Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. S. ir A. S. ieškinį atsakovams V. N., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims K. G., M. G., T. M., A. M., R. D., A. D. (mirė (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo) ir valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pažymos pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių į pastatą įregistravimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu bei baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovė palaikė ieškovų pozicijas ir ieškinio reikalavimus bei nurodė, kad pagal Žemės įstatymo nuostatas ieškovai turėtų teisę dalyvauti aukcione dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, tačiau tokia teise jie negali pasinaudoti, nes ant šios valstybinės žemės iki gaisro buvo ūkinis pastatas, kurio nuosavybės teisė ginčijamos pažymos pagrindu įregistruota V. N. ir kuris turi pirmumo teisę į žemės sklypo suformavimą. Ta aplinkybė, kad po nuosavybės teisių įregistravimo ūkinis pastatas sudegė, esmės nekeičia - įrašas dėl nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre yra, todėl V. N. būtų formuojamas žemės sklypas ūkinio pastato atstatymui. Ginčijama pažyma buvo išduota ir, atitinkamai, atsakovo V. N. nuosavybės teisės į ūkinį pastatą įregistruotos pažeidžiant tokių pažymų išdavimą reglamentuojantį teisės aktą - Vyriausybės nutarimu nustatytą senų statinių registravimo tvarką. Ginčijama pažyma V. N. buvo išduota kaip statytojui, todėl vertinant ginčo situaciją nurodyto teisės akto požiūriu, svarbu nustatyti, ar V. N. buvo ūkinio pastato statytojas. Ieškovų atstovė nurodė, kad byloje nėra objektyviais duomenimis nustatyta, kada ir kas statė ginčo ūkinį pastatą, tačiau iš byloje apklaustų asmenų (trečiųjų asmenų, liudytojų, o ir paties atsakovo V. N.) parodymų akivaizdu, kad pastato statytojas tikrai nebuvo V. N.. Atsakovas V. N. paaiškino, kad iš pradžių jis pradėjo naudotis vienu, apie 15 kv. m. garažu, naudojimą su sanatorijos valdžia „derino“ jo motina, kuri tuo metu ten dirbo. Vėliau, po keleto metų, jis jau iš fizinių asmenų perėmė ir dar kelių sandėliukų naudojimą. Jau vien šios aplinkybės - kad V. N. nebuvo šio pastato statytojas - pakanka, kad ginčijama pažyma būtų pripažinta negaliojančia. V. N. pozicija, jog jis save vertina kaip statytoją, nes jis, neva tai, atliko statinio rekonstrukciją, nepatvirtinta įrodymais. Byloje nepatvirtinta, jog V. N. būtų atlikęs pastato rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Liudytojų parodymai atitinka ir trečiųjų asmenų parodymus, kad pastato naudotojai tik pasitvarkydavo savo naudojamų sandėliukų vidų ar stogą, kad nebėgtų vanduo. Toks V. N. atliktas remontas tikrai neduoda pagrindo vertinti V. N. kaip šio pastato statytoją, tad jam negalėjo būti išduota pažyma apie pastato priklausomybę. Ieškovų atstovė nurodė, kad svarbi ir aplinkybė dėl remonto atlikimo laiko. V. N. nurodė, kad pirmu sandėliuku sanatorijos administracijos leidimu jis pradėjo naudotis dar 1988 m., kartais laikė jame savo automobilį, paremontavo stogą, kad nebėgtų vanduo. Kitais sandėliukais jis pradėjo naudotis nuo 2005 m., tuomet pradėjo remonto, kuriuos jis vertina kaip rekonstrukciją, darbus. Byloje apklausti šios bylos tretieji asmenys kategoriškai nesutiko su V. N. naudojimosi ūkiniu pastatu pradžia, jie nurodė, kad sandėliukais jis pradėjo naudotis jau po 2000-ųjų metų. Dėl seniūnijos pažymos išdavimo senų statinių (nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai) įgijimo atveju, ieškovų atstovė pažymėjo, kad seniūnas gali išduoti pažymą tik tuomet, jeigu sandoris buvo įregistruotas ūkinėse knygose. Tokio įrašo ūkinėse knygose nėra. Minėtu laikotarpiu atsakovas, net ir jo paties teigimu, nei vieno iš sandėliukų nuosavybėn neįgijo, jam tik buvo leista naudotis vienu sanatorijos garažu. Įstatyme numatyti sandoriai dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo sudaryti nebuvo, o ir negalėjo būti sudaryti, nes pastatas bei nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuota, kad užstatytas pastato plotas yra 82 kv.m., nors natūroje šis pastatas buvęs maždaug dvigubai didesnis. Aiškindamas šią aplinkybę atsakovas V. N. parodė, kad prieš atvykstant matininkei jis „atidalijo“ savo naudojamą dalį, t. y. nuardė stogą bei dalį sienų taip, kad tarp jo naudojamos dalies ir likusios pastato dalies buvo tarpas, apie 50 cm pločio, per kurį galėjo laisvai praeiti žmogus. Matininkės jis paprašęs pamatuoti tik jo dalį, kaip savarankišką pastatą, nes, neva tai, toks pastatas ir buvo matavimų metu. Nuardžius dalį stogo ir sienos, nuardytoje pusėje jo pastato siena buvusi atvira, tik pridengta plėvele. Kad pastatas visada buvęs vientisas, matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. B.. Ieškovų atstovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pažeidimai buvo viena iš aplinkybių, kurios sudarė galimybę atsakovui V. N. neteisėtai įregistruoti nuosavybės teises.

