kur (vėliau) surado medikai. S. buvo lauke, kai įtariamasis E. B. ir L. grįžinėjo nuo tos vietos, kur buvo paliktas A. S. buvo prie namo. Įtariamasis E. B. lauke pasitikrino (savo vardu atidarytą) banko sąskaitą ir (matė, kad) buvo pervesti 400 €.

Įtariamoji S. S. teigė, kad nesutinka su tokiais įtariamojo E. B. paaiškinimais ir paaiškino, kad 2022 m. birželio 15 d. ji su L. atėjo iš kaimynės. Tuo metu kambaryje buvo tik A. E. kambaryje nebuvo. E. atėjo po maždaug 5 minučių nuo to momento, kai įtariamoji S. S. ir L. atėjo į kambarį. Kol neatėjo E., niekas nebendravo su A. Kai atėjo E., L. atsisėdo ant lovos prie A. M. ir A. pasakė: „Pervedi pinigus, nes, pydare, gausi.“ A. pasakė, kad pinigai pervesti. A. M. parodė įtariamajai S. S. savo telefone esančią elektroninę bankininkystę. Ji matė, kad E. buvo pervesti 300 €. L. sakė A. pervesti dar pinigų, nes buvo tartasi dėl didesnės sumos. L. ir E. rėkė ant A. A. pasimetė ir pasakė, kad perves pinigus. Įtariamoji S. S. nieko nesakė, tik stebėjo situaciją. L. sudavė kumščiu į veidą. E. spyrė A. į veidą. A. sėdėjo pasilenkęs, bėgo kraujas. L. spyrė du kartus A. į sprandą. A. krito ant žemės veidu. E. nutempė A. prie šuns guolio. E. arba L. A. telefone pamatė, kad (sąskaitoje) yra dar pinigų. E. arba L. reikalavo pervesti dar 100 €. A. buvo pasimetęs. L. paklausė: „Pervesti ar ne?“, ir nuėjo prie lango rūkyti. Nustojęs rūkyti L. vieną kartą kumščiu sudavė A. į veidą. E. paprašė A. nuvalyti ant grindų pritaškytą kraują, bet pirmiau E. paprašė A. apsiprausti.

Įtariamoji S. S., L. ir A. ėjo į virtuvę. L. laikė A. Jis išsinėrė iš L. ir pradėjo bėgti. L. bėgo paskui A. Įtariamoji S. S. nuėjo pasakyti E., kad A. pabėgo. A. telefonas buvo ant lovos. Prieš išeidamas E. pasakė įtariamajai S. S., kad telefonas „(duomenys neskelbtini)“ bus jai dovanų. E. ir L. nubėgo link A. Įtariamoji S. S. išėjo į kiemą, ėjo link vaikinų, kai jie parėjo link bendrabučio. Jie nesakė, kas nutiko. Įvykio dieną A. matė pirmą kartą. Nieko jam nesakė, nieko iš jo nereikalavo.

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. M. ir įtariamosios S. S. 2022 m. spalio 4 d. protokole (1 t., b. l. 74-76) rašoma, kad nukentėjusysis A. M. parodė, jog E. B. pakvietė jį į savo butą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Jis (E. B.) pasakė, kad eina užkaisti kavos. Tuo metu (bute) buvo tik nukentėjusysis ir E.

Po maždaug 5 minučių į kambarį atėjo E. ir nepažįstamas vaikinas. Vaikinas pasakė: „Kas tu čia toks būsi?“, ėmė auklėti nukentėjusįjį ir jį mušti. E. spyrė nukentėjusiajam į veidą. Tada į kambarį atėjo akistatoje dalyvaujanti mergina. Mergina klausė nukentėjusiojo: „Kodėl taip brangiai kainavo indukcinė (viryklė)?“ Jis pasakė, kad ji (indukcinė viryklė) kainuoja 463 €. Mergina reikalavo pervesti 100 €. Nukentėjusysis pervedė 100 € į E. B. (vardu atidarytą) sąskaitą. Nepažįstamas vaikinas vėl sudavė nukentėjusiajam smūgius. Jis atsisėdo ant grindų. E. nukentėjusiojo telefone pamatė, kad jis prisijungęs prie elektroninės bankininkystės ir kad dar turi pinigų banko sąskaitoje. E. reikalavo, kad nukentėjusysis pervestų likusius pinigus į jo (E. B. vardu atidarytą) banko sąskaitą. E. sakė pervesti pinigus „dovanai“. Tuo metu nukentėjusysis labai drebėjo ir nesugebėjo pervesti pinigų į jo (E. B. vardu atidarytą) banko sąskaitą. Nepažįstamas (vaikinas) reikalavo, kad nukentėjusysis pervestų pinigus. E. paėmė iš nukentėjusiojo rankų jo telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusįjį nuvedė praustis, o jo telefonas liko pas E. Nukentėjusysis nematė, ar E. rodė jo telefoną kitiems bute buvusiems asmenims, kiek jis (nukentėjusysis) turi (sąskaitoje) pinigų. Mergina jo nelietė, smūgių nesudavė.

Įtariamoji S. S. teigė, kad įvykio dieną E. B. jai pasakė, jog ateis jo „pusbrolis“. Neminėjo, kokiu tikslu jo „pusbrolis ateis“. E. B. pasiėmė arbatinuką ir išėjo. E. nebuvo apie 5 minutes. Per tą laiką į kambarį atėjo įtariamoji S. S. ir L. Po maždaug 5 minučių atėjo E. L. atsisėdo prie nukentėjusiojo ir paklausė jo: „Ką čia veiki?“ Nukentėjusysis pasakė, kad atėjo pas E. B.. E. buvo kambaryje. Iš pradžių L. trenkė nukentėjusiajam į veidą. Pradėjo bėgti kraujas, šis užsiėmė už nosies. E. ir L. šaukė ant nukentėjusiojo. Nukentėjusysis buvo pasimetęs. E., L. ir nukentėjusysis pradėjo šaukti vienas ant kito. Jie šaukė apie kažkokią dujinę. E. klausė nukentėjusiojo: „Kodėl mane bandai apgauti?“ Kažkas buvo minima netoli 500 €. Nukentėjusysis parodė įtariamajai S. S. savo telefono ekraną. Ji matė, kad apie 15 val. ar 15³⁰ val. į E. (vardu atidarytą) banko sąskaitą buvo pervesta 300 €. Įtariamoji S. S. klausė E., kodėl tiek daug kainavo, ir pasitraukė nuo nukentėjusiojo. Neprisimena, kas – L. ar E. - šaukė ant nukentėjusiojo: „Kur dar 100 €?“ Nukentėjusysis pasimetė, sakė „tuoj, tuoj“. Tada prasidėjo smūgių lavina. E. spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į (nukentėjusiojo) veido sritį. Nukentėjusysis atbulas pakrito ant lovos. Smūgiai buvo suduodami toliau. Įtariamoji S. S. nepasakys, kas juos sudavė. Nukentėjusysis kažkaip atsidūrė prie šuns guolio. L. spyrė nukentėjusiajam į sprandą. Nukentėjusysis veidu krito ant grindų. Jis savo rankose laikė telefoną. E. liepė pervesti 100 €. Bet nukentėjusysis nesugebėjo atrakinti telefono. Jis dar gavo smūgių nuo vaikinų. E. stovėjo prie nukentėjusiojo ir pamatė, kiek pas nukentėjusįjį (jo vardu atidarytoje sąskaitoje) liko pinigų. Liepė pervesti likusius pinigus – gali būti 193 €. E. garsiai paklausė, kiek liko pinigų. L. pasakė: „Arba vedi, arba tave aš (duomenys neskelbtini).“ A. sakė „baikit, baikit“. Nukentėjusiam buvo liepta nusiprausti. Įtariamoji S. S. stebėjo situaciją, bet nieko nereikalavo iš nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 18 d. apklausta įtariamąja S. S. kalta neprisipažino ir paaiškino (3 t., b. l. 180), kad per įvykį A. M. savo telefone parodė jai 300 € pavedimą E. Įtariamoji S. S. klausė E.: „Kodėl tiek daug?“ (nukentėjusysis pervedė už indukcinę viryklę). Ji niekam negrasino, jokio smurto nenaudojo.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. kovo 20 d. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. parodė, kad (2022 m.) birželio 15 d. jam paskambino E. B. ir paklausė, ar jis gavo pinigų. Nukentėjusysis pasakė, kad gavo. Po to jie planavo susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nuėjo į parduotuvę, apžiūrėjo viryklę ir nukentėjusysis išsirinko. Jis (kaltinamasis E. B.) padavė pardavėjai dokumentus. Ji supildė. Tai užtruko 15-20 min. Supildžiusi pardavėja padavė (dokumentus) E. B. ir jie išėjo. Ėjo į savivaldybę (duomenys neskelbtini). Savivaldybėje buvo pietų pertrauka. Nebespėjo priduoti dokumentų.

Iš savivaldybės ėjo per (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nuėjo į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nes ten padėjo moteriai surinkti baldus. E. B. jam skambinėjo (klausinėdamas), kada jis ateis, ar greit perves (pinigų). Jis (kaltinamasis E. B.) darė šiokį tokį spaudimą. Nukentėjusysis sakė, kad greitai, tuoj perves, nes reikia prisijungti internetą, nes truputėlį streikavo internetas telefone.

Nukentėjusysis turėjo ateiti į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ten gyvena E. B.. Jis (kaltinamasis E. B.) sakė: „Ateik pas mane kavos.“ Nukentėjusysis nežinojo, net neįtarė, ką jie sugalvojo. Prieš išsiskirdami prie savivaldybės, jie nekalbėjo, kad nukentėjusysis ateis pas E. į svečius. Nukentėjusysis pervedė pinigus, dar pabuvo pas tą moterį kokių 20 min. ir apie 14²⁰ val. išėjo pas E.

Nukentėjusysis atėjo į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Atėjo E. B. ir sako: „Einu užkaisti kavos.“ Nukentėjusysis nežinojo, kas buvo suorganizuota. Atsisėdo ant lovos ir laukė. Anksčiau, iki įvykio, nukentėjusysis žinojo, kur E. B. gyvena. Buvo pas jį namuose ne pirmą kartą.

Kai nukentėjusysis atėjo pas E. B., bute nieko nebuvo. Buvo kažkoks šuniukas, net nepastebėjo, bet jis vaikščiojo. E. B. nuėjo užkaisti arbatinuko ir paskui atsivedė L. bei pradėjo „auklėti“. Po to atėjo S. Nukentėjusysis rodė S., kad pervedė (pinigų).

Prasidėjo egzekucija. Parėjo smūgiai kumščiais į veidą, nosį – visur. Siaubingai gavo. Smūgius sudavė L. T.. Sudavė kur papuolė. Kokie 5-6 smūgiai mažiausiai. Pasipylė kraujas. Rūbai apsitaškė krauju. Nukentėjusysis sėdėjo ant lovos, kai jam sudavė. Po to parkrito ant lovos. Prieš suduodamas, L. sakė: „Kas tu toks esi?“, „Kas čia toks būsi?“. Nukentėjusysis nesuprato, kodėl jį muša. Po kažkiek (laiko) suprato, kad tai dėl viryklės. Greičiausiai reikės E. paklausti - gal jis kažką minėjo. Panašiai kažkiek suprato, kad (jį muša) dėl viryklės, kad per mažai sumokėjo. Matyt, negavo to, ko norėjo. Prieš mušdamas, L. sakė: „Kas toks per vienas būsi?“, „Ką sau leidi?“. Jis davė suprasti, kad nukentėjusysis nemaustytų E., neapgaudinėtų jo (dėl viryklės), nors jis nesuruošė jo (kaltinamojo E. B.) apgauti.

Atėjo S. Nukentėjusysis parodė jai per savo telefoną, kiek pervedė pinigų. Rodė jai, kad gal ji jį (kaltinamąjį E. B.) įtikintų (liautis mušus dėl pinigų). Nukentėjusysis – žmogus su negalia, turi baimių. (Tikėjosi, kad S.) įtikins, paaiškins situaciją, kad pinigai yra pervesti. Nukentėjusysis balsu pasakė: „Va, yra pervesti.“ S. pasižiūrėjusi pasakė: „Kodėl tiek mažai?“ Nukentėjusysis būtų sakęs, kad perves likusią dalį, bet nepasakė, nes jam buvo suduoti smūgiai. Nukentėjusysis pasidarė neadekvatus, visur kraujavo. Po to S. paprašė, pasakė, liepė, kad nukentėjusysis pervestų dar 100 €. Jis drebėdamas iš baimės, kai mušė, pervedė paskutinę dalį - 100 €. Paskui E. spyrė. Tuo metu nukentėjusysis buvo ant lovos. Vėliau atsidūrė ant šuns guolio, bet nepasakys kaip, kas jį numetė. Tiek gavęs smūgių, nukentėjusysis tapo neadekvatus ir neatsimena, kaip atsidūrė (ant šuns guolio), nieko neatsimena.

Būdamas ant šuns guolio, nukentėjusysis ojojoi kokius žodžius išgirdo iš L. T.. Panašiai, kaip S. sakė. Rankos dreba. Nukentėjusysis bandė telefonu kažką padaryti (pervesti pinigų). E. B. pamatė, kad dar kažkiek pinigų yra (nukentėjusiojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje), tai atėmė telefoną iš rankų ir sakė: „Visus pinigus pervedi dovanai.“ Nukentėjusysis būtų pervedęs likusius pinigus. Faktas, kad jis būtų buvęs apgautas. Nieko nepakeis. Yra (duomenys neskelbtini) žmogus. (Kaltinamasis E. B.) pamatė, kad pas jį (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje) yra pinigų. Nukentėjusysis dreba po smūgių, kraujai bėga, nebesiorientuoja, kas (telefono) ekrane vyksta. Jis (kaltinamasis E. B.) sako: „Duok čia (telefoną)“, ir atėmė. Nukentėjusysis nematė, kur jis (kaltinamasis E. B.) padėjo telefoną. Paėmęs telefoną, (kaltinamasis E. B.) nieko nesakė. Taip, jis (kaltinamasis E. B.) reikalavo nurodyti prisijungimų (prie elektroninės bankininkystės) duomenis. Sako: „Koks kodas?“ Nukentėjusysis buvo neadekvatus ir nesugebėjo pasakyti. Gavęs smūgius į veidą, spyrių, jis elgėsi neadekvačiai ir negalėjo pasakyti PIN kodų. Stebuklas įvyko, kad nenukentėjo bent kažkiek. Kai E. B. atėmė telefoną, nukentėjusiojo būklė buvo sunki. Tada nukentėjusysis sėdėjo ant šuns guolio.

