Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. II-6-287/2016m.

Procesinio sprendimo kategorija: 2; 2.1; 2.1.2; 2.7; 2.7.6; 2.7.7; 2.14; 2.14.1; 2.14.3; 3.10; 3.10.1; 3.10.2; 3.20

2016 m. rugsėjo 23 d.

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei O. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens

R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, profesinio išsilavinimo, neteisto,

skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimo pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto V. D. 2016 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-65404238-16 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142⁸ straipsnio 7 dalį, 145 straipsnio 6 dalį, 145 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 289 Eur bauda už tai, kad:

2016 m. birželio 17 d., apie 13.40 val. patikrinus B. rajone, V., vairuotojo R. B. vairuojamą S. L. IĮ priklausantį sunkiasvorį transporto priemonių junginį: transporto priemonę – triašį automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše priekaba „Narko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykusį maršrutu Z. rajonas – R., pakrautą mediena, nustatyta, jog R. B. važiavo leistinas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu, nes viršyta leistina junginio bendroji masė 7,75 t (leistina bendroji masė – 40 t, faktinė bendroji masė – 48,95 t, atskaičiuota kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida 0,2 t), neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 16.4 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 punkto reikalavimus;

be to, 2016 m. birželio 17 d., apie 13.40 val. patikrinus B. rajone, V., vairuotojo R. B. vairuojamą S. L. IĮ priklausantį sunkiasvorį transporto priemonių junginį: transporto priemonę – triašį automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše priekaba „Narko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykusį maršrutu Z. rajonas – R., pakrautą mediena, nustatyta, kad transporto priemonė (triašis automobilis) „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei triašė priekaba „Narko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauti medienos kroviniais aukščiau nei 1,6 m nuo statramsčių apačios (matuojant iki medienos rietuvės viršaus žemiausioje vietoje 1,90 m) ir neturi techninės ekspertizės išvados (ar nustatyta tvarka patvirtintos kopijos), leidžiančios krauti medieną aukščiau, tuo R. B. pažeidė Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, 12 punkto nuostatas;

be to, R. B. 2016 m. birželio 17 d. apie 11 val. Z. rajone, J. girininkijoje hidromanipuliatoriumi pakrovė vežti transporto priemonių junginiu: transporto priemonę – triašį automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše priekaba „Narko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunkiasvorį medienos krovinį, kai viršijama leidžiamoji masė, neįsitikinęs, kad šiam transporto priemonių junginiui yra išimtas leidimas, suteikiantis teisę važiuoti sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu;

be to, patikrinimo metu iš pateiktų skaitmeninio tachografo ir skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenų nustatyta, kad vairuotojas R. B. į transporto priemonėje įrengtą skaitmeninį tachografą 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. birželio 14 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. birželio 17 d., neįvedė šalių, kuriose jis pradeda ir baigia savo darbo dieną, simbolių, tuo pažeisdamas 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 34 straipsnio 7 dalies reikalavimus;

be to, vairuotojas R. B. nuo 2016 m. gegužės 20 d. 00.00 val. (UTC) iki 2016 m. gegužės 23 d. 6.00 val. (UTC) bei nuo 2016 m. gegužės 30 d. 06.19 val. (UTC) iki 2016 m. birželio 2 d. 5.29 val. (UTC) neteisingai naudojo tachografo perjungimo mechanizmą, leidžiantį atskirai ir tiksliai registruoti vairuotojo veiklos laikotarpius, t.y. vietoj „POILSIS“ įjungta „KITI DARBAI“, tuo pažeisdamas 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 34 straipsnio 5 dalies b) punkto reikalavimus.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. pateiktu teismui skundu prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą dalyje dėl paskirtų administracinių nuobaudų pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 4 dalį ir 145 straipsnio 6 dalį, kadangi su patikrinimo metu pareigūnų nustatytais pažeidimais: vežtu sunkiasvoriu kroviniu be leidimo ir viršijant junginio didžiausią leistiną masę, sutinka, tačiau leidimą iš įmonės pamiršo pasiimti, pažeisti nustatytos tvarkos tikslo neturėjo, nes žinojo, kad įmonėje yra išduotas naujas leidimas vežti krovinius. Dėl jo žioplumo ateityje įmonė gali būti nubausta administracine nuobauda. Dėl nustatyto tachografo naudojimo tvarkos pažeidimo, t.y. dėl padaryto pažeidimo pagal ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį, pilnai savo kaltę pripažįsta, su paskirta nuobauda sutinka ir pasižadėjo ateityje tokių klaidų nebedaryti. Prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą: pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį administracinės nuobaudos neskirti, pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį paskirti švelnesnę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti, pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį taikyti švelnesnę baudą (14-15 b. l.).

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pateiktu atsiliepimu dėl R. B. skundo prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti, nes byloje išskirtinių aplinkybių nenustatyta, o pažeidėjas pagal nutarime nurodytus teisės aktus privalėjo su savimi turėti išduotą leidimą, suteikiantį teisę važiuoti sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu valstybinės reikšmės keliais, ir jį pateikti tikrinantiems pareigūnams. Argumentai, kad įmonėje yra išduoti mėnesiniai leidimai Nr. 000443 ir Nr. 000444, tačiau jis juos pamiršo pasiimti, esminės reikšmės pažeidimų kvalifikavimui neturi. Pažeidėjas, nagrinėjant bylą, pripažino padaręs pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimus, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri buvo įvertinta parenkant ir skiriant administracines nuobaudas už padarytus pažeidimus sankcijos ribose, - skirtos minimalios nuobaudos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (46-47 b. l.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad šių metų birželio 17 dieną važiavo iš Z. į R. ir V. jį sustabdė pareigūnai. Važiavo su sunkvežimiu „SCANIA“ ir su priekaba, kuri buvo pakrauta medienos, medieną vežė į įmonę R. Sunkvežimis su priekaba priklauso S. L. įmonei. Įmonėje dirba jau 10 metų. Pareigūnai patikrino, neturėjo leidimo vežti viršsvorio, kurį išvažiuodamas pamiršo pasiimti. Senasis leidimas buvo pasibaigęs, o naujo leidimo nepasiėmė. Pakrovus ir pasvėrus medieną buvo rastas viršsvoris, panašiai visada tiek veža, su leidimu galima vežti 48 tonas. Išvažiuodamas į reisą leidimą turi pasiimti jis pats. Jį nubaudė už tai, kad vežė viršsvorį be leidimo, nubaudė dėl to, kad tachografe nenurodė (neįvedė) dienos režimo pradžios, pabaigos, nes pamiršo. Taip pat dar nubaudė už tai, kad nebuvo perjungęs jungtuko iš poilsio režimo į darbinį režimą (registruoti vairuotojo veiklos laikotarpius). Prašo skirti švelnesnę, mažesnę bausmę, kadangi leidimo nepasiėmė tik per skubėjimą vykti į krovinio pakrovimo vietą Z., pamiršo pasiimti. Žino taisykles, tvarką, kaip reikia vežti krovinius, žinojo, kad išvykdamas turi turėti leidimą. Pažeidimą padarė netyčia, nepiktybiškai, nenorėjo pažeisti nustatytos tvarkos. Įmonėje dirba su ta viena ir ta pačia transporto priemone. Transporto priemonę paėmė įmonės teritorijoje, prieš išvažiuojant netikrino, ar mašinoje yra visi dokumentai. Žinojo, kad baigiasi leidimas negabaritiniam kroviniui, naujo nepasiėmė. Prieš išvykdamas į reisą, leidimą pasiima pats, žinojo, kad turi pasiimti išpirktą naują leidimą. Išvažiavo į reisą neįsitikinęs ar transporto priemonėje yra visi dokumentai, leidimas. Jam buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, tai yra pasiūlymas sumokėti pusę minimalios baudos, nurodytas terminas, nesumokėjo, nes praleido 10 dienų terminą. Pareigūnai jį sustabdė V. miestelyje, sustabdė pravažiavus V. pagrindinę gatvę, už gatvės gal 50 metrų. Kirto gatvę V.-P. ir įvažiavo į gatvę - į P.-P. pusę, kur buvo sustabdytas, tikrino. Senąjį leidimą turėjo su savimi. Jis nežino ir negali pasakyti tvarkos dėl leidimų išdavimo sunkiasvoriam transportui. Jo mėnesinis atlyginimas į rankas yra apie 460 eurų. Dėl jo žioplumo įmonė gali būti nubausta administracine tvarka, bet dar nenubaudė, sakė pareigūnai, kurie buvo jį sustabdę, kad baus ir įmonę. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą, nes nedidelis atlyginimas. Kai buvo sustabdytas kelių transporto pareigūnų, paprašė pateikti leidimą, - jis padavė ir pamatė, kad senas, pasibaigęs galiojimo laikas. Tada pasakė, kad kol pasvers krovinį gali atvežti iš Pakruojo, inspektorius pasakė, kad nereikia, nes pažiūrės per kompiuterį. Jis paskambino vadybininkui, kad nebevažiuotų, nes nebereikia, kadangi inspektorius sakė, kad pasižiūrės per kompiuterį, todėl leidimo nebeatvežė. Pareigūnai nuėjo į automobilį rašyti dokumentų, o kai nuėjo jis,- protokolas jau buvo surašytas. Viskas buvo patikrinta, suskaičiuota, pasverta, surašytas protokolas toje vietoje, kur buvo sustabdytas, užtruko gal porą valandų. Nuo sustabdymo vietos iki Pakruojo yra gal 50 kilometrų atstumas. Per tą laiką, kol buvo tikrinama, sveriama, leidimas būtų atvežtas. Nuobauda buvo paskirta vėliau, važiavo į Panevėžį. Nesutinka dėl pažeidimo už sunkiasvorio krovinio vežimą pamiršus pasiimti galiojantį leidimą, išvažiavo į reisą neįsitikinęs dėl leidimo. Į transporto priemonę medieną pasikrovė jis pats su manipuliatoriaus pagalba, pasikrovė tam tikrą kiekį, įmonės viršininkas nurodė konkrečią vietą, kur turi važiuoti ir pasikrauti. Žino, kad sunkiasvorio krovinio vežimui turi būti leidimas, žino, kad jis yra privalomas, nesužiūrėjo leidimo turėjimo transporto priemonėje. Buvo supažindintas su terminais, per kiek laiko turi sumokėti baudą. Žinojo, kad įmonėje yra išimtas naujas leidimas, pamiršo pasiimti.