Teismo posėdyje ieškovai prašė tenkinti ieškinį, o bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis.

Atsakovas V. N. prašė ieškinio netenkinti, jį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovas Aivaras Batūra nurodė, jog su ieškiniu sutinka, ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidas prašė paskirstyti atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, jog atsakovas V. N. nepripažino ieškinio.

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys K. G., M. G., T. M., A. M. ir R. D. palaikė ieškovų ieškinį, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškovų teisės reikšti ieškinį.

Atsakovas V. N. kelia klausimą ir abejoja ieškovų teise reikšti tokio pobūdžio ieškinį, esą byloje nėra duomenų, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-08-12 Pažymos apie pastatų priklausomybę Nr. GPR6-80 (toliau – pažyma arba ginčijama pažyma) pagrindu įregistruotas jo pastatas ir po juo formuojamas žemės sklypas kažkokiu būdų pažeistų ieškovų (kaimyninio pastato ir žemės sklypo savininkų) turimą nuosavybę. Teismo vertinimu, nors ginčijama pažyma tiesiogiai nelemia ieškovų turimų turtinių teisių ar jų apimties pasikeitimo, tačiau šios ginčijamos pažymos neteisėtumo faktas (pastaba – dėl pažymos neteisėtumo dar bus pasisakoma šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje) yra neatsiejamai susijęs su ieškovų teise teisės aktų nustatyta tvarka pretenduoti į papildomą, jiems reikalingą žemės plotą, kuris šiuo metu priklauso valstybei. Ieškovų ir atsakovo tarpusavio santykiai gali būti prilyginami tarpusavio konkurencijai, o ieškovų kreipimąsi į teismą galima prilyginti teisėtam ir civilizuotam konkuravimo būdui, kadangi teisme bylos išnagrinėjamos visapusiškai ir objektyviai, proceso šalims (šiuo atveju atsakovui) suteikiamos visos galimybės gintis, be to Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose yra numatyta sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės galimybė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovų kreipimasis su 2017-06-12 ieškiniu, ieškinio reikalavimai visiškai atitinka jų įgyvendinamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atitinkamai yra nepagrįsta atsakovo V. N. abejonė, esą ieškovai šiuo atveju neturi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo pats arba atsakovo prašymu apriboti ieškovų konstitucinę teisę kreiptis į teismą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje.

Dėl ginčijamos pažymos neteisėtumo ir jos panaikinimo faktinio pagrindo.