L. mušė nukentėjusįjį. Ant L. kojos buvo uždėtas kažkoks policijos, nelabai įkerta kas. (Kaltinamasis L. T.) sakė: „Staigiai vedi (pinigus).“ Nukentėjusysis sakė „baik, baik“ (mušti). L. spardė nukentėjusįjį ne su ta koja, ant kurios buvo uždėta apykojė, o su ta, ant kurios nebuvo pritvirtinto įtaiso. E. žiūrėjo telefone, kiek pas nukentėjusįjį (jo vardu atidarytoje sąskaitoje yra) pinigų. Nukentėjusysis visas kraujuotas. Kai buvo ant šuns guolio, E. fiziškai nesmurtavo. Spardė tik L. gal 3-4 kartus. Aišku, (kad spardė) į veidą - kur daugiau? Jam buvo nustatyti atviri lūžiai. Kai nukentėjusysis buvo ant šuns guolio, nieko nebematė. Neatsimena, kur buvo S. ir ką ji darė, kai nukentėjusįjį spardė.

Pamatęs, kad labai daug kraujo, E. B., L. T. - matyt, kažkas sugalvojo, nuvesti nukentėjusįjį nusiprausti. Jie matė, kiek kraujo pasileido, visi (nukentėjusiojo) drabužiai (buvo kruvini). Dviese vedė (nukentėjusįjį nusiprausti). Keista, kad S. jo nelaikė. Nukentėjusysis pabėgo, (o S.) nesuko sau galvos. Tikrai žino, kad L. jį vijosi. Nukentėjusysis bėgo kiek jėgos leido, bet E. B. pasigavo. Praustis jį vedė L. ir E.. Vedė paėmę už rankų, bet ne į prausyklą, o į virtuvę. S. ėjo iš paskos. Nukentėjusysis nežiūrėjo, nes buvo visas kruvinas, bet atgavo jėgas ir pabėgo, kiek galėjo. Nenuėjo iki virtuvės, spruko pro duris, nespėjo nusiprausti, kruvinas išbėgo į lauką.

L. vijosi nukentėjusįjį iki 3-4 aukšto, bet nepajėgė (pavyti), nes, kaip suprato, jie buvo neblaivūs. Jie (kaltinamieji E. B. ir L. T.) buvo po išblaivymo. Nukentėjusysis buvo blaivus, o jie neblaivūs. Nežino, kiek jie gėrė. (Neblaivūs buvo) po vakar dienos, matyt. Einant pirkti indukcinės viryklės, E. kažką minėjo, kad buvo nemažai pagėręs. Nukentėjusysis nevartoja (alkoholio) ir neklausinėjo, ką jis gėrė (iš alkoholinių gėrimų).

Išgirdo tokius garsus, kad „pabėgo“. Nukentėjusysis nesuprato, kas šaukė. Bėgo kiek jėgos leido. Išbėgo į (duomenys neskelbtini), kur mašinos išvažiuoja. Nežino, kuris namas buvo. E. B. (sugriebė jį) už pakarpos (ir sako): „Eini staigiai“. Nukentėjusysis prašė liautis. Jis vilkėjo liemenę. Nežino, kaip toliau buvo, nes buvo be sąmonės. Sakė, kad yra liudininkai, nukentėjusysis jų nežino. E. B., lauke pasičiupęs, tempė nukentėjusįjį atgal, bet jis nėjo. Buvo kažkoks smūgis, krito be sąmonės - ir viskas, nieko nebeatsimena.

Kai nukentėjusysis pramerkė akis, žiūri - policija ir greitoji, moteris šalia su rankinuku. Daugiau nieko neatsimena. Nesiorientavo net ligonėje, kur gerai gaudosi. Atsibudo, kai jį į aparatą kišo. (Medikai) nustatė daugybinius lūžius. Iškvietė į ligoninę policiją. (Policija) išvežė nukentėjusįjį į komisariatą surašyti (apklausos) protokolą.

Atsakinėdamas į teisėjos klausimus, nukentėjusysis parodė, kad jam kilo mintis pirkti indukcinę viryklę, nes E. B. pirko iš kažkokių pinigų televizorių. Kas ten buvo, ar ekranas suskilo, tačiau paaiškėjo, kad „garantinis“ netaiso (televizoriaus nemokamai), reikia sumokėti. Pradžioje nukentėjusysis pasiūlė, kad jis paimsiąs tą televizorių, o paskui jam gimė mintis pasiimti indukcinę viryklę. Nukentėjusysis siūlė (kaltinamajam E. B. perleisti jam) televizorių arba indukcinę (viryklę). (Kaltinamasis E. B.) sako, kad nesvarbu (ką perleisti). Nukentėjusysis būtų sumokėjęs už indukcinę viryklę, būtų pervedęs.

(Indukcinė viryklė) kainavo 469 €, su akcija (nuolaida) - 430 €. Nuolaida apie 20 %, gal mažiau, nebeatsimena. Nukentėjusysis pasakė, kad atvežtų jam (indukcinę viryklę). Jis atvažiuos pasiimti ir sumokės už atgabenimą. Pasirodo, niekas nebeišėjo, liko nieko nepešęs. Jam greičiausiai būtų tekę sumokėti parduotuvei. Gal jis (kaltinamasis E. B.) pinigų neturėjo? Nukentėjusysis neįsivaizduoja, kodėl įsivėlė į šį reikalą su E. dėl viryklės. Pasigailėjo, dabar žinos. Yra neįgalus, jo niekas neapsaugojo. Pateko į tokią nemalonę.

(Su kaltinamuoju E. B.) nukentėjusysis tarėsi, kad jis (nukentėjusysis) sumokės (už indukcinę viryklę) 400 €. Būtų pervedęs 300 € į jo (kaltinamojo E. B. vardu atidarytą) sąskaitą.

Kai nukentėjusysis buvo pas pažįstamą surinkti baldų, E. klausė: „Ar jau pervedei?“, „Ar jau pervedi?“, „Kiek dar užtruksi?“ Nukentėjusysis pasakė, kad yra truputį užsiėmęs. Juk ten reikėjo prigręžti, pamatuoti, o jis jam skambinėja.

Prieš ateidamas pas E. į namus, nukentėjusysis pervedė jam 300 €. Liko skolingas (kaltinamajam E. B. už indukcinę viryklę) per 100 €. Nepervedė visos sumos (iš karto), nes bijojo nukentėti. Nežino, kam jam (kaltinamajam E. B.) reikėjo (skubiai) pinigų.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį. Prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes kiek jam teko išgyventi... Atliko dvi nosies operacijas. Gijimas siaubingas. O kokios baimės turėjo... Gydėsi beveik 1,5 mėn. Reikėjo (žaizdą) plauti, skalauti. Į ligoninę nukentėjusįjį paguldė (2022 m.) liepos 3 d., išgulėjo iki (2022 m.) liepos 11 d. Paskui gydėsi ambulatoriškai.

Nukentėjusysis reiškia reikalavimą dėl 3 600 € neturtinės žalos atlyginimo. Nusikaltimą padarė skriaudikai - E. B. ir L. T.. Nukentėjusysis negavo nei pinigų, nei daikto (indukcinės viryklės). Jam negrąžino pervestų pinigų (300 € + 100 €). Reiškia civilinį ieškinį ir dėl 400 € (300 € + 100 €) turtinės žalos atlyginimo. Turėtų grąžinti (300 € + 100 €), nes banko išrašai rodo, jog į E. B. (vardu atidarytą) sąskaitą buvo pervesti (tokie) pinigai. (Iki įrodymų tyrimo pradžios teisme) nukentėjusysis nespėjo pareikšti civilinio ieškinio dėl 400 € (300 € + 100 €) turtinės žalos atlyginimo. 130 (€) (430 € – 300 €) skirtumą (už indukcinę viryklę) greičiausiai būtų tekę padengti jam. Arba nukentėjusysis, arba jis (kaltinamasis E. B.) eitų į minusą.

Atsakinėdamas į prokuroro klausimus, nukentėjusysis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tarėsi (dėl indukcinės viryklės pirkimo) už 430 €. Iki mušimo buvo sutarę (dėl) kažkur 300 € (pervedimo). (Paskui nukentėjusysis pamanė), kad (kaltinamajam E. B.) reikia sumokėti 430 €, nes kai pradėjo jį mušti, pasakė, kad per mažai (pervedė). Savivaldybėje nespėjo priduoti nieko (dokumentų). Jis (kaltinamasis E. B.) pasakė, kad nueis po pietų ir priduos dokumentus. (Kaltinamasis E. B.) paskambino nukentėjusiajam apie 13⁴⁵ val. (ir sakė), kad reikia sumokėti pinigus. Nukentėjusysis neklausė, ar (kaltinamasis E. B.) pridavė dokumentus. Po to išaiškėjo, sakė, kad dokumentai (dėl apmokėjimo už indukcinę viryklę) nebuvo priduoti (savivaldybei). Po to įvykio niekas nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju ir nesiūlė pasiimti indukcinę viryklę.

Įvykio metu S. nesikeikė, nevartojo necenzūrinių žodžių. Nelabai daug ką atsimena, ne viską prisimena. Nukentėjusysis nepasakė, ar S. bandė užstoti jį (per įvykį). Lyg nieko nesakė? Į virtuvę vedė nukentėjusįjį dviese, laikydami už alkūnių. Nestipriai laikė, galėjo laisvai pabėgti. Vienas žmogus laikė iš kairės pusės, kitas - iš dešinės. Laikė, kad nukentėjusysis nepabėgtų ir toliau tęstų egzekuciją. Kiek supranta, (egzekucija tęstųsi) kol būtų paimti visi (nukentėjusiojo) pinigai (iš jo vardu atidarytos sąskaitos). Nukentėjusysis nebesugebėjo surinkti kodų. Jie, matyt, būtų davę (mušę nukentėjusįjį), kol būtų išgavę prisijungimų duomenis. Dviese vedė į virtuvę. Gal neatsimena (ar vedė S.), nes už nugaros nieko nematė. Po sužalojimo neatsimena (detalių aplinkybių).

Iš kaltinamojo (E. B. žodžių ikiteisminio tyrimo metu) nukentėjusysis sužinojo, kad jis ketino dovanoti jo telefoną S. S.. Nukentėjusysis negirdėjo, kad jis taip būtų sakęs per įvykį.

S. liepė nukentėjusiajam pervesti dar 100 € (prie jau pervestų 300 €). Ji klausė: „Kodėl tiek mažai?“ „Staigia pervedi dar 100 €.“ Ir nukentėjusysis pervedė (dar 100 €).

Atsakinėdamas į savo atstovo pagal pavedimą advokato V. K. klausimus, nukentėjusysis parodė, kad pervedė 100 € po vieno, antro smūgio, nes taip liepė. Tada E. B. atėmė telefoną ir reikalavo (pasakyti) kodų. Užtektų, kad jie dviese (kaltinamieji E. B. ir L. T.) atlygintų (neturtinę) žalą. Jei neatlygins kaltinamieji, gal minimaliai turėtų atlyginti S. S.?

Po įvykio nukentėjusysis jaučiasi blogai: nemiega naktimis, stresas. Labai išgyvena baimes. Pas jį lankosi socialinė darbuotoja, psichologė. Vaistus reikia vartoti nuolat. Čia (taip atsitiko) dėl to sumušimo, anksčiau taip nebūdavo. Gydytojai perspėjo, kad bus (sumušimo) pasekmės. Bijo bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Dešinę pusę (rodo į veido sritį) jaučia iki šiol, lyg kas būtų išstūmęs. Kai mušė, buvo siaubingai išsigandęs, iš baimės drebėjo kaip lapas. Civilinį ieškinį palaiko.

Atsakinėdamas į kaltinamojo E. B. gynėjos advokatės S. K. klausimus, nukentėjusysis parodė, kad buvo su E. B. parduotuvėje. Buvo pasakyta, kad indukcinės viryklės kaina yra 469 €. Ta suma yra tikra. Dėl to nukentėjusysis ir pervedė (300 € + 100 €). Jam buvo pasakyta: „Staigiai pervedi.“ Nukentėjusysis nežino, ar E. B. paėmė iš jo telefoną, kad pasižiūrėtų kažkokius duomenis, ar norėjo pasiimti sau, bet kai atėmė, bandė padovanoti jai. Reikia klausti S. Kai iš tyrėjos nukentėjusysis atgavo telefoną, jis buvo beveik išsikrovęs. Jis (kaltinamasis E. B.) nesakė, kad pasiims jo telefoną. Paėmęs telefoną vartė, žiūrėjo, matė, kiek pinigų yra pas jį (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje). Puikiai atsimena, kad pas jį (nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje) buvo per 200 €. Labiausiai mušė L.

Atsakinėdamas į kaltinamojo L. T. gynėjo advokato M. Š. klausimus, nukentėjusysis teigė, kad (pervestiną) sumą (su kaltinamuoju E. B.) sutarė, jau išsirinkęs indukcinę viryklę. Aptarė, kur ją pristatyti. Parduotuvėje sutarė, kad nukentėjusysis sumokės 300 € (vietoj 469 € - nenustatyto dydžio nuolaida).

