Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokatui L. P., suinteresuotiems V. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, Č. K. (Č. K.), R. Š., J. S., H. Š. (H. Š.), V. P., S. L., A. N., D. J., A. K. (K.) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Kadangi pareiškėjas su tėvu niekada nebendravo, V. K. tėvystė buvo nustatyta tik 2007 m. birželio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Paaiškino, kad apie palikėjo palikimo egzistavimą sužinojo visai atsitiktinai, sulaukęs kitų žemės sklypo savininkų telefoninio skambučio. Teigė, kad sužinojęs apie palikimą iškart ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti: kreipėsi į teisininką, rinko teismui pateikti reikalingus dokumentus.

5. Suinteresuoti asmenys H. Š., R. Š., S. L., D. J., J. S., V. P., A. K., Č. K., A. N. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, tačiau sutiko su pradiniu pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą pareiškėjo senelių palikimui priimti ir siūlė jį tenkinti (b. l. 45-62). Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

8. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslintą pareiškimą palaikė jame išdėstytais argumentais. Suinteresuoti asmenys V. P., Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius pareiškimą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

9. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K., pareiškėjo A. V. tėvas, mirė 2008 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 5, 11). Iš VĮ Registrų centro 2018 m. rugsėjo 3 d. išrašo matyti, kad V. K. testamento nesudarė (b. l. 12). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad įrašų apie palikimo priėmimo faktą nėra (b. l. 12). Paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 13). Gyventojų registro duomenimis V. K. mirė nevedęs, vaikas – pareiškėjas A. V. (b. l. 14).

13. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad P. K., gimusio 1943 m. rugsėjo 7 d., mirusio 2001 m. kovo 12 d., vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1/24 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); J. K., gimusios 1946 m. spalio 10 d., mirusios 2005 m. birželio 22 d., vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1/48 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 137-140). P. K. ir J. K. palikimą, be kitų asmenų, priėmė ir pareiškėjo tėvas V. K. (b. l. 141-152). Taigi pareiškėjo tėvo priimtas palikimas, jam nesudarius testamento ir mirus, turi būti paveldėtas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas A. V., kaip mirusiojo sūnus, yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

14. Terminas V. K. palikimui priimti suėjo 2008 m. gruodžio 16 d. (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Iki šios datos palikimas nebuvo priimtas.

15. Teismas pripažįsta, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Iš pareiškėjo žodinių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas mirus tėvui buvo nepilnametis, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir priimti palikimo. Be to, pareiškėjas niekada nebendravo su savo tėvu. Tėvystė buvo nustatyta tik Vilniaus rajono apylinkės 2007 m. birželio 19 d. teismo sprendimu, kas taip pat turėjo įtakos, kad pareiškėjas nežinojo apie palikimo egzistavimą. Apie palikėjo palikimo egzistavimą pareiškėjas sužinojo visai atsitiktinai, sulaukęs kitų žemės sklypo savininkų telefoninio skambučio. Pareiškėjas, sužinojęs apie palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti: kreipėsi į teisininką, rinko teismui pateikti reikalingus dokumentus. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjas terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

16. Taigi nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių apie tėvo priimtą palikimą – žemės sklypo dalis sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjui buvo ar turėjo būti žinoma apie tėvo priimtą palikimą anksčiau (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – tėvystės nustatymas teismo sprendimu, nebendravimas su tėvu, palikimo atsiradimas pareiškėjui būnant nepilnamečiui, sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintinos svarbiomis priežastimis palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

17. Pripažinus, kad pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti savo tėvo V. K. (V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. rugsėjo 16 d., palikimą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.