Byloje nekyla ginčas, kad iki 2016 m. gaisro faktiškai egzistavo ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkinis pastatas), tačiau šioje byloje keliamas jo priklausymo nuosavybės teise klausimas, o šis faktas turi juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso atsakovo teisė formuoti žemės sklypą, reikalingą ūkinio pastato atstatymui ir eksploatacijai. Nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2016-08-18 buvo įregistruotos atsakovo V. N. vardu. Įregistravimo pagrindas - Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-08-12 Pažyma apie pastatų priklausomybę Nr. GPR6-80.

Nors atsakovas V. N. nurodo, kad ūkinis pastatas esą jo buvo atstatytas 1988 metais vietoje nunykusių buvusios (duomenys neskelbtini) pastatų, teigia, kad nunykusių pastatų atstatymas, keičiant pagrindines statinio konstrukcijas, stogą, prilygsta naujai statybai, įrodinėja, kad garažo boksas Nr. 58 ir ūkinis pastatas nėra vienas statinys, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje prie įrašo „garažas“ yra patikslinimas, jog šis garažas yra bendrijoje, esą tai patvirtina ginčijamos pažymos teisėtumą, taip pat nurodo, kad ūkinėse knygose išsamiai nedetalizuojamas (nurodo, kad neturi būti detalizuojamas) pats pastatas, o tik įrašomas faktas apie turimus pastatus (jo teigimu pastatas galutinai detalizuojamas ir individualizuojamas vėliau padarius pastato kadastrinius matavimus), tačiau šią atsakovo poziciją ir jo nurodomas aplinkybes bei jų teisinę reikšmę paneigia byloje esantys įrodymai. Byloje nėra įrodyta atsakovo V. N. nurodoma aplinkybė, kad ūkinis pastatas jo buvo atstatytas ar iš esmės rekonstruotas 1988 metais. Byloje esančiomis senomis fotonuotraukomis, liudytojų parodymais yra įrodyta, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas apie 1955-1956 metais, kur keleto metų paklaida neturi teisinės reikšmės, kai tuo tarpu byloje nėra liudytojų parodymų, jokių kitų patikimų įrodymų apie atsakovo atliktą esminę ūkinio pastato rekonstrukciją ar perstatymą 1988 metais ar panašiu laiku. Priešingai – byloje yra patikimi duomenys apie natūraliai laiko tėkmėje blogėjančią ūkinio pastato būklę, kuri būdavo taisoma jo naudotojams kaimyninių pastatų gyventojams epizodiškai perdengiant dalį stogo, darant einamąjį sienų ar durų remontą, kur šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog ūkinis pastatas apskritai buvo nunykęs ir esą buvo atliekama jo rekonstrukcija (atstatymas), atitinkamai nėra pagrindo atsakovą V. N. pripažinti ūkinio pastato statytoju. Teismas sprendžia, kad be aukščiau atsakovo minimų, tačiau neįrodytų aplinkybių, yra nepagrįstas atsakovo teiginys, esą ūkinės knygos, kaip ir jis pats pripažįsta, nedetalizuotas ir neindividualizuotas įrašas yra pakankamas pagrįsti ginčijamos pažymos teisėtumą.