Nukentėjusysis pamena savo apklausą pas pareigūnę. Apklausa vyko taip pat kaip šiandien. Pas tyrėją apklausoje nukentėjusysis įvardijo sumą, už kiek pirks indukcinę viryklę. (Per įvykį) nukentėjusysis matė ją (kaltinamąją S. S.) pirmą kartą, dabar mato antrą, trečią ar ketvirtą kartą. Dažnai jos nemato, nes jų keliai skirtingi. Gal ji kažką pajautė, čia jos reikėtų klausti, kodėl ji nesmurtavo prieš nukentėjusįjį.

E. B. nesakė nukentėjusiajam, kad jis per mažai sumokėjo. Jis nesuprato (už ką mušė). Jis (kaltinamasis E. B.) pasikvietė jį (kaltinamąjį L. T.), (o kaltinamasis L. T.) sako: „Kas tu čia toks būsi?“. Tipo, ką tu čia sau leidi. Nukentėjusysis nesuprato dėl ko, nesusigaudė (įvykio vietoje įvykio metu, kodėl jį muša). Neišgirdo priekaištų (kad nesumokėjo už indukcinę viryklę).

Atsakinėdamas į kaltinamosios S. S. gynėjo advokato S. S. klausimus, nukentėjusysis parodė, kad S. nieko (neteisėto) nedarė. Ji prieš nukentėjusįjį nesiėmė jokių veiksmų, tik pasakė, tiek ir tiek (pinigų pervesti), ir viskas. Nukentėjusysis šiaip neturėtų jai pretenzijų, nes ji nesmurtavo prieš jį.

Nukentėjusysis A. M. 2022 m. birželio 15 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė (1 t., b. l. 9-12), kad jis pažįsta E. B. apie 6-7 metus. Su juo nuolat bendraudavo. Maždaug prieš savaitę E. B. papasakojo, kad gali įsigyti iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ indukcinę viryklę; Socialinės rūpybos skyrius padarys bankinį pavedimą už jo pasirinktą viryklę. E. sakė, kad jam nereikia tos viryklės, ir primygtinai siūlė nukentėjusiajam pasiimti viryklę bei sumokėti jam (E. B.) 300 €. E. B. žinodamas, kad nukentėjusiajam reikia viryklės, visą savaitę skambinėjo telefonu ir ją siūlė. Nukentėjusysis sutiko paimti viryklę. E. liepė nukentėjusiajam pervesti į jo (vardu atidarytą) banko sąskaitą 300 € ir SMS žinute atsiuntė sąskaitos numerį. 2022 m. birželio 15 d. apie 14⁴⁵ val. nukentėjusysis pervedė į E. B. (vardu atidarytą) sąskaitą 300 €. Tada E. jam paskambino ir pakvietė į svečius atsigerti kavos ir aptarti, kada galės pasiimti indukcinę viryklę.

Apie 15⁰⁰ val. nukentėjusysis nuėjo pas E. B. adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo E. B., nepažįstama mergina ir nepažįstamas vyras. Nukentėjusysis įėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir sudavė kumščiu 3 kartus į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet prie nukentėjusiojo priėjo E. B. ir spyrė 4 kartus į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusiajam iš nosies ėmė bėgti kraujas. Prie nukentėjusiojo vėl priėjo nepažįstamas vyras ir sudavė ranka jam į veidą ne mažiau kaip du kartus. E. B. grasino dar kartą panaudoti smurtą ir reikalavo pervesti į jo (vardu atidarytą) banko sąskaitą 100 €. Nukentėjusysis atsisakė. E. B. ir nepažįstamas vyras grasino sumušti ir buvo užsimoję rankomis. Tada nukentėjusysis sutiko pervesti 100 € į jo (E. B. vadu atidarytą) sąskaitą. Pervedus pinigus (100 €) į E. B. (vardu atidarytą) sąskaitą, E. B. ir nepažįstamasis vėl grasino sumušimu ir reikalavo pervesti į E. B. (vardu atidarytą) sąskaitą visus turimus pinigus. Nukentėjusysis vedė prisijungimo kodus, bandydamas pervesti sąskaitoje likusius 237 €, tačiau suvedė neteisingai. E. B. ėmė nervuotis ir liepė atiduoti jam savo telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis atsisakė atiduoti telefoną. E. B. pagrobė telefoną iš nukentėjusiojo rankų. E. B. grasino ir reikalavo pasakyti (prisijungimo prie jo) elektroninės bankininkystės kodus. Nukentėjusysis pasakė, nes bijojo būti dar labiau sumuštas.

Nepažįstamas vyras liepė nusiprausti ir ėmė tempti nukentėjusįjį į koridoriuje esančią virtuvę. Kai nukentėjusįjį ištempė iš kambario, jis išsisuko iš jo rankų ir išbėgo į lauką. Tačiau E. B. pasivijo jį (duomenys neskelbtini) ir tempė už striukės atgal į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis priešinosi ir išsivilko iš striukės. E. B. paleido striukę, pastūmė nukentėjusįjį ir šis nugriuvo. Jis paėjo už gatvėje stovėjusio automobilio ir neteko sąmonės.

Nukentėjusysis atgavo sąmonę, kai atvyko policijos pareigūnai, tačiau neprisimena, ką jiems pasakojo. Medikai nuvežė nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini). Jam buvo diagnozuoti daugybiniai veido lūžiai. Įvykio metu buvo blaivus. Telefono vertė 1 600 €. Nežino, kokia turtinė žala jam padaryta, ar E. B., pasinaudodamas nukentėjusiojo prisijungimo kodais, nuėmė nuo jo (vardu atidarytos) sąskaitos pinigų. Nepažįstamas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, mūvėjo tamsiai žalios spalvos šortus, batų neįsidėmėjo. Galėtų jį atpažinti.

Kambaryje buvusi mergina įvykio metu taip pat reikalavo iš nukentėjusiojo į E. B. (vardu atidarytą) sąskaitą pervesti 100 € bei pervesti likusius pinigus. Mergina buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų. Vilkėjo juodais drabužiais. Ją taip pat atpažintų.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 18 d. apklaustas nukentėjusysis A. M. (1 t., b. l. 48-49) parodė, kad 2022 m. birželio 15 d. apie 14⁴⁵ val. atėjo į E. B. butą adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu bute buvo tik E. Jis (E. B.) pasakė, kad eina į virtuvėlę užkaisti vandens. Nukentėjusysis buvo kambaryje iki 10 minučių. Po to jis (E. B.) atėjo į butą su kitu vaikinu. Jis (kitas vaikinas) buvo su apykoje.

Tik įėjęs nepažįstamas vyras (sakė:) „Kas tu čia toks būsi? Ką tu čia sau leidi?“ Nukentėjusysis sėdėjo ant lovos. Vyras ir E. stovėjo nuo jo per metrą. Jis (neaišku kas) sudavė nukentėjusiajam kumščiu 3 smūgius į dešinę veido pusę: po 1 kartą į akį, nosį ir žandą. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. 10 balų sistemoje skausmą vertina 5 balais. Nukentėjusiajam iš nosies ėmė bėgti kraujas.

Po pirmo smūgio nukentėjusysis pastebėjo, kad į butą atėjo mergina. Jis (neaišku kas) 4 kartus spyrė į veido sritį. Kiek nukentėjusysis atsimena, jam spyrė į kaktą ir smilkinius. Buvo sukeltas fizinis skausmas. 10 balų sistemoje skausmą vertina 10 balų. Nukentėjusiojo veidas patino. Jis (neaišku kas) sustojo spardyti, nes pamatė, kad nukentėjusiajam bėga kraujas, veidas paraudo.

Mergina pasakė, kad E. labai brangiai sumokėjo už indukcinę viryklę - 463 €, ir reikalavo, kad nukentėjusysis staigiai pervestų į E. (vardu atidarytą) banko sąskaitą 100 €. (Prieš tai) 2022 m. birželio 15 d. nukentėjusysis pervedė E. B. 300 €, nors indukcinė viryklė kainavo 460 €. Jis pervedė tik 300 €, nes bijojo būti apgautas, t. y. kad negaus viryklės.

Nukentėjusysis pervedė į E. (vardu atidarytą) sąskaitą 100 €. E. telefone matė jo (vardu atidarytos) banko sąskaitos išrašą. Kai nukentėjusysis pervedė 100 €, jo (vardu atidarytoje) banko sąskaitoje buvo 264 €. Jis (E. B.) matė šią sumą, todėl reikalavo pervesti visus pinigus į jo (vardu atidarytą) sąskaitą. E. pasakė „dovanai“. Nukentėjusysis jautėsi tragiškai, drebėjo, bijojo, bėgo kraujas iš nosies ir lūpos. Nukentėjusysis bandė pervesti pinigus, tačiau jam nepavyko suvesti Smart-ID numerio. Vyras pasakė: „Jis čia žaidžiasi“, ir šaukė, rėkė ant nukentėjusiojo.

E. paėmė iš nukentėjusiojo rankų telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Vyras už dešinės rankos žasto vedė nukentėjusįjį į virtuvę. Tuo metu fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Mergina bandė atrakinti buto duris, ir klausė, kur raktai. E. iš kažkur paėmė buto raktus ir atrakino buto duris.

Vyras išvedė nukentėjusįjį iš buto, o E. ir mergina pasiliko bute. Bute taip pat liko nukentėjusiojo telefonas. Vyras nuvedė nukentėjusįjį iki virtuvės ir rėkė: „Čia, čia“. Jis taip rėkė, kad nukentėjusysis suktųsi į virtuvę. Jis (vyras) laikė nukentėjusįjį nestipriai, todėl jis išsilaisvino ir pabėgo. Girdėjo, kad jį vejasi vienas žmogus. Vyriškas balsas šaukė „stok!“

Nukentėjusysis nubėgo už bendrabučio, pasuko į kairę pusę ir pradėjo bėgti ligoninės link (duomenys neskelbtini). E. B. pasivijo nukentėjusįjį ties nuosavu namu, kitoje pusėje buvo statomas objektas. Jis (E. B.) sugriebė nukentėjusįjį už drabužių ties kaklu, tempė ir sakė: „Davai, einam atgal.“ Nukentėjusysis bandė patraukti ranką nuo savęs ir sakė: „Baik, liaukis. Nebereikia.“ Nuo to momento nukentėjusysis prarado sąmonę ir nieko neprisimena.

Kai atmerkė akis, nukentėjusysis gulėjo. Neprisimena kur. Matė priešais save medikus, policiją ir nepažįstamą moterį. Nukentėjusįjį nuvežė į priimamąjį. Jo telefone „(duomenys neskelbtini)“, kai E. jį paėmė, buvo abonentinė SIM kortelė „Tele2“. Po maždaug 4 dienų jis užblokavo šią SIM kortelę, vietoje jos gavo naują. 2022 m. liepos 5 d. nukentėjusįjį paguldė į ligoninę ir operavo sulaužytą nosį. Daugiau nieko ligoninėje jam nedarė.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 4 d. apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė (1 t., b. l. 66-67), kad įvykio dieną, dar prieš ateidamas pas E. B. į namus, jis iš savo (vardu atidarytos) banko sąskaitos į E. B. (vardu atidarytą) banko sąskaitą pervedė 300 €. Kaip nurodė praėjusios apklausos metu, nukentėjusysis atėjo pas E., o jis išėjo į virtuvę ir vėliau atėjo su kitu vaikinu. Tuo metu kambaryje nebuvo merginos. Jei gerai atsimena, jis pastebėjo kambaryje merginą po to, kai jam buvo suduoti smūgiai ir spirta. Mergina klausė: „Kodėl E. taip brangiai sumokėjo už viryklę?“ Mergina sakė, kad viryklė kainavo per brangiai, ir reikalavo pervesti 100 €: „Staigiai prie mano akių pervesk 100 €.“

Prie trijų asmenų nukentėjusysis pervedė 100 €. Tuo metu prie nukentėjusiojo buvo E. Nukentėjusysis atsidaręs elektroninę bankininkystę ir ekrane matėsi, kiek buvo pinigų jo (vardu atidarytoje) banko sąskaitoje. E. reikalavo pervesti visus likusius pinigus, esančius nukentėjusiojo (vardu atidarytoje) sąskaitoje. Vaikinas ir mergina nieko nesakė.

Kadangi nukentėjusysis buvo sumuštas jam nepavyko pervesti pinigų. E. paėmė iš nukentėjusiojo rankų telefoną, o ne telefonas iškrito iš nukentėjusiojo rankų. Kol nukentėjusysis buvo pas E., mergina nebuvo paėmusi nukentėjusiojo telefono. Nukentėjusysis sulaukė smūgių iš vaikino. Mergina vis dar buvo kambaryje.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 10 d. apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė (1 t., b. l. 79-80), kad pažįsta E. maždaug 7 mėnesius po to, kai jis grįžo iš įkalinimo įstaigos. Nukentėjusysis gyveno (duomenys neskelbtini). Jo name kilo gaisras. Išėjęs į kiemą nukentėjusysis susitiko su E. Jis (E. B.) pasakė, kad matė jį name. Taip ir susipažino, ėmė bendrauti. Nežino, kodėl jis (E. B.) vadina jį „pusbroliu“. Su E. gerai sutarė, jokių konfliktų tarp jų niekada nebuvo.

