- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-436-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00581-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sedro grupė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,HeidelbergCement Klaipėda“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sedro grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3153-910/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HeidelbergCement Klaipėda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sedro grupė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „HeidelbergCement Klaipdėda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Sedro grupė“ 67 149,81 Eur skolą, 1 384,93 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 3 d. su atsakove UAB ,,Sedro grupė“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis parduoti atsakovei sertifikuotą granito skaldą, o atsakovė – priimti prekes ir už jas sumokėti mokėjimo pavedimu per 45 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo. Ieškovės teigimu, ji tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir perdavė atsakovei skaldą, už parduotas prekes išrašė šešias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta mokėtina suma – 77 347,46 Eur. Tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį šiose sąskaitose nurodytos sumos, liko nesumokėta 67 149,81 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti šią skolą ir, vadovaujantis sutarties 6.4 punktu, už pradelstą atsiskaityti laikotarpį suskaičiuotus 0,03 proc. dydžio delspinigius, t. y. 1 384,93 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB ,,Sedro grupė“ su preliminariu sprendimu nesutiko, pateikė prieštaravimus, nurodžiusi, kad 2019 m. balandžio 25 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ji perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Pamario tiekėjai“. Nurodyta sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė (naujoji kreditorė) už reikalavimo perleidimą įsipareigoja perleisto reikalavimo suma (ar jos dalimi) sumažinti turimus ar būsimus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus atsakovės (pradinės kreditorės) atžvilgiu. Pasak atsakovės, reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu ieškovei buvo sumokėta 24 716,10 Eur. Be to, 2019 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta dar ir pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovės direktorius pardavė ieškovei savo asmeninį automobilį už 17 500 Eur bei susitarė, kad ieškovė kainą už transporto priemonę sumokės ne tiesiogiai atsakovės direktoriui, bet sumažins atsakovės įsiskolinimą pagal 2017 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi dalį ieškovės prašomos priteisti skolos atsakovė jau sumokėjo pirmiau nurodytais būdais, prašė priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus pripažino, kad atsakovė dalį prašytos priteisti skolos, t. y. 49 849,19 Eur, sumokėjo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė sumažino prašomos priteisti skolos dydį iki 17 303,62 Eur, kartu prašydama nutraukti bylos dalį dėl sumokėtos skolos dalies. Visgi ieškovė pažymėjo ir toliau palaikanti savo reikalavimą dėl 17 303,62 Eur likusios skolos dalies, 1 384,93 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. galutiniu sprendimu: (1) priėmė ieškovės UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 49 849,19 Eur skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė; (2) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. preliminarų spendimą pakeitė ir priteisė ieškovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ iš atsakovės UAB „Sedro grupė“ 17 303,62 Eur skolą, 1 384,93 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18 688,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 867 Eur bylinėjimosi išlaidas; (3) grąžino ieškovei 486 Eur žyminį mokestį.
7. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl skolos priteisimo nuo 67 149,81 Eur iki 17 303,62 Eur, atsakovei po bylos iškėlimo teisme sumokėjus 49 849,19 Eur skolos dalį, teismas ieškovės prašymą dėl bylos dalies nutraukimo patenkino.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė nei prašomos priteisti likusios skolos dalies, nei delspinigių dydžio neginčija. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.305 straipsnio 1 dalimi, sutarties 5.1 ir 6.4 punktais, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 17 303,62 Eur skolą, 1 384,93 Eur delspinigius ir 8 proc. dydžio palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje.
9. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
10. Teismas pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio reikalavimų dydžio sumažinimą lėmė ne nesąžiningi ieškovės veiksmai ar nepagrįstai jos pareikštas reikalavimas, bet būtent atsakovės veiksmai, kuri tik po civilinės bylos iškėlimo teisme sumokėjo dalį skolos. Todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad nutrauktos bylos dalyje yra priimtas atsakovei palankus sprendimas.