Institucijos Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos atstovė O. C. teismo posėdžio metu prašė palikti galioti nutarimu paskirtą baudą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad savo nuomonę institucija išdėstė atsiliepime į skundą. Skundo motyvai paskirti švelnesnę nuobaudą ar neskirti jos visai pagal ATPK 145 straipsnio 3, 4 ir 6 dalis yra niekiniai ir deklaratyvaus pobūdžio. Leidimas šitoje įmonėje tikrai buvo išimtas ir tik dėl žmogaus aplaidumo, tai reiškia, kad pats nesužiūrėjo dėl jo kaltės, vairuotojas išvažiavo į reisą neįsitikinęs ar transporto priemonėje yra visi reikalingi dokumentai, kuriuos reglamentuoja krovininės taisyklės vežant krovinius. Leidimai yra trijų rūšių, tai yra vienos dienos, mėnesio ir metų, jie yra skirtingo pobūdžio. Vienos dienos leidimai nėra išduodami vairuotojams, jie yra skelbiami mūsų internetiniame tinklalapyje, dėl to greičiausia pareigūnai ir nuėjo juos patikrinti. Patikrinus pareigūnai nenustatė, kad šitam važiavimui, šituo junginiu nebuvo išimtas vienos dienos leidimas, su savimi galiojančio leidimo vienam mėnesiui R. B. neturėjo, nors faktiškai jis buvo išimtas, dėl savo paties kaltės, todėl teisingai ir teisėtai buvo nubaustas pagal minėtas ATPK dalis. Nesumokėjo pasiūlytos mažesnės baudos, nors protokolo surašymo metu vairuotojas pripažino kaltę, gailėjosi ir turėjo galimybę sumokėti įstatymo numatytą pusę minimalios baudos. R. B. teisėtai ir pagrįstai nubaustas, mažinti paskirtą baudą nėra jokio pagrindo, nes bylą nagrinėjantis asmuo atsižvelgė į visas žinomas aplinkybes ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą, įvertino užmirštamumą ir panašiai, kaip jo charakterizuojanti aplinkybė. Dėl konkrečios pažeidimo vietos patikslinimo gali pasakyti tik tiek, kiek yra užfiksuota protokole. Jeigu pažeidimas užfiksuojamas miesto ribose, yra atvejų, kad tęsiasi ir magistraliniai, ir vietiniai keliai, yra kitas klausimas, o šiuo atveju transporto priemonė nebuvo pakrauta ten, kur buvo sustabdyta, jinai vykdė vežimą. Šiuo metu negali atsakyti, ar pažeidimo nustatymo vietoje kelias buvo valstybinės reikšmės, ar rajoninės reikšmės, ar vietinės reikšmės, protokole to nėra užfiksuota. Gali remtis tik protokole užfiksuota informacija, kadangi kontrolės metu ten nebuvo. Jeigu tai turi reikšmės, tikslinga būtų kviesti pareigūną, kuris sustabdė ir užfiksavo pažeidimą. Išduodant leidimą 1 dienai nurodoma konkrečiai transporto priemonei. Leidimai, kurie išduodami vienam mėnesiui, įmonė verčiasi krovinių pervežimo veikla, kroviniai būna įvairiarūšiai, ne visada būtina, kad transporto priemonė veš būtent medieną, yra galimybė vežti gal ir kitus krovinius, todėl įmonė tokius leidimus, turėdama tokį parką, kaip paminėta išraše,- 9 transporto priemones, šiandiena veža vienas junginys, rytoj kitas, o šita transporto priemonė gal stovės įmonės aikštelėje, todėl šitas leidimas bus perduotas tai transporto priemonei, kuri faktiškai tuo metu veš sunkiasvorius krovinius. Išduodant leidimus yra nurodomas junginys, atstumas