2022 m. birželio 8 d. E. B. paskambino nukentėjusiajam ir pasiūlė sandorį. Jis (E. B.) sakė, kad sudaužė savo televizorių, nuvežė jį į „garantinį“, tačiau „garantinis“ sakė, jog nemokės, nes galvoja, kad televizorius buto sudaužytas tyčia, o ne dėl neatsargumo. Nukentėjusysis nematė E. televizoriaus. Jis (E. B.) prašė paimti iš jo televizorių. Nukentėjusysis pasakė, kad (dabar) neturi pinigų - pinigus gaus 2022 m. birželio 15 d. Taip pat nukentėjusysis pasakė, kad yra nusižiūrėjęs indukcinę viryklę, ji kainuoja 460 €. Nukentėjusysis siūlė E. nupirkti iš jo televizorių už 369 € arba lai jis (E. B.) nuperka nukentėjusiajam indukcinę viryklę ir šis perves (pinigus per) internetinę bankininkystę. Sutarė, kad jis (E. B.) nupirks nukentėjusiajam viryklę, o už iš jo (nukentėjusiojo už viryklę) gautus pinigus jis (E. B.) nusipirks televizorių.

2022 m. birželio 15 d. apie 11⁰⁰ val. nukentėjusysis paskambino E. ir susitarė susitikti prie (parduotuvės) „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), priešais AB „(duomenys neskelbtini)“. 11¹⁰ val. nukentėjusysis buvo prie (parduotuvės) „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė vėluojančio E. Jiedu nuėjo į (parduotuvę) „(duomenys neskelbtini)“. Prie jų priėjo konsultantė ir paklausė, ar reikia pagalbos. Nukentėjusysis parodė, kurios indukcinės viryklės nori. Ji kainavo 464 €. Klausė, ar padarytų nuolaidą. Konsultantė pasakė, kad padarys 20 € nuolaidą. Jie nuėjo prie kasos. Nukentėjusysis atsisėdo, E. stovėjo. Matė, kaip E. padavė konsultantei savo asmens dokumentą. Konsultantė pildė dokumentus ir grąžino juos E. Nukentėjusysis nematė, koks tai buvo dokumentas, kas jame parašyta.

Iš (parduotuvės) „(duomenys neskelbtini)“ jiedu nuėjo į (duomenys neskelbtini). Norėjo priduoti dokumentus, kad E. gautų įsikūrimo išmoką. Kadangi buvo pietūs, (jų neaptarnavo). Nukentėjusiojo ir E. keliai išsiskyrė. E. nerodė nukentėjusiajam (parduotuvėje) „(duomenys neskelbtini)“ išrašyto dokumento.

Nukentėjusysis nuėjo pas draugę į namus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). E. nuolat skambinėjo nukentėjusiajam ir ragino pervesti 300 €. Kaip nukentėjusysis suprato, jis (E. B.) norėjo 300 € už indukcinę (viryklę). Nukentėjusysis iškart pinigų nepervedė, nes tuo metu neturėjo prieigos prie interneto. Apie 15⁰⁰ val. pervedė 300 €. E. toliau skambinėjo ir kvietė nukentėjusįjį kavos.

E. bute nukentėjusysis nematė televizoriaus. E. nesakė, ar pateikė dokumentus savivaldybei dėl išmokos, ar nupirko (gavo) indukcinę viryklę. Nukentėjusysis nesigilino, ar E. pateikė dokumentus dėl išmokos [...]

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 10 d. apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė (1 t., b. l. 83-84), kad (parduotuvėje) „(duomenys neskelbtini)“ indukcinė viryklė su nuolaida kainavo 464 €. Nukentėjusysis su E. tarėsi, kad perves jam 400 €. Neaptarė, kas būtų padengęs likusius 64 € (464 € - 400 €). (Parduotuvėje) „(duomenys neskelbtini)“ pildant dokumentus, E. klausė, kokiu būdu indukcinė viryklė bus atsiimta, kai bus apmokėta už ją. Nukentėjusysis pasakė, kad jis atvyks į (parduotuvę) „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokės apie 20 €, kad indukcinė viryklė būtų pristatyta į jo namus adresu (duomenys neskelbtini). Konsultantė pasakė, kad kai iš savivaldybės bus gautas pavedimas į (parduotuvės) „(duomenys neskelbtini)“ (vardu atidarytą) sąskaitą, paskambins, jog atsiimtų prekę. Konsultantė teiravosi, kam reikės paskambinti dėl prekės atsiėmimo. E. pasakė, kad skambintų jam, o jis būtų paskambinęs nukentėjusiajam.

2022 m. birželio 15 d. nukentėjusysis pervedė (į E. B. vardu atidarytą sąskaitą) 300 €. Tada jis (E. B.) pasikvietė nukentėjusįjį kavos. Tikėjosi, kad pašnekės apie indukcinę viryklę, t. y. kada jis (E. B.) kreipsis į savivaldybę, kada bus pervesti pinigai, kada nukentėjusysis gaus indukcinę, ir panašiai. Tačiau nespėjo nieko aptarti, nes bute buvę kiti asmenys ėmė reikalauti iš nukentėjusiojo 100 €.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 7 d. liudytoja D. B. parodė, kad kai buvo šitas (nagrinėjamas) įvykis, ji buvo namuose. Gyveno (duomenys neskelbtini). Matė (įvykio pabaigą) pro (duomenys neskelbtini) aukšto kambario langus. Kambario langai yra į (duomenys neskelbtini) pusę. Visų pirma išgirdo garsą, paskui pamatė muštynes. Nelabai prisimena, kas ir su kuo mušėsi. Filmavo. Įrašą pateikė policijos pareigūnams. Prisimena, kad buvo vyras su raudonais batais. Buvo spardomas žmogus. Vyras raudonais batais spardė kitą žmogų. Žmogus, kurį spardė, gulėjo, gerai nepamena. Langai buvo uždaryti, todėl liudytoja D. B. negirdėjo (garsų lauke). Negirdėjo, kad vyras, kurį spardė, dejuotų, šauktų; nieko negirdėjo. Nepasakytų, kad girdėjo kažkokius žodžius. Labai sunku iš (duomenys neskelbtini) aukšto išgirsti. Nepamena, ar tą kartą (kambario) langai buvo uždaryti ar praviri. Bijo pameluoti. Nežino, kokia buvo spardymo atomazga. Nepamena, kiek buvo spyrių. Buvo keli (spyriai). Liudytoja D. B. nematė kitų pašalinių žmonių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 13 d. apklausta liudytoja D. B. parodė (1 t., b. l. 121-122), kad jos kambario langai nukreipti į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Kambario langas buvo pradarytas. Maždaug apie 15⁴⁰ val. liudytoja D. B. išgirdo mašinos signalizaciją (garsą). Nusprendė prieiti prie lango ir pasižiūrėti, ar suveikė jos mašinos signalizacija. Pamatė, kad gatvėje, netoli įvažiavimo į kiemą, stovėjo du vyrai. Jų veidų nematė, nes stebėjo juos pro namo (kuriame gyvena) (duomenys neskelbtini) aukštą. Vienas vyras buvo apsirengę tamsiai. Liudytoja D. B. matė tik jo nugarą. Kitas vyras vilkėjo tamsiai, buvo su raudonais sportbačiais. Liudytoja D. B. tiksliai neprisimena, kaip viskas vyko, bet jeigu gerai atsimena, abu vyrai stumdėsi. Vyras su raudonais sportbačiais stipriau pastūmė tamsiai apsirengusį vyrą. Vyras nugara atsitrenkė į gatvės bortelį ir nugriuvo. Tada vyras su raudonais sportbačiais ne mažiau kaip du kartus (tiksliai nepamena) spyrė tamsiai apsirengusiam vyrui į veidą. Į kitas kūno vietas nespyrė. Liudytoja D. B. atsimena tik spyrius - tamsiai apsirengęs vyras nebuvo mušamas rankomis. Vyras su raudonais sportbačiais ruošėsi eiti link (duomenys neskelbtini) esančių bendrabučių, kai iš kažkur atėjo trečias vyras. Liudytoja D. B. nematė to vyro veido, jo vardo ir pavardės nežino. Atsimena, kad jis buvo su ryškiais žaliais neoniniais šortais. Vyras su raudonais sportbačiais ir vyras su ryškiais žaliais neoniniais šortais diskutavo tarpusavyje. Liudytoja D. B. negirdėjo šios diskusijos. Kol vyrai diskutavo, vyras, kuriam buvo spirta į veidą, gulėjo ant asfalto. Jis (nukentėjusysis) bandė keltis. Vyras su raudonais sportbačiais su vyru su ryškiais žaliais neoniniais šortais bandė kelti tamsiai apsirengusį vyrą, tačiau jo nepakėlė.

Prie (trijų) vyrų priėjo moteris, kaip vėliau liudytoja D. B. pamatė, ji buvo pranešėja. Ji (pranešėja) ėjo (duomenys neskelbtini) link bendrabučių. Pamatę moterį, vyras su raudonais sportbačiais ir vyras su ryškiais žaliais neoniniais šortais pradėjo judėti bendrabučių kryptimi. Moteris klausė vyrų, kodėl jie nekviečia pagalbos. Moteris diskutavo su vyru su raudonais sportbačiais ir vyru su ryškiais žaliais neoniniais šortais. Jie lygtai sakė, kad trečiajam vyrui pagalbos nereikia. Liudytoja D. B. matė, kaip moteris kviečia pagalbą. Tuo metu (kiti du) vyrai buvo nuėję. Lygtai moteris tamsiai apsirengusiam vyrui davė servetėlę. Liudytoja D. B. matė, kad atvyko greitoji. (Trečias) vyras buvo išvežtas. Matė, kad atvyko ir vaikščiojo policija.

Maždaug tuo metu, kai du vyrai kėlė nuo asfalto sumuštą vyrą, nuo bendrabučių prie trijų vyrų priėjo moteris. Moteris suspardytam vyrui rodė ranką. Nesimatė, kad moteris būtų sužalota. Prie ikiteisminio tyrimo bylos liudytoja D. B. gali pateikti 6 nuotraukas, kuriose užfiksuoti vaikinai ir ta moteris.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 7 d. liudytoja N. R. parodė, kad gali būti, jog ji matė šitą moterį ar merginą (nurodo į kaltinamąją S. S.) ir tą vyrą (nurodo į nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. M.). Iš veido negali pasakyti (kad tai yra tas pats žmogus), bet pagal kūno sudėjimą, amžių panašus. Pagal veido bruožus negali pasakyti, nes įvykio metu buvo labai saulėta diena, liudytoja N. R. ėjo su akiniais nuo saulės ir jie buvo per atstumą nuo jos, bet pagal kūno sudėjimą, galvoja, gal net pagal ūgį (apie (duomenys neskelbtini)) gali būti tas pats. Kalba apie kaltinamuosius, nes jai atrodė, kad jie panašūs pagal kūno sudėjimą, bent jau tada praeitais metais birželį, buvo, kai liudytoja N. R. juos matė.

2022 m. birželio lyg 14 d. truputėlį po 15³⁰ val. liudytoja N. R. ėjo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), nes ten, (duomenys neskelbtini), jai 16⁰⁰ val. buvo paskirtas susitikimas. Ji pamatė, kaip sakė, ėjo su akiniais nuo saulės, kad (duomenys neskelbtini) (jos) ėjimo kryptimi kairėje pusėje du vyrai muša gulintį trečią vyrį, t. y. jį spardo, muša rankomis, o dešinėje (duomenys neskelbtini) pusėje stovi moteris, panaši į tą (nurodo kaltinamąją S. S.), ir kažką jiems šaukia. Liudytoja N. R. negirdėjo, ką ji (moteris) šaukė, nes buvo per atstumą. Liudytoja N. R. svarstė, ar jai kažką daryti. Priėjo arčiau ir pradėjo šaukti: „Kam jūs jį spardote?“, „Kam jūs mušat?“ Tie du vyriai, kurie mušė trečią, gulintį, paliko jį ir ėjo į (duomenys neskelbtini) dešine puse. Tuo metu moters dešinėje pusėje jau nebuvo, ji buvo nuėjus.

Priėjusi arčiau, liudytoja N. R. pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės kruvinas. Sušuko tiems dviem nueinantiems: „Kur jūs einat? Paliekat kruviną!“ Bet jie ėjo toliau. Paskui vienas jų kaip ir grįžinėjo atgal ir pasakė: „Ponia, palikit jį. Jis sulaužė mano žmonai ranką.“ Liudytoja N. R. pasakė, kad čia yra policijos reikalas, o ne jų, kad kviestų greitąją, bet jie abu nuėjo ir nuėjo.

Tada liudytoja N. R. išsitraukė telefoną, priėjo, pažiūrėjo, kad tikrai galva kruvina. Nesimatė, iš kur kraujas bėgo. Visa galva buvo kruvina. Liudytoja N. R. išsitraukė telefoną, paskambino 112 ir iškvietė greitąją pagalbą. Paskui tas vyras, nukentėjusysis, atsisėdo. Liudytoja N. R. davė jam servetėlę. Jis valėsi veidą. Norėjo pažiūrėti, iš kur kraujas bėgo: iš galvos ar iš nosies. Lyg ir nesimatė, kad bėgtų kraujas iš galvos. Matyt, bėgo iš nosies.

Liudytoja N. R. bendravo su juo (nukentėjusiuoju). Klausė, kas čia atsitiko. Jis kažką pasakojo, praktiškai nieko nepasakojo, kas atsitiko.

Už kiek laiko iš pradžių atvažiavo policija, nors liudytoja N. R. policijos nekvietė. Ji viską jiems papasakojo. Ai, tiesa, kai liudytoja N. R. stovėjo su juo (nukentėjusiuoju) ir (jis) šluostėsi veidą, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje ant šaligatvio guli kažkoks medžiaginis daiktas. Nuėjo ir paėmė. Žiūri, kad čia yra lengva striukytė. Liudytoja N. R. priėjo prie nukentėjusiojo ir klausė: „ Ar čia jūsų?“ Jis sako: „Taip, mano“. (Nukentėjusysis) patikrino striukės kišenes ir sako, kad nėra telefono, kad pavogė jo telefoną; gerai, kad raktus nuo buto paliko.

