- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-668-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00474-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4462-445/2019 pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas V. N. nuosavybės teise įgijo ir valdo ūkinį pastatą 1I1ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) valdo nuo 1988 metų, jį perėmė iš motinos D. N., kuri tuo metu dirbo Tuberkuliozinėje ligoninėje ir gavo leidimą naudotis ligoninės reikmėms naudotais sandėliukais. Perėmęs valdyti ir naudoti sandėliuką iš motinos pareiškėjas atliko jo remonto ir pagerinimo darbus, prisitaikė jį patogiam savo šeimos poreikių tenkinimui. Vėliau perėmęs kitus sandėliukus, juos nežymiai paremontavo, kad nebėgtų per stogą vanduo, sandariai užsidarytų durys ir pan. Minėtais būdais įgijęs sandėliukus (ūkinį pastatą su priestatu), pareiškėjas manė, kad jis teisėtas jų savininkas ir valdytojas. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio mėn. parengė naudojamos ir valdomos pastato dalies kadastrinių matavimų bylą ir 2018 m. rugpjūčio mėn. 12 d. gavęs iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos pažymą apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80, pastatą įregistravo VĮ Registrų centre kaip ūkinį pastatą, taip pat ėmė domėtis, kokiu būdu yra galimybė įsigyti žemės sklypą, kuriame yra ūkinis pastatas. Ūkinio pastato rytinę dalį valdo atvirai bei nepertraukiamai beveik 30 metų, vakarinę pastato dalį valdo beveik 14 metų bei per visą laiką jokių pretenzijų dėl pastato naudojimo jam nebuvo pareikšta. 2016 m. spalio 3 d. kilus gaisrui, pareiškėjui priklausantis ūkinis pastatas sudegė. Po gaisro išliko pastato pamatai (betoniniai / akmeniniai), rūsys (su betonine perdanga ir mūrytas plytomis) ir pastato rytinės pusės betoninis grindinys. Siekiant atstatyti sudegusius statinius, pareiškėjas kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, kur jam buvo atsakyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka, nepaisant, kad statiniai iš dalies sudegė, yra leidžiama baigti formuoti sklypą ir lengvatinėmis sąlygomis jį įsigyti. Netrukus paaiškėjo, kad šį žemės sklypą įsigyti interesą turi A. ir K. S., kurie įsigijo greta pareiškėjo formuojamo žemės sklypo kultūros paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) bei jam priskirtą 2,84 aro žemės sklypą. Šie asmenys visomis įmanomomis priemonėmis ir būdais siekia įsigyti žemės sklypą, kuriame yra ieškovo naudojamas ūkinis pastas, ir kreipėsi į teismą dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos pažymos Nr. GPR-80 pripažinimo negaliojančia. Teismas jų ieškinį patenkino ir pripažino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos pažymą Nr. GPR-80 negaliojančia bei panaikino pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimą į ūkinį pastatą 1I1ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime išaiškino, kad yra kitų būdų nuosavybės teisėms į šį statinį įregistruoti, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su šiuo pareiškimu dėl nuosavybė teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius (toliau – NŽT Varėnos skyrius) prašė pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tik pareiškėjui įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį visas būtinas sąlygas, pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkinamas. Pareiškėjas V. N. NŽT Varėnos skyriui 2016-08-22 pateikė prašymą dėl sklypo, esančio po ūkiniu pastatu, suprojektavimo ir išsipirkimo. Kartu su prašymu pateikė Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad V. N. nuosavybės teisėmis priklauso pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2016-09-02 įsakymu Nr. 3VĮ-821-(14.3.2.) V. N. buvo įrašytas į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Valkininkų seniūnijos, Valkininkų kadastro vietovėje, sąrašą. Pareiškėjui buvo suprojektuotas 0,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ūkinio pastato eksploatacijai. 2016 m. spalio 6 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintas minėto suprojektuoto sklypo plotas ir ribos, nustatyta žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. NŽT Varėnos skyrius 2016 m. spalio 6 d. gavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. PSD-3769-(24.4.) „Dėl žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo“, kuriuo informavo apie 2016 m. spalio 3 d. kilusį gaisrą ginčo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Sudegus pastatui ir toliau buvo tęsiamos sklypo formavimo procedūros. 