tarp ašių, kiek turi ašių, valstybiniai numeriai nenurodomi. Kad labiau liberalizuoti rinką ir sumažinti finansinę naštą vežėjams buvo priimtas toks aprašas ir sprendimas, kadangi mažėja srautai, mažėja darbų, junginių yra daug, kad leidimas galėtų būti naudojamas ne tik šitam junginiui, be to transporto priemonės dažnai genda, jeigu į leidimą įrašys valstybinį numerį, konkretų, o reikės važiuoti ir pakeisti arba vilkiką, automobilį, ar puspriekabę bus labai daug problemų. Kiek žino, kad vienkartiniai leidimai yra skelbiami jų internetinėje svetainėje, kadangi juos gali patikrinti ir kiti pareigūnai, o dėl leidimų ilgesniam laikui teisės yra ribojamos, todėl leidimo originalą privalo turėti transporto priemonė. Leidimų išdavimo aprašo tvarkoje yra parašyta, kad vienkartiniai leidimai yra skelbiami ir juos tikrina, o metiniai ir mėnesiniai privalo būti transporto priemonėje, pareigūnai prieina, ar neprieina, jie mato, kad jis yra išduotas, bet faktas yra tas, kad popierinio leidimo B. transporto priemonėje neturėjo. Kokiame kelyje sustabdė, kadangi leidimus išduoda dar ir savivaldybės, važiuojant miesto teritorijoje, iš kur važiuoja, per kur važiuoja, važiavo pakrautas ir faktas, kad važiavo ne vien tik šio miestelio ribose, o jų leidimas suteikia teisę vežti visos Lietuvos teritorijoje, todėl jis yra atitinkamai derinamas su savivaldybėmis. Jeigu patikrinę pareigūnai rastų nevienadienį leidimą, tačiau jeigu vairuotojas neturi jo, šiuo atveju esmės kvalifikavimui neturi, nes ATPK numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo, o tai reiškia, kad kelyje vairuotojas privalo pateikti šitą leidimą, o juo labiau, kad tvarkoje yra aprašyta leidimų naudojimo tvarka.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su B. sieja darbiniai santykiai, B. jam yra pavaldus. Jam yra žinomos aplinkybės apie R. B. nubaudimą administracine tvarka už sunkiasvorio ir negabaritinio krovinio gabenimą be leidimo. Įvykio dieną jam paskambino R. ir pasakė, kad jį sustabdė transporto inspekcijos pareigūnai ir paprašė, kad atvežtų leidimą, nes jį buvo palikęs. Pasakė, kad sėda į automobilį ir važiuoja, buvo jau kažkur ties J., kai B. dar kartą paskambino ir pasakė, kad nebereikia, kad pareigūnai pasižiūrės per kompiuterį, kad nebevažiuotų. Apsisuko ir grįžo atgal. Už kokios valandos B. vėl paskambino ir pasakė, kad jau viskas apiforminta, kad pareigūnai liepė nusikrauti mašiną, teko dar kartą važiuoti, prasilenkė su pareigūnais, dar sumirkčiojo signalinėmis šviesomis, kad sustotų, norėjo parodyti leidimą, bet jie nuvažiavo. Kai „Regitra“ rodo duomenis apie turimas transporto priemones, tas transporto priemones įmonė turi, tačiau faktiškai įmonėje yra tik dvi transporto priemonės „SCANIA“, nes šie leidimai galiojo tik transporto priemonėms su porintais ratais triašei priekabai, todėl ir ima du leidimus, tiek R. B., tiek kitam vairuotojui. Įmonėje esančios kitos priekabos yra puspriekabės, „Regitra“ matomai neatskiria ant pažymos, nes tokią pažymą įmonė irgi ėmė, dar yra vienas vadinamas