Nepaisant aukščiau nurodomų aplinkybių, kuriomis šalys tik netiesiogiai bando pagrįsti ginčijamos pažymos teisėtumą (ieškovai jos neteisėtumą), analizuodamos ir gretindamos ją su Namų ūkio knygos įrašu Nr. 960, nagrinėjamoje byloje ginčijamos pažymos neteisėtumą tiesiogiai yra pripažinęs pats pažymą išdavęs subjektas, t. y. juridinio asmens statusą turinti, byloje atsakove esanti Varėnos rajono savivaldybės administracija. Jos nurodyta ginčijamos pažymos neteisėtumo priežastis ir sutikimo su ieškiniu motyvas yra tas, kad namų ūkio asmeninėje sąskaitoje nėra duomenų (įrašų) apie ūkinio pastato priestatą ar ūkinį pastatą su priestatu, todėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. išduota pažyma Nr. GPR6-80 apie pastatų priklausomybę V. N. neatitinka (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr.14, namų ūkio sąskaitoje Nr. 960 esančių įrašų apie pastatų priklausomybę. Teismas patikrinęs šiuos atsakovo sutikimo su ieškiniu argumentus nustatė, kad jie yra pagrįsti, o būtent: Namų ūkio knygos įraše Nr. 960 nėra jokių duomenų apie ūkinį pastatą, priestatą, statytus 1988 metais, todėl yra neaišku iš kur tokie duomenys buvo įrašyti į ginčijamą pažymą (yra tik duomenys apie ūkinius pastatus, kur nurodoma „1. garažas - bendr.“ bei „2. Ūkinis pastatas“). Visa tai reiškia, kad ginčijama pažyma buvo išduota neturint tam faktinio pagrindo.

Dėl ginčijamos pažymos neteisėtumo ir jos panaikinimo teisinių pagrindų

Ginčijamos pažymos išdavimo metu galiojęs Namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. 1V-499 „Dėl namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1V-32 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-499 „Dėl Namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ buvo pripažintas netekusiu galios reglamentavo Namų ūkio knygų įrašų darymo tvarką, tačiau nereglamentavo pažymų išdavimo.

Įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki šios instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų. Iš to išplaukia, kad sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki instrukcijos įsigaliojimo. Tik tokių įrašų pagrindu seniūnas ar meras gali išduoti pažymą, patvirtinančią namų valdos registravimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartis Nr. 3K-3-240/2007).

Kaip matyti iš bylos duomenų, įrašas apie ūkinio pastato priklausymą nuosavybės teise atsakovui V. N. arba jos šeimai (buvusiai sutuoktinei R. N.) buvo padarytas anksčiausiai 1998-10-01, t. y. vėliau negu 1991-07-25, kas savaime, pagal aukščiau minimą teismų praktiką, ginčijamą pažymą daro negaliojančią. Be to, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, nežiūrint į tai kada padarytas knygos įrašas, joks išvestinis dokumentas (šiuo atveju ginčijama pažyma) negali prieštarauti ar neatitikti pirminio šaltinio (šiuo atveju tai Namų ūkio knygos įrašas Nr. 960), t. y. pažyma, kurios duomenys neatitinka Namų ūkio knygos įrašo duomenų bet kokiu atveju negali sukelti teisinių padarinių (šiuo atveju sukurti ir įtvirtinti nuosavybės teisių).

Pažymą išdavusio subjekto pripažinta aplinkybė, kad ginčijama pažyma neturėjo būti išduota (išduota be pagrindo), turi esminę juridinę reikšmę teismui sprendžiant ieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimą, nes, bet kuri atsakovo įrodyta aplinkybė (dėl jo, kaip statytojo statuso, ūkinio pastato statybos ar rekonstrukcijos laiko, sudegusio pastato pamatų buvimo ar nebuvimo ir kt.), kuria jeigu ir tariamai įrodoma, kad 2016-08-12 galėjo ir turėjo būti išduota pažyma, esant pripažinimui, jog ginčijama pažyma neturėjo būti išduota, netenka teisinės reikšmės. Byloje yra nustatyta ne tik ginčijamos pažymos neteisėtumas ir nepagrįstumas, tačiau ir pažymą išdavusio pareigūno neteisėta tarnybinė veikla išduodant pažymą, o būtent: komisijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno D. L. tarnybinės veiklos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2016-12-09 išvadoje Nr. TN-29 „Dėl D. L. tarnybinio nusižengimo“ nurodoma, kad jis neatidžiai ir aplaidžiai padarė tarnybinį nusižengimą nepatikrindamas, kad 2016-08-12 pažyma atitiktų Namų ūkio knygoje esančius įrašus. Teisę atitinkamus sprendimus priimti turintis subjektas po išsamaus vidinio tyrimo nusprendė, kad deleguotus įgalinimus turintis teritorinis padalinys (duomenys neskelbtini) seniūnija, o konkrečiai pavaduojantis seniūnas D. L. neturėjo teisės, prieš tai nepatikrinęs išduodamos pažymos atitikimo Namų ūkio knygoje esantiems įrašams, išduoti tokio turinio pažymos. Iš komisijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno D. L. tarnybinės veiklos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2016-11-29 rašto (2 t., e. b. l. 57) turinio matyti, kad seniūnui liepta pasiaiškinti dėl to, kad jis pasirašė ant ginčijamos pažymos, kurią atsivežė pats pažymos gavėjas. Byloje taip pat yra duomenys (2 t., e. b. l. 65) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistė V. P. jos parengtą ginčijamą pažymą atidavė V. N., kad šis atvyktų į (duomenys neskelbtini) seniūno parašo, o 25 kalendorines dienas pavaduojantis seniūnas pažymą pasirašė (duomenys neskelbtini). Šių nustatytų aplinkybių juridinė reikšmė, nežiūrint į esamą ūkinio pastato nuosavybės įregistravimą, prilygsta pažymos neišdavimui su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, t. y. nuosavybės teisės neįregistravimu pažymos pagrindu (šio sprendimo įsiteisėjimo atveju įrašas apie nuosavybę bus panaikintas).

Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisų arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. <...> Teisėtumo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-227-12).

Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-880-13).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konkrečių teisės aktų nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), nėra. Teismui nėra žinoma, jog įstatymuose institucijai leidžiama pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą (tokia procedūra nėra numatyta nei Viešojo administravimo įstatyme, nei Administracinių bylų teisenos įstatyme, nei Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, nei Administracinių ginčų komisijų įstatyme). Iš to daroma išvada, kad viešojo administravimo subjektas (šioje byloje atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija) pagal galiojančias teisės normas ir formuojamą teismų praktiką, nors ir konstatavusi ginčijamos pažymos neteisėtumą, negalėjo panaikinti savo priimto individualaus teisės akto (ginčijamos pažymos), nes tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Atitinkamai teismas turi teisinį pagrindą nagrinėti ieškovų pareikštus reikalavimus ir priima tokio turinio sprendimą.

Teismas šiuo atveju nepasisako kokiais kitais būdais ar kokiu teisiniu pagrindu atsakovas galėtų įgyti nuosavybę į ūkinį pastatą, nes tai bylinėjimosi strategijos, kurią pasirenka kiekviena šalis, klausimas, tačiau yra aišku, kad esamo Namų ūkio knygos įrašo Nr. 960 pagrindu 2016-08-12 išduota pažyma negali būti laikoma ūkinio pastato nuosavybės įteisinimo pagrindu. Taip pat teismas nepasisako ar atsakovui galėtų būti išduota pakartotinė pažyma su kitais duomenimis Namų ūkio knygos įrašo Nr. 960 pagrindu, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartyje 3K-3-240/2007 formuojamos teismų praktikos, vėliau negu 1991-07-25 padarytas įrašas, atitinkamai ir įrašo pagrindu išduota pažyma, nesukeltų teisinių pasekmių ir nepatvirtintų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą. Paminėtina, kad tretieji asmenys, būdami ūkinio pastato naudotojais (byloje yra nustatyta aplinkybė, jog ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) be atsakovo V. N. naudojosi ir tretieji asmenys), taip pat bandė nustatyti savo nuosavybę į ūkinį pastatą, tačiau jiems 2016-10-11 raštu buvo paaiškinta, kad jų nurodyti sandėliukai jau turi savininką.

Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijama pažyma faktiškai buvo išduota, todėl, iki kol ji nėra nuginčyta, jos pagrindu nuo 2016 viešame registre yra galiojantis įrašas apie ūkinio pastato priklausomybę. Nagrinėjamoje byloje įrodžius ginčijamos pažymos nepagrįstumą ir neteisėtumą, t. y. ją panaikinus bei įsiteisėjus šiam sprendimui, viešo registro tvarkytojui bus pagrindas panaikinti įrašą apie tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-08-12 Pažymos apie pastatų priklausomybę Nr. GPR6-80 pagrindu ūkinis pastatatas priklauso V. N.. Nors byloje ieškovai įrodinėjo tam tikrus galimus pažeidimus atliekant ūkinio pastato kadastrinius matavimus (tik atsakovo naudojamos ar galimai „atidalintos“ pastato dalies matavimą), tačiau byloje nėra tiesioginio reikalavimo panaikinti įrašą apie ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip patį nekilnojamąjį daiktą (neprašoma panaikinti ūkinio pastato įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą fakto ar pakeisti įregistruotus duomenis apie jį, todėl tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovų priteistinos rašytiniais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 41 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 160 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl byloje spręstinas klausimas dėl to kaip paskirstyti pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tarp dviejų atsakovų, kurių elgesys, t. y. pozicija ieškinio atžvilgiu buvo skirtingas. Nustatyta, kad jau pirmame teismui pateiktame procesiniame dokumente – 2017-07-13 atsiliepime į ieškinį atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. išduota pažyma Nr. GPR6-80 apie pastatų priklausomybę V. N. galimai neatitinka (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 14, namų ūkio sąskaitoje Nr. 960 esančių įrašų apie pastatų priklausomybę, t. y. iš esmės pripažino ieškinį. Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija 2017-12-21 atsiliepime Kauno apygardos administraciniam teismui (nuo 2018 m. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai), nors ir prieštaravo ieškovų prašymui atnaujinti skundo padavimo terminą, o bylą prašė nagrinėti administracinio teismo nuožiūra, tačiau nurodė faktines aplinkybes apie Namų ūkio knygos ir ginčijamos pažymos duomenų neatitikimą, ką galima laikyti ieškinio pagrindo ir dalyko pripažinimu). Atsakovas V. N. nuo teisminio proceso pradžios iki pabaigos prieštaravo ieškiniui, nevyko į teismo posėdžiu, atitinkamai dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas.

Nesant atsakovo V. N. prieštaravimo ieškiniui (jam kartu su Varėnos rajono savivaldybės administracija pripažinus ieškinį) buvo galima baigti bylos nagrinėjimą iš esmės bei surašyti sprendimą su sutrumpintais motyvais kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis ir 268 straipsnio 5 dalis. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė daugiausiai dėl atsakovo V. N. veiksmų. Kadangi Varėnos rajono savivaldybės administracija (jos įgaliotas pareigūnas) priėmė neteisėtą individualų teisės aktą, kurio (savo administracinio sprendimo) ji pati, kaip viešojo administravimo subjektas, negalėjo panaikinti (viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose), o ieškovai buvo priversti ginti pažeistas teises teisme, todėl tam tikra dalis naštos ir prievolės atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas turi tekti Varėnos rajono savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu teisingumo ir protingumo principus atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymas su proporcija kai 1/3 išlaidų turi apmokėti Varėnos rajono savivaldybės administracija, o 2/3 V. N..

Iš atsakovų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytais pagrindais, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, valstybės naudai priteistina iš viso 57,12 Eur pašto išlaidų (19,04 Eur iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos, kas atitinka 1/3 ir 38,08 Eur iš V. N., kas atitinka 2/3), jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 284 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktu, 4.262 straipsniu, taikydamas teisės analogiją Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktui, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia (panaikinti) Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-08-12 Pažymą apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80.

Panaikinti atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Apylinkės (seniūnijos) 2016-08-12 pažymėjimo Nr. GPR-80 (taip nurodyta registre) pagrindu.

Įsiteisėjus šiam sprendimui panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-829-922/2017 (dabartinis bylos Nr. e2-3409-922/2018) taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773873 ieškovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 801 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773873, valstybės naudai 19,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Bylinėjimosi išlaidų valstybei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina nedelsiant, iš karto po sumokėjimo, atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.