2017 metais teismui buvo pateiktas ieškinys dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos pažymos Nr. GPR-80, kurios pagrindu pareiškėjas įregistravo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, pripažinimo negaliojančia. Teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018 pripažino negaliojančia pažymą Nr. GPR-80 bei panaikino pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimą į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Varėnos skyrius patvirtino, kad 0,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projekto Nr. 632, iki šiol nėra suformuotas. Sklypo formavimo procedūros galės būti tęsiamos tik įregistravus pastatą - ūkinį pastatą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybė prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas visais savo veiksmais siekia įgyti ne nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, bet teisę į po juo esantį žemės sklypą ir nuosavybės į ūkinį pastatą įgijimas būtų tik teisinis pagrindas žemės sklypui formuoti. Šiuo atveju svarbią prejudicinę reikšmę turi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018, nustatytos aplinkybės: ūkinis pastatas buvo pastatytas kartu su Tuberkuliozinės ligoninės pastatais; neįrodyta, kad pareiškėjas atstatė ar iš esmės rekonstravo ūkinį pastatą; nėra jokių duomenų pareiškėjo namų ūkio asmeninėje sąskaitoje apie ūkinį pastatą, jo priestatus ar priklausomybę; Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos išduota pažyma apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80, kuria pareiškėjas bandė pagrįsti savo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, išduota pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl nesukelia teisinių pasekmių ir nepatvirtina nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą. Įsiteisėjus teismo sprendimui šios aplinkybės dar kartą neįrodinėtinos. Sklype esantys dariniai (ūkinis pastatas) pareiškėjui šiuo metu nuosavybės teise nepriklauso, o NŽT 2017-04-20 raštas „Dėl statybų valstybinėje žemėje“ Nr. lSS-1079-(8.5) buvo parengtas dar prieš 2018-10-19 teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo nuosavybės teisių į ūkinį pastatą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Buvęs ūkinis pastatas apskritai negali būti laikomas statiniu, atskiri fragmentai akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nustatytos statinio sąvokos, nekilnojamasis daiktas - ūkinis pastatas šiuo metu yra sudegęs ir neegzistuoja. Ūkinis pastatas nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, o jame rengtų sandėliukų perdavimas naudotis taip pat nebuvo įformintas jokiais dokumentais - ūkinis pastatas tebeliko valstybės nuosavybė, kuri negali būti įgyjama įgyjamąja senatimi.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą. Nurodė, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Šiuo atveju daiktas yra žuvęs (neegzistuoja), todėl juridinis faktas dėl tokio daikto valdymo nuosavybės teise negali būti nustatomas. Tuo atveju jeigu teismas laikytų, kad statinio valdymo įgyjamąja senatimi faktas teisme visgi gali būti nustatomas, pareiškėjas turi įrodyti statinio statybos teisėtumą, t. y., kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą iki jo žuvimo 2016-10-03 įvykusio gaisro metu, neteisėtos statybos rezultatas - statinys – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) prašė pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi bei teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms bei pareigoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo V. N. pareiškimo netenkino.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 12 d. iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos gavo pažymą apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80, šios pažymos pagrindu 2016 m. rugpjūčio 18d. įregistravo ūkinį pastatą kaip asmeninę nuosavybę VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre tikslu įsigyti žemės sklypą, kuriame yra ūkinis pastatas. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018 buvo pripažinta negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. GPR-80 apie pastatų priklausomybę bei panaikintas V. N. nuosavybės teisių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiu 2018 m. spalio 19 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018, jau buvo nustatytos prejudicinės aplinkybės, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas kartu su Tuberkuliozinės ligoninės pastatais bei neįrodyta, kad V. N. atstatė ar iš esmės rekonstravo ūkinį pastatą.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba (atstatymu, rekonstravimu ir pan.). Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą iki jo žuvimo 2016 m. spalio 3 d. įvykusio gaisro metu, neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 19 d. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos Nr. 3s-3-169(8.56) bei 2017 m. sausio 18 d. antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. B-17-006 duomenys patvirtina faktą, kad nekilnojamas daiktas - ūkinis pastatas šiuo metu yra sudegęs ir neegzistuoja. Jei prieš 2016 m. spalio 3 d. gaisrą ūkinį pastatą dar būtų buvę galima laikyti statiniu, nors abejones kelia faktai, kad jame nebuvo net perdangų ir grindų (šie duomenys nurodyti pareiškėjo pateiktoje 2016 m. liepos 20 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje), tai po gaisro net negali kilti abejonių, kad atskiri fragmentai akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nustatytos statinio sąvokos, todėl juridinis faktas dėl tokio daikto valdymo nuosavybės teise negali būti nustatomas, nes neegzistuojančio daikto nuosavybės teise įgyti negalima. Galėtų būti siekiama įgyti nuosavybės teisę į po gaisro likusius pamatus, jei jie tikrai priklausė ūkiniam pastatui, bet tai nėra šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas.