fiskaras (ne dėžė), bet yra priekaba su vienais ratais ir leidimas jai negalioja. Nėra pasitaikę tokių atvejų, kad esant leidimui vairuotojas išvykdamas į reisą jo nepasiimtų, tai pirmas kartas. Kiek atsimena, R. B. aiškino, kad buvo sustabdytas V. kaime. Jis įmonėje dirba transporto vadybininku - miško darbų vadovu. Įmonė priklauso S. L., kuris yra jo tėvas. Įmonė dar nėra nubausta, jeigu nubaus B., tai po to baus ir įmonę. Išvykstant į reisą, atsakomybė pasiimti leidimą yra R. B. Jis padėjo leidimą ant stalo, o B. išvykdamas nepasiėmė. Dėl leidimų išdavimo kreipiasi jis, išduotus leidimus pasiima jis, o įmonėje leidimus vairuotojams išduoda jis, yra tvarka, kad įmonėje vairuotojas ant stalo palieka seną leidimą, o naują pasiima. Leidimai buvo išimti laiku, prieš reisą - birželio 17 dienos ryte - padėjo ant stalo, o vairuotojas išvykdamas į reisą jo nepasiėmė. Leidimas buvo išduotas birželio 14 dieną, o vairuotojas važiavo birželio 17 dieną. Netikrina dokumentų, kurie yra transporto priemonėje, vairuotojai pasitikrina patys asmeniškai prieš važiuojant į reisą. B. į reisą išvyko iš įmonės buveinės Statybininkų g. 17, Pakruojyje. Įmonėje yra stalas ant kurio padedami leidimai. Išvykdamas į reisą B. žinojo, kad turės pasiimti leidimą. Jo darbo vieta įmonėje, tačiau dažnai važinėja, o įvykio dieną buvo įmonėje. Pastoviai įmonėje būna buhalterė, kartais būna jis, dažnai būna viršininkas. Kad įmonės vairuotojas važiuotų be leidimo, tai pirmas kartas. Vieną kartą įmonė buvo bausta, kad vežė krovinį už 4 cm aukščio, baudė muitinės pareigūnai. Nesutinka su nutarimu, mano, kad B. nubaustas ne visai teisingai, kadangi leidimas buvo, tik jis jo nepasiėmė. L. įmonė yra licencijuota, vykdo veiklą už atlygį ir jai privaloma turėti licenciją. Įmonėje transporto vadybininkas yra jis. Yra išlaikęs VKTĮ egzaminą profesinės kompetencijos ir gavo pažymėjimą. Teisės aktai jam yra žinomi, leidimas buvo išimtas ir jis turėjo būti pas vairuotoją, tačiau jie nebuvo įsitikinę, kad leidimas privalomai turi būti transporto priemonėje, nes Transporto inspekcija aiškino, kad jie galėjo pasižiūrėti per kompiuterius. Kai laikė egzaminą (testus), dar nebuvo priimto įstatymo, kad leidimas privalomai turi būti transporto priemonėje. Iš dalies sutinka, kad dirbant ir turint profesinės kompetencijos kvalifikaciją, privalo žinoti ir domėtis įstatymais. Vairuotojas jam telefonu pranešė, jog surašė protokolą. Kai buvo skiriama nuobauda, su vairuotoju kartu važiavo į Panevėžį. Panevėžyje juristas sakė, kad čia kaip ir neaišku, reikėtų gal į teismą duoti, nes neaišku, kadangi aktuose nėra nustatyta, kad leidimas turi būti mašinoje, jis jam taip aiškino. Panevėžyje buvo pasiūlyta sumokėti pusę baudos. Žinojo, kad vairuotojui yra galimybė sumokėti pusė baudos per 10 dienų, jis vairuotojui neliepė nemokėti baudos. Žinojo, kad vairuotojas už pakrovimą atsakomybę prisiėmė sau, pasikrovė manipuliatoriaus pagalba. L. įmonė teikia ir kitokias paslaugas, tačiau šiuo atveju buvo vežimas už atlygį, vežė iš Z. girininkijos į R.

Skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas važiuoja be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, bei važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B., neturėdamas leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu: triašiu automobiliu „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše priekaba „Narko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 17 d. maršrutu Z. rajonas – R., vežė krovinį - medieną, kurio matmenys su kroviniu bei bendroji didžiausia masė viršijo leidžiamus, dėl ko jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jis nubaustas skundžiamu nutarimu. Be to, R. B. nubaustas ir pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, nes jis hidromanipuliatoriumi pakrovė vežti transporto priemonių junginiu: transporto priemonę – triašį automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše priekaba „Narko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunkiasvorį medienos krovinį, kai viršijama leidžiamoji masė, neįsitikinęs, kad šiam transporto priemonių junginiui yra išimtas leidimas, suteikiantis teisę važiuoti sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu. Iš esmės ginčo dėl viršytų transporto priemonės su kroviniu matmenų bei leistinos maksimalios masės, o taip pat fakto, kad jis pakrovė VĮ Z. miškų urėdijos perduotą J. miške krovinį – medieną, vežamą maršrutu B. – R., nėra, o šios faktinės aplinkybės įrodytos objektyviais rašytiniais bylos duomenimis: svėrimo aktu (6 b. l.), paaiškinimu (7 b. l.), kontrolės aktu (35 b. l.), medienos perdavimo-priėmimo aktu (40 b. l.). Šių faktų neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B., o teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte. Tačiau nors R. B. sutiko su šiais padarytais pažeidimais, tik prašė neskirti ar sumažinti ginčijamu nutarimu paskirtąsias baudas, kartu tvirtino, kad leidimas vežti tokį krovinį įmonėje buvo gautas, tik jis pamiršo jį pasiimti.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 19 punkte įtvirtinta, kad Sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Bylos medžiaga liudija, ką pripažįsta ir pats R. B., kad nežiūrint į tai, jog S. L. individuali įmonė turėjo 2016 m. birželio 16 d. išduotą mėnesiui leidimą, suteikiantį teisę vežti krovinius sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau tokio leidimo su savimi vairuotojas R. B., pakrovęs ir vežęs sunkiasvore transporto priemone (junginiu) krovinį, kurio matmenys su kroviniu bei bendroji didžiausia masė viršijo leidžiamus, transporto priemonėje neturėjo, dėl ko jis nubaustas skundžiamu nutarimu. Šiuo atveju teismas sutinka su institucijos, paskyrusios nuobaudą, argumentais dėl tokio pobūdžio leidimų naudojimo tvarkos, t.y. jog mėnesiui, kaip šiuo atveju, išduotas leidimas turi būti transporto priemonėje ir tikrinantiems tokią sustabdytą transporto priemonę (junginį) pareigūnams vairuotojas privalo jį pateikti. Būtent tokia leidimų naudojimo tvarka reglamentuota Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (nauja redakcija nuo 2015-01-17, (TAR, 2015, Nr. 2015-00695)) 34 punkte, inter alia numatančiame, jog didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas (vairuotojas), važiuodamas valstybinės reikšmės keliais, privalo leidimą mėnesiui ar metams turėti su savimi ir pateikti pareikalavus kontroliuojantiems pareigūnams, kai tuo tarpu leidimų važiuoti vieną kartą su savimi turėti ir pateikti neprivaloma, jų duomenys skelbiami Inspekcijos interneto svetainėje. Taigi, prievolė vairuotojui turėti leidimą su savimi transporto priemonėje yra reglamentuota paminėtu teisės aktu. Todėl R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į R. B. atstovo advokato pasisakymą baigiamosiose kalbose apie tai, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, nes administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. turėjo surašyti savivaldybė pagal Kelių transporto inspekcijos pareigūnų užfiksuotą medžiagą dėl to, kad jis sustabdytas B. rajono V. miestelyje, kai tokia yra teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2010 m. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-868-406/2010 ir kt.). Šiuo atveju sutiktina su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovės argumentais, jog ATPK 145 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytų pažeidimų protokolus turi teisę surašyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, nes tai reglamentuota Lietuvos Respublikos ATPK 259¹ straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225-247¹² straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. O būtent ATPK 232¹ straipsnyje Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams teisė nagrinėti ATPK 145 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytų pažeidimų bylas ir įtvirtinta. Be to, iš bylos medžiagos, kaip akcentavo institucijos atstovė, akivaizdu, jog R. B. protokolas surašytas ir jis nubaustas būtent už tai, kad jis vežė krovinį, pažeisdamas teisės aktus ir neturėdamas teisės aktų numatyto leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais sunkiasvore transporto priemone (junginiu), nes važiavo maršrutu nuo krovinio pakrovimo vietos – Z. rajono J. miško iki R. mieste esančios iškrovimo vietos, t.y. valstybinės reikšmės keliais (LR Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), bet ne konkretaus miesto gatvėmis, t.y. vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir gatvėmis (LR Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), kurios nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir leidimas tokiu atveju gaunamas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (LR Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalus). Taigi, šiuo atveju savivaldybės leidimas dėl sunkesnio nei leista krovinio pervežimo net nėra ir nebuvo reikalingas. Kita vertus, R. B. neturėjo su savimi apskritai jokio leidimo, o transporto priemonės sustabdymo ir patikrinimo vieta šiuo nagrinėjamu atveju esminės reikšmes neturi ir jo atsakomybės nešalina, o vairuotojui, nesant įsitikinusiam, kad yra išduotas leidimas, tereikėjo krovinio krauti tiek, kad bendra masė neviršytų leistos pervežimui. Be to, teismas pažymi, jog nuoroda į teismų praktiką ir konkrečiai į atstovo advokato minimą bylą - Kauno apygardos teismo 2010 m. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-868-406/2010 visiškai nepagrįsta, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės su nurodyta byla nesutampa, todėl Kauno apygardos teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikyti.