Atvažiavo policijos ekipažas. Liudytoja N. R. viską nupasakojo policininkams. Gal dar smulkiau negu dabar sako. Jie surašė parodymus. Liudytoja N. R. pasakė apie tą moteriai neva sulaužytą ranką. Sakė: „Jūs galite patikrinti tą informaciją. Jei ranka sulaužyta, aišku, kreipsis į ligoninę, į priėmimo skyrių.“

Atvažiavo greitoji pagalba. Liudytoja N. R. pasakė, kad jai reikia eiti, ir išėjo. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo neblaivus. (Alkoholio kvapo) nesijautė, nesilenkė, neuostė, bet jai atrodė, nebuvo, nejuto alkoholio kvapo.

Kada atvažiavo policijos pareigūnai ir su juo bendravo, liudytoja N. R. tikrai girdėjo, kad jis (nukentėjusysis) sakė, jog jo telefoną paėmė vyras, pavardės neišgirdo, bet ar „(duomenys neskelbtini)“, vienu žodžiu, iš „(duomenys neskelbtini)“ raidės. „Aš žinau, - (nukentėjusysis) sako, - kas paėmė mano telefoną.“

Mergina žiūrėjo į vyrukus, į mušančius ir kažką jiems šaukė, bet liudytoja N. R. nežino, ką ji šaukė. Paskui ji (mergina) apsisuko, kadangi jie nekreipė į ją per daug dėmesio, ir nuėjo. Kiek liudytoja N. R. žino, (duomenys neskelbtini), bent jau buvo, (duomenys neskelbtini). (Ji) nuėjo link tų bendrabučių (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje. Daugiau ji (mergina) nieko nedarė. liudytoja N. R. nematė jos prie tų trijų (vyrų). Kada liudytoja N. R. atėjo, ji (mergina) tikrai stovėjo dešinėje kelio pusėje. Smūgių buvo suduota ne vienas ir ne du, bet liudytoja N. R. negali pasakyti kiek konkrečiai, nes spardė (kojomis) ir su rankomis daužė. Jei galva kruvina, tai tikrai ne vienas ir ne du smūgiai buvo. Liudytoja N. R. matė, kad buvo suduotas ne vienas ir ne du smūgiai. Nebuvo taip, kad žmogus guli, priėjo, paspyrė ir išėjo. Buvo toks laiko tarpas, kai jį (nukentėjusįjį) mušė, kada liudytoja N. R. įsuko į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), paėjo 2-3 min., o visą tą laiką jį mušė iki tos vietos, kol liudytoja N. R. priėjo prie jo, gulinčio. (Nukentėjusysis) normalaus kūno sudėjimo, gal (duomenys neskelbtini) ar daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, gal iki (duomenys neskelbtini) metų. Liudytoja N. R. buvo su akiniais nuo saulės. Buvo atstumas, tad ji neįžiūrėjo (mušusiųjų) veido bruožų. Kai artėjo, jie paliko nukentėjusįjį gulintį. Liudytoja N. R. negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų ką nors sakęs. Turbūt, kad dejavo, nes jį mušė (rankomis) ir spardė. Aišku, kad dejavo, bent jau turėjo dejuoti. liudytoja N. R. klausė jo (nukentėjusiojo), kas atsitiko, bet tuo metu skambino greitajai pagalbai ir bendravo su greitąja pagalba. Jai atrodo, kad du kartus skambino: vieną kartą paskambino, laukė, laukė, (specialios tarnybos) neatvažiuoja. Tada paskambino antrą kartą į greitąją pagalbą. Kai liudytoja N. R. atnešė striukę ir jam (nukentėjusiajam) padavė, jis pasakė: „Žinau, kas paėmė telefoną. Ačiū Dievui, kad raktus paliko nuo buto“.

Kai liudytoja N. R. priėjo, jis (nukentėjusysis) gulėjo. Šluostydamasis veidą, atsisėdo. Jis norėjo eiti, bet liudytoja N. R. neleido. Prašė sulaukti greitosios, nes matėsi, kad davė į galvą, gali būti smegenų sukrėtimas. Liudytoja N. R. sakė: „Galit kristi už kelių metrų. Sėdėkit!“. Neleido jam (nukentėjusiajam) eiti, bet jis kaip ir kėlėsi, norėjo kažkur eiti. Jis nelabai gaudėsi, kur randasi. Klausė, kur jis yra, jeigu gerai atsimena. Liudytoja N. R. pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Toks klausimas tikrai buvo.

(Nukentėjusysis) buvo apsirengęs tamsiai, tiksliai nepasakys, gal su treningais. Liudytoja N. R. nepamena mušusių vyrų (aprangos), išskirtinių detalių.

Nuo besimušančių moteris stovėjo per pravažiuojamojo kelio plotį, 15-20 metrų, tikrai ne toliau negu už 50 metrų. Liudytoja N. R. negirdėjo, ką ji šaukė. Tik girdėjo, kad ji šaukė, kai liudytoja N. R. tik įsuko į (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kokia buvo intonacija (kaip supykusi, kaip išsigandusi). Ta šaukianti mergina buvo pažįstama su tais asmenimis (kurie mušė gulintį). Kai vienas iš jų pasakė: „Ponia, palikit jį. Jis sulaužė mano žmonai ranką“, liudytoja N. R. pagalvojo, kad moteris galėjo būti vieno iš tų vaikinų žmona, bet kad sulaužyta ranka... Jos ranka nebuvo sulaužyta.

Liudytoja N. R. tvirtai negali identifikuoti, kad ten buvo ji (kaltinamoji S. S.), nes ji buvo per atstumą. (Moteris) buvo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai dabar (posėdyje) liudytoja N. R. pasakė, kad lyg ją matė, ji (kaltinamoji S. S.) linktelėjo galva. Tai reiškia, tikrai ji (ten buvo). Ji patvirtino, kad liudytoja N. R. ją matė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 28 d. apklausta liudytoja N. R. parodė (1 t., b. l. 127-128), kad ji 2022 m. birželio 15 d. apie 15⁴⁰ val. ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link. Buvo užsidėjusi akinius nuo saulės, kai ties (duomenys neskelbtini) maždaug už 100 metrų pamatė ant gatvės gulintį vyrą ir šalia jo stovinčius du vyrus. Matė, kaip du vyrai mušė gulintį vyrą. Liudytoja N. R. nepamena tikslių detalių ir nėra įsitikinusi, kiek – vienas ar du - vyrai mušė gulintį vyrą. Taip pat negali pasakyti, ar buvo suduoti smūgiai (ranka), ar spyrė, ar ir smūgiai, ir spyriai kartu. Liudytoja N. R. buvo per atstumą, todėl neįsidėmėjo jų veidų. Kitoje gatvės pusėje stovėjo moteris. Tos moters taip pat neįsidėmėjo. Moteris kažką šaukė vyrų kompanijai, tačiau liudytoja N. R. negirdėjo ką būtent, nes buvo per toli. Moteris pasišalino nuo vyrų kompanijos, kol du vyrai mušė gulintį vyrą. Jeigu liudytoja N. R. gerai atsimena, moteris nuėjo (duomenys neskelbtini) link.

Kai liudytoja N. R. buvo maždaug prie ant šaligatvio gulinčio vyro, kiti du vyrai ėjo (duomenys neskelbtini) link. Liudytoja N. R. matė, kad gulintis vyras kraujuoja. Nueinantiems vyrams pasakė: „Alio! Kur einat? Kvieskit greitąją“. Vyrai nieko neatsakė ir nuėjo. Liudytoja N. R. dar kartą sušuko nueinantiems vyrams, kad jie skambintų greitajai. Vyrai nereagavo. Liudytoja N. R. išsitraukė (telefoną) skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Vienas iš vyrų grįžo ir prašė nekviesti greitosios. Jis aiškino, kad gulintis sumuštas vyras sulaužė jo žmonos ranką. Liudytoja N. R. pasakė, kad jo žmonos ir gulinčio vyro santykiai yra vienas reikalas, o ant šaligatvio guli kraujuojantis vyras. Liudytoja N. R. nukreipė dėmesį į gulintį vyrą ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Darbuotojai pasakė viską, ką matė. Liudytoja N. R. apžiūrėjo vyro galvą, jo galvos nečiupinėjo, vizualiai kraujo iš galvos nesimatė. Bet vyro veidas buvo kruvinas; drabužiai nesuplėšyti.

Liudytoja N. R. kitoje gatvės pusėje pastebėjo ant asfalto esantį viršutinį drabužį: striukę arba liemenę, bet greičiausiai liemenę. Liudytoja N. R. paėmė drabužį ir parodė jį gulinčiam vyrui. Jis tikrino kišenes ir sakė, kad kišenėse nebėra jo telefono, kad žino, kas pavogė jo telefoną, tačiau nepasakė kas. Vyras apsidžiaugė, kad kišenėse rado savo namo raktus. Kol laukė greitosios ir pareigūnų, vyras klausė, kur jis yra. Liudytoja N. R. atsakė, kad jie yra prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Liudytoja N. R. pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnų mašina. Kai pareigūnai bendravo su vyru, vyras sakė, kad jo telefoną paėmė vyras, kurio pavardė prasideda iš „(duomenys neskelbtini)“ raidės. Liudytoja N. R. papasakojo pareigūnui visą istoriją ir pridūrė, kad jeigu moteriai sulaužyta ranka, ji turėtų kreiptis pagalbos. Atvažiavo greitoji ir liudytoja N. R. išėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-konsultantė T. I. 2022 m. spalio 10 d. elektroniniame laiške (2 t., b. l. 90) rašė, kad E. B. buvo atvykęs į parduotuvę pirkti indukcinę viryklę. Jam išrašyta išankstinė sąskaita faktūra. Negali atkurti (prisiminti) datos. Pinigai negauti, todėl indukcinė viryklė nebuvo parduota minėtam piliečiui. Išankstinė sąskaita sunaikinta.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 15 d. protokole su foto lentelėmis (t. 1, b. l. 163-171) aprašyta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Rašoma, kad telefono programėlėje „Photos“ yra daug asmeninių nuotraukų. Vienoje jų, darytoje 2022 m. birželio 14 d., nufotografuotas (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 8 d. raštas Nr. (28.1.7) SSP-2419. Šiame rašte rašoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius nesutinka išmokėti vienkartinės pašalpos būtiniausiai buitinei technikai įsigyti, nes tokia pašalpa skiriama asmenims, kurie turi 25 % nedarbingumą, o prašymą surašęs asmuo turi (duomenys neskelbtini) nedarbingumo lygį. (Iš minėtos nuotraukos matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2022 m. birželio 8 d. raštas Nr. (28.1.7) SSP-2419 adresuotas A. M..) Telefono programėlėje „Messages“ yra žinutė nuo E. B. su banko sąskaitos numeriu. Žinutės gavimo data nenurodyta.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 11015 skyrė E. B. vienkartinę 2 850 € išmoką įsikurti (2 t., b. l. 92-94).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2022 m. rugpjūčio 26 d. gautame atsakyme į policijos paklausimą, ar E. B. 2022 m. gegužę – birželį kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę dėl išmokų, jeigu taip – kada ir dėl kokių išmokų; ar jis pateikė sąskaitas faktūras, jeigu taip – kada ir kokias; ar Šiaulių miesto savivaldybė išmokėjo išmokas, jeigu taip – kada, kaip ir kiek (1 t., b. l. 76-86), nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 11015 E. B. skirta vienkartinė išmoka įsikurti. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 29 d. sąskaitą faktūrą 2022 m. gegužės 20 d. išmokėta 31,37 €; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 30 d. – 47,85 €, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 200 €, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 103 €, iš viso - 2 382,22 € iš 2 850 € (nepanaudota – 467,78 €).

Kitų objektų apžiūros 2022 m. rugsėjo 14 d. protokole (t. 2, b. l. 4-5) aprašyta įtariamųjų L. T. ir S. S. telefonų išklotinių analizė. Rašoma, kad įtariamoji S. S. 2022 m. birželio 15 d. 11²¹ val. ir 11³⁶ val. skambino įtariamajam E. B., bet jis neatsiliepė. Įtariamasis E. B. skambino įtariamajai S. S. 2022 m. birželio 15 d. 11³⁷ val., 11⁴⁸ val., 11⁵⁴ val. ir 11⁵⁹ val. Pokalbiai truko atitinkamai 65 sekundes, 45 sekundes, 17 sekundžių ir 16 sekundžių. Įtariamasis L. T. 2022 m. birželio 15 d. 12¹⁵ val. ir 12²⁸ val. skambino įtariamajai S. S.. Pokalbiai truko atitinkamai 70 sekundžių ir 42 sekundes. Įtariamoji S. S. 2022 m. birželio 15 d. 12³² val. skambino įtariamajam L. T.. Pokalbis truko 19 sekundžių.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 20 d. protokole (t. 2, b. l. 42-43) aprašyta „(duomenys neskelbtini)“, AB pateiktų 2022 m. birželio 15 d. operacijų iš E. B. ir A. M. (vardu atidarytų) banko sąskaitų (2 t., b. l. 36-41) apžiūra. Rašoma, kad 2022 m. birželio 15 d. 14:43:12 val. iš A. M. (vardu atidarytos) banko sąskaitos į E. B. (vardu atidarytą) banko sąskaitą buvo pervesti 300 €. Pavedimas atliktas naudojantis mobiliuoju telefonu. 2022 m. birželio 15 d. 15:29:53 val. iš A. M. (vardu atidarytos) banko sąskaitos į E. B. (vardu atidarytą) banko sąskaitą buvo pervesti 100 €. Pavedimas atliktas naudojantis mobiliuoju telefonu. 2022 m. birželio 15 d. 17:04:38 val. E. B. išsigrynino 200 €, 17:36:20 val. - 190 €.

A. M. (vardu atidarytoje) banko sąskaitoje 2022 m. birželio 15 d. pradžioje buvo 669,01 €, 2022 m. birželio 15 d. pabaigoje buvo 258,22 € (t. y. išlaidos sudaro 410,79 €).