11. Teismas nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybė buvo nurodžiusi, jog ūkinis pastatas galėjo būti pastatytas apie 1955-1956 metus, kartu su tuometine Tuberkuliozine ligonine bei buvo naudojamas šios ligoninės reikmėms, o vėliau suskirstytas į keletą sandėliukų. Sandėliukas, kuriuo naudojosi pareiškėjo V. N. motina D. N., kaip ir kiti sandėliukai, nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, o jo perdavimas naudotis taip pat nebuvo įformintas kokiais nors dokumentais. Varėnos rajono savivaldybės žiniomis teisių ir pareigų perėmėja į aptariamą pastatą yra VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. VĮ Turto bankas savo atsiliepime į pareiškėjo V. N. pareiškimą nurodęs, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra perėmusi nekilnojamojo turto, nurodyto A. N. pareiškime.
12. Teismas darė išvadą, kad aptariamas ūkinis pastatas tebeliko valstybės nuosavybė, kuri negali būti įgyjama įgyjamąja senatimi. Teismas pripažino, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog V. N. teisėtai ir sąžiningai valdė ginčo turtą visą valdymo laiką, buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį turtą, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti tą turtą nuosavybėn. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Šioje byloje įgyjamąja senatimi siekiama įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl ginčo turto V. N. valdymas negali būti pripažįstamas teisėtu. Valstybei priklausančio ūkinio pastato valdymas nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį nuosavybės teisei įgyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. N. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti V. N. prašymą nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas V. N. nuosavybės teise įgijo ir valdo ūkinį pastatą 111 ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs reikšmingas bylos aplinkybes, neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaravimų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas CK 4.68 - 4.71 straipsnių bei CPK 183 - 185 straipsnių reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
Atsiliepimas
13.2. Nors VĮ Turto bankas savo atsiliepime nurodė, kad statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jo balanse nėra, teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas siekia įteisinti šį valstybinį turtą - ūkinį pastatą. Tačiau šie identifikaciniai numeriai, kaip ir adresas yra apelianto prašymu suteikti jo nuosavybei, atlikus šio pastato inventorizaciją, ką patvirtina ir jam išduota nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla.
13.3. Teismas neįvertino aplinkybių, kad nors Varėnos rajono savivaldybė pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog apeliantas savo veiksmais siekia įgyti ne nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, bet teisę į po juo esantį žemės sklypą ir nuosavybės į ūkinį pastatą įgijimas būtų tik teisinis pagrindas žemės sklypui formuoti, tačiau teismo proceso metu Varėnos rajono savivaldybė neatsakė į klausimą, kodėl prieš pastato gaisrą jam buvo leista formuoti žemės sklypą, atlikti pilni projektavimo darbai, apeliantas už juos atitinkamai sumokėjo 360 eurų, buvo su Nacionalinės žemės tarnybos žinia paruoštas projektas, ir tik baigus ruošti projektą, įvyko tyčinis padegimas ir po tyčinio pastato padegimo atsirado kiti pretendentai į šį žemės sklypą, kurie grasino nugriauti apelianto pastatus, o vėliau nuginčijo jam seniūnijos išduotą pažymą apie pastatų valdymą.
13.4. Teismas sprendime neatsakė į klausimą, kam vis dėl to šiuo metu priklauso likusi po gaisro pastato dalis, nors pats teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d. pastatas pilnai sudegė, tačiau yra išlikęs rūsys - betonuotas pagrindas. Teismo sprendime nenurodoma, kad buvo likę ir pamatai, kurie yra fiksuoti antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, t. y. sudegus daliai pastato (medinėms konstrukcijoms) liko pamatai betoninis rūsys su perdanga, kurį rekonstravo apeliantas.