11. Kadangi ieškinys yra tenkinamas visiškai, o ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino tokių išlaidų dydžio, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 726 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 141 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, išlaidas, iš viso – 867 Eur. Tačiau teismas ieškovei nepriteisė 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų, pažymėjęs, kad toks jos prašymas buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB ,,Sedro grupė“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. galutinį sprendimą pakeisti: (1) ieškovės reikalavimo dėl 17 303,62 Eur skolos priteisimo netenkinti, priteisiant 2 303,62 Eur skolą; (2) netenkinti ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovei jos patirtas išlaidas; (3) priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas neteisingai apskaičiavo priteistinos skolos dydį. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras mokėtina suma buvusi 77 347,46 Eur, pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovei buvo perleistas 47 346,19 Eur reikalavimas, taip pat perduotas automobilis, kurio šalių sutarta vertė buvusi 17 500 Eur. Be to, 2019 m. balandžio 26 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 18 664,82 Eur, 2019 m. balandžio 29 d. – 3 047,24 Eur ir 3 004,04 Eur. Taigi atsakovė yra skolinga ieškovei ne 17 303,62 Eur, o 2 303,62 Eur (77 347,46 Eur - 47 346,19 Eur - 17 500 Eur - 18 664,82 Eur - 3 047,24 Eur - 3 004,04 Eur).
12.2. Dar iki preliminaraus sprendimo priėmimo ieškovė žinojo, kad jos reikalavimas nėra pagrįstas, tačiau ieškinio nepatikslino ir apie iš dalies apmokėtą skolą teismui nepranešė. Ieškovei sąžiningai įgyvendinant savo procesines teises, atsakovei nebūtų reikėję teikti prieštaravimų, atitinkamai, ieškovei – atsiliepimo į prieštaravimus, o abiems šalims – ir papildomų paaiškinimų.
12.3. Atsakovė niekada neneigė savo skolos bei siekė ją grąžinti. Ieškovei buvo žinoma apie atsakovės laikinus finansinius sunkumus bei atsakovės geranorišką siekį neprarasti verslo ryšių ir sumokėti skolą. Nors tarp šalių visą laiką vyko dialogas, ieškovė neinformavo nei apie ketinimą kreiptis į teismą, nei apie pradėtą teisminį procesą, nesudarė galimybės paspartinti šalių derybų bei išvengti šio proceso. Būtent ieškovė elgėsi nesąžiningai, paduodama ieškinį derybų metu ir jau žinodama, kad skola bus sumokėta, neinformuodama teismo apie reikalavimo sumos pasikeitimą dar iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Atsakovei dalį skolos sumokėjus dar iki teismo procesinių dokumentų gavimo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šio reikalavimo apimtyje nepriteistinos, o atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, kuri atitinka jos patenkintų reikalavimų dalį.
13. Ieškovė UAB ,,HeidelbergCement Klaipėda“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius nesutikimo argumentus:
13.1. Atsakovės 2019 m. balandžio 26 d. atliktas 18 664,82 Eur mokėjimas tik iš dalies, t. y. 3 664,82 Eur buvo užskaitytas pagal sutartį, o likusi dalis, t. y. 15 000 Eur, buvo užskaityta kaip skolos pagal kitą sutartį – 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/18, apmokėjimas. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai.
13.2. Teismas teisingai nustatė, kad ieškinio reikalavimo sumažinimą lėmė ne ieškovės nesąžiningi veiksmai ar nepagrįstai jos pareikštas reikalavimas, bet pačios atsakovės (ir trečiųjų asmenų) veiksmai, pasireiškę geranorišku dalies ieškinio reikalavimų patenkinimu jau po civilinės bylos iškėlimo teisme. Todėl, ieškovei atitinkamai sumažinus reikalavimą dėl skolos priteisimo ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą negalima vertinti, kad dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Teismas, priteisdamas ieškovei 867 Eur bylinėjimosi išlaidas, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė UAB ,,HeidelbergCement Klaipėda“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2018, 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ir krovinio gabenimo važtaraščius. Pateiktais įrodymais ieškovė įrodinėja tai, kad 15 000 Eur iš apeliantės 2019 m. balandžio 26 d. sumokėtos 18 664,82 Eur sumos buvo skirta padengti jos skolinius įsipareigojimus, atsiradusius kitos, o ne nagrinėjamoje byloje vertintos sutarties pagrindu.