Iš „(duomenys neskelbtini)“, AB 2022 m. liepos 19 d. atsakymo Nr. S/5710 priedo (2 t., b. l. 39) matyti, kad nukentėjusysis, darydamas 2022 m. birželio 15 d. 14:43:12 val. pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė žodį „skola“, darydamas 2022 m. birželio 15 d. 15:29:53 val. pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė žodį „HELB“.

„(duomenys neskelbtini)“, AB 2023 m. gegužės 16 d. atsakyme Nr. S-2427 į teismo paklausimą (5 t., b. l. 49-50) nurodė, kad E. B. 2022 m. birželio 15 d. 11:58:24 val. ir 17:04:15 val. atliko balanso peržiūros operacijas bankomatuose. 2022 m. birželio 15 d. 14:43:12 val., 15:29:24 val., 16:49:03 val., 17:04:39 val. ir 17:36:21 val. gavo PUSH pranešimus apie operacijas sąskaitoje. 2022 m. birželio 15 d. 18:35:55 val. jungėsi prie savo sąskaitos, naudodamasis „(duomenys neskelbtini)“ interneto banku.

„(duomenys neskelbtini)“, AB 2023 m. birželio 15 d. atsakyme Nr. S-SR-EP-23-686 į teismo paklausimą (5 t., b. l. 80) nurodė, kad E. B. skirtuose PUSH pranešimuose buvo rašoma: „A. M. pervedė Jums 300 EUR” ir „A. M. pervedė Jums 100 EUR”.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 4 d. protokole (1 t., b. l. 148-149) užfiksuota garso įrašo, liudytojai N. R. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 20-24) matyti, kad praeivė N. R. 2022 m. birželio 15 d. 15⁴⁷ val. pranešė, jog prie (duomenys neskelbtini), guli (duomenys neskelbtini) vyras. Jam kraujuoja iš nosies ir kaktos. Vyras dėl alkoholio negalėjo atsakyti, kas nutiko.

2022 m. birželio 15 d. 18⁴⁸ val. slaugytoja telefonu informavo, kad GMP 16¹³ val. pristatė A. M.. Jam diagnozuoti daugybiniai veido lūžimai, išleistas gydytis ambulatoriškai. Girtumas – 0,00 promilių.

Apžiūros 2022 m. birželio 15 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 28-34) užfiksuota įvykio vietos, esančios kieme prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Rašoma, kad priešais laiptinę šalia bortelio rasta kraujo dėmė.

Papildomos įvykio vietos apžiūros 2022 m. birželio 20-21 d. protokole su foto lentelėmis (t. 1, b. l. 35-44) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta ir nepaimta.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 13 d. protokole (2 t., b. l. 72-73) užfiksuota 6 nuotraukų, kurias darė liudytoja D. B., apžiūra. Jose matyti, kaip tamsiai apsirengusi moteris prie trijų vyrų rodė savo ranką; vyras raudonais sportbačiais ir vyras su ryškiais žaliais neoniniais šortais, kurie kelia nuo asfalto tamsiai apsirengusį vyrą; kad 2022 m. birželio 15 d. 15⁴⁰ val. prie (duomenys neskelbtini), vyras raudonais sportbačiais užsimoja ir spyrė A. M. kaire koja į veidą.

Daiktų apžiūros 2022 m. liepos 4 d. protokole su foto lentelėmis (2 t., b. l. 49-54) aprašyta iš E. B. paimtos raudonos sportinių batelių poros „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Ant batelių rastos tamsios spalvos dėmės.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje (2 t., b. l. 61-63) nurodyta, kad pateikto kairiojo sportinio bato rasta seilių ir žmogaus kraujo. Ant tirti pateikto dešiniojo sportinio bato nerasta seilių ir žmogaus kraujo.

Asmens apžiūros 2022 m. birželio 15 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 97-104) aprašyta nukentėjusiojo A. M. kūno apžiūra. Rašoma, kad matyti sužalojimai jo veido ir galvos srityje. Ant lūpų sukrešėjęs, kaip galima manyti, kraujas. Į nosį įkišta balta servetėlė. Po abiem akimis susidariusios tamsiai mėlynos spalvos hematomos. Virš dešinio antakio pažeista oda.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 798/2022(04) (1 t., b. l. 115-116) nurodyta, kad A. M. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto - nosies srityje, nosies nugarėlės srityje, dešinės ausies srityje, kaklo priekinio paviršiaus dešinėje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens dešinėje; odos nubrozdinimai galvos plaukuotosios dalies dešinėje, kaktos dešinėje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje; muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje; dešinio kaktinio sinuso priekinės plokštelės, dešinio žandinio sinuso viršutinės, užpakalinės, ir vidinės sienelių, dešinės akiduobės išorinės ir vidinės sienelių, kairio žandinio sinuso viršutinės ir užpakalinės sienelių, kairio skruostikaulio lanko ir nosikaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku kontaktuojant su kietais bukais daiktais mažiausiai 12 trauminių poveikių metu. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Daiktų apžiūros 2022 m. liepos 15 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 157-171) užfiksuota A. M. priklausančio mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurį policijos pareigūnams pateikė S. S., apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 4 d. protokole (1 t., b. l. 138-139) aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Rašoma, kad matosi ir girdisi, kaip pareigūnai 2022 m. birželio 15 d. 16⁰⁶ val. atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai šnekasi apie sumuštą vyrą. Pareigūnas sako: „Neatrodo kaip girtas?“ Duris atidaro, kaip vėliau paaiškėja, S. S.. Pareigūnė klausia, ar nurodytu adresu gyvena E. B.. Mergina patvirtina. Pareigūnas teiraujasi, kur yra E. Anot merginos, ji nežino, nebuvo parėjęs. Pareigūnai užsirašo E. telefono Nr. Daugiau neužfiksuota tyrimui reikšmingų duomenų.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 4 d. protokole (1 t., b. l. 142-143) aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Rašoma, kad viename įrašė 2022 m. birželio 15 d. 22²⁴ val. matosi ir girdisi, kaip (duomenys neskelbtini), sulaikomas E. B.. Girdisi moters verksmas. Paskui matyti, kaip moteris veria diržą E. B.. Vyrui nurodoma, kad jį veš į policiją. E. B. ginčijasi su pareigūnais, apie įvykį nešneka. Kitame 2022 m. birželio 15 d. 22²⁴ val. įraše matosi ir girdisi, kaip minėtame bute, be pareigūnų ir E. B. su S. S., nugara į balkoną sėdi nenustatytas asmuo, jo veido nesimato. Daugiau neužfiksuota tyrimui reikšmingų duomenų.

Asmens parodymo atpažinti 2022 m. liepos 18 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 54-56) nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. iš 5 parodytų nuotraukų neatpažino įtariamosios S. S. kaip asmens, kuris 2022 m. birželio 15 d. buvo bute (duomenys neskelbtini).

Asmens parodymo atpažinti 2022 m. liepos 18 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 61-63) nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. iš 5 parodytų nuotraukų neatpažino įtariamojo L. T. kaip asmens, kuris 2022 m. birželio 15 d. buvo bute (duomenys neskelbtini), ir jį mušė.

Teismo vertinimas, išvados dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos

Byloje kilo klausimas, kaip turėtų būti kvalifikuojami kaltinamųjų veiksmai ir ar visi jie laikytini nusikalstamais.

Plėšimo paprasta sudėtis yra apibrėžiamas kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis (BK 180 str. 1 d.).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012 ir kt.).

Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).

Smurto pobūdis yra objektyvus kriterijus, leidžiantis atskirti plėšimą nuo atvirosios vagystės. Turto užvaldymas, kai kaltininkas tai daro ne smurtu, bet netikėtu staigiu judesiu tik siekdamas atskirti konkretų daiktą nuo jo turėtojo, nelaikomas plėšimu. Svarbu, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba tuoj po atėmimo siekiant jį išlaikyti, t. y. pasisavinti. Jei smurtas vartojamas kitas tikslais, o noras atimti ir pasisavinti turtą atsiranda jau pavartojus smurtą, tokie kaltininko veiksmai nelaikomi plėšimu, o kvalifikuojami kaip dvi nusikalstamos veikos, pvz., sveikatos sutrikdymas ir vagystė (realioji sutaptis).

Savavaldžiavimo kvalifikuota sudėtis yra apibrėžiama kaip savavališkas, t. y. nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį (BK 294 str. 2 d.). Fizinė ar psichinė prievarta savavaldžiaujant yra panaudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę.

Savavaldžiavimo sudėtis yra specifinė BK specialiosios dalies sistemoje. Nusikalstamos veikos, kurios paprastai kvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius, tada, kai jos yra padaromos neteisėtomis priemonėmis įgyvendinant tam tikras pažeistas subjektines teises, vertinamos kaip savavaldžiavimas. Faktas, kad pavojinga veika padaryta įgyvendinant tam tikrą teisę, keičia veikos turinį, ir veika, paprastai traktuojama kaip turto sunaikinimas ar sugadinimas, turto prievartavimas, vagystė, neteisėtas laisvės atėmimas ir kt., įgauna kito nusikaltimo – savavaldžiavimo statusą.

Kaltininkas arba asmuo, kurio interesais kaltininkas veikia, visada yra tikro arba tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, kaltininko pavojingi veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas.

Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pripažįstamos, bet negyvendintos teisės vykdymas būna tuomet, kai kaltininko teisei adekvačią prievolę turintis asmuo neneigia prievolės egzistavimo, tačiau atsisako ar delsia ją įvykdyti.

Savavaldžavimu gali būti pripažinti atvejai, kai kaltininkas savavališkai vykdo tiek jam, tiek kitam asmeniui priklausančią tikrą ar tariamą teisę. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Taip veikdamas asmuo tarsi imasi pats vykdyti teisingumą, pvz., nesikreipdamas į teismą, jėga atima iš skolininko turtą arba verčia šį įvykdyti prievolę naudodamas prievartą.

Kai kaltininkas sąžiningai klydo manydamas, kad neviršija teisės apimties, pvz., neteisingai apskaičiuodamas turtinės žalos atlygintiną dydį, jo veika gali būti pripažinta savavaldžiavimu įgyvendinant tariamą teisę.

Savavaldžiavimas gali būti padarytas (ne)tiesiogine tyčia. Įgyvendindamas tariamą teisę, kaltininkas veikia paveiktas klaidos, t. y. klaidingai manydamas, kad vykdo savo ar kito asmens teisę, nors iš tikrųjų jokios teisės nevykdo. Tačiau jeigu jo klaida nepateisinama, nes jis turėjo ir galėjo suprasti, kad iš tikrųjų jokios teisės nevykdo, tai savavaldžiavimo požymių nėra ir tokia veika kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius. Sprendžiant apie klaidos pagrįstumą, atsižvelgiama į kaltininko amžių, gyvenimo patirtį, išsilavinimą, jo įsitikinimo dėl teisės buvimo susiformavimo aplinkybes ir kitus bylos aspektus (informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro 307, 311-312, 491, 494-495 psl.).

Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

Bendrininkų grupė gali susidaryti rengimosi ar nebaigto pasikėsinimo stadijose. Bendrininkų grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl visos bendros nusikalstamos veikos ar jos epizodų darymo, jos padarymo būdų, įrankių ir priemonių, pasinaudojimo nusikalstamais padariniais ar jų slėpimo ir kt. Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

Bendrininko ekscesas yra tada, kada vykdytojas ar vienas iš jų peržengia susitarimo ribas, atlieka tokius veiksmus ir sukelia tokius padarinius, dėl kurių kiti bendrininkai nesitarė ir kurių nesuvokė, nenumatė. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Ir vykdytojas, ir kiti bendrininkai atsako ne už kitų, o už asmeniškai padarytą nusikalstamą veiką. Kartu BK 26 straipsnio 1 dalis reiškia, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t. y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimami bendrininkų tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2007).

Nustatant, ar buvo ekscesas, vadovaujamasi dviem kriterijais: a) koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar jis buvo tiksliai apibrėžtas, ir b) jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas – ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-55-699/2017, 2K-203-895/2017).

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 11015 skirtos 2 850 € vienkartinės išmokos įsikurti kaltinamasis E. B. iki 2022 m. birželio 15 d. išleido 2 382,22 €, nepanaudota suma - 467,78 €. Indukcinė viryklė kainavo 469 €, bet pardavėjas pritaikė tiksliai nenustatyto dydžio – apie 20-39 € mažiau. Taigi kaltinamasis E. B. turėjo nepanaudojęs vienkartinės išmokos įsikurti dalį, kurios būtų užtekę nupirkti indukcinę viryklę.

Kaltinamasis E. B. iki 2022 m. birželio 15 d. susitarė su nukentėjusiuoju, jog Šiaulių miesto savivaldybė iš kaltinamajam E. B. skirtos vienkartinės pašalpos įsikurti likučio sumokės 469 € (pritaikius nuolaidą, 20-39 € mažiau) už nukentėjusiojo išsirinktą, bet formaliai kaltinamojo E. B. vardu perkamą indukcinę viryklę, o nukentėjusysis į kaltinamojo E. B. vardu atidarytą sąskaitą perves 300 €. Tokiu būdu kaltinamasis E. B. vietoj vienkartinės pašalpos įsikurti (jos dalies), kuria disponuoja Šiaulių miesto savivaldybė, planavo gauti pinigų, o nukentėjusysis – indukcinę viryklę. Taigi kaltinamąjį E. B. ir nukentėjusįjį siejo teisiniai santykiai, turintys pirkimo – pardavimo ir paskolos elementų.

Kaltinamasis E. B. 2022 m. birželio 15 d. po pietų skambinėjo nukentėjusiajam ir teiravosi, ar šis pervedė pinigus už indukcinę viryklę. Nesulaukęs pinigų, pakvietė nukentėjusįjį esą atsigerti kavos ir aptarti, kada šis galės pasiimti savo indukcinę viryklę.