13.5. Teismas neįvertino apelianto pateiktų nuotraukų, kurios yra fiksuotos su data ir kuriose užfiksuoti kapitaliniai pastato atstatymo darbai, rėmėsi ankščiau nagrinėta civiline byla Nr. e2-3409-922/2018 ir teismo nuomone, patikimų liudytojų parodymais, tačiau neįvertino to, kad visi tie liudytojai yra asmenys, suinteresuoti minimu sklypu ir gali teikti subjektyvią informaciją. Tai patvirtina ir į antstolio V. D. pateikiamą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą įterptos suklastotos kito pastato, protokolui nepriklausančios nuotraukos. Tačiau ankščiau nagrinėtoje byloje yra ir liudytojų parodymai, kad ginčo pastatus iki gaisro remontavo apeliantas.
13.6. Teismas selektyviai vertino byloje pateiktu įrodymus. Teismas nesivadovavo antstolio S. V. konstatuotų faktinių aplinkybių protokolu, kuris nėra nuginčytas ir turi didesnę įrodomąją galią, tačiau vadovavosi nuotraukomis, kuriose nėra pastatą identifikuojančių ženklų ar kitų požymių. Tokiu būdu formuojama ydinga ir prieštaringa teismų praktika.
13.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Valkininkų seniūnijos ūkinėse knygose nėra pažymėta apie apelianto turimą ginčo ūkinį pastatą. Teismas neįvertino, kad apie šiuos pastatus liudija įrašai, padaryti sutuoktinės R. N. vardu, šiuos pastatus apeliantas su šeima valdė atvirai daugiau kaip dešimt metų, jais rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savo, jais naudojosi. Daikto įgijimui pagal įgyjamąją senatį taikomas atvirumo, o ne išviešinimo kriterijus. Todėl faktas, kad ūkinis pastatas nebuvo įregistruotas viešame registre ir todėl valdymas negali būti laikomas viešu, būtų nepagrįstas.
14. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pagal pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį nustatyti, nes byloje neįrodyta, jog ginčo turtas nepriklauso valstybei, taip pat neįrodyta, kad pareiškėjas teisėtai ir sąžiningai valdė ginčo turtą visą valdymo laiką, nepateikti įrodymai, patvirtinantys ginčo turto sukūrimo teisėtumą.
14.2. Ginčo turtas pastatytas 1955 - 1956 metų laikotarpiu kartu su tuometine Tuberkuliozine ligonine bei buvo naudojamas šios ligoninės reikmėms. Ši aplinkybė buvo nustatyta 2018 m. spalio 19 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Šis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo, ir vadinasi, pareiškėjo ginčo turto valdymas negali būti pripažįstamas teisėtu. Ta aplinkybė, kad valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendino, t. y. nesirūpino, neprižiūrėjo, neregistravo savo nuosavybės teisių, kaip teisingai pažymėjo teismas, nepaneigia draudimo įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą.
14.3. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo turto sukūrimo teisėtumą, o jų nepateikus pareiškėjas neįrodė, kad jų valdymas atitinka šią nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygą. Kaip teisingai pastebėjo teismas, nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo turto teisėtą statybą iki jo žuvimo, neteisėtos statybos rezultatas negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.
15. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Ūkinis pastatas nebuvo įregistruotas jo statybos laikotarpyje galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, o jame įrengtų sandėliukų perdavimas naudotis taip pat nebuvo įteisintas jokiais dokumentais. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių naujų dokumentų, susijusių su pastato statyba (atstatymu, rekonstravimu, ir pan.). To nepadarė ir teikdamas apeliacinį skundą, todėl nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą iki jo žuvimo įvykusio gaisro metu, teismas tinkamai konstatavo, kad neteisėtos statybos rezultatas - statinys negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas ir įgyjamoji senatis negali būti taikoma.
15.2. Ūkinis pastatas, prieš perduodant jame esančius sandėliukus naudojimui, buvo pastatytas kartu su Tuberkuliozine ligonine ir buvo jos priklausinys, t. y. kaip ir ligoninė, jos pastatymo metu bei vėliau priklausė valstybei, todėl teismas civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018 konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėją ūkinio pastato statytoju ir panaikino Savivaldybės institucijos nepagrįstai išduotą pažymą, kurios pagrindu pareiškėjas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistravęs nuosavybės teises į ūkinį pastatą.