Sprendžiant R. B. prašymą dėl jam skirtinų švelnesnių (mažesnių) administracinių nuobaudų ar administracinės nuobaudos neskyrimo, t. y. iš esmės prašymą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pažymėtina, jog būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, o toks sprendimas priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Ne kartą teismų praktikoje išaiškintos ir pabrėžtos šio instituto taikymo sąlygos ir atvejai, - administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi, atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, jog R. B. už padarytus ATPK 145 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse numatytus pažeidimus nubaustas minimaliomis sankcijose įtvirtintomis baudomis. Nuobaudų švelninimą ar neskyrimą grindžia tuo, kad pažeidimai padaryti dėl neapsižiūrėjimo, užmaršumo, be to, uždirba tik 460 eurų per mėnesį. Teismas šių aplinkybių nepripažįsta išskirtinėmis, lemiančiomis ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą. Savo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų – atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skiriant administracines nuobaudas R. B. įvertinta, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, todėl visiškai pagrįstai jam skirti sankcijose numatyti baudų minimumai. P. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje įmonėje dirba jau 10 metų, žino sunkiasvorių transporto priemonių vežamų krovinių tvarką ir pan., kas suteikia pagrindą išvadai, jog jis turi pareigą elgtis profesionaliai, atidžiai ir atsakingai, o šiuo atveju tik jo paties aplaidumas ir pareigų ignoravimas lėmė pažeidimų padarymą. Be to, teismas pritaria institucijos atstovei, kad jam buvo suteikta teisė sumokėti administraciniu nurodymu paskirtąją mažesnę subendrintą baudą – 144 Eur baudą, tačiau tuo jis nepasinaudojo, kas suteikia pagrindą konstatuoti, kad R. B. turi prisiimti griežtas savo elgesio pasekmes. Kartu pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N444-685/2009, N63-681/2010, Nr. N63-940/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. ATP-84-116/2013, Nr. ATP-344-135/2013, Nr. ATP-460-309/2012 ir kt.).

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto V. D. 2016 m. liepos 5 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-65404238-16, yra teisėtas ir pagrįstas, kurį pakeisti R. B. skundo motyvais nėra pagrindo, o R. B. skirtosios administracinės nuobaudos už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse bei 142⁸ straipsnio 7 dalyje, įskaitant skirtąją galutinę subendrintą nuobaudą, skirtos sankcijos ribose ir nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. B. skundas atmestinas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto V. D. 2016 m. liepos 5 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. skundo netenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto V. D. 2016 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-65404238-16, kuriuo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį, 145 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 4 dalį ir 145 straipsnio 6 dalį, skirta galutinė subendrinta administracine nuobauda – 289 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.