Prieš ateidamas į svečius, nukentėjusysis 2022 m. birželio 15 d. 14:43:12 val. į kaltinamojo E. B. vardu atidarytą sąskaitą pervedė 300 €, mokėjimo paskirtyje įrašė žodį „skola“, t. y. atsiskaitė už indukcinę viryklę, kiek buvo sutarę, ir tapo jam nebeskolingas.

2022 m. birželio 15 d. finansinių operacijų išraše rašoma, kad nukentėjusiojo pervesti 300 € įplaukė į kaltinamojo į E. B. vardu atidarytą sąskaitą tą pačią minutę – 2022 m. birželio 15 d. 14:43:12 val.

Kaltinamajam E. B. 2022 m. birželio 15 d. 14:43:12 val. į mobiliojo ryšio telefoną išsiųstas PUSH pranešimas apie operaciją sąskaitoje. Pasak kaltinamojo E. B., šį pranešimą gavo, pamatė ir perskaitė po įvykio. Byloje nėra tai paneigiančių rašytinių duomenų.

Atėjus nukentėjusiajam, kaltinamasis E. B. išėjo į bendro naudojimo patalpą (įsipilti ir) užkaisti vandens. Pakeliui iš kaimynės buto pasikvietė kitus du kaltinamuosius L. T. ir S. S., pasakydamas užšifruotą frazę, kad atėjo „pusbrolis“ (nukentėjusysis) ir kad pastarieji padėtų jam „sutvarkyti reikalus“.

Iki įvykio kaltinamieji L. T. ir S. S. nepažinojo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis L. T. žinojo, apie kokį reikalą kaltinamasis E. B. kalba, t. y. apie 300 € ar 400 € skolą už kažkokį daiktą. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis L. T. būtų žinojęs, jog nukentėjusysis, prieš ateidamas pas kaltinamąjį E. B., atsiskaitė už indukcinę viryklę ir tapo nebeskolingas kaltinamajam E. B.. Vadinasi, iki įvykio jis sąžiningai klydo, kad skola tebeegzistuoja.

Kaltinamieji E. B., L. T., S. S. ir nukentėjusysis 2022 m. birželio 15 d. apie 15⁰⁰ val. susitiko kaltinamojo E. B. bendrabučio tipo kambaryje. Kaltinamasis L. T. liepė nukentėjusiajam grąžinti kaltinamajam E. B. skolą, nenurodydamas konkrečios sumos, ir pradėjo jį mušti. Prie smurtaujančio kaltinamojo L. T. prisijungė kaltinamasis E. B., nes buvo įpykęs, kad nukentėjusysis nori jį apgauti. Nukentėjusysis savo mobiliojo ryšio telefone rodė kaltinamajai S. S., kad kaltinamajam E. B. pervedė 300 €, ir pasakė tai balsu.

Kaltinamoji S. S. iš pradžių neigė, kad dalyvavo įvykyje ir apskritai ką nors žinojo apie jį. Tyrėja davė kaltinamajai S. S. paskaityti kaltinamojo E. B. paaiškinimus ir taip ši sužinojo (suprato), kas juos (su kaltinamuoju L. T.) išdavė. Mano, kad kaltinamasis E. B. melagingai ją apkaltino keršydamas už tai, jog ji susirado kitą draugą ir paliko kaltinamąjį E. B.. Vėliau kaltinamoji S. S. vis tik prisipažino, kad dalyvavo įvykyje, tačiau aiškino, kad ji nereikalavo iš nukentėjusiojo pervesti dar 100 € už viryklę, kad kaltinamasis E. B. arba kaltinamasis L. T. reikalavo iš nukentėjusiojo pervesti dar 100 €. (Kažkas) sakė, kad indukcinė dujinė kainavo 4 (šimtus €) su „biškiu“, ir kad (nukentėjusysis) turi susimokėti.

Kaltinamasis E. B. teigė, kad kaltinamoji S. S. reikalavo iš nukentėjusiojo pervesti papildomai 100 €. Kaltinamajam E. B. antrino nukentėjusysis. Anot nukentėjusiojo, kaltinamoji S. S. sakė, kad kaltinamasis E. B. labai brangiai mokėjo už indukcinę viryklę - 463 €, ir reikalavo staigiai į kaltinamojo E. B. vardu atidarytą sąskaitą pervesti dar 100 €.

Remdamasis kaltinamojo E. B. paaiškinimais ir nukentėjusiojo parodymais, teismas daro išvadą, kad būtent kaltinamoji S. S., o ne kaltinamasis E. B. reikalavo iš nukentėjusiojo pervesti dar 100 €. Teismo nuomone, kaltinamoji S. S. sąžiningai klydo dėl kaltinamojo E. B. teisės į 100 € už indukcinę viryklę, nes nežinojo ar tinkamai nesuprato visų susitarimo tarp kaltinamojo E. B. ir nukentėjusiojo dėl indukcinės viryklės pirkimo sąlygų, susijusių su skolos dalimi, viršijančia 300 €, t. y. kas padengs ne daugiau kaip 169 € (469 € - 300 € - nenustatyto dydžio nuolaida). Kaltinimas papildomas aplinkybe, kad kaltinamoji S. S. reikalavo iš nukentėjusiojo pervesti dar 100 € kaip dalį skolos už indukcinę viryklę.

Kalbant apie nukentėjusiojo atlikto 300 € mokėjimo pavedimo parodymą mobiliojo ryšio telefone kaltinamajai S. S. ir jo teisinę reikšmę kvalifikuojant veiką, pažymėtina, kad iš trijų kaltinamųjų tik vienas kaltinamasis E. B. geriausiai žinojo susitarimo su nukentėjusiuoju dėl atsiskaitymo už indukcinę viryklę sąlygas, t. y. kada, kiek, kaip, kur nukentėjusysis turi jam sumokėti. Kiti du kaltinamieji L. T. ir S. S. veikė orientuodamiesi į kaltinamojo E. B. elgesį. Matydami, kad kaltinamasis E. B. nepaleidžia nukentėjusiojo ir reikalauja grąžinti skolą už indukcinę viryklę, muša jį, panašiai elgėsi ir kiti du kaltinamieji L. T. ir S. S.: kaltinamasis L. T. mušė nukentėjusįjį, kaltinamoji S. S. reikalavo iš nukentėjusiojo, kaip ji suvokė, likusios skolos dalies - 100 €.

Nukentėjusysis 2022 m. birželio 15 d. 15:29:53 val. pervedė į kaltinamojo E. B. vardu atidarytą sąskaitą dar 100 €; mokėjimo paskirtyje įrašė žodį „HELB“, labai panašų į anglų kalbos žodį „HELP“, reiškiantį pagalbos šauksmą.

Kaltinamajam E. B. 2022 m. birželio 15 d. 15:29:24 val. (greičiausiai buvo padaryta techninė klaida ir vietoj 24 sekundžių turėjo būti įrašytos 54 sekundės) į mobiliojo ryšio telefoną išsiųstas PUSH pranešimas apie operaciją sąskaitoje. Pasak kaltinamojo E. B., šį pranešimą gavo, pamatė ir perskaitė po įvykio. Byloje nėra tai paneigiančių rašytinių duomenų.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis E. B. būtų tikrinęs lėšų likutį, prisijungęs prie jo vardu atidarytos banko sąskaitos prieš ar per įvykį. Yra tik duomenys, kad jis jungėsi prie savo vardu atidarytos sąskaitos, naudodamasis „(duomenys neskelbtini)“, AB interneto banku, 2022 m. birželio 15 d. 18:35:55 val.; o bankomate peržiūrėjo balansą 2022 m. birželio 15 d. 11:58:24 val. ir 17:04:15 val.

Kaltinamasis E. B. nukentėjusiojo mobiliajame telefone pamatė, kad nukentėjusiojo vardu atidarytoje sąskaitoje buvo daugiau pinigų, ir pareikalavo pervesti visus likusius pinigus - 269 €. Kadangi kaltinamieji L. T. ir E. B. periodiškai vis mušė nukentėjusįjį, jam bėgo kraujas, jis buvo išsigandęs, šoko būsenos, nukentėjusysis nesugebėjo prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir pervesti kaltinamajam E. B. visus likusius pinigus - 269 €. Kaltinamasis E. B. liepė atiduoti ir atėmė iš nukentėjusiojo jo mobiliojo ryšio telefoną; reikalavo nurodyti prisijungimų prie elektroninės bankininkystės duomenis. Nukentėjusysis buvo neadekvatus ir negalėjo pasakyti prašomų duomenų. Todėl kaltinimas papildomas aplinkybe, kad nukentėjusiajam nepavyko pervesti į kaltinamojo E. B. vardu atidarytą sąskaitą visų likusių pinigų - 269 € dėl išgąsčio, sumušimo ir šoko; kad norėdamas patikrinti, ar nukentėjusysis A. M. pervedė 300 € už indukcinę viryklę, kurios vertė 469 € (pritaikius nuolaidą, 20-39 € mažiau), kaltinamasis E. B. paėmė iš nukentėjusiojo A. M. jo mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir liepė pasakyti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Nukentėjusiajam A. M. nepavyko to padaryti dėl išgąsčio, sumušimo ir šoko.

Jeigu turtas paimamas turint tikslą laikinai neteisėtai juo pasinaudoti ir ketinant vėliau jį grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui, asmens veiksmuose nėra turto pasisavinimo požymio. Iš kaltinimo kaip teisiškai nereikšminga šalinama aplinkybė, kad, nukentėjusiajam nepavykus pervesti kaltinamajam E. B. visų likusių pinigų - 269 €, kaltinamasis E. B. iš nukentėjusiojo paėmė 1 600 € vertės mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Pasak kaltinamojo E. B., jis nenorėjo pasisavinti nukentėjusiojo telefono. Teismas nenustatė, kad kaltinamasis E. B. būtų mušęs ir paėmęs iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną su tikslu jį pasisavinti. Kaltinamasis E. B. nurodo, kad jis siekė pasinaudoti nukentėjusiojo telefonu kaip priemone patikrinti, ar šis iš tikrųjų pervedė jam 300 €. Kadangi nukentėjusysis paskui pabėgo, jo mobilaus ryšio telefonas liko kaltinamojo E. B. namuose. Jei kaltinamasis E. B. žadėjo padovanoti nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną kaltinamajai S. S., tai žadėjo vėliau, t. y. pasibaigus įvykiui.

Iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusios šalinamos aplinkybės, kad kaltinamasis L. T. taip pat reikalavo iš nukentėjusiojo pervesti dar 100 € ir visus likusius pinigus - 269 €.

Kaltinimas papildomas aplinkybėmis, kad kaltinamasis E. B. nurodė kaltinamiesiems L. T. ir S. S. nuvesti nukentėjusįjį iki bendro naudojimo patalpų, kad pastarasis nusipraustų; kad kaltinamieji L. T. ir S. S. vedė nukentėjusįjį iki bendro naudojimo patalpos, bet nukentėjusysis išsilaisvino ir pabėgo į lauką.

Sužinojęs, kad nukentėjusysis pabėgo, kaltinamasis E. B. nusivijo jį ir toliau jį mušė. Į lauką atbėgo kaltinamasis L. T..

Įvykio vietoje atsidūrusi liudytoja N. R. iškvietė specialiąsias tarnybas ir kaltinamieji E. B. su L. T. nuėjo.

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamoji S. S. kartu su kitais dviem kaltinamaisiais E. B., L. T. bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes ji tiesiogiai fizinio smurto nenaudojo. Kaltinamųjų E. B. ir L. T. panaudotas fizinis smurtas reikalavimo grąžinti tariamą skolą už indukcinę viryklę kontekste yra traktuojamas kaip kaltinamosios S. S. psichinio smurto išraiška. Jeigu kiti du kaltinamieji E. B. ir L. T. nebūtų mušę nukentėjusiojo, pastarasis nebūtų pervedęs kaltinamajam E. B. dar 100 €.

Nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas – yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).

Prokuroro įsitikinimu, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė kaltinamajam E. B. išankstinę sąskaitą už indukcinę viryklę, o jis nesikreipė į Šiaulių miesto savivaldybę dėl apmokėjimo už prekę, rodo, jog kaltinamasis E. B. neketino atgauti pinigų teisėtu būdu, bet iš anksto ruošėsi apiplėšti nukentėjusįjį. Teismas nepritaria tokiai aptartos situacijos interpretacijai. Tiek kaltinamasis E. B., tiek nukentėjusysis ne sykį minėjo, kad nepasitikėjo vienas kitu finansiniais klausimais ir baiminosi būti vienas kito apgauti. Kai jie išsiskyrė prie Šiaulių miesto savivaldybės, kaltinamasis E. B. skambinėjo nukentėjusiajam ir klausinėjo, ar šis pervedė pinigus už indukcinę viryklę. Nukentėjusysis kaskart atsakydavo neigiamai, atidėliojo pervedimą, „tempė laiką“. Esant tokioms aplinkybėms, logiška, kad kaltinamasis E. B. prarado kantrybę ir viltį, jog nukentėjusysis laikysis susitarimo dėl apmokėjimo už indukcinę viryklę, todėl paprašė kitų dviejų kaltinamųjų, tuo metu buvusių pas kaimynę, padėti jam atgauti skolą. Turint omenyje, kad kaltinamieji E. B., L. T. ir S. S., prieš nukentėjusiajam ateinant į svečius pas E. B., irgi buvo svečiuose su pašaliniais asmenimis ir (išskyrus kaltinamąją S. S.) vartojo alkoholinius gėrimus, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis E. B. tik lakoniškai, paviršutiniškai kitiems dviems kaltinamiesiems apibūdino susitarimo su nukentėjusiuoju dėl indukcinės viryklės pirkimo, atsiskaitymo sąlygas ir savo prašymo padėti esmę. Todėl laikoma, kad kaltinamieji L. T. ir S. S. savavaldžiavo įgyvendindami kaltinamojo E. B. teisę į tariamą skolą. O kaltinamojo E. B. nusikalstama veika, prasidėjusi taip pat kaip savavaldžiavimas, papildomai įgavo plėšimo požymių, kadangi jis, be to, reikalavo iš nukentėjusiojo dovanai pervesti visus likusius pinigus – 269 €. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji L. T. ir S. S. būtų taręsi su kaltinamuoju E. B. dėl tokios „pagalbos“ ar įvykio metu ekspromtu suteikę tokią pagalbą. Kadangi nukentėjusysis nepervedė 269 € ir kaltinamasis E. B. nepersivedė 269 € bei jų negavo, nusikalstama veika (plėšimas) nebaigta.