15.3. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačią. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma - imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinančia teismo pareigą aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl apeliaciniame skunde pareiškėjo argumentai, kad teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 183-185 straipsnių reikalavimus, yra nepagrįsti.
15.4. Byloje nėra įrodyta, jog pareiškėjas teisėtai ir sąžiningai valdė ginčo turtą visą valdymo laiką, buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį turtą, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti tą turtą nuosavybėn. Valstybei priklausančio ūkinio pastato valdymas nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį nuosavybės teisei įgyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas – pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių į ūkinį pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl įrodymų priėmimo
19. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamo daikto (ūkinio pastato) kadastrinių matavimų bylos (kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. rugpjūčio 23 d.) kopiją, taip pat dvi ūkinio pastato nuotraukas, kuriose, kaip teigia apeliantas, užfiksuota pastato būklė, buvusi prieš gaisrą. Kadangi apeliantas šių įrodymų neprašo prijungti prie bylos, nenurodo jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų priėmimo nesprendžia. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos (kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. rugpjūčio 23 d.) kopija jau buvo pateikta pirmosios instancijos teisme, kurią teismas yra priėmęs, o pateiktos nuotraukos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei patvirtinta, nei paneigia išnagrinėto pareiškimo reikalavimų pagrįstumo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. N. 2016 m. liepos 20 d. parengė ūkinio pastato kadastrinių matavimų bylą. 2016 m. rugpjūčio 12 d. iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos gavo pažymą apie pastato priklausomybę Nr. GPR-80, kurios pagrindu 2016 m. rugpjūčio 18 d. įregistravo ūkinį pastatą kaip asmeninę nuosavybę nekilnojamojo turto registre. 2016 m. spalio 3 d. kilus gaisrui, jo vardu registruotas ūkinis pastatas sudegė. Po gaisro, apelianto teigimu, išliko pastato pamatai (betoniniai / akmeniniai), rūsys (su betonine perdanga ir mūrytas plytomis) ir pastato rytinės pusės betoninis grindinys.
21. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018 dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūno pažymos pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių į pastatą įregistravimo panaikinimo, buvo pripažinta negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. GPR-80 apie pastatų priklausomybę bei panaikintas V. N. nuosavybės teisių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendime buvo konstatuotos šios faktinės aplinkybės, t. y. kad ūkinis pastatas buvo pastatytas kartu su Tuberkuliozinės ligoninės pastatais, o V. N. neįrodė, jog apie 1988 metus atstatė ar iš esmės rekonstravo šį ūkinį pastatą. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas apie 1955 - 1956 metus, kurio būklė su metais vis blogėjo, todėl jo naudotojai (kaimyninių pastatų gyventojai) jį remontuodavo, perdengiant dalį stogo, darant einamąjį sienų ar durų remontą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog ūkinis pastatas apskritai buvo nunykęs ir, kad buvo atliekama jo rekonstrukcija (atstatymas), atitinkamai nėra pagrindo atsakovą V. N. pripažinti ūkinio pastato statytoju.
22. Pareiškėjo V. N. nepripažinus ūkinio pastato statytoju, jis kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių į ūkinį pastatą (toliau – ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1I1ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu
23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Taigi įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrąjį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą kitu.
24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą iš esmės atmetė šiais pagrindais: 1) ūkinis pastatas yra valstybės nuosavybė, kuri negali būti įgyjama įgyjamąja senatimi; 2) ūkinis pastatas šiuo metu yra sudegęs ir neegzistuoja, todėl neegzistuojančio daikto nuosavybės teise įgyti negalima bei juridinis faktas dėl tokio daikto valdymo nuosavybės teise negali būti nustatomas; 2) neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą iki jo žuvimo 2016 m. spalio 3 d. įvykusio gaisro metu.