15. Apeliantė UAB ,,Sedro grupė“ per Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą terminą pozicijos dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą nepateikė, nepateikė ir savo nuomonės dėl šių įrodymų reikšmės nagrinėjamai bylai.
16. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo, visų pirma aptaria įstatymų leidėjo valią šiuo klausimu. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas ir šio ribojimo išimtys yra įtvirtinti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką bei į tokią aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą yra atliekama pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų (faktinių duomenų) teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų civiliniame procese nustatytų įrodinėjimo taisyklių.
17. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo priėmimo galimybės, turi vertinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).
18. Nėra abejonių, kad ieškovė turėjo galimybę duomenis apie kitą šalių sudarytą sutartį bei jos vykdymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juo labiau kad apeliantė, teikdama prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, įrodinėjo ir 18 664,82 Eur sumos ieškovei sumokėjimą. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, teismas privalo užtikrinti ne tik operatyvų, bet ir teisingą procesą. Tik įvertinus visus nagrinėjamam ginčui dėl skolos dydžio reikšmingus įrodymus, o ieškovės pateikti įrodymai gali turėti įtakos teisingam tokio ginčo išnagrinėjimui, bus užtikrintas teisingo sprendimo priėmimas.
19. Apeliantei šie nauji įrodymai buvo išsiųsti dar su ieškovės atsiliepimu į jos apeliacinį skundą, be to, besirengiant bylos nagrinėjimui Lietuvos apeliaciniame teisme, teisėjų kolegija pasiūlė apeliantei išdėstyti savo poziciją tiek dėl jų priėmimo poreikio, tiek ir dėl jų reikšmės. Tokiu atveju teisėjų kolegija naujus įrodymus priima, o dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakys vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą.
Dėl skolos dydžio
20. Apeliantė UAB ,,Sedro grupė“ apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei buvo priteista 17 303,62 Eur skola, prašydama priteisiamą sumą sumažinti iki 2 303,62 Eur, ir iš naujo šalims paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, jų ieškovei neatlyginant.
21. Nustatyta, kad po ieškovės 2019 m. balandžio 16 d. kreipimosi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka dėl 67 149,81 Eur skolos pagal šalių 2017 m. spalio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017 priteisimo, apeliantė dalį įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdė. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2019 m. balandžio 25 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria apeliantė perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į skolininkę UAB ,,Pamario tiekėjai“. Ieškovė (naujoji kreditorė) įsipareigojo perleisto reikalavimo suma, kuri yra 47 346,19 Eur (ar jos dalimi), sumažinti turimus ar būsimus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus apeliantės atžvilgiu (sutarties 1.1, 2.1 punktai). Kaina už reikalavimo teisę sumokama, t. y. naujosios kreditorės (ieškovės) turimi esami ar būsimi vienarūšiai reikalavimai pradinės kreditorės (apeliantės) atžvilgiu sumažinami tik po to, kai skolininkė (UAB ,,Pamario tiekėjai“) padengia visą reikalavimo teisę ar atitinkamą jo dalį (sutarties 2.2 punktas). Pradinė kreditorė (apeliantė) per 1 darbo dieną informuoja naująją kreditorę (ieškovę) apie pagal šią sutartį perleistas sumas, gautas iš pradinės kreditorės, ir įsipareigojo per 1 darbo dieną pervesti šias sumas naujajai kreditorei (apeliantei) (sutarties 4.1.5 punktas).
22. Taip pat bylos duomenys patvirtina šalių argumentus ir apie tai, kad 2019 m. balandžio 26 d. tarp T. V. ir ieškovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią T. V. už 17 500 Eur pardavė ieškovei savo automobilį. Šalys sutarė dėl tokios atsiskaitymo tvarkos, kad pirkėja (ieškovė) prekės kainos pardavėjui T. V. nesumoka, bet sumažina visą arba dalį apeliantės UAB ,,Sedro grupė“ skolos pagal 2017 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017 ir 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2018 (sutarties 4.1.3 punktas).