Teismo iniciatyva atliktos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties.

Teismas neatsižvelgia į prokuroro nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018, nes ji nėra analogiška aptariamam atvejui. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl veikų pagal BK 180 ir 294 straipsnius atribojimo, o minėtoje kasacinio teismo praktikoje buvo sprendžiamas klausimas dėl veikų pagal BK 181 ir 294 straipsnius atribojimo.

Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų (BK 180 str. 1 d.).

Tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų (BK 294 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Plėšimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje; savavaldžiavimai baigti. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1-2 p.).

Kaltinamasis E. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) (2 t., b. l. 152). Nuo 2022 m. gegužės 27 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 154). Nuo 2022 m. birželio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje), turi oficialaus darbo stažo 2016-2022 m. (2 t., b. l. 165-166). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 8 d. pažymėjime Nr. 279 (2 t., b. l. 116) teigiama, kad jų įstaiga nuo 1999 m. iki 2003 m. neteikė kaltinamajam E. B. sveikatos priežiūros paslaugų dėl psichikos ir priklausomybės ligų. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 8 d. atsiųstame rašte (2 t., b. l. 105) nurodė, kad kaltinamasis E. B. įtrauktas į jų įstaigos psichikos klinikos pacientų registrą. 2022 m. sausio 5-25 d. jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 7 d. rašte (2 t., b. l. 117) rašė, kad kaltinamasis E. B. lankosi jų gydymo įstaigoje nuo 2002 m. sausio 21 d. Paskutinį kartą lankėsi 2022 m. sausio 27 d. Nustatyti (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 96TPK-56/2022 (2 t., b. l. 124) sakoma, kad byloje nėra duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų kaltinamajam E. B. suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl jam nereikia skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. 2021-2022 m. 4 kartus buvo baustas administracine tvarka už keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Šiaulių mieste taisyklių pažeidimus ir smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 t., b. l. 160-163). 2019 m. teistas už mažamečio seksualinį prievartavimą (2 t., b. l. 155-158). Neteisėtas disponavimas nedidelio kiekio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti kaip baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia (BK 97 str. 1 d.). Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padaręs inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, išskyrus nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną pagrobimą, ką teismas pašalino iš kaltinimo, teisme atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį padarė veikdamas bendrininkų grupėje, abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.).

Kaltinamasis L. T. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) (3 t., b. l. 48). Nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. vasario 23 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo paieškos nurauktos be teisės registruotis 6 mėn. (3 t., b. l. 50). (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 60). 2017-2022 m. 23 kartus baustas administracine tvarka. Dominuoja nusižengimai, susiję su keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Šiaulių mieste taisyklių pažeidimais; alkoholinių gėrimų gėrimas, neturint 20 m., alkoholinių gėrimų gėrimas, pasirodymas neblaiviam viešoje vietoje; tėvų valdžios panaudojimas priešingai mažamečio vaiko interesams; karo prievolininkų pareigų nevykdymas. Nėra informacijos apie baudų sumokėjimą (3 t., b. l. 59-78). 2019-2021 m. teistas 4 kartus, iš jų 2 kartus - už plėšimą, po 1 kartą - už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vagystę (3 t. b. l. 51-57). Kaltinamojo L. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamus veiksmus, susijusius su nukentėjusiojo mušimu, ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi; teisme atsiprašė nukentėjusiojo. Tai, kad kaltinamasis L. T. beveik nieko nepasakojo apie kitiems kaltinamiesiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, reiškia, kad jis nepadėjo išaiškinti veikos ir/ar joje dalyvavusių asmenų, bet BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato vieną iš dviejų alternatyvų. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.).

Kaltinamoji S. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) (3 t., b. l. 135). Nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 138). VSDFV duomenimis, nedirba. (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini). Dukrai nustatyta nuolatinė globa (informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys). Šiuo metu laukiasi (4 t., b. l. 112). 2017-2022 m. 5 kartus bausta administracine tvarka už keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Šiaulių mieste taisyklių pažeidimus, alkoholinių gėrimų gėrimą, neturint 20 m., viešosios tvarkos sutrikdymą. 2017 m. rugsėjo 20 d. nustatytas marihuanos vartojimo faktas, bet ji nebuvo sulaukusi tokio amžiaus (16 m.), nuo kurio kyla administracinė atsakomybė (3 t., b. l. 143-159). 2022 m. teista už nepilnametės nukentėjusiosios nežymų sveikatos sutrikdymą, įvykdytą 2022 m. birželio 24 d. (3 t. b. l. 139-141; informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys). Kaltinamosios S. S. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, todėl jos vaidmenį galima pripažinti antraeiliu.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastį, eigą, trukmę, būdą, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį E. B., vaidmenį (vykdytojas), nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už savavaldžiavimą galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmių rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį, t. y. 2 m. 3 mėn. (BK 50 str. 2 d); už pasikėsinimą apiplėšti galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui, t. y. 3 m. (BK 50 str. 2 d).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam E. B. šiuo nuosprendžiu skirtos 2 m. 3 mėn. ir 3 m. laisvės atėmimo bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, kaltinamajam E. B. šiuo nuosprendžiu skirta tarpusavyje subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2022 m. birželio 21 d., pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms, ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaičiuojama laisvės apribojimo bausmės dalis, prieš tai ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį santykiu 1:2 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) E. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2022 m. birželio 15 d. 22²⁵ val. d. iki 2022 m. birželio 16 d. 10¹⁵ val. (2 t., b. l. 182-183, 185-186). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas jo laikino sulaikymo laikas (viena para).

Kaltinamajam E. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), prisegto prie 3 tomo galinio viršelio) paėmimas (3 t., b. l. 42-46) – taikomos, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė, po to panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.). Asmens dokumentas perduotinas suėmimo ar laisvės atėmimo vietos, kurioje tuo metu bus kaltinamasis E. B., vietos įstaigai.

Įvertinęs minėtus duomenis apie kaltinamąjį L. T., vaidmenį (vykdytojas, jam inkriminuotas ir pripažintas vienodas kaip ir kaltinamajam E. B. nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, t. y. 7), nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už savavaldžiavimą galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmių rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį, t. y. 2 m. 3 mėn. (BK 50 str. 2 d).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaltinamajam L. T. šiuo nuosprendžiu skirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį skirtos ir neatliktos bausmės dalimi (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas) ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.

Įvertinęs minėtus duomenis apie kaltinamąją S. S., vaidmenį (vykdytoja, nes reikalavo iš nukentėjusiojo pervesti 100 €, vedė nukentėjusįjį praustis, bet jos vaidmuo minimalus), nenustatęs jos atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė už savavaldžiavimą galėtų būti švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui, t. y. 50 parų (BK 49 str. 3 d).

Kaltinamajai S. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (ATK Nr. (duomenys neskelbtini), prisegto prie 3 tomo galinio viršelio) paėmimas (3 t., b. l. 183-187) – taikomos, kol įsiteisės nuosprendis; nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

Civiliniai ieškiniai dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2022 m. rugsėjo 1 d. civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 133-136) prašo priteisti iš kaltinamųjų, jei jie bus pripažinti kaltais, 1 016,03 € turtinės žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai. Pridėjo nukentėjusiajam A. M. 2022 m. birželio 15 d. – 2022 m. liepos 10 d. suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašą.

Kaltinamieji E. B. ir L. T. arba jų gynėjai neginčijo civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2022 m. rugsėjo 1 d. civilinio ieškinio faktinio ir/ar teisinio pagrindo arba dydžio. Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinė ligonių kasos 2022 m. rugsėjo 1 d. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamųjų E. B. bei L. T. solidariai priteisiama 1 016,03 € turtinės žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamosios S. S. atmetama.

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/ 2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti stiprius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, patirti bendravimo nepatogumų. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų kiekį (14), pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas mechaniškai paveikiant kietais bukais daiktais), vietą (visas kūnas, daugiausia galvos/veido srityje, dauginiai lūžiai, apimantys kaukolės ir veido kaulus), skausmo jutimo ir gydymo, gijimo trukmę (ne mažiau kaip 1 mėn.), padarinius (nėra duomenų apie tiesioginius liekamuosius reiškinius), teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. 2023 m. balandžio 5 d. patikslinto civilinio ieškinio 4 punktą tenkina visiškai ir iš kaltinamųjų E. B. ir L. T. solidariai priteisia jam 3 600 € neturtinės žalos atlyginimo.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamąjį E. B. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus advokatai V. P. ir S. K. (2 t., b. l. 7, 9, 11; 4 t., b. l. 60); kaltinamąjį L. T. - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus advokatas M. Š. (2 t., b. l. 103, 105, 107; 4 t., b. l. 61); kaltinamąją S. S. - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus paskirtas advokatas S. S. (2 t., b. l. 169, 171, 173; 4 t., b. l. 62).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. birželio 14 d. pažyma su priedais (5 t., b. l. 82-86) prašo priteisti 513,33 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už advokato V. P. kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gynimą).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. balandžio 13 d. pažyma su priedais (5 t., b. l. 34-38) prašo priteisti 466,66 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už advokatės S. K. kaltinamajam E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gynimą).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. balandžio 11 d. pažyma su priedais (5 t., b. l. 9-12) prašo priteisti 325 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už kaltinamajam L. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gynimą).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus paskirtas atstovas advokatas V. K. (4 t., b. l. 59, 66). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. suteiktas atstovavimo paslaugas sudaro 633,33 € (5 t., b. l. 89-90, 94-99).

Kadangi kaltinamasis E. B. suimtas (kitoje baudžiamojoje byloje), kaltinamasis L. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir gynėjai jiems skirti privalomai (pagal analogiją BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Be to, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. iš abiejų kaltinamųjų priteista solidi neturtinės žalos atlyginimo suma - 3 600 €. Kaltinamoji S. S. laukiasi. Tokiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas už kaltinamiesiems E. B. ir L. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gynimą), už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. suteiktas atstovavimo paslaugas iš kaltinamųjų nepriteisiamos dėl sunkios jų turtinės padėties (BPK 106 str. 1-2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini), gražintas nukentėjusiajam (1 t., b. l. 173-175), paliekamas jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) sportinių batų pora, saugoma Šiaulių apskrities VPK (2 t., b. l. 45-48, 65-66), perduodama kaltinamojo E. B. kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

3) 4 kompaktiniai diskai su telefonų išklotinėmis, policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, liudytojos N. R. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, liudytojos D. B. pateiktomis foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu, prisegti pakete Nr. 1 prie 4 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nusikalstamus veiksmus iš Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį bei

už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, skirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. B. šiuo nuosprendžiu skirtas 2 metų 3 mėnesių ir 3 metų laisvės atėmimo bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, E. B. šiuo nuosprendžiu skirtą tarpusavyje subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaičiuoti laisvės apribojimo bausmės dalį, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį santykiu 1:2 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti E. B. laikino sulaikymo laiką (vieną parą).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), prisegto prie 3 tomo galinio viršelio) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė, po to panaikinti ir asmens dokumentą perduoti suėmimo ar laisvės atėmimo vietos, kurioje tuo metu bus E. B., įstaigai.

L. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nusikalstamus veiksmus iš Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, ir skirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, L. T. šiuo nuosprendžiu skirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį skirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikintas vykdymo atidėjimas) ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nusikalstamus veiksmus iš Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, ir skirti 50 parų arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą 50 parų arešto bausmę įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendį skirtą ir atliktą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio taisykles santykiu 1:2 pakeitus į arešto bausmę, ir laikyti, kad S. S. atliko visą arešto bausmę.

S. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (ATK Nr. (duomenys neskelbtini), prisegto prie 3 tomo galinio viršelio) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, po to panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. 2023 m. balandžio 5 d. patikslinto civilinio ieškinio 4 punktą tenkinti visiškai ir iš E. B. ir L. T. solidariai priteisti jam 3 600 € neturtinės žalos atlyginimo (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2022 m. rugsėjo 1 d. civilinį ieškinį dėl 1 016,03 € turtinės žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš E. B. bei L. T. solidariai priteisti 1 016,03 € turtinės žalos atlyginimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kurį administruoja Valstybinė ligonių kasa prie SAM (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kitą civilini ieškinio dalį dėl turtinės žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo priteisimo iš S. S. atmesti.

Nepriteisti iš E. B., L. T., S. S. 633,33 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. suteiktas atstovavimo paslaugas.

Nepriteisti iš E. B. 979,99 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (gynimo) ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išlaidų atlyginimo.

Nepriteisti iš L. T. 325 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (gynimo) išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, gražintą A. M., palikti jo neribotai nuosavybei;

2) sportinių batų porą, saugomą Šiaulių apskrities VPK, perduoti E. B. neribotai nuosavybei;

3) 4 kompaktinius diskus su telefonų išklotinėmis, policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, liudytojos N. R. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, liudytojos D. B. pateiktomis foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu, prisegtus pakete Nr. 1 prie 4 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimto E. B. ir laisvės atėmimo bausmę atliekančio L. T. per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo jiems gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.