26. Apeliantas nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepašalino byloje nustatytų prieštaravimų. Apelianto teigimu, sudegus daliai pastato (medinėms konstrukcijoms) liko pastato pamatai (betoniniai / akmeniniai), rūsys (su betonine perdanga ir mūrytas plytomis) ir pastato rytinės pusės betoninis grindinys, šį ūkinį pastatą jis buvo rekonstravęs (iki kilusio gaisro); valstybės balanse šio turto nėra bei ji nereiškia jokių pretenzijų į šį turtą. Kadangi šiuos pastatus apeliantas su šeima valdė atvirai daugiau kaip dešimt metų, jais rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savo, jais naudojosi, todėl, apelianto teigimu, yra visos sąlygos konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą.
27. Šioje byloje kilo ginčas, ar šis turtas (ūkinis pastatas) yra / nėra valstybės nuosavybė bei gali būti privačios nuosavybės objektu. CK 4.69 straipsnio 3 dalis numato imperatyvų draudimą įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Dėl to nuosavybė teisė įgyjamąja senatimi negali būti pripažįstama į daiktus, priklausančius valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo to, kad valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nuosavybės teisės neįgyvendina, t. y. jos neregistruoja, nesirūpina daiktu ar jo neprižiūri, o daiktą nepertraukiamai valdo privatus asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo privatizuoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Ši norma yra draudžiamoji, jos taikymas yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas. Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą paaiškinama atsižvelgiant į po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo vykstančius nuosavybės rūšių ir formų transformavimo procesus, kai nepriklausomybę atkūrusi valstybė nėra tinkamai apskaičiusi savo turto ir atitinkamai nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn.
28. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ūkinis pastatas pastatytas apie 1955 - 1956 metus kaip valstybės nuosavybė ir naudotas Valkininkų tuberkuliozinės ligoninės reikmėms. Pareiškėjas jokių įrodymų, kad valstybė, atstovaujama Valkininkų tuberkuliozinės ligoninės, būtų suteikusi galimybę ligoninės darbuotojams šiuo turtu naudotis bei valdyti, o vėliau, kad šis turtas būtų perleistas privatiems subjektams į bylą nepateikė. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 str.) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-41/2011).
29. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad apeliantas, neigdamas pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad pastatas iki šiol priklauso valstybei, nurodo, kad sutinka su tuo, jog pastatas ankščiau priklausė Valkininkų tuberkuliozinei ligoninei, kuri jį naudojo savo reikmėms, tačiau vėliau šio pastato atskiromis dalimis (patalpomis / sandėliukais) naudojosi kaimynystėje esančių gyvenamųjų namų gyventojai, tarp jų ir jo motina (D. N., kuri dirbo tuometinėje Tuberkuliozinėje ligoninėje), taip pat J. D. ir jo šeima (sandėliuku su rūsiu), kurio sūnus R. D. 2005 metais šią turto dalį perleido apeliantui, taigi, apelianto vertinimu, taip jis įgijo visą ūkinį pastatą bei tapo teisėtu jo savininku ir valdytoju.
30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo ūkinis pastatas nebuvo privati Valkininkų tuberkuliozinės ligoninės, pareiškėjo V. N. (jo motinos) ar R. D. (iš kurio pareiškėjas pirko dalį ūkinio pastato) nuosavybė, o yra valstybės nuosavybė. Taigi, šiuo metu susidarė situacija, kai valstybės turtas – ginčo ūkinis pastatas, kuriuo disponavo Valkininkų tuberkuliozinė ligoninė, nebuvo privatizuotas, ir nei iki 2016 m. spalio 3 d. kilusio gaisro, nei šiuo metu, kai po gaisro liko tik pastato pamatai, valstybės (ar savivaldybės) nebuvo apskaitytas jos turto balanse (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis). Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, šiuo atveju ūkinis pastatas, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
31. Minėtas teisinis reguliavimas leidžia teismui konstatuoti, kad nepaisant to, jog pareiškėjas ūkinį pastatą valdė atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti ūkinį pastatą (tiksliau po gaisro likusius ūkinio pastato pamatus) įgyjamąja senatimi (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Pažymėtina, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti priešingai, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Nors apeliantas akcentuoja, kad šį ūkinį pastatą iki kilusio gaisro jis buvo rekonstravęs, tačiau ši aplinkybė reikšmės neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018, konstatuota prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad V. N. pripažinti ūkinio pastato statytoju nėra pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui ar valstybei už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.