23. Apeliantė kartu su savo prieštaravimais dėl 2019 m. gegužės 6 d. priimto preliminaraus teismo sprendimo pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2019 m. balandžio 26 d. ji sumokėjo ieškovei pavedimu 18 664,82 Eur, 2019 m. balandžio 29 d. sumokėjo 3 047,24 Eur ir 3 004,04 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai (citata) „s. f. apmokėjimas pagal 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį“.
24. Ieškovė atsiliepime į šiuos prieštaravimus nurodė, kad UAB ,,Pamario tiekėjas“ pagal 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį sumokėjo dar 22 630,09 Eur.
25. Taigi iš to, kas buvo aptarta, matyti, kad pagal 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį ieškovei buvo sumokėta iš viso 47 346,19 Eur suma (18 664,82 Eur + 3 047,24 Eur + 3 004,04 Eur + 22 630,09 Eur), o pagal T. V. ir ieškovės 2019 m. balandžio 26 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį – 17 500 Eur. Bendra ieškovės gauta suma iš tiesų yra 64 846,19 Eur (47 346,19 Eur + 17 500 Eur).
26. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai nustatė apeliantės skolos ieškovei dydį. Apeliantė, prašydama sumažinti priteistą iš jos skolą iki 2 303,62 Eur, t. y. iki matematinio skirtumo tarp buvusios ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo momentu jos skolos ir po to sumokėtos ieškovei sumos (67 149,81 Eur – 64 846,19 Eur), neatsižvelgia į tokią faktinę aplinkybę, kad ji su ieškove buvo sudariusi dvi sutartis – pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2017, kurios neįvykdymu yra grindžiamas nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys, ir 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/2018, kuri yra priimta į nagrinėjamą bylą apeliacinės instancijos teisme kaip naujas įrodymas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos informacijos, 2019 m. balandžio 26 d. apeliantės atlikto bankinio pavedimo pagrindu gautus 18 664,82 Eur ji yra užskaičiusi kaip mokėjimą pagal abi nurodytas sutartis, t. y. 3 664,82 Eur sumą ieškovė užskaitė kaip mokėjimą pagal ginčo sutartį, o 15 000 Eur sumą – kaip mokėjimą pagal 2018 m. birželio 29 d. sudarytą sutartį.
27. Apeliantės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos 2018 m. birželio 29 d. sutarties Nr. HCKL/SED/2018 turinys bei 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina ieškovės poziciją, kad, vykdant šią sutartį, apeliantei buvo perduota prekių už 56 850,88 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 16 d. (t. y. tą pačią dieną, kaip ir nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys) kreipėsi į kitą teismą – į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (buvęs Kauno apylinkės teismas) su ieškiniu, prašydama priteisti iš apeliantės 15 000 Eur skolą, 462 Eur delspinigius ir procesines palūkanas pagal šalių 2018 m. birželio 29 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. HCKL/SED/18. Teismas 2018 m. balandžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai (civilinės bylos Nr. e2-12757-886/2019).
28. Toje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, apeliantė 2019 m. gegužės 16 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, juose nurodydama, kad 15 000 Eur skola ieškovei jau yra sumokėta, įvardino tuos pačius, kaip ir nagrinėjamoje byloje, atliktus mokėjimo veiksmus, teigdama, kad 2019 m. balandžio 26 d. pavedimu ji yra pervedusi ieškovei 18 664,82 Eur sumą, o mokėjimo paskirtyje nurodė, kad šį mokėjimą ji atlieka būtent pagal 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, be to, nurodė ir 2019 m. balandžio 29 d. atliktus 3 047,24 Eur bei 3 004,04 Eur sumų mokėjimus.
29. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 26 d. galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-18204-886/2019, 2019 m. balandžio 19 d. preliminarus sprendimas buvo pakeistas, priteisiant ieškovei iš apeliantės 462 Eur delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė 15 000 Eur skolą pripažino ir ją ieškovei sumokėjo 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismas, kuriame buvo nagrinėjamas UAB „Sedro grupė“ paduotas apeliacinis skundas tik dėl priteistų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1886-555/2019 galutinį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
30. Vadinasi, įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais jau yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kad didžioji dalis iš 2019 m. balandžio 26 d. pavedimu apeliantės sumokėtos sumos (15 000 Eur) buvo skirta būtent 2018 m. birželio 29 d. sutarties įvykdymui. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl kitos, t. y. 2017 m. spalio 3 d. sutarties neįvykdymo. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas turėjęs iš priteistinos sumos atimti apeliantės sumokėtą 15 000 Eur sumą ir priteisti iš apeliantės tik 2 303,62 Eur skolą, atmestini kaip aiškiai faktiškai bei teisiškai nepagrįsti. Tokiais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, yra siekiama paneigti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumo principą (CPK 18 straipsnis) bei įstatymų leidėjo nustatytą draudimą kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skolos dydį nustatė teisingai.
31. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantei neabejotinai buvo žinoma apie jai pareikštą reikalavimą ir priimtus sprendimus kitoje civilinėje byloje, juolab kad ji pati, teikdama prieštaravimus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėtoje byloje, laikėsi tokios pozicijos, jog ieškovė, gavusi 2019 m. balandžio 26 d. mokėjimą, pirmiausia turėjo įskaityti 15 000 Eur skolą pagal 2019 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl toks apeliantės elgesys, kuomet vienu mokėjimu siekiama dviejų skirtingų prievolių įvykdymo patvirtinimo, nesuderinamas su sąžiningo bylinėjimosi principu ir draudimu piktnaudžiauti teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
32. Apeliantė nesutinka ir su ta galutinio teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tvirtindama, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovei buvo žinoma apie apeliantės patiriamus laikinus finansinius sunkumus ir jos ketinimus atsiskaityti su ieškove, tačiau ši elgėsi nesąžiningai ir derybų tarp šalių metu kreipėsi į teismą su ieškiniu.
33. CPK 94 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
34. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas).
35. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
36. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).
37. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. balandžio 16 d., ieškinyje nurodžiusi, kad apeliantė nuo 2018 m. lapkričio 12 d. netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Ginčo dėl to, kad iki kreipimosi į teismą apeliantė turėjo skolų ieškovei, nėra, taigi nesąžiningo ieškovės kreipimosi į teismą faktas nenustatytas. Priešingai, aktyvių veiksmų skolai, kurios fakto ji neginčijo, padengti apeliantė ėmėsi tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Taip pat apeliantės pareigos atlyginti ieškovei patirtas dėl prasidėjusios bylos bylinėjimosi išlaidas neeliminuoja ir toks faktas, kad reikalavimo perleidimo sutartis ir dalis mokėjimų, ją vykdant, buvo atlikti iki preliminaraus sprendimo šioje byloje priėmimo. Nėra jokio pagrindo vertinti ieškovės procesinį elgesį kaip nesąžiningą ir nepriteisti jai turėtų bylinėjimosi išlaidų vien dėl tos priežasties, kad ji iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo neinformavo teismo apie šalių derybų eigą ir / ar iš dalies sumokėtą skolą. Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, net ir teismui galutiniu sprendimu sumažinus priteistą iš apeliantės sumą, pati apeliantė nesąžiningai iniciavo apeliacinį procesą, siekdama vienu mokėjimu dviejų skirtingų prievolių įvykdymo pripažinimo (šios nutarties 31 punktas). Labiau tikėtina yra ir tai, kad būtent ieškovės kreipimasis į teismą paskatino apeliantę imtis atitinkamų veiksmų prievolei įvykdyti.
38. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus dėl tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo ir šiai skundžiamo teismo sprendimo daliai pakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
39. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nekompensuotinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.