Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, D. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, D. G. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. „Automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių sugadinimas, sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių vežimas be leidimo“ 2 d. numatyto pažeidimo padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 1000 Lt bauda.

ATP protokole ir ginčijamame nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujamoje bendrovėje vairuotojo vairuojamas krovininis automobilis VOLVO FH12 su puspriekabe Shmitz, buvo sustabdytas Kairių gatvėje, Klaipėdos mieste. Nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kurioje tiksliai Kairių gatvės dalyje buvo sustabdytas minėtas krovininis automobilis. Pažymėtina, kad Kairių gatvė nėra trumpa, bendras jos ilgis yra 4,72 km. Taigi, pareigūnai protokole nenurodė, t.y. nebuvo nustatyta, kurioje būtent Kairių gatvės atkarpoje galėjo būti įvykdytas administracinis teisės pažeidimas, atitinkantis ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius. Leidimų išdavimo važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais (Klaipėdos miesto gatvėmis) tvarka numatyta 2006 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtiname „Mokesčio už važiavimą Klaipėdos miesto gatvėmis Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) mokėjimo administravimo, kontrolės ir leidimų išdavimo tvarkos apraše".

ATP protokole ir nutarime nenustatyta, kurioje būtent Kairių gatvės atkarpoje buvo sustabdyta transporto priemonė VOLVO FH12 su puspriekabe Shmitz. Valstybinės reikšmės kelių sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757, kuriame pateiktas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas. Šiame sąraše Kairių gatvė nėra nurodoma kaip valstybinės reikšmės automobilių kelias. 2009 m. rugsėjo 16 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1147 Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas Klaipėdoje - susisiekimo komunikacija - dalis Kairių gatvės Klaipėdoje perimta valstybės nuosavybėn ir perduota patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Taigi, vien iš viešai skelbiamų teisės aktų darytina išvada, kad dalis susisiekimo komunikacijos (Kairių gatvės) nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, tačiau Kairių gatvė į valstybinės reikšmės kelių sąrašą nėra įtraukta. Todėl darytina neabejotina išvada, kad ši Kairių gatvės dalis yra ne vietinės reikšmės viešasis kelias, o vietinės reikšmės vidaus kelias, o už važiavimą vietinės reikšmės vidaus keliu nėra numatytas joks specialus režimas, tame tarpe ir reikalavimas turėti leidimą vežti sunkiasvorius krovinius. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis elgesio taisyklės, reglamentuotos kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (3 str. 2 d.), o vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius (3 str. 3 d.). Šio Įstatymo 4 straipsnyje keliai suskirstyti pagal nuosavybės formas. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (4 str. 2 d.). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 str. 3 d.). Kelių įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtintas „Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo, administravimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarkos aprašas“ ir „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), kurio 3 punktas nustato, jog didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmės keliais tik gavus leidimą. Leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis. Valstybinės reikšmės kelių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757.

Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarka, kaip jau minėta, yra nustatyta Apraše, o leidimų išdavimo važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais (Klaipėdos miesto gatvėmis) tvarka numatyta 2006 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtiname „Mokesčio už važiavimą Klaipėdos miesto gatvėmis Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) mokėjimo administravimo, kontrolės ir leidimų išdavimo tvarkos apraše“.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.30) bei ginčijamame nutarime (b.l.23) nurodyta, kad 2010 m. gegužės 22 d. 9:30 val. Kairių g., Klaipėdos mieste, patikrinimui buvo sustabdytas krovininis automobilis VOLVO FH12, vals. Nr.(duomenys neskelbtini) su priekaba Shmitz, valst. Nr. SE141, vairuojamas S. K.. Pasvėrus automobilio junginį su kroviniu (smėlio maišai), buvo nustatyta, kad jo bendra masė – 44640 kg, t.y. 4640 kg viršyta didžiausia leistina transporto priemonių masė – 40 t. Institucijos teigimu UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorius D. G., būdamas atsakingas už savo vadovaujamos įmonės krovinių vežimo veiklą, leido vairuotojui S. K. važiuoti krovininiu automobiliu, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ir tokiu būdu padarė pažeidimą. Vertinant tokio turinio kaltinimą pažymėtina, kad tiek protokole, tiek nutarime nenurodoma, kokios savivaldybės bei kokiu teisės aktu nustatytos tvarkos (blanketinės teisės normos) reikalavimų nepaisė vežėjas, sunkiasvore transporto priemone važiuodamas vietinės reikšmės viešaisiais keliais, neturint specialaus leidimo. Tokia aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Institucija tinkamai nesuformulavo kaltinimo, kokią nustatytą tvarką ir kokį jos punktą pažeidė D. G., nes kaltinimas grindžiamas ne ta teisės norma, už kurios pažeidimą asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog Kairių gatvė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame valstybinės reikšmės kelių sąraše, nenurodyta kaip valstybinės reikšmės automobilių kelias. 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1147 Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas Klaipėdoje – susisiekimo komunikacija – dalis Kairių gatvės Klaipėdoje perimta valstybės nuosavybėn ir perduota patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (b.l.44). Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos internetiniame tinklalapyje adresu www.portofklaipeda.lt pateiktas uosto planas ir liudytojo S. K. parodymai patvirtina, kad ta Kairių gatvės dalis, kuri driekiasi Smeltės pusiasalio dalyje iki Vilhelmo kanalo ir kurioje buvo sustabdyta S. K. vairuojama transporto priemonė, yra uosto infrastruktūros dalis (susisiekimo komunikacija). Taigi ši kelio dalis Klaipėdos miesto savivaldybei nepriklauso, patikėjimo teise yra valdoma VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (b.l. 11, 13) ir yra vietinės reikšmės vidaus kelias ir už važiavimą juo nėra numatytas joks specialus režimas, tame tarpe ir reikalavimas turėti leidimą vežti sunkiasvorius krovinius.

Administracinio teisės pažeidimo teisena nenumato pasikėsinimo įvykdyti administracinį teisės pažeidimą stadijos, todėl netgi Institucijos pareigūnams manant, kad sunkesnis nei leistina krovinys neturint leidimo galimai bus vežamas numanomu maršrutu, kuriame yra ir vietinės reikšmės viešasis kelias, tai negali užtraukti administracinės atsakomybės vežėjui, nes administracinė atsakomybė negali būti taikoma už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti administracinį teisės pažeidimą. Tik nustačius, kad vežėjas sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) gabena krovinį vietinės reikšmės viešuoju keliu negavęs leidimo, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn D. G. patrauktas nesant jo veikoje teisės pažeidimo sudėties, todėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės nutarimą, kuriuo D. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas